bankas

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį pranešė, kad Vakarų šalys pradėjo pasiruošimus Rusijos atjungimui nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymo SWIFT dėl Maskvos invazijos į provakarietišką kaimynę. „Graužėme, graužėme ir išgraužėme. Dirbo visa Ukrainos diplomatija – nuo Ukrainos prezidento iki Ukrainos ambasados atašė“, – per „Facebook“ parašė D. Kuleba.

Jeigu jūsų banko kortelės PIN kodas yra 1234, jums kuo greičiau reikia jį pasikeisti. Tai paprasčiausias finansinis atsargumas. Pats populiariausias banko kortelių PIN kodas ir yra 1234. Iš kur tai žinoma? Įvairūs banko duomenys bėgant metams buvo ne kartą nulaužti ir paviešinti. Atskleidus duomenis paaiškėjo ir patys dažniausiai PIN kodai. Duomenų analitikas Nickas Berry sudarė lentelę, kurioje įvardijo dažniausiai pasitaikančius PIN kodus.

Penktadienio vakarą buvo sutrikusi „Swedbank“ interneto banko ir išmanioji programėlės veikla. „Aktyviai dirbame, kad galėtume vėl teikti paslaugas įprastu režimu“, – „Swedbank“ informavo klientus. Prieš 22 val. bankas „Facebook“ paskyroje pranešė, kad sistemos jau veikia įprastai. Pasak „Swedbank“, nesklandumų buvo kilę sutrikus vieno iš ryšio tiekėjų paslaugoms.

2020-aisiais, besibaigiant Seimo kadencijai, tuometė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdžia pritarė Lietuvoje steigti valstybinį plėtros banką. Tačiau užduotis įgyvendinti projektą teko anuomet jį kritikavusiems konservatoriams, po Seimo rinkimų atsidūrusiems valdžioje.

„Swedbank“ saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad šią savaitę padažnėjo sukčių atakos – gyventojams siunčiami SMS pranešimai apie neva atliktą mokėjimą iš sąskaitos ir būtinybę jį atšaukti, rašoma pranešime spaudai. Gyventojai įspėjami neaktyvuoti siunčiamų nuorodų ir neatskleisti savo asmeninių duomenų.

Ukraina antradienį pranešė, kad jos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais. Šis Ukrainos ryšių priežiūros tarnybos pranešimas buvo paskelbtas tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija, sutelkusi stiprias pajėgas prieš šalies sienų, gali surengti didelio masto puolimą.

Kainos per metus padidėjo keliolika procentų, o žmonių indėliai bankuose – daugiau nei dviem milijardais eurų. Infliacijos ir šildymo kainų kilimo fone tai skamba kaip paradoksas, tačiau lietuvių indėliai pasiekė rekordines aukštumas ir sudaro jau viršijo 20 milijardų eurų.

„Luminor“ bankas skolina Vilniaus savivaldybės kontroliuojamai bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Pastaroji lėšas naudos dujoms biržoje įsigyti arba tiesioginiai iš „Igničio“.  Tokio pat dydžio garantiją sausį įmonei suteikė Vilniaus miesto savivaldybė, pranešė „Luminor“. „Tam, kad Vilniaus šilumos tinklai galėtų lanksčiau reaguoti į kintančią situaciją dujų rinkoje ir užsitikrinti geriausias įmanomas kuro įsigijimo sąlygas, bendrovei būtina turėti nuolatinį priėjimą prie papildomų...

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir savo laipsniško skatinimo programos mažinimo kurso, nepaisydamas didėjančio spaudimo kovoti su sparčiai augančia infliacija euro zonoje. Kaip ir tikėtasi, ECB išlaikė 0 proc. siekiančią pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą bei 0,25 proc. palūkanų normą, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe.  Palūkanų norma, naudojantis indėlių galimybe, išlieka minus 0,5 procento.

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ 2021 metais uždirbo 74,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2020 metais, kuomet pelnas siekė 33,1 mln. eurų. Vien ketvirtąjį ketvirtį pelnas siekė 20,7 mln. eurų – 11 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė „Luminor“. Anot pranešimo, pelno augimą labiausiai lėmė pajamų augimas ir sąnaudų mažėjimas, rezultatą taip pat koregavo paskutinįjį ketvirtį atlikti atidėjiniai abejotinoms paskoloms.

Įtartini sandoriai, netikri skelbimai ir neva iš banko gautos žinutės kelia nerimą gyventojams. Šie ženklai išduoda, kad interneto platybėse knibždėte knibžda sukčių, norinčių ištuštinti svetimas kišenes. Policija pastebi, kad pastaruoju metu sukčiai tapo dar įžūlesni. Vien per praeitus metus jie išviliojo daugiau nei 46 mln. eurų.

Komerciniams bankams įsipareigojus iki šių metų liepos įrengti maždaug 100 naujų pinigų išgryninimo vietų, Seimo Biudžeto ir finansų komitetas vasarį aiškinsis šio proceso pažangą. Komitetas paprašė Lietuvos banko pateikti informaciją.  „Turėtume padaryti ir viešą parlamentinę kontrolę, (...) nes klausimas yra opus“, – pirmadienį komiteto posėdyje teigė komiteto vadovas Mykolas Majauskas.

Naujasis Bundesbanko vadovas perspėja, kad aukšta infliacija gali trukti ilgiau, nei tikėtasi. „Vidutinės trukmės kainų perspektyva yra ypač neaiški, – sakė J. Nagelis. – Šiuo metu matau didesnę riziką, kad infliacijos lygis gali išlikti aukštas ilgiau, nei šiuo metu tikimasi.

Pasaulinis augimas šiais metais „smarkiai sulėtės“, o visame pasaulyje sparčiai plintantis koronaviruso omikron variantas gali dar labiau pasunkinti padėtį ir padidinti darbo jėgos trūkumą bei tiekimo grandinių trikdžius, antradienį pranešė Pasaulio bankas. Naujausioje savo ataskaitoje apie pasaulinės ekonomikos perspektyvas bankas prognozuoja, kad pasaulinis augimas sulėtės nuo 5,5 proc. 2021 metais iki 4,1 proc. šiemet.

Ukrainos teismas nurodė įšaldyti buvusio šalies prezidento Petro Porošenkos lėšas, vykstant tyrimui dėl įtariamos valstybės išdavystės, ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Prokurorai įtaria P. Porošenką Rusijos remiamų separatistų finansavimu Rytų Ukrainoje 2014–2015 metais, perkant anglis iš Donbaso.  P. Porošenka šiuos kaltinimus neigia. „Teismas nurodė areštuoti įtariamojo turtą, priklausantį jam nuosavybės teise“, – sakoma generalinės prokuratūros pranešime.

Jungtinėje Karalystėje bankas „Santander“ ketvirtadienį mėgino susigrąžinti 130 mln. svarų (155 mln. eurų), kuriuos per klaidą išmokėjo klientams pirmąją Kalėdų dieną. Dėl „techninės problemos“ 75 tūkst. mokėjimų buvo du kartus atlikti maždaug 2 tūkst. įmonių ir komercinių sąskaitų turėtojų, sakoma banko pranešime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP, patvirtinančiame leidinio „The Times“ paskelbtą pranešimą.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos dalyviai kitąmet tikisi nuosaikaus naujų butų kainų augimo, o sparčiausio kainų augimo laukiama Kaune. Po pandemijos sukelto nuosmukio pastebimai atsigavo komercinio NT perspektyvų vertinimas, tačiau pradedamas įžvelgti prekybos patalpų sostinėje pasiūlos perteklius, rodo naujausios Lietuvos banko (LB) apklausos rezultatai. Anot rinkos dalyvių, 2022 metais naujos statybos butai Vilniuje vidutiniškai pabrangs 4,3 proc., Kaune – 5 proc., Klaipėdoje – 3,9 procento.

Daugiau nei pusė Lietuvoje veikiančių mažmenines paslaugas teikiančių bankų nepasiekia patenkinamo tvarios veiklos rodiklio, teigia antrą kartą atlikto bankų tvarumo tyrimo rezultatus pristatę Vartotojų aljanso atstovai. „Tik du iš šešių Lietuvoje veikiančių bankų sugeba viršyti 50 proc. bendrą vidurkį. Todėl net pusė Lietuvoje veikiančių bankų nepasiekia patenkinamo lygio“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė Vartotojų aljanso tyrėjas Gytis Pikčilingis.

Lietuvos banko vadovui vėl prakalbus apie visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, ekspertai mano, kad jis turėtų būtų nedidelis, be išimčių, o jo įplaukos skirtos miestų ir rajonų infrastruktūrai. Pasak Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidento Mindaugo Statulevičiaus, toks mokestis galėtų tapti paskata efektyviau išnaudoti jau turimą turtą.  „Jeigu būtų neapmokestinamas pagrindinis būstas, o tik paskesnis turtas, tada atsirastų papildoma paskata kuo efektyviau jį naudoti.

Šalies gyventojai išeiti į pensiją norėtų, jei tam papildomai būtų sukaupę vidutiniškai 154 tūkst. eurų sumą, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas. Banko ekspertų skaičiavimu, tokia suma daugeliui gyventojų leistų savo mėnesio pajamas senatvėje padidinti maždaug 600 eurų, rašoma pranešime spaudai. „Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje šiuo metu siekia apie 410 eurų.

Įgyvendinant Lietuvos banko ir finansų rinkos dalyvių bei jiems atstovaujančios Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pasirašytą Tarpusavio supratimo memorandumą (Memorandumas) dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, esamas pinigų išgryninimo vietas šalyje papildys bendri finansinių paslaugų teikėjų bankomatai, juos administruotų nepriklausomas tiekėjas, rašoma pranešime spaudai. Iš šių bankomatų klientai galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų.

Per artimiausius metus kas trečias gyventojas planuoja remontuoti būstą ar įsigyti baldų, kas ketvirtas – keliauti, penktadalis – įsigyti automobilį ar buitinės technikos, rašoma pranešime spaudai. Iš viso apie didesnius pirkinius, tarp kurių ir kompiuteriai, išmanieji telefonai, medicininės paslaugos, svarsto beveik du trečdaliai gyventojų, rodo SEB banko užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. Kas penktas gyventojas už būsimus pirkinius ketina mokėti skolindamasis pinigus.

„Swedbank“ bankas pranešė, kad dėl IT techninių nesklandumų pirmadienį nuo ryto buvo sutrikusi galimybė banko klientams atsiskaityti mokėjimo kortelėmis taip pat atlikti pavedimus.    „Apytiksliai nuo 8 valandos ryto fiksavome, kad yra sutrikimų atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir atliekant bankinius pavedimus.

Švedijos finansų priežiūros tarnyba antradienį pranešė baigusi tyrimą nepateikdama pastabų dėl padalinius Baltijos valstybėse turinčio „Swedbank“ įtarto piktnaudžiavimo rinka, paskelbė Švedijos „Swedbank“. Tyrimas buvo pradėtas pernai rugsėjį, apėmė laikotarpį nuo 2018-ųjų rugsėjo 20-osios iki 2019 metų vasario 20 dienos, sietas su viešai neatskleistos informacijos paviešinimu ir pareiga sudaryti viešai neatskleista informacija galinčių naudotis asmenų sąrašą dėl įtariamo pinigų plovimo bendrov...

Trečią šių metų ketvirtį finansinių sukčių aktyvumas sparčiai didėjo. Nors jų padaryta žala SEB banko klientams, siekianti 711 tūkst. eurų, buvo kiek mažesnė negu balandį–birželį, per pastaruosius tris mėnesius sukčiavimo atvejų užfiksuota bemaž pusantro karto daugiau. SEB banko statistika rodo, kad ypač suįžūlėjo telefoniniai sukčiai: bandymų skambučiais išvilioti pinigus per tris mėnesius padaugėjo daugiau nei keturis kartus.

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius 2022 metų valstybės biudžetą, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigiamai vertina tai, kad projekte bent kol kas nėra jokių netikėtumų – kaip ir žadėta, biudžete matyti socialinė jo orientacija, iš esmės neliečiant pajamų temos.   Tačiau, pasak eksperto, mokesčių klausimas artimiausiu metu turės būti sprendžiamas.

Gyventojų būsto kainų lūkesčiai kaip iškalti akmenyje laikosi stabiliai trečią ketvirtį iš eilės. Nors būsto kainos šuolis Lietuvoje šiemet yra didelis, du trečdaliai gyventojų toliau galvoja, kad ir per artimiausius dvylika mėnesių būstas šalyje brangs, rašoma pranešime spaudai. Ir tik 5 proc. apklaustųjų (mažiausia dalis nuo tada, kai buvo pradėta apklausa) mano, kad kainos kris. Tokie susiformavę gyventojų lūkesčiai daro teigiamą įtaką ir visos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui.

Ketvirtadienio popietę „Luminor“ banko klientai susidūrė su nemalonumais: dalis jų negalėjo susimokėti kortelėmis ar išsiimti grynųjų. Kai kurios parduotuvės apie sutrikimus mokant šio banko kortelėmis įspėjo per garsiakalbius. Vėliau pranešta, kad sutrikimai pataisyti.  Dėl trikdžių su „Luminor“ banko atsiskaitymais, šio banko klientai spalio 7 d. galėjo patirti nemalonumų, kaip ir atsitiko vienai vilnietei. Kiek po 16 val.

SEB bankui atnaujinus mobiliąją programėlę, klientai, naudodamiesi jos PIN kodais ar biometriniais atpažinimo duomenimis – piršto atspaudu ar veido atpažinimo technologija, galės tvirtinti mokėjimus pačioje programėlėje, interneto banke bei apsipirkdami interneto parduotuvėse, rašoma pranešime spaudai.

Siekdamas pasiūlyti kuo daugiau tvarių paslaugų, „Swedbank“ privatiems klientams pradeda išduoti iš perdirbtų medžiagų pagamintas mokėjimo korteles. Gaminant naująją kortelę, antrinės žaliavos sudarys apie 85 proc. gamybai reikalingų medžiagų, ir taip bus sutaupoma 3,18 g plastiko. Vizualiai naujosios kortelės nesiskirs nuo iki šiol išduodamų kortelių, rašoma pranešime spaudai. „Mokėjimo kortelė daugeliui yra tapusi kasdienio gyvenimo atributu.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Lietuvos banko ketinimai kiek suvaržyti būsto paskolų dalinimą yra dėsningi ir reikalingi, suvaldant nekilnojamojo turto (NT) rinkos kaitimą, tačiau tai gali turėti įtakos būsto paskolų palūkanoms ir bankų pelningumui, teigia Lietuvos bankų asociacija (LBA). „Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga.

Bankui „Swedbank“ Lietuvoje nuo šios savaitės pradėjo vadovauti Inga Skisaker. Anksčiau ji vadovavo „Nordea“ bankui Lietuvoje.  „Swedbank“ valdybos pirmininkės ir administracijos vadovės pareigas I. Skisaker užėmė gavus oficialų Europos Centrinio Banko leidimą, pranešė „Swedbank“. Apie tai, kad ji išrinkta „Swedbank“ vadove, pranešta liepos pradžioje, o prie „Swedbank“ ji prisijungė rugpjūčio 9 dieną. I. Skisaker anksčiau yra užėmusi įvairias aukštas pozicijas „Nordea“ banke.

Dauguma Lietuvos komercinių bankų ir užsienio bankų filialų šiemet dirbo pelningai, o beveik du trečdaliai jų uždirbto 153,142 mln. eurų pelno teko „Swedbank“ ir SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, bendras bankų pelnas šių metų pirmąjį pusmetį padidėjo 19,8 proc., arba 25,28 mln. eurų. Pelningai dirbo 11 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolių patyrė šeši rinkos dalyviai. SEB bankas šiemet uždirbo 55,131 mln. eurų konsoliduoto grynojo pelno (36 proc. bendro bankų pelno) – 32,6 proc.

Asmuo, įsiveržęs į Sakartvelo banko padalinį rytiniame Kvarelio mieste ir paėmęs įkaitais kelis žmones, buvo sulaikytas, ketvirtadienį pranešė šalies vidaus reikalų ministerija. „Specialioji operacija, kuri truko kelias valandas, sėkmingai baigta. Nusikaltėlis neutralizuotas ir sulaikytas. Visi įkaitai išlaisvinti, jų sveikatai niekas negresia“, – žurnalistams pareiškė VRM atstovė Keti Kovziašvili. Pasak jos, daugiau detalių apie incidentą bus pranešta vėliau.

Šių metų gegužės–liepos mėnesiais kas antras „Swedbank“ klientų Estijoje atliktas mokėjimas kortele buvo bekontaktis mokėjimas, o 58 proc. kortelių turėtojų bent kartą per šį laikotarpį naudojosi bekontakčio atsiskaitymo galimybe. Bekontakčiai mokėjimai yra populiariausi tarp jaunesnių klientų.  Tarp 18–25 metų žmonių šia galimybe naudojosi 84 proc. kortelių turėtojų, tarp 26–35 metų žmonių – 26 proc., o tarp 36–50 metų klientų – 68 procentai.

Būstas neabejotinai yra vienas reikšmingiausių pirkinių, todėl nenuostabu, kad apie jį svarstantiems gyventojams neretai kyla įvairių abejonių ir nemažai nerimo, rašoma pranešime spaudai. Kaip rodo darnios miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva tyrimų kompanijos „Norstat“ atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, daugiausiai baimių nekilnojamąjį turtą įsigyjantiems lietuviams kyla dėl būsto kokybės bei savo pačių finansinės padėties.

Telefoninių sukčių aktyvumas pastaruoju metu gerokai išaugo – palyginti su pirmuoju pusmečiu, SEB bankas sulaukiau daugiau negu dvigubai daugiau klientų pranešimų apie bandymus išvilioti iš jų pinigus, ypač daug pranešimų apie sukčių skambučius buvo liepą, rašoma pranešime spaudai. Telefoniniai sukčiai daugeliu atvejų vadovaujasi keliomis schemomis, kad gautų prisijungimo prie interneto banko, mokėjimo kortelių duomenis, programėlės „Smart-ID“ kodus ar asmens kodą.

„Apie nebeegzistuojančią diskriminaciją, arba kodėl aklieji nevaikšto į bankus“, – taip apie nemalonią situaciją pradeda pasakoti Elena. Vis daugiau kalbama apie neįgaliųjų integraciją ir toleranciją, tačiau į banką su silpnai reginčia teta nuvykusi moteris liko šokiruota – banko darbuotojų elgesys ir požiūris į neįgalius klientus pribloškė.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo. „Pastaraisiais mėnesiais sukčiai nesiliauja atakavę gyventojų klasikiniu būdu – pasitelkdami sukčiavimą telefonu.

Juokauti ne tik smagu, bet ir sveika, tačiau tai daryti derėtų laiku ir vietoje. Kitu atveju, galima mažų mažiausiai susilaukti nepelnyto dėmesio. Tai gali nutikti ir atliekant pervedimą banke draugui ar giminaičiams, mat, kaip pasakoja socialinių tinklų vartotojai, ne vienam norisi pašmaikštauti ir pinigus išsiųsti nurodžius su pirkiniu nesusijusią pervedimo paskirtį.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo Lietuvos banko valdybos nariu paskyrė Simoną Krėpštą. Naująja Prezidento vyriausiąja patarėja ir Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadove skiriama dabartinė Prezidento patarėja socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Britų fintech startuolis „Revolut“ per dar vieną investicijų pritraukimo turą surinkęs 800 mln. JAV dolerių, vertę padidino iki 33 mlrd. dolerių ir tapo visų laikų brangiausia technologijų bendrove Jungtinėje Karalystėje, rašo „Financial Times“. Naują finansavimą „Revolut“ pritraukė iš Japonijos „SoftBank Group“ fondo „Vision Fund 2“ ir JAV investicijų kompanijos „Tiger Global Management“. Jį startuolis ketina panaudoti savo paslaugų reklamai ir plėtrai, ypač JAV ir Indijoje, taip pat naujų pro...

Jau per pirmąją liepos savaitę policija Lietuvoje užfiksavo mažiausiai 5 elektroninio sukčiavimo atvejus. Nuo sukčių kenčia ne tik pavieniai gyventojai, bet ir įmonės. Tiesa, kai kuriuos sukčių atliekamus pervedimus pavyksta sustabdyti, tačiau daugeliu atveju žmonių sąskaitos yra ištuštinamos jiems taip ir nespėjus laiku sureaguoti. Policijos duomenimis, vien liepos 8 dieną Lietuvoje fiksuoti 3 elektroninio sukčiavimo atvejai, dar 2 fiksuoti liepos 7-ąją.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Baltijos šalyse atlikto tyrimo duomenys parodė, kad vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Tie, kurie dar neinvestuoja, turi įvairių baimių ar vadovaujasi gajais mitais. Laimei, jie nesunkiai paneigiami, o baimė investuoti paaiškinama ir išsklaidoma, rašoma SEB banko pranešime žiniasklaidai.

Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais, rašoma pranešime spaudai. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“. Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti.

Lietuvoje sutriko mobiliojo parašo veikla. Apie tai klientus penktadienio rytą informavo „Seb“ bankas.  „Gerbiamieji Klientai, atsiprašome, laikinai prisijungti prie SEB interneto banko naudojantis mobiliuoju parašu nėra galimybės. Prašome naudoti kitą atpažinimo priemonę: programėlę „Smart-ID“ arba banko išduotą slaptažodžių generatorių. Tikimės techninius nesklandumus pašalinti artimiausiu metu“, – rašoma banko pranešime.

Vienai didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ priklausanti bendrovė „Luminor investicijų valdymas“ steigia pirmą Lietuvoje žaliąjį trečios pakopos pensijų fondą „Luminor tvari ateitis index“. Lietuvos banko (LB) Finansų rinkos priežiūros tarnyba patvirtino „Luminor tvari ateitis index“ taisykles, pranešė centrinis bankas. Tai pirmasis į tvarias investicijas orientuotas trečios pakopos pensijų fondas Lietuvoje.