bankai

„Swedbank“ Lietuvoje pernai  uždirbo 96,8 mln. eurų grynojo pelno – 19 proc. mažiau nei 2019 metais, kai jis siekė 118,8 mln. eurų. Pelno mažėjimui didžiausios įtakos turėjo sumažėjusios pajamos ir padidėję atidėjiniai, pranešė bankas.  „Swedbank“ Lietuvoje vadovė Dovilė Grigienė sako, jog pandemijos metu bankas pasiūlė pagalbą nuo jos nukentėjusiems klientams.

Prasidėjus 2021-iesiems metams Lietuvos bankai pristatė savo planus, kokius pokyčius žada savo klientams.  Koronaviruso pandemijai pakoregavus iš esmės visus gyvenimo įpročius, prisitaikyti teko ir bankams – klientų aptarnavimą jie šiuo metu organizuoja dažniau nuotoliniu būdu.  Štai „Šiaulių bankas“ skelbia, kad jau nuo sausio 1-osios pradėjo veikti nuotolinis klientų identifikavimas.

Lietuviai pernai būsto paskoloms išleido beveik pusantro milijardo eurų. O dar šimtus milijonų jie sumokės bankams palūkanoms. Stambūs pirkiniai tautiečiams atsieitų pigiau, jeigu palūkanos Lietuvoje nebūtų vienos aukščiausių Europoje. O vien būsto paskolų palūkanos europinį vidurkį lenkia net 60 procentų. Vartojimo kreditai lietuviams, lyginant su statistiniu europiečiu, brangesni kone triskart.

Pastaruosius kelerius metus Lietuvos gyventojai, imantys būsto paskolas iš komercinių bankų, jiems sumoka gerokai daugiau palūkanų nei mokėtų kitose euro zonos šalyse. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas įvardijo kelias priežastis, kodėl taip yra. Europos centrinio banko duomenimis, per pastaruosius metus Lietuvoje bankų išduodamų būsto paskolų vidutinė metinių palūkanų norma (keičiama dažniau nei kartą per metus) buvo 2,25 proc.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Daugelis piktinasi, kad tokių pačių maisto produktų sudėtis europiečiams Vakaruose ir Rytuose skiriasi. O bankai skirtingose Europos šalyse teikia iš esmės vienodas paslaugas. Tačiau lietuviams jos yra brangesnės nei kitiems europiečiams, kurių šalyse įvestas euras. Specialistai įžvelgia kelias priežastis, kodėl Lietuvos gyventojai už tokias pačias paslaugas bankams turi mokėti daug daugiau.

Seimo nariams pradėjus aiškintis apie galimus JAV institucijų tyrimus Lietuvoje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu, Lietuvos prokurorai teigia, kad tyrimų dėl Lietuvos bankų Jungtinių Valstijų teisėsauga šiuo metu neatlieka. „Gautuose atsakymuose Generalinė prokuratūra informuota, kad tokių tyrimų, kuriuose būtų tiriama Lietuvoje veikiančių bankų ar bankų padalinių Lietuvoje veikla, nėra“, – pranešė Generalinė prokuratūra.

Lietuvos generalinė prokuratūra trečiadienį kreipėsi į Jungtinių Valstijų institucijas, prašydama suteikti informaciją dėl galimų teisėsaugos tyrimų šalyje veikiančių Skandinavijos bankų atžvilgiu. Apie tai prokuratūros atstovė Elena Martinonienė BNS informavo netrukus po to, kai parlamentarai surengė dviejų komitetų posėdį, reaguodami į žiniasklaidos pranešimus apie amerikiečių tyrimus dėl skandinaviškų bankų padalinių veiklos Baltijos šalyse.

Antradienį ryte pranešta, kad sutriko mobiliojo parašo, kuris naudojamas prisijungti prie bankų internetu ir daugeliui kitų reikmių, veikla. „Šiandien nuo 10.14 val. sutriko mobiliojo elektroninio parašo veikimas. Šią paslaugą teikiančios bendrovė „SK ID Solutions“ specialistai aiškinasi priežastis ir sprendžia problemą, kad mobilusis elektroninis parašas būtų pasiekiami kuo greičiau“, – pranešė bendrovė.

Dalis Lietuvos bankų metų pradžioje atnaujins paslaugų įkainius. Su grynaisiais pinigais susijusios operacijos kai kur brangs.  „Swedbank“ teigimu, įkainiai nuo vasario bus keičiami skatinant elektroninių paslaugų naudojimą, patraukliau pirkti internetu bei atlikti pinigų plovimo prevenciją. Nuo vasario paslaugų plano neturintiems privatiems klientams pinigų išsigryninimas „Swedbank“ bankomate bus apmokestintas 0,5 proc. (mažiausiai 0,5 euro) nuo išgryninamos sumos.

Nepaisant koronaviruso pandemijos, 2020 m. nekilnojamo turto pardavimai augo. Vis tik jeigu ir toliau tęsis neapibrėžta situacija šalyje, neatmetama, kad reikalavimai gauti būsto paskolą griežtės. Tačiau patys bankai tikina, kad sąlygų negriežtino ir kol kas tokių planų neturi.

Lietuvoje per metus sumažėjo bankų skyrių ir bankomatų. Bankų atstovai aiškina, kad tai lemia pasikeitę klientų įpročiai. Kaip praneša portals delfi.lt, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 196 bankų skyriai – 17 mažiau nei pernai tuo pačiu metu, o bankomatų skaičius per tą patį laikotarpį susitraukė 25-iais iki 1046. Tiesa, šiemet trys didieji bankai Vilniuje atidarė po vieną naują skyrių: SEB – Konstitucijos pr.

Šiuo metu pagal telefoną galima gana tiksliai nustatyti, kurioje vietoje yra žmogus. Tarnybos gali pasiklausyti mūsų pokalbių, perskaityti žinutes. Tačiau nepaisant technologijų pažangos, ryšio operatoriai nesustabdo sukčių, kurie apsimesdami valstybės institucijomis ar bankais siunčia žinutes, dėl kurių gyventojai praranda pinigus.

Švedijos verslo laikraštis „Dagens Industri“ šią savaitę pranešė, jog JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) atlieka tyrimą Skandinavijos bankų SEB, „Swedbank“ ir „Danske Bank“ atžvilgiu dėl pažeidimų, kuriuos, kaip įtariama, padarė šių bankų padaliniai Baltijos šalyse. Antradienį paskelbtame straipsnyje „Dagens Industri“ šaltiniai nurodė, jog JAV institucijos įtaria trijų bankų padalinius Baltijos šalyse sukčiavimu ir pinigų plovimu.

Pavasarį, pirmojo karantino metu sunkumų patyrę gyventojai ir įmonės kreipėsi į bankus dėl „paskolų atostogų“ – prašė atidėti paskolų įmokų mokėjimus. Šiuo metu bankai skaičiuoja pavienius prašymus atidėti įmokas. Anot jų, dalis žmonių „paskolų atostogas“ pasiėmė metams, todėl iš naujo jų prasitęsti nebereikia, o kiti tiesiog patiria mažiau finansinių sunkumų negu pirmojo karantino metu.

Koronaviruso pandemijos metu Lietuvos gyventojai vien bankų indėliuose sukaupė rekordiškai daug pinigų. Todėl jų nuotaikoms gerėjant, o galbūt siekiant išvengti pinigų nuvertėjimo, vis daugiau žmonių ima sukauptas lėšas investuoti. Tai padaryti, anot bankų specialistų, ne taip ir sunku. O ir sumų užtenka nedidelių. Lietuvos banko duomenimis, finansų įstaigose lietuvių laikomų indėlių vertė šiemet išaugo iki rekordinių 16,6 mlrd. eurų.

Per devynis šių metų mėnesius sukčiai iš šalies gyventojų ir įmonių sugebėjo išvilioti daugiau kaip 1,4 mln. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Daugiausiai pinigų lietuviai prarado susivilioję netikrais sukčių investavimo pasiūlymais, žadant labai greitą ir didelę grąžą. Banko saugumo ekspertai taip pat pastebi, kad šįmet sukčiai dažniau pasitelkia klaidinančias SMS žinutes ir toliau naudoja romantinio sukčiavimo schemas.

Kone kasdien policijai pranešant apie galimus sukčiavimo atvejus elektroninėje erdvėje, bankai perspėja, kad sukčių strategijos kinta, todėl ir ateityje matysime vis naujus apgaudinėjimo būdus.   Pasak SEB banko Prevencijos departamento direktoriaus Audriaus Šapolos, remiantis Lietuvos bankų asociacijos skelbiamais duomenimis, per devynis šių metų mėnesius finansų įstaigų klientai dėl sukčių patyrė iš viso 3,4 mln. eurų nuostolių.

Kiekvienais metais didžiausi šalies komerciniai bankai peržiūri savo paslaugų kainodarą. Paprastai dalis jų atpinga, tačiau kai kurios gerokai pabrangsta. Ne išimtis ir šie metai. Kai kurios populiarios bankų paslaugos kitų metų pradžioje pastebimai pabrangs. Apie tai savo klientus informavo du didžiausi Lietuvos komerciniai bankai – „Swedbank“ ir SEB. Tuo metu bankas „Luminor“ portalui tv3.lt pranešė, kol kas neturintis planų keisti paslaugų įkainius.

Švedijos žiniasklaida antradienį pranešė, kad, įsilaužus į vienos saugos bendrovės sistemas, buvo nutekinti detalūs bankų saugyklų aukštų planai ir informacija apie signalizacijos sistemas bei Švedijos institucijų naudojamas saugumo priemones. Kaip rašo laikraštis „Dagens Nyheter“, rugpjūčio mėnesį vienas ar keli programišiai iš saugumo grupės „Gunnebo“ pavogė 19 gigabaitų informacijos ir apie 38 000 rinkmenų.

Šalyje plintant virusu apkrėstiems suklastotiems elektroniniams laiškams, Lietuvos bankų asociacija (LBA) primena, kad visus gaunamus elektroninius pranešimus reikia vertinti itin apdairiai ir neskubėti atsidaryti prisegtų priedų. Šią savaitę Lietuvoje fiksuojami atvejai, kai interneto vartotojai sulaukia el. laiškų, atsiųstų įtikinamai suklastojus žinomų organizacijų arba privačių asmenų el. pašto adresus.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) statistikos duomenimis, neapibrėžtumo kupinas pavasaris skirtingai atsiliepė verslo ir gyventojų skolinimuisi. Įmonių paskolų portfelis beveik nepakito, tuo metu gyventojai aktyviai skolinosi būstui įsigyti bei vartojimui.  Nors kovą prasidėjęs karantinas iškart paskatino būsto paskolų rinkos susitraukimą, stagnacijos laikotarpis neužtruko. 2020 m. II ketvirčio duomenimis, Lietuvoje išduotų būsto paskolų portfelis šio laikotarpio pabaigoje sudarė 8,4 mlrd.

Mažindami veiklos išlaidas bankai skatina klientus dažniau naudotis paslaugomis internetu. Kitaip nei paprastas klientų skyrius, interneto bankas gali veikti visą parą be išeiginių. Tačiau pastaruoju metu klientai iš bankų gauna keistus pranešimus, kad šie naktį nedirba. Vilnietę Jolitą, kuri vieną vakarą kiek po 22 val.

Šią savaitę tarptautinės teisėsaugos operacijos metu, aktyviai bendradarbiaujant Lietuvos, Estijos, Rumunijos pareigūnams ir Eurojustui, Rumunijoje buvo sulaikyti 3 asmenys, nuo kurių nusikalstamų veikų galimai nukentėjo virš 80 Lietuvos piliečių bei apie 20 įmonių. Dar apie 500 nukentėjusiųjų buvo nustatyta Estijoje.

Lietuvos banko valdyba sumažino pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio maksimalią kainą – nuo 2021 m. sausio 1 d. ji negalės būti didesnė nei 1,45 euro, o socialinę paramą gaunantiems asmenims – ne didesnė kaip 0,72 euro per mėnesį, dabar galiojanti kaina – atitinkamai 1,52 ir 0,76 euro. Be to, pagrindinė mokėjimo sąskaitos krepšelis papildytas momentinių mokėjimų paslauga, praneša Lietuvos bankas.

Jau kelerius metus daugelis gyventojų, turinčių sąskaitas bankuose, už pagrindines jų paslaugas moka nustatytą mėnesinį mokestį. Antradienį sprendžiama, koks maksimalus jo dydis bus nuo kitų metų pradžios. Maksimalų komisinį atlyginimą už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kasmet tvirtina Lietuvos banko (LB) valdyba. Kaip informuoja LB, į pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio sudėtį įtrauktos būtiniausios paslaugos, kurios kas mėnesį būtų teikiamos be papildomų mokesčių.

Nutekėję slapti Jungtinių Valstijų vyriausybės dokumentai atskleidžia, kaip „JPMorgan Chase“, HSBC ir kiti pasauliniai finansų sektoriaus milžinai prisidėjo prie milžiniškų neaiškios kilmės pinigų kiekių judėjimo, pasitarnaudami korumpuotiems politikams ir nusikaltėliams.

Nors šiais metais sukčiavimų internete skaičius sumažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius, pranešime žiniasklaidai perspėja Lietuvos bankų asociacija (LBA). Dažniausiai sukčiai apgavystėms rinkdavosi skambučius iš užsienietiškų numerių, žinutes bankų vardu su apgaulingomis nuorodomis ar įmantresnius variantus, pavyzdžiui, skambučius į pokalbių programėles.

Prisijungimui ir el. pasirašymui internete naudojantys programėlę „Smart-ID“ savo paskyras dėl saugumo reikalavimų privalo atnaujinti kas treji metai. Tokių naudotojų Lietuvoje šiemet bus dar 60 tūkst., o kitąmet – per 500 tūkst. Internetiniai sukčiai siekia pasinaudoti programėlės populiarumu ir apgaule išvilioti pinigus iš žmonių sąskaitų bankuose.

Lietuvoje vėl pradėjus augti užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, šalyje veikiantys komerciniai bankai pabrėžia, kad didžiąja dalimi atvejų klientams eiti į bankų klientų aptarnavimo centrus nėra poreikio – daugumą paslaugų jie gali gauti nuotoliniu būdu. „Swedbank“ atstovas Saulius Abraškevičius sako, kad bankas didžiąją dalį paslaugų gali suteikti nuotoliniu būdu ir atvejų, kuomet būtina apsilankyti padalinyje, yra nedaug.

Koronaviruso COVID-19 pandemijos įkarštyje, šių metų antrąjį ketvirtį, bendrus skolinimo įmonėms standartus griežtino keturi bankai, arba vienu banku mažiau nei pirmąjį ketvirtį, o būsto paskolų standartus griežtino trys iš šešių būsto paskolas teikiančių respondentų – dviem bankais daugiau nei ankstesnį ketvirtį, rodo Lietuvos banko (LB) apklausos duomenys.

Vienas pagrindinių JAV rinkų indeksų „S&P 500“ šių metų rugpjūčio antrojoje pusėje pasiekė naują rekordinį lygį. Tačiau rinkose išlieka pakankamai nerimo dėl artimiausios ateities ekonominių perspektyvų JAV ir Vakarų Europos šalyse. Atsparumą pandemijai pademonstravo kompiuterinius žaidimus kuriančios kompanijos, taip pat šviesi ateitis žadama ESG tikslų paisančioms įmonėms.

Šiemet studentams paskirta daugiau valstybės finansuojamų vietų negu iki šiol. Tačiau tiems, kuriems nepavyko gauti finansavimo, Valstybinis studijų fondas praneša apie galimybę gauti valstybės remiamą paskolą. Studentai jau gali pildyti prašymus-anketas paskolai rudens semestrą gauti.  Studentams teikiamos trijų rūšių paskolos: valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, gyvenimo išlaidoms padengti ir dalinėms studijoms pagal tarptautines (tarpžinybines) sutartis.

Pandemijos metu bankų padaliniuose teikiamos tik būtiniausios paslaugos, kurių negalima suteikti nuotolinių būdu. Nors vykstant konsultacijoms telefonu ar vaizdo skambučiais, klientų srautas turėtų būti sumažėjęs, žmonės piktinasi, kad registracija apsilankymui banke tampa tikru iššūkiu.  Į tv3.lt portalą kreipėsi verslininkė, kuri apsilankymo banke jau laukia beveik mėnesį.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius reikalauja Lietuvos paštą paversti banku, jame dalyti gyventojams mokėjimo korteles ir paskolas, laikyti žmonių indėlius. Lietuvos paštas jau ruošiasi teikti daugiau finansinių paslaugų ir gyventojų antplūdžiui. Tuo metu prezidentūra perspėja atidžiai paskaičiuoti, ar apsimoka valstybinei įstaigai prisiimti veiklų, kurių kratosi komerciniai bankai.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti aštuoni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Du iš jų yra įvežtiniai, trys – susiję su infekcijos protrūkiu Kaune, dar du asmenys užsikrėtė po kontakto su sergančiaisiais. Vieno panevėžiečio užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Sveikatos specialistams kelia nerimą tai, jog daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyksta. E-sveikata.

Šių metų pirmąjį ketvirtį bankai pajuto koronaviruso (Covid-19) sukeltą lėtėjančio ekonomikos aktyvumo poveikį, kuris nulėmė pradėjusius prastėti kai kuriuos bankų finansinius rodiklius, įskaitant pelną. Nors indėliai ir paskolų apimtis pirmąjį ketvirtį augo, bankų laukia su skolinimu ir pajamų mažėjimu susiję iššūkiai.

Karantino metu sumažinti savo išlaidas teko kone visiems žmonėms. Ne visi susidūrė su finansiniais sunkumais, tačiau nežinomybė ir vis dar neaiški situacija dėl koronaviruso skatina taupyti pinigus. Šiandien specialistai sako, kad karantinas taupymui buvo ypač palankus, tačiau ekonomikos atsigavimui jis turės neigiamos įtakos. Finansų įmonės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, kad šiuo metu euro zonos vartotojų polinkis taupyti – didžiausias per visą istoriją.

Seimo nariai įvertinę buvusios, 2009–2010 metų krizės padarinius, kurie apėmė ir viešojo sektoriaus skolas. Taip pat įvertinę mažas galimybes į Lietuvą pritraukti naujus bankus įpareigojo Vyriausybę steigti naują Valstybinį plėtros banką (VPB). Teigiama, kad smulkaus ir vidutinio verslo kredito prieinamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių ES, o VPB įkūrimas ir valstybės dalyvavimas kredito įstaigų kapitale galėtų sumažinti šį rinkos trūkumą.

Bankų pelno apmokestinimas buvo laikomas kompromisiniu variantu, už kurį Seimas galėtų balsuoti, sako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime narys Zbignevas Jedinskis, pernai inicijavęs finansinės naštos bankams didinimą.      „Mums buvo pasakyta, kad lyg tai toks kompromisinis variantas, už kurį Seime bus galima balsuoti.

Įtarimai dėl įtakingų verslo pasaulio ryklių Valdo Sutkaus ir Manto Zalatoriaus galimo stambaus masto kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu ir kitų neteisėtų veikų užtraukė šešėlį ir ant Seimo darbo. Teisėsauga mano, kad už piniginį atlygį V. Sutkus galėjo daryti poveikį Seimo nariams. Tačiau už ekonominius ir finansinius klausimus atsakingų Seimo komitetų nariai purtosi ryšių su V. Sutkumi ar M. Zalatoriumi.

Būsto paskolų paklausa pamažu stabilizuojasi, praneša Lietuvos bankų asociacijos (LBA). Dėl COVID-19 pandemijos ji sumažėjo, tačiau šiuo metu naujų gyventojų užklausų sulaukiama vidutiniškai dukart daugiau nei kovo viduryje. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad apibendrinti COVID-19 nulemtą poveikį būsto kreditavimui būtų per anksti, nes situacija nuolat keičiasi ir, vertinant klientų paraiškas, šiuo metu tebėra labai reikšmingos išorinės aplinkybės.

Vyriausybei koronaviruso krizės metu didinant skolinimosi apimtis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad dabar yra vienas nepalankiausių momentų skolintis. Anot jo, dar prieš porą mėnesių Lietuva rinkose galėjo pasiskolinti už neigiamas palūkanas. „Dabartinis planas pasiskolinti 10 metų laikotarpiui už 1 proc. yra gera kaina, lyginant su tuo, už kiek Lietuva skolinosi per praėjusią krizę.

Rinkos dalyviams laukiant šią savaitę planuojamų didžiųjų centrinių bankų posėdžių, kuriuose gali būti apsispręsta dėl naujų skatinamųjų priemonių, pagrindiniai Europos akcijų indeksai pirmadienį kopia aukštyn. Bendras didžiausių regiono įmonių akcijų indeksas „Stoxx Europe 600“ sesijos pradžioje pakilo 1,47 proc. iki 334,43 punkto. Didžiosios Britanijos FTSE 100 priaugo 1,34 proc., Vokietijos DAX – 1,94 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,7 proc., Italijos FTSE MIB – 2,08 proc.

Premjerui pareiškus, kad bankai turėtų padėti verslui bei gyventojams sušvelninti koronaviruso sukeltos krizės pasekmes, bankai teigia baigiantys derinti vieningą susitarimą, pagal kurį skolininkams būtų atidėtas paskolų mokėjimas, nekeičiant sutarčių sąlygų. Saulius Skvernelis viliasi, kad bankai atidės būsto paskolų mokėjimą žmonėms, netekusiems pajamų, bei parems dėl karantino neveikiančias ar sunkumų patiriančias įmones.

Bankams skolinti su „Invegos“ garantijomis bus naudinga, sako finansų viceministrė. Loreta Maskaliovienė tikina, kad bankai tokiu būdu didins klientų skaičių bei gaus pajamų iš jų mokamo sutarties mokesčio.     „Norės vien dėl tos priežasties, kad valstybės pinigais gali augintis naujus klientus“, – trečiadienį Biudžeto ir finansų komitete teigė L. Maskaliovienė.

Trečiadienį priešpiet sutrikus tapatybės patvirtinimo elektroninėje erdvėje programėlės „Smart-ID“ naudojimui, paslaugą teikianti bendrovė „SK ID Solutions“ skelbia, kad programėlės veikla atnaujinta, tačiau sutrikimai visiškai nepašalinti.  „Paslaugos teikimas yra atkurtas, tačiau kol kas ji veikia ne visiškai stabiliai. Mūsų specialistai stengiasi kuo greičiau pašalinti techninio sutrikimo priežastis.

Švedų dienraštis „Dangens Industri“ paskelbė straipsnį, kuriame teigia, kad Rusija kelia grėsmę Švedijos bankams Baltijos šalyse. Pasak dienraščio, švedų žvalgyba susirūpinusi šmeižto kampanija, kurią vykdo Rusija prieš Švedijos kapitalo įmones, bankus, Baltijos šalyse. Esą paskutiniai skandalai, susiję su pinigų plovimu skandinavų bankuose, gali būti nutikę ne be didžiosios kaimynės pagalbos.