bankas

Ketvirtadienio popietę „Luminor“ banko klientai susidūrė su nemalonumais: dalis jų negalėjo susimokėti kortelėmis ar išsiimti grynųjų. Kai kurios parduotuvės apie sutrikimus mokant šio banko kortelėmis įspėjo per garsiakalbius. Vėliau pranešta, kad sutrikimai pataisyti.  Dėl trikdžių su „Luminor“ banko atsiskaitymais, šio banko klientai spalio 7 d. galėjo patirti nemalonumų, kaip ir atsitiko vienai vilnietei. Kiek po 16 val.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker. Anksčiau ji vadovavo „Nordea“ bankui Lietuvoje.  „Swedbank“ valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas I. Skisaker užėmė gavus oficialų Europos Centrinio Banko leidimą, pranešė „Swedbank“. Apie tai, kad ji išrinkta „Swedbank“ vadove, pranešta liepos pradžioje, o prie „Swedbank“ ji prisijungė rugpjūčio 9 dieną. I. Skisaker anksčiau yra užėmusi įvairias aukštas pozicijas „Nordea“ banke.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Asmuo, įsiveržęs į Sakartvelo banko padalinį rytiniame Kvarelio mieste ir paėmęs įkaitais kelis žmones, buvo sulaikytas, ketvirtadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministerija. „Specialioji operacija, kuri truko kelias valandas, sėkmingai baigta. Nusikaltėlis neutralizuotas ir sulaikytas. Visi įkaitai išlaisvinti, jų sveikatai niekas negresia“, – žurnalistams pareiškė VRM atstovė Keti Kovziašvili. Pasak jos, daugiau detalių apie incidentą bus pranešta vėliau.

Šių metų gegužės–liepos mėnesiais kas antras „Swedbank“ klientų Estijoje atliktas mokėjimas kortele buvo bekontaktis mokėjimas, o 58 proc. kortelių turėtojų bent kartą per šį laikotarpį naudojosi bekontakčio atsiskaitymo galimybe. Bekontakčiai mokėjimai yra populiariausi tarp jaunesnių klientų.  Tarp 18–25 metų žmonių šia galimybe naudojosi 84 proc. kortelių turėtojų, tarp 26–35 metų žmonių – 26 proc., o tarp 36–50 metų klientų – 68 procentai.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Simoną Krėpštą. Naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė Prezidento patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Britų fintech startuolis „Revolut“ per dar vieną investicijų pritraukimo turą surinkęs 800 mln. JAV dolerių, vertę padidino iki 33 mlrd. dolerių ir tapo visų laikų brangiausia technologijų bendrove Jungtinėje Karalystėje, rašo „Financial Times“. Naują finansavimą „Revolut“ pritraukė iš Japonijos „SoftBank Group“ fondo „Vision Fund 2“ ir JAV investicijų kompanijos „Tiger Global Management“. Jį startuolis ketina panaudoti savo paslaugų reklamai ir plėtrai, ypač JAV ir Indijoje, taip pat naujų pro...

Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti. Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rašoma pranešime spaudai. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“. Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti.

Lietuvoje sutriko mobiliojo parašo veikla. Apie tai klientus penktadienio rytą informavo „Seb“ bankas.  „Gerbiamieji Klientai, atsiprašome, laikinai prisijungti prie SEB interneto banko naudojantis mobiliuoju parašu nėra galimybės. Prašome naudoti kitą atpažinimo priemonę: programėlę „Smart-ID“ arba banko išduotą slaptažodžių generatorių. Tikimės techninius nesklandumus pašalinti artimiausiu metu“, – rašoma banko pranešime.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.

 Lietuvoje bankams mažinant padalinių ir bankomatų skaičių, kai kurie parlamentarai siūlo sekti Švedijos pavyzdžiu – įpareigoti bankus, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos, rašo portalas 15min.lt. Toks reikalavimas, įtvirtintas įstatymu, būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst.

Ilgametis SEB banko Lietuvoje prezidentas ir valdybos pirmininkas Raimondas Kvedaras palieka pareigas ir toliau dirbs SEB Baltijos šalių tarnyboje vyriausiuoju patarėju, praneša bankas.  Nuo liepos 1 dienos naująja banko vadove skiriama SEB valdybos narė ir Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.  R. Kvedaras Lietuvos SEB dirba nuo 1992 metų, o jam vadovauja nuo 2009 metų spalio.

„Luminor“ bankas perspėja, jog kai kurie banko klientai vakar, balandžio 20 dieną, gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Luminor_bankas_Mokejimas_pdf.iso.txt“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas yra išgauti konfidencialius klientų duomenis.

„Swedbank“ banko atstovai pranešė, kad ketvirtadienį kurį laiką nebus galima priimti atsiskaitymų nei mokėjimo kortelėmis, nei internetu ar skaitytuvais. „Informuojame, kad balandžio 15 d. 03.00–04.30 val. (iš trečiadienio į ketvirtadienį) „Swedbank“ planuoja atlikti atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis paslaugos IT sistemos atnaujinimus.  Siekiant sumažinti šio atnaujinimo poveikį prekybininkams ir kortelių turėtojams, IT darbai bus atliekami nakties metu.

Net ir banke sąskaitų neturintys gyventojai sulaukė sukčių, bandančių apsimesti „Citadele“ banku, elektroninių laiškų. Banko atstovai ragina neatidarinėti įtartinų nuorodų, o kilus įtarimui, susisiekti su pačiu banku. Vilnietė Guoda su šypsena pasakoja apie sukčių bandymus apgauti. Anot moters, ji yra sulaukusi ne vieno tokio laiško. „Citadele bank“ sukčiavimo prevencijos skyrius man siunčia sveikinimus. Na, ne tik man, bet ir visiems ten neturintiems sąskaitų.

Kovas prekybininkams ir paslaugų teikėjams buvo geresnis negu vasaris – tą rodo ir didesnė vidutinė vienos dienos atsiskaitymų vertė kortelėmis naudojant kortelių skaitytuvus, rašoma pranešime spaudai. Palankesni rezultatai pasiekti dėl kovą mažesnių ribojimų, kai nuo mėnesio vidurio buvo leista veikti visoms parduotuvėms, turinčioms tiesioginį įėjimą pirkėjams iš lauko. Nors parduotuvės sulaukė mažesnių ribojimų veikti, internetinės prekybos rezultatai kovą nesuprastėjo.

Koronaviruso krizė parodė, kad efektyviausi sprendimai atsiranda bendromis centrinių bankų ir vyriausybių pastangomis, todėl Europos Sąjungos ateitis neatsiejama nuo bendradarbiavimo ir federalizmo stiprinimo, sako 10 metų Lietuvos bankui (LB) vadovavęs kadenciją baigiantis Vitas Vasiliauskas.

Pirmadienį „Luminor“ pranešė, kad laikinai neveikia interneto bankas ir mobilioji programėlė „Dėl techninių nesklandumų šiuo metu neveikia „Luminor“ interneto bankas ir mobilioji programėlė. Banko specialistai deda visas pastangas, kad šią problemą išspręstų kuo greičiau. Atsiprašome klientų už galimus nepatogumus. Atkreipiame dėmesį, kad bankomatai, kitos pinigų išgryninimo vietos ir mokėjimai nėra paveikti ir veikia įprastai“, – rašoma „Luminor“ pranešime spaudai.

ES ekonomikos atsigavimo skatinimui skirta iniciatyva „NextGenerationEU“ įgauna vis aiškesnį kontūrą − visos bendrijos mastu numatytas 750 mlrd. eurų finansavimas, iš kurio mūsų šalies verslas gali tikėtis maždaug 5,6 mlrd. eurų, rašoma pranešime spaudai. Tai palanki proga investuoti į tvarius sprendimus ir taip prisidėti prie taršos mažinimo.

Žinia, kad lyg iš giedro dangaus gavote 350 eurų, ko gero, pradžiugintų ne vieną. Tačiau būtent tokias žinutes siunčia sukčiai, norintys išvilioti banko prisijungimo duomenis. Tokį laišką gavo ir Aliaus Bacevičiaus draugas. Alius „Facebook“ pasidalijo draugo gautu elektroniniu laišku ir ragina kitus išlikti budriais. Nuotraukoje matomas laiškas yra neva iš banko „Swedbank“, jame tariamas klientas informuojamas apie gautą nemažą pinigų perlaidą.

Naršote internete ir akis užkliūva už naujo daikto. Batų, marškinių, išmaniojo laikrodžio. Su nuolaida. Šio pirkinio neplanavote, tačiau nė patys nepastebite, kaip jis atsiduria pirkinių krepšelyje, o jūs keliais mygtuko spustelėjimais už jį sumokate. Jau po to pagalvojate, kad gal ir nevertėjo išlaidauti – tas dar vienas naujas daiktas jums nebuvo būtinas, be to, sujaukėte ir savo biudžeto planą.

Dėl pandeminės situacijos gyventojai nerimauja jau mažiau – ramiau leidžia pinigus, tvirčiau jaučiasi ir dėl savo pajamų, rodo tyrimas. Tiesa, žmonės nuo karantino ribojimų jaučiasi pavargę – 40 proc., daugiausiai jaunesnio amžiaus respondentai ir įvairaus amžiaus moterys, netgi teigia, kad slapta naudotųsi kirpėjų, kosmetologų, trenerių ir kitomis šiuo metu draudžiamomis vykdyti paslaugomis.

„Luminor“ bankas perspėja, kad dalis klientų šiandien ir vakar (vasario 2 ir 3 dienomis) gavo melagingus elektroninius laiškus, kurie neva yra siunčiami banko vardu. Šiuose laiškuose pridedamas ir mokėjimo pranešimas, neva išduotas paties kliento prašymu. Laiškai siunčiami kartu su prisegtu dokumentu, kurio pavadinimas – „Mokėjimo patarimas“. Šiame dokumente yra kenkėjiška programa, kurios tikslas išgauti konfidencialius klientų duomenis.

SEB bankas įspėja klientus, kad jie turėtų būti itin atidūs pirkdami ir parduodami daiktus skelbimų svetainėse. Pastaruoju metu smarkiai daugėja sukčiavimo atvejų, kai bandoma išvilioti asmens duomenis iš skelbimų svetainėse naudotus daiktus parduodančių ar perkančių žmonių. Bankas primena, kad gyventojai, niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų, neįvestų savo mokėjimo kortelių ir interneto banko prisijungimo duomenų, kai gauna įtartinas interneto svetainių nuorodas iš privačių žmonių.

SEB banko duomenimis, pernai gyventojams būstui suteiktų paskolų suma padidėjo 7 proc., o paskolų skaičius ūgtelėjo 3 procentais. Pandeminiais metais būsto paskolų smukimas buvo pastebimas tik pavasarį, pirmojo karantino metu. Antrasis karantinas rudenį ir vėlesnis jo sugriežtinimas pastebimos įtakos gyventojų skolinimuisi būstui nepadarė.

Paskutinį 2021 m. sausio savaitgalį dalis „Luminor“ banko klientų, turinčių mokėjimo korteles, gavo Smart-ID arba mobiliojo parašo pranešimus, siūlančius patvirtinti mokėjimo operacijas, nors tokių neinicijavo. Bankas informuoja, jog tai buvo sukčiavimo ataka, nukreipta prieš mokėjimo kortelių turėtojus.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Pasibaigus valstybės pagalbai Lietuvoje šiemet ir kitąmet gali daugėti įmonių bankrotų, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Vito Vasiliausko, europiniu mastu jau vyksta diskusijos, kaip spręsti blogų paskolų problemą, o išeitis galėtų būti speciali bendrovė.  Jo teigimu, „normaliais“ laikais bankrotų skaičius būna pastovus, tačiau pernai jis sumažėjo. „Kas neramina, tai kritęs bankrotų skaičius.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdytojai ketvirtadienį susitinka siekdami įvertinti savo pinigų politiką ir skatinamąsias priemones tuo metu, kai didėjantis COVID-19 užsikrėtimo atvejų skaičius ir griežtesnės ribojamosios priemonės temdo ekonomikos perspektyvas. Manoma, kad pinigų politikos formuotojai nesiims naujų veiksmų po to, kai praėjusį mėnesį padidino pandemijos metu euro zonai skiriamą paramą.

Per koronaviruso krizę Lietuvos gyventojai aktyviai perka nekilnojamąjį turtą, todėl daugėja būsto paskolų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Tuo metu kai kurie parlamentarai nuogąstauja, kad ne visi sugebės grąžinti paskolas.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai gruodį mažiau paskolų išdavė dėl švenčių, o ne dėl koronaviruso krizės, teigia Lietuvos banko (LB) Finansinio stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius.  „Tendencijos (2020 metų gruodį – BNS) neigiamos buvo panašios kaip ir užpernai, sąlygotos švenčių periodo, kai dvi savaites tarp Kalėdų ir Naujųjų Metų nelabai kas vyksta. Rinkoje, matome, ir naujų būstų paskolų, ir vartojimo paskolų, ir įmonių paskolų srautai krito.

Finansinių paslaugų grupės SEB Baltijos šalių atitikties vadove antradienį paskirta Simona Balčiūnaitė, kuri ir toliau vadovaus SEB banko Atitikties departamentui Lietuvoje, pranešė bankas.  „Pastarieji metai buvo intensyvūs, jautėme didelę atsakomybę ir pareigą atitikti bankui keliamus reikalavimus, tęsėme aktyvų bendradarbiavimą su priežiūros institucijomis. Simonos indėlis šioje srityje buvo vertingas ir svarbus“, – pranešime sako SEB banko Lietuvoje prezidentas Raimondas Kvedaras.

JAV technologijų koncernas IBM valdys banko infrastruktūrą ir teiks susijusias debesų kompiuterijos paslaugas bei padės įgyvendinti saugumo ir atitikties reikalavimus, keliamus finansinių paslaugų įmonėms, rašoma „Luminor“ banko pranešime žiniasklaidai.

SEB bankas sulaukė pranešimų apie pastaruoju metu suaktyvėjusį sukčiavimą, kai finansiniai sukčiai bando išvilioti asmens duomenis iš žmonių, skelbimų svetainėse parduodančių naudotus daiktus. Bankas ragina gyventojus būti itin atidžius ir primena, kad gyventojai niekam neatskleistų savo asmeninių duomenų.

Vienas iš keturių Lietuvos gyventojų dėl koronaviruso pandemijos dažniau moka negrynaisiais pinigais – dėl to daugėja ne tik mokėjimo kortelių, bet ir atsiskaitymas mobiliaisiais telefonais, rodo apklausa. Lietuvos banko (LB) užsakymu atliktos apklausos duomenimis, pernai 97 proc. sąskaitą turėjusių respondentų turėjo ir mokėjimo kortelę (2019 metais – 95 proc.), tai sudarė 86 proc. (2019 metais – 84 proc.) visų gyventojų.

Dėl IT sistemų profilaktikos darbų naktį iš penktadienio į šeštadienį laikinai neveiks kai kurios SEB banko paslaugos. Nuo 4 iki 8 val. ryto laikinai neveiks SEB interneto bankas ir mobilioji programėlė, nebus atliekami mokėjimai kai kuriose el. parduotuvėse, kai atsiskaitant už prekes ar paslaugas savo tapatybę reikia patvirtinti SEB interneto banke, teigiama pranešime.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.