bankai

Penktadienį Lietuvoje lankysis už mokesčius ir muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta. Numatomi Lietuvos deleguoto eurokomisaro susitikimai su Seimo Europos reikalų komiteto nariais, finansų ministre Ingrida Šimonyte ir Lietuvos bankų asociacijos nariais. Anot Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje, A. Šemeta pristatys ekonomikos augimo prognozes, 2012 m. Europos Komisijos darbo programą, pasiūlymą dėl finansinių sandorių mokesčio.

Lietuvos banko „Snoras" problemos nepaveikė Latvijos finansų sistemos ir, jeigu to prireiks, Latvija yra pasirengusi pasidalinti su savo kaimyne patirtimi sprendžiant tokią problemą, teigia Latvijos finansų ministras Andris Vilkas. Anot jo, svarbiausia, kad vyriausybė perėmė „Snoras" valdymą, taigi nėra abejonės, kad ji suras tinkamą ir žmonėms naudingą sprendimą. A. Vilkas pridūrė, kad Latvijos patirtis su „Parex“ banku galėtų būti naudinga, jei Lietuva nuspręstų paprašyti patarimo.

„Danske“ banko analitikės Violetos Klyvienės teigimu, „Snoro“ veiklos sustabdymas mūsų šalies bankų paveikti neturėtų: „ Negalime sakyti, kad problemos su šituo banku turėtų dramatišką poveikį: kreditavimo politikoje šito banko dalis yra labai nedidelė, o kokią dalį indėlių jis turi - nežinau.

Praeitais metais buvo paskelbta, kad visame pasaulyje žlugo bene daugiausia bankų per dvidešimt pastarųjų metų. Vien šiemet, kaip skelbia statistika, jau žlugo daugiau nei 80 JAV bankų. Kai kurios bankų griūtys bankininkystės istorijoje paliko žymų pėdsaką. Kai kurie iš šių bankų buvo stabilūs ir žlugo netikėtai. Kiti žlugo dėl finansinių ir ekonominių krizių. Dar kiti palūžo dėl vidinių veiklos klaidų.

Tokiais dar per krizę apibūdinti didieji JAV ir Europos bankai bei finansų korporacijos buvo gelbėjami valstybių lėšomis, neseniai 29 tokių bankų sąrašą paskelbė ir G20 šalių vadovai. „Ekonomika.lt” aiškinosi, kokios įmonės ir finansų institucijos Lietuvoje atitinka šį apibūdinimą.

Naujausi antradienį paskelbti ūkio augimo duomenys rodo, kad euro zona grimzta į recesiją, teigia analitikai. To priežastis – užburtas vyriausybių išlaidų karpymo ir kritusio namų ūkių vartojimo bei mažėjančio bankų skolinimo ratas, praneša naujienų agentūra AFP. Europos Sąjungos duomenimis, skolų prislėgtos 17 šalių vienijančios euro zonos ekonomikos augimas liepos-rugsėjo mėnesį siekė vos 0,2 proc. Šiems rodikliams nemenkos įtakos turėjo vasarą šoktelėję Vokietijos vartotojų išlaidos.

Generalinėje prokuratūroje lankėsi „Lietuvos banko“ vadovas V. Vasiliauskas. Paklaustas, kodėl jis čia iškviestas, bankininkų vedlys tik šyptelėjo: „Sužinosite“. (Papildyta 12.12) Generalinė prokuratūra atsiriboja nuo žiniasklaidoje skelbiamos informacijos dėl tyrimo lietuviškuose bankuose, o Lietuvos bankas ir Prezidentūra žiniasklaidos teiginių nekomentuoja.

„Lietuvos rytui“ iš patikimų šaltinių pavyko sužinoti, kad šiomis dienomis Generalinė prokuratūra jau pasirašė leidimus atlikti kratas viename bankų ir jo vadovų namuose. Pirmuoju teisėsaugos taikiniu tapusio banko, kurio pavadinimas itin slepiamas, vadovus leista iš pradžių sulaikyti, o po to teismo prašyti, kad jie būtų suimti. Šią slaptą operaciją patikėta įvykdyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnams.

Tarptautinė reitingų agentūra „Standard & Poor's“ (S&P) valstybinę riziką Estijos bankų sektoriui vertina kaip vidutinę, pranešė portalas „Dv.ee“. „S&P“ savo vertinimą pagal BICRA skalę paliko ties šešiais punktais iš dešimties. Kuo daugiau punktų – tuo didesnė rizika. Į vieną grupę su Estija pagal rizikos laipsnį pateko Bahreino, Kroatijos ir Gvatemalos bankininkystės sektoriai.

Švedijos bankų gelbėjimo modelis apsaugojo mokesčių mokėtojus, davė pelno ir leido sumažinti valstybės skolą pasaulinės krizės metu, rašo „Bloomberg“. Visiškai priešingą vaizdą regime kitose valstybėse. Jungtinėje Karalystė per pastaruosius keturis metus valstybės skolos našta padvigubėjo, o mokesčių mokėtojams teko pareiga išpirkti ant bedugnės krašto atsidūrusius bankus.

Lietuvoje veikiantys bankai pastaruoju metu daugiausiai pranešimų spaudai išplatino apie jų teikiamas paslaugas, tačiau žiniasklaidai labiausiai aktualios pasirodė bankų paskelbtos makroekonominės analizės. Šiuo periodu pranešimų apie finansinius rodiklius efektyvumo vertė buvo aukščiausia. Tai parodė TNS LT atliktas Lietuvoje veikiančių bankų komunikacijos žiniasklaidoje tyrimas. Jo metu buvo išanalizuoti per šių metų trečiąjį ketvirtį bankų paskelbti pranešimai spaudai.

Italijos ekonomika laikoma per didelė, tam, kad ją būtų galima išgelbėti, rašo „Business Insider“. Dėl teisinių priežačsių Europos Centrinis Bankas negali būti paskutinės vilties skolintojas, tad, anot Norielio Roubini, Italijos skolą teks restruktūrizuoti. Kilus sumaiščiai Italijoje Airijai tampa vis sunkiau įtikinti investuotojus, kad jai pavyks tinkamai vykdyti prisiimtus įsipareigojimus. Tuo tarpu graikai vis dar laukia naujos valdžios.

Judėjimo „Užimk Berlyną“ aktyvistai, protestuojantys prieš finansininkų ir politikų įtakingumą, įrengė palapinių stovyklą netoli Vokietijos kanclerės Angelos Merkel rezidencijos. Demonstrantai priešais vyriausybinį kvartalą pastatė 11 palapinių. Pasak vieno protestuotojo Matthiaso Hofmanno, suplanuota ilgalaikė protesto akcija. Anot jo, ir lapkričio žvarba neprivers jų atsisakyti savo planų. Policija į tai, kas vyksta, kol kas nesikiša.

Kol Graikijos problemos ir toliau diskutuojamos nesibaigiančiuose euro zonos finansų ministrų susitikimuose „už uždarų durų“, Lietuvos politikos ir finansų atstovai teigia, kad nepriklausomai nuo to, kokie sprendimai bus priimti, jie turės įtakos ir Lietuvai. „Mes visi priklausome nuo to, kas vyksta, bet negalime pasakyti, kad labai jaučiame tai, kas vyksta, ar kad tai suprantame.

Premijos Jungtinių Valstijų bankininkams už šiuos metus bus sumažintos 20-30 proc., palyginus su praėjusių metų premijomis, skelbiama Niujorko konsultacinės kompanijos „Johnson Associates“ ataskaitoje. Mažiausiai apkarpytos bus mažmeniniuose bankuose mokamos premijos - apie 5 proc. „Johnson Associates“ vadovo teigimu, premijos bus mažinamos dėl pasikeitusios rinkos konjunktūros, vangaus ekonomikos augimo ir neapibrėžtumo finansų pasaulyje.

Į Lietuvos bankininkystės sektorių žvalgosi keli Rusijos bankai, ketinantys čia atidaryti savo padalinius, praneša LTV naujienų tarnyba.Su socialdemokratais Seime susitikęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas prasitarė, kad į Lietuvą labai rimtai žvalgosi   vienas Rusijos bankas. Artimiausiame valdybos posėdyje bus svarstomas klausimas dėl kol kas neįvardijamo   banko atstovybės įsikūrimo Lietuvoje. Ir tai bus dar vienas realus konkurentas komerciniams bankams.

Finansinio stabilumo taryba išvardijo 29 sisteminius bankus, kurių žlugimas gali sukelti didelį pavojų Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikai.Taryba pažymi, jog į sąrašą įtrauktiems bankams bus duotas nurodymas imtis priemonių savo stabilumui didinti. Apie bankų sąrašo sudarymą penktadienį pranešė ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy. Prezidento ir Finansinio stabilumo tarybos duomenimis, į sąrašą įtraukti keturi dideli Prancūzijos bankai, turintys sisteminę svarbą.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento atlikta naujausia bankų ir įmonių apklausa parodė, kad artimiausią pusmetį tikimasi paskolų portfelio augimo, švelnesnių skolinimosi sąlygų, tačiau kai kurių ūkio sektorių galimybės vis dar vertinamos prieštaringai. Apklausos dalyvių teigimu, pastarąjį pusmetį bankai truputį palengvino trumpalaikių paskolų skolinimo sąlygas, o ilgalaikių paskolų sąlygas sušvelnino tik vienas bankas.

Bankai, tarp jų - „BNP Paribas“ ir ING, - skuba išparduoti euro zonos obligacijas už milijardus eurų, taip siekdami sumažinti priklausomybę nuo valiutų bloko probleminių šalių. Tarptautinių finansų institutas, atstovaujantis 450 finansinių kompanijų, pusė kurių - iš Europos, parašė laiške Didžiojo dvidešimtuko (G20) lyderiams viršūnių susitikimo Kanuose išvakarėse, kad valstybinių obligacijų išpardavimą paskatino sugriežtinti reikalavimai dėl kapitalo ir bankų likvidumo.

Briuselis priėmė sprendimą: Europos Sąjungos (ES) vadovų susitikime patvirtintos priemonės – mažiau nei tikėtasi, bet daugiau nei nieko. Kas laukia euro? Euro gelbėjimo planas darosi vis aiškesnis, bet, pasak analitikų, jame vis dar trūksta kelių pagrindinių potėpių. Nurašys skolas Praėjusį trečiadienį ES viršūnių priimti sprendimai leido Graikijai lengviau atsikvėpti, bet nepralinksmino Europos bankų, kurie esą ,,savanoriškai“ sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolos.

Jungtinių Valstijų federalinis atsargų bankas nepakeitė bazinės palūkanų normos ir nusprendė toliau tęsti obligacijų pirkimo programas, informuoja BBC. Tokio banko sprendimo tikėjosi tiek rinkos, tiek ekonomistai. JAV centrinis bankas taip pat ganėtinai optimistiškai įvertino šalies ekonomiką, o analitikai tai priėmė kaip ženklą, kad bankas nejaučia poreikio imtis papildomų ekonomikos skatinimo priemonių.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius neatmeta galimybės aktyviau skolintis vidaus rinkoje, ypač jeigu padėtis užsienyje komplikuotųsi, tačiau pabrėžia, kad tarptautinėse rinkose skolinimosi sąlygos yra palankesnės, todėl didžiąją dalį lėšų tenka skolintis būtent iš tarptautinių finansų institucijų. Paklaustas, ar Lietuva iki galo išnaudoja skolinimosi vidaus rinkoje galimybes, Premjeras teigė, jog iš Lietuvos finansų įstaigų skolinamasi tiek, kiek leidžia vidaus rinkos galimybės.

Čekijos gyventoja sugebėjo neteisėtai gauti pelną, pasinaudojusi šalies finansų įstatymų spragomis. Moteris išsigrynino didelę pinigų sumą iš savo banko sąskaitos, suplėšė gautus banknotus, o tada skirtinguose bankuose iškeitė juos į sveikus banknotus. Dėl tokių manipuliacijų moteris sugebėjo padidinti pradinę pinigų sumą 25 procentais, praneša Novinky.cz. Čekė, kuri nusikaltimo metu pati dirbo viename iš bankų, išsigrynino 440 tūkstančių Čekijos kronų, tai yra maždaug 18 tūkstančių eurų.

Pokrizinis „Wall street“ bent jau vieną dalyka daro tinkamai, jis atlieka statymus pats prieš save, rašo marketwatch. „J. P. Morgan Chase & Co“ tapo paskutiniuoju mokesčių mokėtojų pinigais išgelbėtu banku, kuris nusprendė rizikos apsikeitimo sandorius panaudoti apdrausdamas savo paties skolas. Kitaip tariant bankas pasinaudodams šiuo išvestiniu finansiniu instumentu gali gauti pelno, jeigu jam nepavyks grąžinti savo paties skolų.

Euro zonos lyderiai priėmė susitarimą, kaip spręsti skolų krizę, praneša BBC. Praėjusią savaitę 27 Europos Sąjungos narių lyderiai dar kartą susitiko Briuselyje, kur po sunkių ir ilgų diskusijų buvo priimtas gyvybiškai Europai svarbus skolų krizės sprendimo planas. Buvo pritarta trims svarbiems punktams. Pirmas sprendimas Bankai sutiko nurašyti 50 proc. Graikijos skolų.

Seimo nariai Edvardas Žakaris ir Valerijus Simulikas kreipėsi į Vyriausybę, kad ši, perimdama savo žinion Šiaulių industrinį parką, kartu prisiimtų ir Šiaulių miesto savivaldybės įsipareigojimus bankams. Šiaulių miesto savivaldybė Industriniam parkui steigti iš bankų yra pasiskolinusi per 22 milijonus litų. „Šią vasarą Ūkio ministerija pasiūlė Šiaulių miesto savivaldybei perduoti Industrinį parką valstybei. Valstybė Šiaulių industriniame parke steigtų laisvąją ekonominę zoną.

Nors Graikija pastaruoju metu linksniuojama kaip bene kalčiausia šalis dėl visų euro zonos bėdų, Europos šalių lyderiai sukandę dantis nepaliauja kurti planų, kaip ją išgelbėti. Šaliai lapkritį planuojama skirti jau šeštoji euro zonos šalių ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) išmoka – 8 mlrd. eurų. Graikijos bankai kreditoriai sutinka nurašyti iki 40 proc. valstybės skolų.

Galutinis susitarimas dėl euro zonos antikrizinio plano turi būti pasiektas per artimiausią trečiadienį vyksiantį Europos lyderių susitikimą Briuselyje. Tuo įsitikinęs Prancūzijos finansų ministras Fransua Baruanas (Francois Baroin). „Aš tuo įsitikinęs“, - pareiškė jis, atsakydamas į radijo stoties „Europe-1“ laidos vedėjo klausimą dėl galutinio sprendimo šiuo klausimu. Pasak F. Baruano, derybos tarp euro zonos šalių lyderių iki šiol „pasistūmėjo dviem trečdaliais“ iki siektino tikslo.

Švedijos valdžia gali pareikalauti iš šalies kreditavimo organizacijų sugriežtinti bazinio kapitalo santykio su aktyvais normatyvus iki 10 proc. - griežčiau nei planuojama pagal Europos Sąjungos bankų sistemos rekapitalizaciją, sakė interviu agentūrai „Bloomberg“ vyriausiasis šalies finansų priežiūros tarnybos ekonomistas Larsas Friselas (Lars Frisell). Jis pastebėjo, kad keturi pagrindiniai šalies bankai („Nordea“, „Swedbank“, SEB, „Svenska Handelsbanken“) turi iki 2013 m. sugriežtinti bazini...

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's“ pakeitė Rusijos bankų sistemos perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“, pranešė agentūra pirmadienį. Perspektyva atspindi reitingų agentūros „Moody's“ lūkesčius dėl kreditavimo situacijos bankų sektoriuje per artimiausius 12-18 mėnesių.

Pirmadienį Europos akcijų rinka auga, nes tikimasi, kad Europos lyderiai jau greitu laiku suras būdų, kaip įveikti krizę. Duomenys apie gamybą Kinijoje palaiko kalnakasybos kompanijas. Europos akcijų indeksas „FTSEurofirst 300“ padidėjo 0,49 proc., iki 982,91 punkto. Didžiosios Britanijos indeksas FTSE 100 pakilo 0,36 proc., iki 5508,51 punkto. Vokietijos indeksas DAX padidėjo 0,81 proc., iki 6019,41 punkto.

Graikijos bankai kreditoriai sutiko sumažinti skolų krizės drebinamos šalies įsiskolinimą ir nurašyti iki 40 proc. skolų. Tuo tarpu ES valdžia reikalauja nurašyti mažiausiai 50 proc. Graikijos skolų. Euro zonos politikai ir bankininkai iki šiol niekaip negali prieiti bendros nuomonės dėl Graikijos skolos dydžio peržiūrėjimo. Savaitgalį Belgijos sostinėje prasidėjo ES viršūnių susitikimas.

Sekmadienį per Briuselyje vykusį Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdį buvo aptarta parama bankams, kurie patyrė didžiulius nuostolius dėl Graikijos skolos. Baiminamasi, jog tai gali sukelti naują finansų krizę, skelbiama tinklalapyje „EUbusiness“. Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai susirinko į viršūnių susitikimą Briuselyje, kur buvo svarstomi pasiūlymai bankams padengti 50 proc. Graikijos paskolos, kas sukeltų 108 mlrd. eurų siekiantį bankų disbalansą.

Pasaulio rinkos dalyviai vis garsiau kalba, jog netikrumas dėl JAV ūkio, Europos valstybių skolos stabdo ekonomikų augimą, galima recesija. Nervingas fonas pasaulyje, tikėtina, turės įtakos ir Lietuvos ekonomikai – ji arba augs nedaug, arba taip pat pateks į recesijos gniaužtus. Daugėja ženklų, kad pasaulio ūkio recesijos baimės, panašu, virs tikrove – Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino viso pasaulio ekonomikos augimo prognozę nuo 4,3 proc. iki 4 proc. šiais metais.

Prieš kelias savaites didžiausia pasaulyje kreditinių kortelių mokėjimo sistemos operatorė Visa pristatė naujo tipo kreditinę kortelę, saugumu smarkiai lenkiančią iki šiol plačiai paplitusias korteles, turinčias vidinį lustą ir indentifikacijai naudojančias PIN kodą. Dabartinių kortelių bėda – per mažas apsaugos lygis. Mat kortelė turi vieną PIN kodą, kurį reikia įvesti į skirtingus bankomatus.

Georges'as Sorosas ir 95 įtakingi „sunerimę europiečiai“ ragina Europos Sąjungos valdžią neleisti sugriūti pasaulio finansų sistemai. Išgelbėti euro zoną gali tik neatidėliotini ir suderinti Europos valdžios veiksmai, kitu atveju jos problemos sukels pasaulinės finansinės sistemos griūtį. Su tokiu įspėjimu į Europos Sąjungos (ES) valdžią kreipėsi Amerikos milijardierius G. Sorosas ir 95 įtakingi Europos politiniai veikėjai, ekonomistai ir verslininkai.

Investicijų veteranas Jimas Rogersas mano, kad finansinė parama bankams neišspręs skolų krizės ir euro zonos vadovai turėtų leisti su sunkumais susiduriantiems bankams žlugti. Televizijai CNBC J. Rogersas sakė, kad tikisi, jog Europos centrinis bankas (ECB) seks JAV Federalinio rezervų banko pėdomis ir imsis kiekybinio palengvinimo politikos. „Tai, ką jie daro Europoje, yra bandymas išspręsti vienadienes problemas, o ne išspręsti sisteminius trūkumus, – mano investuotojas.

Mažiausiai 50 iš 91 Europos bankų gali neišlaikyti eilinių streso testų, daug griežtesnių nei analogiški patikrinimai, atlikti šių metų liepą. Bendras būtino bankų kapitalo deficitas gali siekti 139 mlrd. eurų. Tokią prognozę penktadienį paskelbė JAV bankas „Goldman Sachs“. Analitikai pažymi, kad bankų rekapitalizacija nepadės įveikti nei bankų, nei skolų krizės tol, kol euro zonos šalių ekonominė politika nebus perorientuota į valstybės skolos lygio stabilizavimą.

Siekdamas sudaryti palankesnes sąlygas gyventojams gauti daugiau informacijos apie šalies bankų, kredito unijų ir mokėjimo įstaigų fiziniams asmenims taikomus standartinius mokėjimo paslaugų įkainius, juos Lietuvos bankas pradeda skelbti savo interneto svetainėje adresu www.lb.lt/ikainiai. Dėl informacijos apie įkainius gavimo ir skelbimo Lietuvos bankas pasirašė susitarimus su 13 šalies bankų ir užsienio bankų filialų, Lietuvos centrine kredito unija ir 5 mokėjimo įstaigomis.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso pasiūlė planą, kaip palaikyti euro zoną ir jos bankus, praneša BBC. Savo kalboje J. M. Barroso pabrėžė, kad bankai turi stiprinti savo pozicijas didindami likvidžių aktyvų atsargas. Pasak jo, bet kuriam bankui, gaunančiam paramą iš Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF), turėtų būti neleista mokėti dividendus ar premijas.

„Bank of America” nuspręsdamas papildomai apmokestinti debetinių kortelių savininkus užsikūrė tikrą pirtį. Vienas didžiausų JAV bankų „Bank of America” („BofA“) išgyvena ne pačius geriausius laikus. Braškantis Europos bankų sektorius graso paskui nusitempti brolius ir seseris iš už Atlanto. Gimtinėje bankas kaltinamas sukčiavimu. Sunkūs laikai „BofA“ privertė priimti nuosprendį per kelerius ateinančius metus atleisti 30 tūkst. darbuotojų.

Jungtinių Valstijų iždo sekretorius Timothy Geithneris teigia, kad tam, jog išspręstų euro zonos skolų krizę, Europos lyderiai turi imtis rimtesnių priemonių nei vien bankų rekapitalizacija. „Jie turi užtikrinti, kad svirduliuojančios didžiosios Europos ekonomikos galėtų skolintis įperkamomis palūkanomis. Jie supranta, kad turės padaryti daugiau, nei padarė iki šiol“, - duodamas interviu „Bloomberg“ sakė T. Gaitneris.

Reitingų agentūra „Moody's“ sumažino dvylikos finansinių Didžiosios Britanijos organizacijų - tarp jų, „Lloyds TSB“, RBS, „Nationwide“ ir „Santander UK“ - skolinimosi reitingus. „Moody's“ teigimu, dabar JAV valdžia vargu ar parems kai kurias finansines organizacijas, jeigu jos patektų į bėdą.

Neseniai pasirodė metinė apklausa apie tai, ką investicijų bankininkai galvoja apie didžiausius Jungtinių Valstijų bankus. Apklausa „The Vault Banking 50“ suskirstė JAV bankus pagal iš anksto sudarytą formulę, kuri atspindi bankininkams labiausiai rūpimas problemas. Vertinant bankus buvo atsižvelgta į gyvenimo kokybės reitingus, tokius kaip kultūra, pasitenkinimas darbu, darbo valandos bei darbo atlygis, bei bendrą banko prestižą.

(17:25 val.) Tūkstančiai žmonių trečiadienį prie Niujorko rotušės JAV susirinko į demonstraciją prieš bankų galią. Policininkų duomenimis, demonstrantų galėjo būti nuo 5 iki 7 tūkst. Demonstrantai per garsiakalbius reikalavo didesnių mokesčių koncernams ir turtuoliams bei socialinės sistemos pertvarkymo skurdesnių sluoksnių, švietimo ir aplinkos naudai. Protestuotojai kritikavo, kad bankų galia yra per didelė, o jų indėlis į krizės sureguliavimą – per mažas.

Europos finansų ministrai antradienį nutarė apsaugoti savo bankus, sustiprėjus abejonėms, ar suplanuota antroji paramos Graikijai programa bus įgyvendinta. Kiek anksčiau Prancūzijos ir Belgijos bankas „Dexia SA“, aptarnaujantis municipalinę valdžią, tapo pirmuoju Europos banku, gavusiu valstybės paramą siautėjant skolų krizei euro zonoje.

Islandijoje tęsiamas buvusio šalies premjero Geiro Haarde's teismo procesas dėl bankų sistemos žlugimo 2008 metais. Teismas pirmadienį panaikino du iš šešių kaltinamųjų punktų. Anot teisėjų, kaltinimai, kad G. Hardė pavojaus šalies finansų institutams akivaizdoje prastai atliko savo pareigas ir neinicijavo tyrimo dėl finansinių rizikų suformuluoti pernelyg miglotai. Pirmą kartą Islandijos istorijoje susirinkęs specialusis teismas tęs procesą pagal likusius keturis kaltinamuosius punktus.

Antradienį jau aštuonioliktą dieną tęsiasi protestai prieš Jungtinių Valstijų finansų centro Volstrito politiką, praneša „Associated Press“. Demonstrantai visoje šalyje reiškia nepasitenkinimą klibančia ekonomika ir turtingiesiems palankia bankų politika. Manoma, kad demonstracijos tęsis visą šią savaitę, nes vis daugiau grupių rengia mitingus ir išreiškia savo nerimą internete.

Policija šeštadienį Niujorke ant Bruklino tilto išvaikė demonstraciją prieš didėjantį skurdą ir bankų galią. Dėl „viešosios tvarkos pažeidimų“ suimta daugiau kaip 700 žmonių, praneša agentūra AFP. Pasak policijos atstovo, tokios priemonės imtasi dėl to, kad buvo trikdomas eismas. Bruklino tiltas yra vienas Niujorko simbolių. Demonstrantų eitynės, kuriose dalyvavo 1 tūkst.