bankas snoras

Atsižvelgdamas į reikšmingus pokyčius BAB „Snoro“ valdomų antrinių įmonių struktūroje, banko bankroto administratorius pertvarkė įmonių grupės struktūrą ir numatė tolesnius veiksmus.

Londono Aukštajam teismui trečiadienį paskelbus, kad žlugusio banko „Snoras“ savininkai - Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas - turi būti perduoti Lietuvai, jie į šalį gali būti grąžinti dar šiais metais, sako Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras. „Viskas priklausys nuo to, ar bus kasacinio teismo nagrinėjimas. Mano žiniomis, kasaciniai teismai Didžiojoje Britanijoje greičiau sukasi nei apeliaciniai, bet sunku prognozuoti.

Bankrutavus bankui Snoras, praeitų metų balandžio 7 d. 262 neįvykusios akcijų emisijos investuotojai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti juos banko Snoras indėlininkais, taip suteikiant teisę atgauti 100 000 EUR neviršijančią draudimo išmoką. Investuotojų asociacijos suburti asmenys už neįvykusią banko akcijų emisiją bankui Snoras sumokėjo beveik 2 mln. eurų.

Nuo 2013 liepos 3 d. kiekvieną trečiadienį bus rengiami aukcionai, kurių metu bus parduodama per 1 500 vienetų įvairios biuro ir kasos įrangos (kompiuteriai, monitoriai, banknotų ir monetų skaičiuotuvai, banknotų tikrinimo įranga, seifai, baldai, neperšaunamosios liemenės ir kt.

Bankas SNORAS veiklos sustabdymo momentu 2011 m. lapkritį klientams buvo išdavęs daugiau kaip 483 tūkst. galiojančių įvairių tipų debetinių ir kreditinių mokėjimo kortelių. Sustabdžius banko SNORAS veiklą klientai nebegali naudotis turimomis mokėjimo kortelėmis, tačiau privalo padengti turimus kreditinius įsipareigojimus. Bankroto administratorius nustatė tvarką, kaip klientai, turintys panaudotus mokėjimo kortelių kredito limitus ir įskaitytiną sumą, gali padengti savo įsipareigojimus Bankui.

Nacionalizuoto banko vadovai V. Antonovas ir R. Baranauskas, atsisakę būti perduoti Lietuvos teisėsaugai, penktadienį vėl stojo prieš Vestminsterio magistrato teismą, kuriame nagrinėjama jų ekstradicijos byla. Galima tik spėlioti, kiek užsitęs šios bylos procesas. (papildyta 13.12) Lietuvą teisme V. Antonovas prilygino TSRS satelitei . Taip pat buvo kalbama apie politinius metodus nacionalizuojant banką.

Lietuvos banko valdybos pirmininko įsakymu Kredito įstaigų priežiūros departamento direktoriui Kazimierui Ramonui skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Nuobauda skirta vadovaujantis Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 235 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 ir 11 punktais, už netinkamą darbo pareigų, nurodytų Kredito įstaigų priežiūros departamento nuostatuose, vykdymą bei biurokratizmą tarnybinėje veikloje.

Komentuodami „Snoro“ nacionalizavimo istoriją premjeras A.Kubilius, finansų ministrė I.Šimonytė ir Lietuvos banko vadovas V.Vasiliauskas kasdien vis keitė argumentus. Paskutinis valdžios argumentas – kad tai apskritai buvo ne bankas, o machinacijų irštva. Bet ką tada tiek metų veikė centrinis bankas ir kaip toks bankas visą tą laiką galėjo užtikrinti atsiskaitymus, lieka neaišku.

Generalinė prokuratūra „Snoro“ banko vadovams rengia Europos arešto orderius. Trečiadienį ketinama paskelbti įtariamųjų R. Baranausko ir V. Antonovo paiešką išduodant Europos arešto orderius. (Papildyta 14.40) Teisingumo ministerija informuoja, kad Lietuvos teisėsauga gali kreiptis į Ukrainos žinybas dėl nušalintojo „Snoro“ prezidento R. Baranausko išdavimo. Tiksli buvusio „Snoro“ vadovo būvimo vieta yra nežinoma, tačiau jo žmona žiniasklaidai prisipažino esanti Ukrainoje, kartu su savo vyru.

Pokalbis su banko „Snoras“ akcininku, valdybos pirmininku ir prezidentu Raimondu Baranausku – permainingas: pasidžiaugęs per krizę nusisekusiomis investicijomis, jis negaili kritikos, kaip pats vadina, Šiaurės Europos šalių bankams. Pasakodamas apie šiandienį bankų sektorių Lietuvoje, R. Baranauskas nieko negražina: konkurencija tarp bankų nėra sveika, o ir jie patys tik deklaratyviai dirba vienodomis sąlygomis. Nors „Snoro“ prezidentas pripažįsta: iš krizės teko pasimokyti visiems.

„Ekonomika.lt“ narplioja banko „Snoras“ sąsajas su Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Šių metų pradžioje Lietuvos bankui garsiai pareiškus apie banko „Snoras“ veiklos tyrimą, kol kas nepavyko gauti naujų svarbių faktų. Neatmestina, kad tyrimo rezultatai abiejų bankų susitarimu kruopščiai slepiami nuo žiniasklaidos. Dar vienas tyrimas dėl įtartinų „Snoro“ milijonų yra pradėtas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) kabinetuose. Apie jo rezultatus taip pat nėra jokios informacijos.

Aukštaitijoje ir Suvalkijoje pastarosiomis dienomis pasklido banknotų klastotės. Kaip pranešė Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, pirmadienį gautas bendrovės „G&S Lietuva Marijampolės PPPS“ kontrolierės pranešimas, kad tą pačią dieną perskaičiuojant piniginio krovinio inkasacines pakuotes rasta, kaip įtariama, 12 padirbtų šimto litų nominalo banknotų.

Nuo šiol Austrijos investicinių fondų bendrovių lyderė „Raiffeisen Capital Management” savo šešis investicinius fondus platina ir Lietuvoje. 2009 m. vasarį šiuos naujus fondus įregistravus Lietuvoje, šalies investuotojai jų gali įsigyti iš tarpininkų „MP Investment Bank“ ir „Bankas Snoras“.   Valdydama 27 mlrd. eurų ir užimdama 21 procentą Austrijos rinkos, „Raiffeisen Capital Management“ (toliau – RCM) pirmauja tarp Austrijos investicinių fondų bendrovių.

Bankas SNORAS platina vienerių metų trukmės obligacijas su fiksuota 11 proc. metine grąža, kurią bus galima atgauti obligacijas išlaikius ne mažiau nei 28 dienas. Ši investicinė priemonė leis uždirbti daugiau nei pinigus kaupiant terminuotajame indėlyje. „Mūsų vertinimu, šiuo metu rinkoje banko SNORAS obligacijos – vienas patraukliausių pasiūlymų klientams, ieškantiems kitokių taupymo priemonių nei terminuotieji indėliai.

Vilniaus vertybinių popierių biržoje penktadienį aktyviai prekiauta Ūkio banko ir „Teo LT“ akcijomis, kurių perleista daugiau kaip po 1 mln. litų. Iš kitų įmonių kiek didesnio dėmesio sulaukė „Aprangos“, SNORO bei Šiaulių banko vertybiniai popieriai. Biržos skelbiamo Vilniaus vertybinių popierių biržoje šią savaitę lyderio pozicijos atiteko Ūkio banko akcijoms, kurių perleista daugiau kaip už 5 mln. litų.

Dar visai neseniai - vos prieš metus - bankai pinigus dalino į kairę ir į dešinę, turėjo jų ir toliau nuo finansinio sektoriaus esančios įmonės. Tačiau it mostelėjus burtų lazdele ekonomikos varikliu vadinama prekė kažkur prapuolė. „Respublika“ aiškinosi - kur? Pirmieji gandai apie pasaulinę finansų krizę, kuri gali užgriūti ir Lietuvą, mūsų šalį pasiekė 2007-ųjų pradžioje. Tuomet tik maža dalis lietuvių bent iš dalies suprato, kaip ji kilo.

Nors ilgai pigusios „Ūkio banko“ akcijos dabar brangsta, Vilniaus biržos indeksas  „OMX Vilnius“ ketvirtadienį ir vėl nukrito. Šį kartą – 4,01 proc.. Talino biržoje akcijos pigo dar labiau – 5,66 proc, tuo tarpu Rygoje kritimas mažesnis -  tik 1,23 proc. Apyvarta Vilniaus biržoje siekė apie 5 mln. litų, brango vos trijų, o pigo – 20-ies įmonių akcijos.

Banko SNORAS grupė, kurią sudaro AB bankas SNORAS, AS „Latvijas Krājbanka“ ir 11 dukterinių bendrovių Lietuvoje bei Latvijoje, per 2008 m. pirmąjį ketvirtį uždirbo 64,51 mln. Lt pelno – 3,6 karto daugiau nei per tą patį laikotarpį 2007 metais.