bankai

Lietuvos bankai 2022–2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.  „Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc.

Paprastai daugelis gyventojų savo santaupas laiko banko sąskaitoje. Tačiau kartais įsigyjant brangesnį daiktą ar atsiskaitant už kai kurias paslaugas jų pardavėjai gali paprašyti grynųjų. O juos mėginant išsiimti bankas gali paprašyti pasiaiškinimo. Apie tokią naujovę savo klientams pranešė „Swedbank“. Jo atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šiuo pokyčiu siekiama mažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo riziką, kai tam gali būti panaudojami grynieji pinigai.

Gyventojų pirminis šokas prasidėjus karui Ukrainoje jau praėjo. Tačiau puolimas prieš ukrainiečius tęsiasi ir sankcijų sąrašas Rusijai bei Baltarusijai toliau ilgėja. Ekonomistai įspėja, kad dėl sparčiai augančios infliacijos vis daugiau centrinių bankų skubina skatinamosios pinigų politikos atitraukimą, o iš Europos centrinis bankas (ECB) netrukus gali didinti bazines palūkanų normas, dėl ko pinigines labiau patuštinti turės daugelis gyventojų.

Algų mokėti grynaisiais nebegalima nuo Naujųjų, bet aiškėja, kad komerciniai bankai savo pažado dėl šimto naujų bankomatų laiku įvykdyti nesugebės. Atokesnėse gyvenvietėse visi jie turėjo atsirasti dar iki liepos, tačiau gali dar pusantro mėnesio vėluoti. Bankų atstovai teisinasi, esą jiems sutrukdė karas Ukrainoje – ilgiau užtruks bankomatus atsigabenti iš Kinijos.

Pernai bankams pažadėjus iki šių metų liepos visoje Lietuvoje įrengti 100 papildomų bankomatų projektas kiek stringa dėl Kinijos trikdžių bei karo Ukrainoje, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Gediminas Šimkus sako, kad visi planuoti bankomatai bus įrengti iki Žolinės rugpjūčio viduryje.  „Metai nebuvo paprasti. Pradedant nuo prekių grandinių sutrūkinėjimo praėjusį rudenį, ypatinga buvo lustų problema, nes virš 80 bankomatų gaminama naujai.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Europos Sąjungos ir Jungtinės Karalystės bankai Rusijos operacijoms taiko kur kas griežtesnius apribojimus, nei rašoma sankcijose, skelbia BBC. Su kokiomis problemomis jie gali susidurti? Praėjusią savaitę „Evroseti“ įkūrėjas Jevgenijus Čičvarkinas, ilgametis Rusijos valdžios kritikas, kurio negalima įtarti karo rėmimu, prabilo apie jo sąskaitų blokavimą Šveicarijoje. Toks pat likimas ištiko ir kitus turtingus rusus, kuriems nebuvo pritaikytos sankcijos, finansus.

Užteko dviejų pastarųjų metų, kad mobilioji bankininkystė imtų lygiaverčiai konkuruoti su interneto banku. Remiantis „Swedbank“ duomenimis, šiuo metu apie 60 proc. skaitmeninių banko paslaugų naudotojų renkasi kasdienes operacijas atlikti tik išmaniąja programėle. Pagrindinė skaitmeninės finansinių paslaugų transformacijos kryptis šiuo metu – išmaniųjų programėlių, siūlančių visas banko paslaugas, plėtra. Tačiau tai nereiškia, kad bankai nusigręžia nuo kitų klientų aptarnavimo būdų.

Lietuvos banko vadovas sako, kad nepaisant dėl neapibrėžtumo anksčiau centrinio banko pateiktų trijų skirtingų šalies ekonomikos raidos scenarijų, pagrindinė žinia yra ta, kad šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas lėtės. „Svarbiausia žinia yra pakankamai aiški – ekonomikos augimas lėtės – jis bus tarp tarp 2,7–0,5 proc. , tuo tarpu vidutinė metinė infliacija, nepriklausomai nuo to, ar realizuosis konvencinis, ar šoko scenarijus, bus tarp 10-11 proc.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 metais, pranešė Lietuvos bankas.   Didžiausios įtakos pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

Nepaisant tebęsitęsiančios pandemijos ir įvairių ribojimų, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai pernai veikė gana sėkmingai ir uždirbo nemažai pelno. Palyginti su ankstesniais metais jis išaugo beveik penktadialiu – iki 329 mln. eurų. Antradienį Lietuvos bankas pristatė naujausią apžvalgą apie bankų sektoriaus rezultatus praėjusiais metais.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) praėjusią savaitę pranešus apie rusiškos elektros tiekėjos „Inter RAO Lietuva“ apribotą galimybę atlikti bankų operacijas, o Varšuvos vertybinių popierių biržai dėl galimų sąsajų su Rusijos oligarchais sustabdžius prekybą įmonės akcijomis, kai kurie dideli bendrovės klientai jau nutraukė ar ketina nutraukti elektros tiekimo sutartis su įmone. Pati bendrovė išsamių komentarų apie tai neteikia.

Rusijos turtuoliai Šveicarijos bankuose yra paslėpę beveik 200 mlrd. eurų, ir šis turtas paaiškėjo dėl karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, skelbia agentūra „Reuters“. Šveicarijos bankininkų asociacija (SBA) paskaičiavo, kad šalies bankai turi nuo 150 mlrd. iki 200 mlrd. Šveicarijos frankų (144-192 mlrd. eurų) Rusijos klientų lėšų ofšorinėse sąskaitose.

Pradėjus kristi rublio vertei, žmonės sunerimo ar tai paveiks ir jų į bankus padėtus pinigus. Specialistai tikina, kad susidariusi situacija bankų veiklos nepaveiks. Tačiau tuo pačiu pastebi, kad pasikeitė  gyventojų lūkesčiai, sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius. Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskis komentavo, kad keitėsi klientų lūkesčiai.

Dėl Europos Sąjungos ir JAV sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu jau yra įšaldyta apie 8 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. Ji pabrėžė, kad ši suma atspindi tik preliminarius bankų pateiktus duomenis, ji gali didėti, nes duomenys analizuojami bei tikslinami, kai kurių sąskaitų savininkų galimybės jomis naudotis laikinai apribotos.

Europos Sąjunga antradienį uždraudė Rusijos valstybinės žiniasklaidos priemonėms RT ir „Sputinik“ transliuoti Bendrijoje, taip pat atjungė nuo tarpbankinio susirašinėjimo sistemos SWIFT kai kuriuos šios šalis bankus, pranešė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujanti Prancūzija. Priemonės, kurios įsigalios trečiadienį, kai bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, įvedamos Briuseliui griežtinant sankcijų režimą dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba šeštadienį pranešė, kad Vakarų šalys pradėjo pasiruošimus Rusijos atjungimui nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymo SWIFT dėl Maskvos invazijos į provakarietišką kaimynę. „Graužėme, graužėme ir išgraužėme. Dirbo visa Ukrainos diplomatija – nuo Ukrainos prezidento iki Ukrainos ambasados atašė“, – per „Facebook“ parašė D. Kuleba.

Ketvirtadienį skubiai sušauktame neeiliniame Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje turėtų būti išplėstas Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketas, jis palies tiek bankus, tiek atskirus asmenis, sako eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.  „Galiu pasakyti, kad yra sankcionuojami dar eilė Rusijos bankų, įšaldant jų turimas lėšas Europoje, drastiškai išplečiamas žmonių sąrašas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė V. Sinkevičius.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys sako nematantis prielaidų bankams mažinti paslaugų įkainius. Marius Jurgilas įspėja, kad nepaisant konkurencijos ateityje bankai gali branginti paslaugas.  „Stebint tai, kas vyksta apskritai su paslaugų kainodara, infliacija, tai lūkesčiai, kad mokėjimo paslaugos mažės, tikrai būtų neadekvatūs“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete aptariant bankų paslaugų įkainius sakė jis.

Policija ir Lietuvoje veikiantys bankai perspėja, kad elektroniniai ar telefoniniai sukčiai smarkiai suaktyvėjo. Iš žmonių išvilioja įspūdingas sumas. Viena Šakių gyventoja prarado pusantro šimto tūkstančių eurų, nes patikėjo greitu ir dideliu pelnu iš investicijų į kriptovaliutą. „Milijoną laimėjau. Vieną sykį iš banko, atseit, skambino. Prisijungimų, vienu žodžiu.

Prireikus grynųjų pinigų ne didmiesčių gyventojams kartais tenka įveikti ir porą dešimčių kilometrų iki artimiausio bankomato. O nuo šių metų uždraudus atlyginimus mokėti grynaisiais, jų poreikis dar labiau išaugo. Nors pinigų gali prireikti jau dabar, papildomų vietų, kur jų būtų galima gauti, dar tik žadama įrengti. Lietuvos banko duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį mūsų šalyje veikiančių bankomatų skaičius sumažėjo dvigubai.

Komerciniams bankams bei jiems atstovaujančiai Lietuvos bankų asociacijai (LBA) įgyvendinant šiemet su Lietuvos banku pasirašytą memorandumą dėl grynųjų pinigų prieinamumo didinimo, iki 2022-ųjų liepos šalyje planuojama pastatyti 100 naujų bankomatų.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai per šių metų devynis mėnesius kartu uždirbo 247,2 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 16 proc. (34,1 mln. eurų) daugiau nei pernai sausį-rugsėjį, kai jis buvo 213,1 mln. eurų. Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – penki rinkos dalyviai, kurie bendrai patyrė 5,4 mln. eurų nuostolį.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Lietuvos banko (LB) mokėjimo sistemoje CENTROlink, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų. Diegiant pakeitimus ir LB atnaujinant sistemas, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val., rašoma pranešime žiniasklaidai. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Naktį iš šio ketvirtadienio į penktadienį, gruodžio 9–10 d., diegiant pakeitimus Europos mokėjimo sistemose, nebus galimi momentiniai mokėjimai tarp Lietuvoje veikiančių finansų ir kredito įstaigų sąskaitų, rašoma pranešime.  Diegiant pakeitimus, momentinių mokėjimų nebus galima atlikti gruodžio 10 d. nuo 1.30 val. iki 8.00 val. Momentinių mokėjimų paslaugą palaiko dauguma Lietuvos finansų ir kredito rinkos dalyvių.

Prieš kelerius metus laikinai įvestas 20 proc. pelno mokestis, kurį moka dalis pelningai veikiančių bankų, bus nuolatinis.   Už tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisą antradienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš buvo 2, o 16 susilaikė.  20 proc. pelno mokestį toliau turės mokėti bankai ir kredito unijos, uždirbančios daugiau negu 2 mln. eurų pelno. Įprastas pelno mokesčio tarifas yra 15 proc.  Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo sprendimo nekomentavo. „Toks yra Seimo siūlymas.

Siaučiant pandemijai įvesti ribojimai gerokai sumažino dalies gyventojų išlaidas. Dėl to buvo stebimas rekordinis indėlių augimas bankuose. Tačiau jie pastebi, kad šiuo metu yra išaugęs ir suteikiamų paskolų kiekis. Gyventojai vis daugiau skolinasi būsto įrengimui, remontui, baldams ir kitoms reikmėms. Bankai gali džiaugtis išaugusiu klientų skaičiumi ir pajamomis iš jų mokamų palūkanų. Vis dėlto jų atstovai įspėja ir apie rizikas.

Latvijos „Citadele“ bankas planuoja plėsti Lietuvoje teikiamų paslaugų spektrą ir jau artimiausiu metu savo klientams pasiūlys naudotis gyvybės draudimu. Baltijos šalyse veikiančio banko plėtra į kitus regionus neplanuojama, sako „Citadele“ vadovas Johanas Akerblomas.  Interviu BNS jis pasidalijo savo įžvalgomis apie skaidrumą ir konkurenciją bankų sektoriuje, pandemijos sukeltus pokyčius finansų sektoriuje bei mintimis, kaip gali keistis paslaugos klientams.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetui penktadienį nutarus siūlyti laikinai įvestą 20 proc. dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatiniu, Lietuvos bankų asociacija (LBA) pareiškė nepritarianti trečdaliu didesniam mokesčiui ir taip „bausti kelis šalyje dar likusius reikšmingus bankus“. „Pasiūlymas nuolat apmokestinti juos net 33 proc. didesniu pelno mokesčiu – esminė sektoriaus mokesčių reforma, neturinti precedento regione.

Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas Seimui siūlo laikinai įvestą didesnį dalies bankų pelno mokestį padaryti nuolatinį. Tokį sprendimą komitetas penktadienį priėmė bendru sutarimu. Jei Seimas pritartų komiteto siūlymui, bankai ir kredito unijos, uždirbantys daugiau negu 2 mln. eurų pelno, 20 proc. mokestį turės mokėti ir po 2022 metų. Įprastas mokesčio tarifas yra 15 proc.

Mirus artimajam žmogui, jo šeimos nariams tenka rūpintis ne tik laidotuvėmis. Po jų reikia nutraukti sutartis su bankais, telefono ryšio ar komunalinių paslaugų teikėjais. Kitu atveju ir toliau bus siunčiamos sąskaitos ir kaupsis skolos. Specialistai aiškina, kad vienoms įmonėms užtenka pranešti apie mirtį, o kitoms būtina pateikti mirties liudijimą. Taip yra todėl, kad ne visos įmonės turi priėjimą prie „Registro centro“ duomenų. Šiemet Lietuvoje jau mirė daugiau kaip 36 tūkst. žmonių.

Vyresni nei 50 metų Lietuvos gyventojai trijuose didžiausiuose šalies bankuose turi apie 1,4 mln. einamųjų arba indėlių sąskaitų, jose šių metų balandį laikomų lėšų suma vidutiniškai sudarė maždaug po 6–7 tūkst. eurų. Per koronaviruso pandemiją sumenko vyresnių nei 65 metų gyventojų santaupos, tuo metu kitų amžiaus grupių gyventojų bankuose laikomos lėšos didėjo. Tokius Lietuvos banko atliktos trijų didžiausių šalies bankų, užimančių 83 proc.

Šį savaitgalį „Swedbank“ ketina atlikti planinius duomenų centrų patikrinimo ir priežiūros darbus, kurie vykdomi kiekvienais metais, praneša bankas. Šie darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai. Numatoma, jog spalio 16, 17 ir 18 dienomis tarp 3:00 ir 6:00 val. ryto trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas.

Lietuvoje jau antrus metus stebimas nekilnojamo turto (NT) rinkos suaktyvėjimas. Kai kurie specialistai sako, kad antrą ar trečią būstą nusprendę įsigyti gyventojai mažina pirmojo gyvenamojo būsto ieškančių gyventojų galimybes įsikurti mieste.

Skaičiuojama, kad antrojo karantino metu Lietuvoje žmonių pajamos augo. Gyventojai taupė, augo indėliai, todėl dalis žmonių nusprendė investuoti į nekilnojamą turtą (NT). Anot specialistų, skolinimosi įsibėgėjimas kelia nepagrįstus žmonių lūkesčius, todėl siūloma riboti skolinimąsi didinant pradinio įnašo dydį. Trečiadienį apie tai diskutuota Seimo Biudžetų ir finansų komitete.

Iki kitų metų vidurio vietovių, kur galima išgryninti pinigus, Lietuvoje padvigubės, skelbia Lietuvos bankas.  Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog 2022 metų liepos 1 dieną išsigryninti pinigus bus galima dar 100-e šalies vietovių-– iš viso 191-oje. „Įgyvendinus memorandumą, galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje“, – po susitikimo su memorandumą pasirašiusių bankų ir LBA vadovais sakė G. Šimkus.

Komerciniams bankams šiemet skaičiuojant penktadalius didesnius pelnus nei pernai, Lietuvos banko valdyba priėmė sprendimą, kuriuo nustatė maksimalų mokestį bankams, kurį šie galės imti iš klientų už pagrindinių paslaugų krepšelį. Nuspręsta, kad maksimalus komisinio atlyginimo už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą dydį 2022 metais bus 1,45 euro per mėnesį. Toks pats mokesčio dydis galioja ir šiemet.

Didieji prekybos ir pramogų centrai ruošiasi galimybių pasų patikrai. Jie bus tikrinami prie įėjimų, tad gyventojai be galimybių paso ar kito jį atitinkančio dokumento, kuris įrodo vakcinacijos, persirgimo faktą arba neigiamo testo rezultatą, negalės patekti ne tik į parduotuves, bet ir įstaigas, kuriose galimybių pasas nereikalingas. Pavyzdžiui, gyventojai negalės lankytis vaistinėse, pašte ar banke. Šių įstaigų atstovai sprendimą kritikuoja.

Šiemet nekilnojamo turto (NT) sektorius pasiekė rekordines aukštumas. Žmonės kaip niekada pirko namus ir butus gyvenimui, atostogoms ar investicijai. Bankai skaičiuoja, kad šiemet būstui paskolintų pinigų sumos taip pat buvo rekordinės. Jie lietuviams paskolino dvigubai daugiau pinigų nei pernai. Tačiau specialistai įspėja dėl palūkanų normų. Anot jų, panaši situacija gali ilgai nesitęsti, o Lietuvos bankas taip pat žada prireikus imtis priemonių.

JAV šią vasarą įvedus sankcijas Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, eksportuojančiai produkciją per Klaipėdos uostą, galutinis jų tranzito per Lietuvą likimas dar nėra aiškus. Susisiekimo ministro teigimu, JAV sankcijų įgyvendinimas faktiškai yra šalies bankų rankose. Marius Skuodis teigia, jog JAV sankcijas Europoje iš esmės įgyvendina komerciniai bankai. „Nors JAV sankcijos tiesiogiai Lietuvos bendrovėms netaikomos, bankų vaidmuo užtikrinant operacijas yra esminis.

Vartotojų aljanso pirmadienį pristatytas bankų tvarumo tyrimas yra galimybė palyginti Lietuvos ir kitų šallių pažangą, teigia Lietuvos bankų asociacija, pozityviai vertinanti tyrimo rezultatus.  „ES šalys šiuo metu pereina į praktinį Europos žaliojo kurso įgyvendinimo etapą, kurio tikslams pasiekti reikės visų – valstybės institucijų, finansų sektoriaus ir vartotojų įsitraukimo.

Po plačiai nuskambėjusios istorijos, kai nuo sukčių nukentėjusi mergina iš banko sąskaitos prarado 2 tūkst. eurų, dalis gyventojų susirūpino savo indėlių bankuose saugumu. Kai kam kilo klausimų – jei sukčiai gali banko vardu apgaudinėti žmones, ar tikrai banke laikyti pinigus yra saugiau nei kojinėje? Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, 2020 metais elektroninių sukčių Lietuvoje gyventojams padaryta žala perkopė 4,5 mln. Eur.

Gyventojai, nusprendę įsigyti būstą su paskola, jį turi apdrausti, kitu atveju jie negaus būsto kredito. Taip pat bankų atstovai rekomenduoja drausti ir savo gyvybę. Tiesa, anot jų. šis draudimas nėra būtinas. Tačiau patys kreditų gavėjai pasakoja, kad bankai primygtinai siūlo gyvybės draudimą mainais žadėdami geresnes paskolos sąlygas. Prieš 3 metus būstą su šeima įsigijęs vilnietis Justas pasakojo, kad butą privalėjo apdrausti, kitaip būtų negavęs paskolos.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo mėnesio pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo suteikęs daugiausiai paskolų ir pritraukęs daugiausiai indėlių, tuo metu antras pagal valdomą turtą SEB bankas buvo suteikęs daugiausiai paskolų ne finansų įmonėms.  Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ pirmojo ketvirčio buvo sukaupęs 14,596 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 38,1 proc. šalies bankų rinkos.

Lietuvoje veikiantys komerciniai bankas per šių metų pirmąjį ketvirtį kartu uždirbo 74,9 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 15,3 proc. daugiau nei pernai sausį-kovą, kai jis buvo 65 mln. eurų. Pelningai dirbo 12 bankų ar užsienio bankų filialų, nuostolingai – 4 bankai, kurie bendrai patyrė 1,5 mln. eurų nuostolį. Šie rinkos dalyviai bankinę veiklą yra pradėję 2019 arba 2020 metais, o jų išlaidos viršija gautas pajamas, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime.

Komerciniai bankai žada Lietuvoje įrengti apie šimtą naujų pinigų išgryninimo vietų regionuose. Pusė jų gali būti bankomatai, o likę – parduotuvių kasose arba loterijų terminaluose. Bankai žada, kad naujos grynųjų išdavimo vietos visada turės grynųjų bent 20 eurų kupiūromis, dirbs bent 12 valdandų per parą.

Seime stringa pusšimčio parlamentarų tiek iš valdančiosios daugumos, tiek iš opozicijos noras įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų, kad šalies gyventojai, ypač periferijoje, turėtų geresnes sąlygas išsigryninti pinigus.  Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.

Lietuvoje bankams uždarant padalinius ir mažinant bankomatų, Seimas leidžiasi į svarstymus, ar įpareigoti bankus įrengti daugiau bankomatų.  Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Bankų įstatymo pataisas: už balsavo 109 parlamentarai, o 7 susilaikė. Toliau pakeitimus Seimas svarstys birželio 5 dieną.   Pataisos numato, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) kritiškai vertina Seime svarstomas Bankų įstatymo pataisas, įpareigojančias bankus įrengti daugiau bankomatų. Pasak LBA prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.