bankai

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.      „Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi, praneša Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Dėl COVID-19 pandemijos ji sumažėjo, tačiau šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Rinkos dalyviams laukiant šią savaitę planuojamų didžiųjų centrinių bankų posėdžių, kuriuose gali būti apsispręsta dėl naujų skatinamųjų priemonių, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienį kopia aukštyn. Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sesijos pradžioje pakilo 1,47 proc. iki 334,43 punkto. Didžiosios Britanijos FTSE 100 priaugo 1,34 proc., Vokietijos DAX – 1,94 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,7 proc., Italijos FTSE MIB – 2,08 proc.

Premjerui pareiškus, kad bankai turėtų padėti verslui bei gyventojams sušvelninti koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, bankai teigia baigiantys derinti vieningą susitarimą, pagal kurį skolininkams būtų atidėtas paskolų mokėjimas, nekeičiant sutarčių sąlygų. Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.

Bankams skolinti su „Invegos“ garantijomis bus naudinga, sako finansų viceministrė. Loreta Maskaliovienė tikina, kad bankai tokiu būdu didins klientų skaičių bei gaus pajamų iš jų mokamo sutarties mokesčio.     „Norės vien dėl tos priežasties, kad valstybės pinigais gali augintis naujus klientus“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete teigė L. Maskaliovienė.

Trečiadienį priešpiet sutrikus tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje programėlės „Smart-ID“ naudojimui, paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ skelbia, kad programėlės veikla atnaujinta, tačiau sutrikimai visiškai nepašalinti.  „Paslaugos teikimas yra atkurtas, tačiau kol kas ji veikia ne visiškai stabiliai. Mūsų specialistai stengiasi kuo greičiau pašalinti techninio sutrikimo priežastis.

Švedų dienraštis „Dangens Industri“ paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Rusija kelia grėsmę Švedijos bankams Baltijos šalyse. Pasak dienraščio, švedų žvalgyba susirūpinusi šmeižto kampanija, kurią vykdo Rusija prieš Švedijos kapitalo įmones, bankus, Baltijos šalyse. Esą paskutiniai skandalai, susiję su pinigų plovimu skandinavų bankuose, gali būti nutikę ne be didžiosios kaimynės pagalbos.

 „Visa“ ir „Mastercard“ šiais metais planuoja padidinti komisinius už daugelį mokėjimo kortelių operacijų, o tai gali ypač smarkiai paveikti smulkiąsias įmones, rašo verslo leidinys „The Wall Street Journal“ (WSJ), cituodamas informuotus šaltinius. Kalbama apie tarpbankinius komisinius, kuriuos mažmenininkai moka bankams, kai jų klientai atsiskaito už pirkinius banko kortelėmis.  Tarpbankinio mokesčio dydis gali siekti nuo 1 iki 3 procentų.

Paskelbus karantiną susidūrę su finansiniais sunkumais tiek privatūs asmenys, tiek verslai suskubo prašyti bankų atidėti jų paskolų mokėjimus. Prasidėjus ketvirtajai karantino savaitei bankai skelbia, kiek prašymų jie jau patvirtino. Kol kas daugiausia jų patvirtinta privatiems asmenims. „Swedbank“ bankas informuoja, kad nuo nuo pandemijos pradžios jau patvirtintino apie 1900 sprendimų dėl paskolų ar lizingo įmokų atidėjimo verslo įmonėms ir gyventojams.

Bankai pastebi, kad paskelbtas karantinas pakoregavo paskolas ketinusių imti lietuvių planus. Žmones neskuba pasirašyti paskolų sutarčių, laukia kol situacija taps aiškesnė ir mažės būstų kainos. Tačiau tuo pačiu metu žmonės baiminasi didėjančių palūkanų. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Agnė. Moteris šį mėnesį ketino susitikti su įvairių bankų atstovais ir pasirašyti būsto paskolos sutartį.

Šalyje daugėjant užsikrėtimų koronavirusu, ypač svarbu laikytis higienos reikalavimų ir vengti  bereikalingų kontaktų su galimai nesaugiais paviršiais. Reaguodami į COVID-19 situaciją ir prisidėdami prie kovos su viruso plitimu, Lietuvoje veikiantys bankai pasirašė memorandumą, kuriuo sutarė iki 50 eurų padvigubinti atsiskaitymų limitą bekontaktėmis mokėjimo kortelėmis.

Lietuvoje paskelbus karantiną ir darbą sustabdžius daugeliui įmonių, dalis tautiečių liko visai be pajamų. Dar daugiau, juos ėmė slėgti anksčiau paimtos paskolos. Nors pakeitus įstatymus buvo leista atidėti kreditų įmokų mokėjimą, kai kurios bendrovės apie tai nenori girdėti ir reikalauja pinigų, kai jų nėra. Į portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Aistė, kuri skundėsi, kad karantino metu jai teko pasiimti nedarbingumo pažymą dėl vaiko priežiūros.

Didžiausi šalies bankai praneša, kad dėl koronaviruso paskelbto karantino keičia darbo laiką ir priims tik tuos klientus, kurie užsiregistruos iš anksto.

SEB bankui įsidiegus naują internetinę platformą, vilnietis pastebėjo, kad iš jo sąskaitos nepagrįstai nuskaičiuojami mokesčiai už paslaugas. Jis pasigedo banko nepagrįstai nuskaičiuotų beveik 4 eurų. Banko atstovai ramina, esą tai techninė klaida, pavienis atvejis ir pinigai vyrui grąžinti.

Latvijos teisėsauga tiria pusšimtį baudžiamųjų bylų dėl įtariamo pinigų plovimo per dabar jau likviduojamą ABLV banką, iš jų maždaug dešimtyje yra požymių, jog į šias finansines aferas buvo įsitraukę jo buvę darbuotojai. Pasak Valstybinės policijos viešųjų ryšių skyriaus atstovė Elinos Prieditės, šias bylas tiria Kovos su ekonominiais nusikaltimais tarnyba, daugumoje jų įtariamieji yra ABLV klientai, tačiau yra banko darbuotojų tikėtino įsitraukimo į pinigų plovimą atvejų.

Artėjant Seimo rinkimams valdantieji vėl traukia valstybinio komercinio banko kortą. Seimūnai rengia vyriausybei nurodymą prieš pat rinkimus parengti įstatymus tokio banko steigimui. Finansų ministras tokį užmojį vertina skeptiškai, o kai kurių ekonomistų vertinimu, tai grynai populistinis žingsnis. Tačiau štai prezidentas Gitanas Nausėda tokios idėjos neatmeta, tačiau šio darbo imtųsi tik su nauja vyriausybe.

Tapatybės nustatymas elektroniniu būdu Lietuvoje egzistuoja jau keletą dešimtmečių. Daugelis iš mūsų buvo pripratę prie kodų kortelių, kurias visai neseniai pakeitė išmaniosios asmens identifikavimo priemonės: veido atpažinimo programos, pirštų atspaudų skaitytuvai, generatorius, mobilusis parašas ir SMART ID programėlė. Ekspertai pataria – geriausia turėti bent dvi tokias priemones, kad nenumatytais atvejais vienai neveikiant, būtų galima pasinaudoti kita.

Pastebėję, kad keičiasi smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo sąlygos, Lietuvos bankas su Konkurencijos taryba kartu analizuoja tokių pokyčių priežastis. Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, darbą jau pradėjo bendra ekspertų grupė, kuri, atlikusi tyrimą, pateiks rekomendacines gaires, kaip reikėtų tobulinti teisinį reglamentavimą, kad smulkieji verslininkai gautų geresnį priėjimą prie finansavimo šaltinių.

Lietuvoje stringa dalies bankų sistemos. Gyventojams susimokėti ar atlikti kitas bankines paslaugas kelias pastarąsias savaites trukdo ir laikini, greitai išsprendžiami trikdžiai bei ilgalaikiai sistemų atnaujinimo darbai. Kol Lietuvos bankas aiškina, kad reikšmingos bankinės problemos gyventojus užpuola retai, vartotojus ginančios organizacijos ir Seimo nariai toliau skundžiasi bankinių paslaugų pasiekiamumu. Konarskio gėlių turgelyje penktadienį yra pats darbymetis.

Penktadienį nuo pat ryto sutriko vieno iš didžiausių šalyje banko „Swedbank“ veikla. Dėl to nukentėjo ir kitų bankų klientai, pavyzdžiui, „Luminor“ banko klientai negalėjo atsiskaityti ten, kur yra „Swedbank“ kortelių skaitytuvai.  Banko interneto puslapis klientus pasitinka pranešimu apie tai, kad interneto bankas laikinai nepasiekiamas: „Šiuo metu vyksta „Swedbank“ informacinių sistemų atnaujinimo darbai, todėl interneto bankas laikinai nepasiekiamas.

Lietuvoje kaista atmosfera tarp komercinių bankų ir valdžios. Seimo nariams pareiškus, kad, užsidarinėjant bankų skyriams, finansinės paslaugos nutolo nuo mažesnių miestų gyventojų, bankininkai paruošė atsakymą. Sudarė bankomatų ir terminalų žemėlapį, pasakoja, kad finansinės paslaugos dengia visą Lietuvą. Prieš kelerius metus komercinių bankų skyrių Vilkaviškyje buvo daugiau. Dabar, pavyzdžiui, SEB šio banko skyriaus mieste nerasite.

Pinigų upės iš emigrantų pamažu senka. Nors pernai piniginės perlaidos iš užsienio į Lietuvą, negalutiniais duomenimis, vėl viršijo milijardą eurų, rekordinių sumų, kaip buvo anksčiau, ekonomistai nebefiksuoja. Ekspertai mano, kad tai lemia gerėjantis gyvenimas, esą Lietuvoje likusiems žmonėms nebereikia tiek pagalbos, kiek reikėjo per krizę.

Ar lietuvius galime vadinti turtingais? Štai šalies komerciniuose bankuose gyventojų laikomi indėliai siekia rekordines sumas. O per pastaruosius metus lietuviai vis dažniau įsigyja ir naujus keliasdešimt tūkstančių eurų kainuojančius automobilius. Ekonomistai tikina, kad indėliai bankuose ir į skolą perkami automobiliai neatspindi tikrosios gyventojų finansinės situacijos. Arti 30 tūkst.

Lietuvos komerciniams bankams toliau galios 1 proc. dydžio anticiklinio kapitalo rezervo (AKR) norma, taikoma nuo šių metų birželio 30 dienos. Taip nutarė Lietuvos banko (LB) valdyba, įvertinusi pastarojo meto šalies finansų sistemos ir ekonomikos raidą, teigiama centrinio banko pranešime. Anot LB, Iš naujausių skolinimo ir nekilnojamojo turto (NT) rinkų tendencijų matyti, kad susiformavusių reikšmingų disbalansų finansų sistemoje nėra.

Šimtatūkstantines paskolas būstui Juodkrantėje iš bankų paėmę gyventojai mina teismų slenksčius. Butus, kuriuos nusipirko už paskolas, dabar norima nugriauti, o žmones išmesti į gatvę. Namus pastačiusios, o dabar jau bankrutuojančios įmonės atstovai teigia, kad tik taip gali grąžinti juodkrantiškiams pinigus. Tačiau, politologų vertinimu, už tai sumokės visi Lietuvos gyventojai. 19 žmonių būrys iš Juodrantės jau 14 metų mina teismų slenksčius. Dalis jų čia vėl susitiko.

Bankų ir kitų finansinių įstaigų pelno, kuris siekia daugiau nei 2 mln. eurų, mokesčio padidinimas iki 20 proc. jau finišo tiesiojoje. Tokiam pasiūlymui jau pritarė Seimas, o Prezidentas viešoje erdvėje taip pat pasisakė už kredito įstaigų tam tikro dydžio pelno apmokestinimą. Šiuo metu bankams, kaip ir kitoms verslo įmonėms, taikomas standartinis 15 proc. pelno mokesčio tarifas.

Penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarsto naujų įstatymų projektus. Jiems įsigaliojus, atsirastų nauji mokesčiai. Šių būtinumą valdantieji grindžia papildomų valstybės biudžeto pajamų poreikiu. Posėdžio išvakarėse buvo pasiūlyta apmokestinti ne bankų turtą, kaip numatyta pradiniame Finansų rinkų dalyvių mokesčio projekte, o nustatyti didesnį pelno mokestį Lietuvos bankams. Pelnas gaunamas iš pajamų atėmus išlaidas.

Valdantiesiems atsisakius idėjos apmokestinti bankų turtą ir vietoje to pasiūlius padidinti jų pelno mokestį nuo 15 iki 22 proc., analitikai sako, kad toks sprendimas nėra teisingas. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyriausiosios ekspertės Indrės Genytės-Pikčienės, didesnis bankų pelno apmokestinimas nėra korektiškas.

Valdantiesiems šis ruduo – tikras išbandymų metas: biudžeto priėmimas, streikai ir prezidento pasitikėjimą praradęs ministras krinta ant Seimo daugumos pečių. Didžiosios kovos dėl biudžeto priėmimo dar tik įsibėgėja, todėl galima tikėtis pasikeitimų ir paskutinės minutės pasiūlymų. Vienas tokių pasiūlymų gali būti valdančiosios daugumos vadovo Ramūno Karbauskio idėja neapmokestinti bankų ir prekybos tinklų, jei šie pasiūlytų, kaip alternatyviai papildyti valstybės kišenes.

Darbą Lietuvoje baigusios Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas teigia, jog Lietuvoje svarstomi prekybos tinklų ir bankų mokesčiai, tikėtina, bus perkelti vartotojams.  „Prekybos tinklų mokestis įvestas apyvartai, nepriklausomai nuo pelno. Taigi, šitas mokestis bus sumokėtas, nesvarbu, ar turi pelno, ar nuostolio. Dėl šios priežasties sunku tikėti, kad šitas mokestis nebus iš dalies ar net didžiąja dalimi perkeltas vartotojams“, – interviu portalui 15min.

Lietuvos bankas ieško būdų, kaip pažaboti į neregėtas aukštumas šoktelėjusias būsto paskolų palūkanas. Pasak centrinio banko vadovo Vito Vasiliausko, būtina didinti konkurenciją ir pritraukti kuo daugiau naujų rinkos žaidėjų. Komercinių bankų stygius ypatingai jaučiamas regionuose, kur nyksta ne tik bankų skyriai, bet vietomis nebelieka ir bankomatų, tad žmonės priversti keliasdešimt kilometrų važiuoti į kitus miestus.

Per beveik dešimtmetį Lietuvoje bankų sumažėjo dvigubai, o gyventojams vis dažniau tenka finansinius reikalus tvarkyti elektroninėje erdvėje. Pastaruoju metu padalinių mažėjimas, ypač regionuose, tampa opia problema, dėl kurios kai kurie bankų klientai netenka gyvų konsultacijų galimybės. Remiantis Lietuvos banko pateiktais duomenimis, nuo 2011 m. kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – sumažėjo dukart (nuo 902 iki 412). 2019 m. buvo uždaryti 35 kredito įstaigų padaliniai.

Jau kurį laiką Lietuvoje sparčiai mažėja kredito įstaigų – bankų ir kredito unijų – padalinių skaičius. Tyrimas rodo, kad beveik pusė gyventojų savo kailiu pajuto skyrių mažėjimą. Tačiau bankai jiems nieko gero nežada – ir toliau gyvą bendravimą su bankų darbuotojais keis bendravimas su kompiuteriu arba bankomatu. Lietuvos banko duomenimis, per pastaruosius metus buvo uždarytos 35 kredito įstaigų klientų aptarnavimo vietos.

Lietuvoje veikia keli didieji bankai, kurie teikia paslaugų tiek verslui, tiek gyventojams, tačiau jiems žeriama ir kritikos: pirmiausia dėl mažinamo fizinių padalinių skaičiaus, antra – dėl paslaugų kainų.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas kritikuoja valdančiųjų siekį nuo sausio įvesti bankų aktyvų mokestį. Vito Vasiliausko teigimu, Lietuvoje siūlomas  grubiausias bankų apmokestinimo modelis.  „Tai grubiausias apmokestinimo modelis, nes bazė paimta iš principo aktyvai, turtas. Tai reiškia – paskolų portfelis“, – penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete pareiškė V. Vasiliauskas. Jis pabrėžė, kad yra ne vienas būdas, leisiantis šio mokesčio išvengti.

Valdantieji toliau stumia naujuosius automobilių ir nekilnojamojo turto mokesčius. Opozicijai nepavyko stabdyti naujų mokesčių pasiūlymų ir valdantieji viliasi gauti pritarimą naujiems mokesčiams dar iki Naujųjų metų, kuriuos mokėtume nuo sausio. Pakoreguotas taršių mašinų registracijos mokestis sieks iki 760 eurų ir priklausys nuo to, kiek anglies dvideginio išskiria automobilis. Na, o naujasis nekilnojamojo turto mokestis gresia už statinius, kurių vertė viršys 150 tūkst.

Lietuvoje nuo 2011-ųjų beveik perpus sumažėjus bankų padalinių, Šiaulių bankas teigia neketinantis uždaryti skyrių mažesniuose miestuose. Lietuvos banko duomenimis, bankų padalinių skaičius Lietuvoje nuo 2011-ųjų sumažėjo beveik dvigubai – iki 450. „Mes esame vieninteliai iš tų, kurie sako, kad mes nebūsime tie, kurie išskubėsime iš miestų ir miestelių.

Lietuvos komercinių bankų savininkai neturi argumentų prieš siūlomą bankų aktyvų mokestį, teigia valdančiųjų valstiečių lyderis. Ramūnas Karbauskis tikina, jog kol kas neaišku, kas tiksliai bus apmokestinama, ir kartoja, kad dėl naujo mokesčio neturėtų brangti bankų paslaugos.

JAV konsultacijų įmonė „McKinsey“ pirmadienį pareiškė, kad trečdalis didžiųjų pasaulio bankų gali neatlaikyti stipraus finansinio smūgio, o Vakarų Europos ir Azijos bankai patenka į didžiausios rizikos grupę. „McKinsey“ atliktas tyrimas apžvelgė 1 tūkst. bankų išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse ir nustatė, kad vos daugiau nei trečdalis jų per pastaruosius trejus metus gavo 1,6 proc. kapitalo grąžą. Stipriausi bankai tuo pačiu laikotarpiu pasiekė grąža, viršijančią 17 procentų.

Būstų paskolas Šveicarijos frankais paėmę lenkai prie suskilusios geldos neliks. Maždaug pusę milijono vartotojų apgynė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Lenkai galės reikalauti panaikinti pigiomis palūkanomis suviliojusias, o paskui ženkliai išbrangusias paskolų sutartis. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas drebina Lenkijos bankų sektorių.

Valdantiesiems užsimojus bankus apmokestinti nauju turto mokesčiu, šie toliau ieško būdų, kaip pataupyti, kad ir klientų patogumo sąskaita. Be to, šalyje mažėja bankų skyrių, kurie dar priima iš žmonių grynuosius pinigus. Vienas didžiausių bankų prieš Kalėdas visuose savo skyriuose žada nutraukti operacijas su grynais pinigais ir klientus siunčia į savitarną. Negana to, bankai grasina dar labiau pabranginti klientams paslaugas, jei valdantieji įves turto mokestį.

Lietuvos bankų asociacijai (LBA) pareiškus, kad planuojamas įvesti naujas bankų turto mokestis pabrangins bankų paslaugas, premjeras Saulius Skvernelis teigia, jog asociacijos retorika yra apgailėtina. „Iš esmės tai apgailėtina retorika. Grįžtame, matyt, pora dešimtmečių atgal, kada šantažo forma pareiškiama, kad visi mokesčiai, kurie gali atsirasti, bus permesti ant vartotojų pečių“, – žurnalistams trečiadienį sakė S. Skvernelis.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis šantažu vadina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) pareiškimą, kad apmokestinus šalies bankų turtą, gyventojams bei verslui pabrangtų paskolos bei būtų padaryta žala ekonomikai.   Ramūnas Karbauskas sako, kad su Lietuvoje veikiančių Švedijos bankų (SEB ir „Swedbank“) savininkais bus aiškinamasi, ar tokie pareiškimai turi „ką nors bendra“ su jų pozicija.

Valdžios galvose bręsta naujo mokesčio planas. Ieškodami, iš kur paimti lėšų prižadėtiems vaiko pinigams ir kitoms socialinėms išmokoms, „valstiečiai“ atsisuko į Lenkų rinkimų akcijos siūlymą apmokestinti bankų turtą – aktyvus. Valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad tai būtų socialiai teisingas mokestis. Tačiau bankai nedvejoja ir kerta tiesiai: jeigu atsiras toks mokestis, jų išlaidas padengsime mes visi – bankų klientai.

Užsimoję didinti įvairias išmokas valdantieji nusprendė didinti ir mokesčius. Naujieji valstiečių koalicijos partneriai Lietuvos lenkų rinkimų akcija įregistravo siūlymą taikyti 0,4 proc. bankų aktyvų mokestį. Planuojama naujus mokesčius įvesti ir prekybos tinklams. Politikai tvirtina, esą bus į biudžetą bus surinkta papildomi 100 mln. eurų. Tačiau bankų asociacijos vadovas pareiškė, kad galiausiai mokestis nuguls ant vartotojų pečių.