bankai

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovams siūlant apmokestinti komercinių bankų aktyvus, premjeras Saulius Skvernelis sako, kad tokį siūlymą Vyriausybė iš principo palaikytų. Lenkų rinkimų akcija tvirtina, kad įvedus tokį mokestį, į biudžetą būtų surinkta apie 100 mln. eurų, tačiau premjeras sako, jog skaičius ko gero būtų mažesnis.

Trečiadienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ir socialdemokratų darbo frakcijos atstovai diskutavo dėl mokesčių bankams ir prekybos tinklams, automobilių registracijos mokesčio, rašo naujienų portalas DELFI. Po posėdžio LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis minėtam naujienų portalui komentavo, kad, diskutuojant biudžeto klausimais, buvo paliesta tema ir apie bankų bei prekybos centrų mokestį.

Didelė dalis žmonių gana ramiai tikisi, kad likus vos metams iki naujų seimo rinkimų didelių nustebimų nebus ir nauja valdančioji dauguma praplauks šį periodą be radikalių sprendimų. Visgi kova vyksta ir sprendimus, kurie potencialiai paveiks visų kišenes, gali tekti priimti. Šiuo metu yra dvi kryptys, kurios pasiūlytos valdančios daugumos ir prezidento, kaip surinkti papildomas lėšas biudžeto perskirstymui.

Kitą savaitę Europos centrinis bankas (ECB) rinksis pasitarti, kaip skatinti lėtėjančią euro zonos ekonomiką. Investuotojai beveik įsitikinę, kad jau dabar siekiančios minus 0,4 proc. rinkos palūkanos bus sumažintos. Didžioji dauguma tikisi, kad mažinimo žingsnis gali siekti 0,1 – 0,3 proc. punkto. Ką šie pasikeitimai reikš Lietuvos gyventojams? Reikia pastebėti, kad poveikis jau yra įskaičiuotas lūkesčiuose ir rinkos dalyviai tai parodė.

„Swedbank“ klientai galės vienoje vietoje matyti keliuose bankuose turimų sąskaitų duomenis. Nuo ketvirtadienio interneto banke jie jau turi galimybę stebėti SEB banko Lietuvoje sąskaitos informaciją, pranešė naują nemokamą paslaugą pasiūlęs „Swedbank“. Kituose bankuose turimų sąskaitų išrašai bei mokėjimų inicijavimas iš kitų bankų sąskaitų per „Swedbank“ interneto banką bus pristatyti artimiausioje ateityje.

Būsto paskolų brangimas lietuviams vienas didžiausių Europoje. Bankai ir ekonomistai aiškina, kad brangstančios paskolos – normalus, sveikos ekonomikos ženklas. Tačiau skirtingai nei Lietuvoje, vakarų ir šiaurės Europoje būsto paskolos pinga. Kodėl? Įsigyti naują būstą sostinėje ar kitame Lietuvos didmiestyje gali tapti vis sunkiau. Problemų sukelia ne tik kasmet reguliariai kylančios nekilnojamo turto kainos, bet ir vidutinės būsto paskolų palūkanos.

Veiklos modelį keičiantis vienas didžiausių bankų Lietuvoje „Luminor“ birželį apie atleidimą perspėjo 194 darbuotojus, pranešė Užimtumo tarnyba. Anot banko, darbuotojų bus atleista mažiau nei planuota. Tačiau „Luminor“ komunikacijos vadovė Giedrė Bielskytė teigia, kad tai yra paskutinė šiemet suplanuotų atleidimų dalis, o žmonių sumažės mažiau nei planuota.

Dėl skolų areštuotų sąskaitų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Nebeliko kliūčių pasinaudoti antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), iš kurios skolos nėra išieškomos, rašoma pranešime. Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais.

Jeigu gavote banko paskolą būstui įsigyti, sutartimi veikiausia įsipareigojote jį ir apdrausti. To nepadarius bankas gali pareikalauti grąžinti visą paskolą arba pritaikyti paslaugos mokestį, dėl kurio paskola gerokai pabrangs. Vilnietis Kęstas portalui tv3.lt pasakojo daugiau kaip prieš 10 metų įsigijęs naują butą sostinėje. Jis sakė nesukęs galvos dėl būsto draudimo, kol vieną dieną gavo grėsmingą laišką iš banko.

Lietuvos kriminalinė policija šią savaitę pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl nuo sukčių nukentėjusių banko klientų, žala siekia tūkstančius eurų. Kaip ketvirtadienį pranešė Lietuvos kriminalinė policija, nuo sukčių galėjo nukentėti daugiau nei dešimt asmenų, jų nuostoliai sudaro keliasdešimt tūkstančių eurų. Šiuo metu vyksta pinigų grąžinimo iš bankų, į kuriuos buvo neteisėtai pervestos lėšos, procesai. Tikimasi, kad dalį lėšų pavyks atgauti.

Už konkurencijos įstatymų vykdymą Europos Sąjungoje (ES) atsakinga Europos Komisija (EK) penkiems bankams, įskaitant „Barclays“ ir „Citigroup“, skyrė didesnę nei 1 mlrd. eurų baudą už susimokymą neatidėliotinų valiutų sandorių rinkoje. „Barclays“, „Royal Bank of Scotland“, „Citigroup“, „JPMorgan Chase“ ir Japonijos „Mitsubishi UFJ Financial Group“ (MUFG) buvo skirta bendra 1,07 mlrd. eurų bauda.

Vokietijos policija kartu su prokuratūra ir regioninėmis mokesčių tarnybomis atliko kratas 11-oje Vokietijos bankų, tiriant pinigų plovimo per didžiausio šalyje banko „Deutsche Bank“ buvusį padalinį. Kratos vyko įvairiuose bankuose Frankfurte prie Maino ir dar šešiuose Vokietijos miestuose, praneša „Financial Times“. Šio tyrimo centre atsidūrė Mergelių salose registruotas „Deutsche Bank“ verslo konsultavimo padalinys „Global Trust Solutions“ bei aštuoni jo privatūs klientai.

Baltijos šalių bankas „Luminor“, į kurį neseniai apsijungė Baltijos šalių „Nordea“ ir DNB bankai, ne tik atsisako dalies darbuotojų ir padalinių, bet ir imasi pertvarkų ir su bankomatais, rašo „Verslo žinios“. „Luminor“ seka „Danske Bank“ pėdomis ir nuo birželio nebedalyvaus bendrame bankomatų tinkle su Šiaulių, „Danske bank“ ir „Citadele“ bankais, kuriame dabar yra 194 bankomatai.

Švediško kapitalo bankų vyravimas Lietuvoje darysis vis opesniu klausimu, tikina Robertas Dargis. Anot jo, europinei paramai ateityje mažėsiant, gali kilti problemų užtikrinant pinigų kiekį rinkoje. Esą kaip parodė 2008 m. krizė, minėti bankai gali staigiai užsukti pinigų kranelį ir taip pridaryti nemenkų bėdų lietuviškam verslui. Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento (LPK) R. Dargio, tai, kad mūsų šalies finansų kapitalo rinkose bankai užima ypač daug vietos, yra problema.

Estijos ir Latvijos pareigūnai baiminasi, kad įsibegėjant pinigų plovimo skandalams Švedijos bankai gali pasitraukti iš regiono. Tuo metu lietuviai sako tokios grėsmės neįžvelgiantys, sekmadienį rašo dienraštis „The Financial Times“. Estijos ir Latvijos finansų reguliavimo institucijos leidiniui pareiškė nerimaujančios, kad Švedijos bankai, vaidinantys pagrindinį vaidmenį pinigų plovimo skandale ir šių šalių bankų sistemose, gali pasitraukti iš regiono, kaip jau padarė „Danske Bank“ ir „Nordea“,...

Lietuvos centrinis bankas aktyviai bendradarbiaus su užsienio šalių priežiūros institucijomis, tirdamas galimus pinigų plovimo atvejus, kuriuose dalyvavo ir Baltijos šalyse veikiantys bankai. Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, būtų naivu tikėtis, kad į šias operacijas nebuvo įtraukti ir Lietuvos bankai.

Per ketverius metus bankų skyrių Lietuvoje sumažėjo kiek daugiau nei trečdaliu. Šiuos duomenis atskleidusi bankų asociacija tikina, kad pagrindinė to priežastis – menkstantis Lietuvoje veikiančių komercinių bankų skaičius. Ir nors šie skyriai tampa vis didesnė retenybe šalyje, bankų darbuotojų skaičius pučiasi. 370 banko skyrių 2014 m. trečiąjį ketvirtį ir jau tik 253 vietos tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti finansavimą didesniems planams įgyvendinti ar brangesniems pirkiniams įsigyti, pirmiausia privalo atitikti banko, kredito unijos ar bet kokios kitos paskolas teikiančios bendrovės reikalavimus. Tai gali būti amžius, uždirbama pajamų suma, jų stabilumas, kredito istorija ir kiti panašūs aspektai.

Nauja ekonomikos krizė Lietuvai kol kas negresia, sako Lietuvos banko vadovas. Tačiau Vitas Vasiliauskas pabrėžia, kad pokyčius ateityje gali išprovokuoti tarptautinės prekybos lėtėjimas bei nekilnojamojo turto rinka.

Jau šį penktadienį, vasario 1 d., „Luminor“ banko klientai sulaukė naujų, didesnių įkainių. Pakoreguotos paslaugų kainos lygiai po savaitės laukia ir kito stambaus Lietuvos banko vartotojų. Kaip praneša „Luminor“, nuo šiandienos įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose kainuos nebe 3, o jau 5 eurus.

2019-ieji Lietuvos gyventojams atnešė ne tik brangesnę elektrą ir dujas, bet ir kai kurias bankų paslaugas. Liūdniausia žinia laukia mėgstančių grynuosius ir tų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito bankų skyriuose. Už visa tai jiems jau greitai reikės susimokėti daugiau. Bankas „Luminor“ paskelbė, kad nauji įkainiai jo klientų laukia nuo 2019 m. vasario 1 d. Įvairūs atsiskaitymai, pavyzdžiui už komunalines paslaugas, šio banko padaliniuose pabrangs nuo 3 iki 5 eurų.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Dėl to mokėjimais patariama pasirūpinti iš anksto. Penktadienis, gruodžio 21-oji, paskutinė diena prieš ilgąjį savaitgalį, kai vyks tarpbankiniai pavedimai, primena naujienų portalas tv3.lt. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto.

Gruodžio pabaigoje prasidėjus didžiosioms metų šventėms tarpbankiniai pavedimai sustos 5-ioms dienoms ir vėliau dar 2-iems. Tai reiškia, kad pavedimais tarp skirtingų bankų reikėtų pasirūpinti iš anksto. Kaip ir ankstesniais metais, gruodžio 22-26 dienomis pavedimai tarp bankų nevyks dėl to, kad po savaitgalio rikiuojasi iškart keletas šventinių dienų. Gruodžio 27-28 dienomis pavedimai vyks, tačiau gruodžio 29-30 dienas pavedimai taip pat nevyks.

Bankų noras kuo greičiau visas paslaugas teikti elektroninėje erdvėje kelia nepatogumus socialiai pažeidžiamiausiems žmonėms. Taip tikino tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovas Rūtenis Paukštė, kuris pateikė ir vieną konkretų pavyzdį. „Atleiskite, bet mūsų žmonės ne visada turi tualetą namuose, o kalbėti apie internetą tokiems žmonėms dar sunkiau. Mes europiečio teisę žmogui naudotis banko sąskaita esame labai apriboję“, – tikino R. Paukštė.

Mėtytis pareiškimais apie nepakankamą bankų konkurenciją Lietuvoje politikai neturėtų. Tai – Konkurencijos tarybos atsakomybė, teigė naujienų portalo tv3.lt studijoje viešėjęs Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vadovas Mantas Zalatorius. Tiesa, kitas diskusijos dalyvis, bankų klientams atstovaujantis Rūtenis Paukštė buvo kategoriškas – esą bankų konkurencijos šalyje nėra. „Lietuvoje turime tris bankus, kurie užima apie 90 proc.

Rusijos vyriausybė leido Vakarų sankcijų sulaukusiems bankams neatskleisti informacijos apie save, aukščiausiojo lygio vadovus, savininkus ir kontroliuojančius asmenis, kaip to reikalauja jų veiklą reglamentuojantys įstatymai. „Šių sprendimų tikslas – apsaugoti interesus Rusijos bankų ir kitų kreditavimo organizacijų, kurių atžvilgiu užsienio valstybės taiko ribojančias priemones, atsispirti jų spaudimui.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas lapkričio 21 d. svarstė būsto kreditus imantiems gyventojams itin naudingas pataisas, kurios apribotų bankų vartotojams priskaičiuojamus delspinigius. Vis dėlto centrinis ir komercinių bankų atstovai atkreipia dėmesį, kad tokios įstatymo pataisos atvertų galimybę piktnaudžiauti ir vartotojams, ir bankams.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Kiekvieną dieną mus pasiekia žinia apie naują išradimą, naują programėlę, dar kokią nors inovatyvią idėją. Tikriausiai, ne kartą teko išgirsti apie kriptovaliutas ar blockchain technologiją, tiesa? Ko gero, tikslinga būtų teigti, jog blockchain technologija yra bene didžiausia šimtmečio naujovė IT sektoriuje, o kriptovaliutos naujos kartos finansų sektoriaus inovacija.

Banko kortelėmis už prekes ir paslaugas atsiskaitoma vis dažniau, auga ir bendra operacijų kortelėmis apyvarta, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Specialistų vertinimu, negrynieji pinigai tampa vis labiau įprasti, o prie augimo tendencijų prisideda ir populiarėjantys bekontakčiai atsiskaitymai. LBA paskelbė apibendrintus šių metų antrojo ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų (LBA narių) finansinių grupių veiklos rodiklius.

JAV investicijų bendrovės „Blackstone“ sprendimas įsigyti trečio pagal dydį Baltijos šalių komercinio banko „Luminor Bank“ kontrolinį akcijų paketą rodo pasitikėjimą Baltijos šalių bankininkystės sistema ir gali paskatinti dar aktyvesnį stambių privataus kapitalo fondų susidomėjimą investicijomis regione, teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Visų pirma, rinkoje pagaliau baigsis įvairios spekuliacijos, kada ir kas „Luminor“ banką įsigis.

Europos Sąjungos (ES) didžiuosius komercinius bankus, net jei jie nėra įsikūrę euro zonoje, turėtų prižiūrėti Europos Centrinis Bankas (ECB) kartu su vietos priežiūros institucijomis, tvirtina ECB valdančiosios tarybos narys, Lietuvos banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Lietuvai pasitvirtinus nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, virtualioje erdvėje kylančioms grėsmėms įvardyti ir išvengti valstybė skirs dar daugiau dėmesio. Nuo ko pradėti vartotojui, kurio dažniausiai naudojami įrankiai – pokalbių ir socialinių tinklų programėlės bei elektroninė bankininkystė? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) specialistai pateikia patarimų, kaip saugiai valdyti savo finansus internetu. LBA duomenimis, nuo 2010 metų pabaigos iki 2018 metų I ketvirčio registruotų el.

  Išsamioje ataskaitoje apie Lietuvos ekonominę politiką Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertai kaip galimus bankų sistemos rizikos šaltinius įvardijo būsto kainų ir kreditavimo augimą, taip pat pokyčių Šiaurės šalių bankuose poveikį per patronuojančiuosius bankus. Analogiškas rizikas Lietuvos bankas detalizavo naujausioje 2018 m. Finansinio stabilumo apžvalgoje.

Komerciniai bankai į galimą Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimą didinti palūkanų normas sureaguotų per 3-6 mėnesius, sako Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Anot jo, jau ir dabar Lietuvoje bankai pradeda žvelgti į augsiančių palūkanų galimybę. „Aš manau, kad rinkos pradės įsiskaičiuoti ir anksčiau tą palūkanų didinimą. Kalbant apie Lietuvą, aš manau, kad procesas jau po truputį yra prasidėjęs. Palūkanų pokyčiai jau yra“, – žurnalistams pirmadienį kalbėjo V. Vasiliauskas.

Bankai išgyvena tikrą iššūkių metą. Vis labiau plečiasi finansinių technologijų (FinTech) sektorius, kuris gali kartais tas pačias paslaugas suteikti daug pigiau, paprasčiau ir greičiau. Inovacijų konferencijoje „Login 2018“ tradicinių bankų atstovai diskutavo, kokia ateitis laukia didžiųjų bankų. Nors išdiskutuota, kad tiksliai atspėti, kas bus ateityje sunku, sutarta, kad bankai tikrai priversti keistis, atsinaujinti.

Nuo 2018 m. gegužės 25 d. įsigalioja ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kuriuo bus įvesti nauji veiklos reikalavimai įmonėms, tvarkančioms asmens duomenis, tarp jų ir bankams. Lietuvos bankų asociacija (LBA) atsako į dažniausiai bankų klientų užduodamus klausimus, susijusius su šiuo reglamentu.

Naujausia Lietuvos banko apklausa rodo pokyčius nekilnojamojo turto (NT) rinkoje – daugėja bankų, teigiančių, kad per artimiausius metus būsto kainos kris. „Dar praėjusių metų pradžioje daugiau nei pusė bankų tikėjosi, kad būsto kainos kils, dabar tokių beveik neliko ir daugėja prognozuojančiųjų jų smuktelėjimą. Pasikeitę bankų lūkesčiai sudaro prielaidas rinkai vėsti sveikai ir laipsniškai.

Klientai jau pastebėjo, kad bankai prašo jų užpildyti anketas su tam tikrais klausimais. Bet neretai vis dar kyla neaiškumų, kokiu tikslu to reikia. Lietuvos bankų asociacija atsako į dažniausiai užduodamus klientų klausimus. Kodėl turiu pildyti fizinio (juridinio) asmens anketą? Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį, kad anketos pildymas nėra bankų užgaida ar noras rinkti perteklinę informaciją apie savo klientus.

  Lietuvos bankų asociacija (LBA) tikisi, jog įsigaliojus naujam Europos Sąjungos (ES) asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentui, Valstybės duomenų apsaugos inspekcija bus patarėja, o ne baudėja.   „Svarbiausia šioje vietoje, kadangi tai yra iššūkis visiems, kad duomenų apsaugos inspekcija būtų patarėjas, o ne baudų skirstytojas. Premjeras šioje vietoje irgi turi labai aiškią ir gerą poziciją.

 Keturios dienos be tarpbankinių pavedimų. Tiek per šventes reikėjo laukti, kad galėtum kam nors pervesti pinigus. Bankų atstovai tikina, kad taip buvo todėl, kad tarpbankiniai pavedimai vyksta per Europos bankų asociacijos valdomą sistemą, o ji švenčių dienomis nedirba. „Pirmoji taisyklė ta, kad tarpbankiniai pavedimai vykdomi penkis kartus per dieną darbo dienomis, darbo valandomis. Antra taisyklė, kad „clearing'o“ namai neveikia, tada neveikia ir tarpbankiniai pavedimai.

Artėjant šv. Velykų savaitgaliui verta prisiminti, kad kai kuriuos darbus reikėtų atlikti iš anksto, mat vienos vietos per Velykas nedirbs iš vis, kitos – keičia darbo laiką. Mokėjimai tik nuo balandžio 3 dienos Nors internete bankininkyste bus galima naudotis, kaip įprasta, derėtų prisiminti, kad tarpbankiniai mokėjimai švenčių metu nevyks.

Iki šių metų pabaigos šalies bankai turi sukaupti reikalingus kapitalo rezervus, kad įvykdytų Lietuvos banko reikalavimą suformuoti 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą (AKR). Pirmą kartą Lietuvos istorijoje AKR norma padidinta 2017 m. pabaigoje, ji įsigalios 2018 m. gruodžio 31 d. Šiandien Lietuvos banko valdyba paliko galioti anksčiau nustatytą 0,5 proc. AKR normą.

Per savaitę po to, kai JAV iždo departamento Finansinių nusikaltimų tyrimo tinklas (FinCEN) pranešė apie planus įvesti sankcijas Latvijos bankui ABLV, iš pastarojo buvo atsiimta 600 mln. eurų, pirmadienį per spaudos konferencija pranešė banko valdybos pirmininkas Ernestas Bernis. Banko valdybos vicepirmininkas Vadimas Reinfeldas sakė, kad banko nuosavo kapitalas vasario 16 d. sudarė 369,115 mln. eurų, kapitalo pakankamumo rodiklis buvo 21,26 proc., o likvidumo rodiklis – 74,67 proc.

Vieno didžiausių Latvijos komercinių bankų ABLV finansinės problemos neturės įtakos Lietuvos finansų sistemai, tikina Lietuvos banko (LB) bei Lietuvos bankų asociacijos (LBA) atstovai. „Įtakos Lietuvos finansų sistemai nėra. ABLV bankas Lietuvoje neturėjo atstovybės ar filialo, todėl Lietuvoje indėlių nerinko nei iš įmonių, nei iš gyventojų“, – BNS atsiųstame komentare teigė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis.

Kaistant nekilnojamojo turto (NT) rinkai ir Lietuvos bankui (LB) įpareigojus komercinius bankus sukaupti papildomą 0,5 proc. rezervą, preliminariais skaičiavimais, jis galėtų siekti apie 50–60 mln. eurų, sako Bankų asociacijos (LBA) prezidentas Mantas Zalatorius. „Šiandien turimais duomenimis, įvedamas anticiklinis kapitalo rezervas sudarytų visame bankų sektoriuje apie 50-60 mln. eurų – tai nėra kažkokia stresinė suma.

Turint omeny, kad dabar gyvename ekonomiškai stabiliu laikotarpiu, Lietuvos banko valdyba nusprendė, kad bankai ir kredito unijos turės sukaupti papildomą – 0,5 proc. dydžio anticiklinį kapitalo rezervą. Ši pirmą kartą istorijoje pritaikyta priemonė padės stiprinti finansų sistemos atsparumą galimiems sukrėtimams. Tiesa, tai paveiks paskolų kainą.

Lietuvos kaimyninėse šalyse paskelbta, kad programišiai pasisavino ir viešai paskelbė tūkstančių vartotojų asmeninius duomenis. Po šių įvykių bankai Lietuvoje ėmė aktyviau blokuoti klientų korteles. Vis dėlto, bankų atstovai ir ekspertai tai vadina melaginga informacija. Nes pasak jų, duomenys nebuvo pavogti. Praėjusią savaitę kelių bankų Lietuvoje klientai viešojoje erdvėje vienas po kito ėmė dalintis istorijomis apie blokuojamas kreditines ir debetines korteles.

Pasitaiko atvejų, kai klientas iš savo banko (skambučiu, el. paštu ar SMS žinute) sulaukia klausimų dėl įtartinų ir galimai neteisėtų operacijų, kurios vyksta jo turimoje sąskaitoje. Arba patys klientai skuba kreiptis į banką, pastebėję, kad jų kortelėmis buvo įvykdyti pinigų pervedimai ar kitokie atsiskaitymai, kurių jie neinicijavo. Tokių situacijų gali padaugėti prieš didžiąsias metų šventes, kai išauga elektroninių atsiskaitymų apimtys. Bet tai tikrai nėra masinis reiškinys.