baltijos valstybės

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė metinėje spaudos konferencijoje teigė besidžiaugianti šalies progresu per pastaruosius kelerius metus bei pabrėžė finansinio stabilumo ir energetinės nepriklausomybės svarbą bei progresą. Šalies vadovės teigimu, ekonominio ir finansinio stabilumo užtikrinimas šalyje leidžia mėgautis greičiausiu BVP augimu Europoje.

Trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros „Nord Pool Spot“ prekybos sistemų kainų zonose kainos formuojasi priklausomai nuo elektros gamintojų siūlomos ir parduodamos elektros kainos ir nuo to, kokią kainą pasiruošę mokėti elektros pirkėjai biržoje. Didesnis regione gaminamos elektros kiekis leistų formuotis žemesnei didmeninei elektros kainai. Lietuva, kaip ir anksčiau, lieka elektros deficito šalimi, ir importuoja daugiau kaip du trečdalius suvartojamos elektros.

Svarbiausius Baltijos valstybių bendradarbiavimo klausimus su Estijos vadovais aptarė Taline viešintis Lietuvos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. Jis susitiko su Estijos parlamento pirmininke Ene Ergma (Ene Ergma) ir su Estijos Prezidentu Tomu Hendriku Ilvesu (Toomas Hendrik Ilves). Susitikimo metu aptarti artėjančio pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai, Daugiametės finansinės perspektyvos, saugumo klausimai, regionui aktualūs energetikos infrastruktūros projektai.

Lietuva, Latvija ir Estija kartu perka 20 mln. litų kainuojančią karinę įrangą, leisiančią virš Baltijos valstybių skraidantiems naikintuvams palaikyti ryšį su žeme. Naujasis pirkinys yra būtinas valstybėms norint prisijungti prie bendros NATO oro apsaugos. Briuselyje Krašto apsaugos viceministras Baltijos šalių vardu pasirašė sutartį, kuria NATO Ryšių ir Informacijos agentūra įsipareigojo per dvejus metus į Karmėlavos valdymo centrą pristatyti modernią balso ryšių sistemą.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Euro zonos skolų krizė tęsiasi jau daugiau nei dvejus metus. Nors pastarieji Europos politikų ir institucijų priimti sprendimai leidžia tikėtis, kad blogiausia jau praeityje, šios krizės pasekmės bus jaučiamos ne vienerius metus.

Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka šiemet atsigaus, o planuojamos komercinių ir gyvenamųjų naujų patalpų statybų apimtys Lietuvoje šiemet bus didesnės negu Latvijoje ar Estijoje, mano „Ober Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas Saulius Vagonis. „Po rekordiškai prastų metų modernių verslo patalpų rinkoje šiemet laukia atsigavimas, ypač Lietuvoje.

Dalyvauti šių metų rugpjūčio 21-25 dienomis Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje vyksiančiose antrosiose daugiadienėse dviračių lenktynėse „Baltic Chain Tour“ norą jau pareiškė net septyniolikos šalių komandos. Varžybų organizatoriai sulaukė prašymų ne tik iš Europos šalių, bet ir iš Alžyro, Brunėjaus bei Maroko.

Stringantys Europos Sąjungos (ES) smagračiai gali nublokšti Baltijos tigrus į pilkąją zoną. Eisime į Skandinaviją ar liksime prie skilusios geldos? Estų inicijuotas ir visų trijų Baltijos valstybių ekspertų parengtas Baltijos šalių raidos tyrimas brėžia tris regiono ateities scenarijus – sėkmingiausias mus nuvestų giliau į ES ir sustiprintų Baltijos regiono bendradarbiavimą, bet žlugus ES teliktų integruotis į Šiaurę, o blogiausiu atveju trys Baltijos valstybės teturėtų viena kitą.

Latvijos valstybė kaip akcininkė svarsto galimybę sukurti naują aviacijos kompaniją ir jau pradėjo derybas su potencialiais investuotojais. Apie tai žurnalistams pranešė kompanijos „Prudentia“ vadovas Karlis Krastinis.

Rytų ir Vidurio Europa yra ne tik patrauklus regionas Vokietijos investuotojams, bet ir vaidina vis svarbesnį vaidmenį kaip Vokietijos užsienio prekybos partneris. Po gerokai sumažėjusių ekonominės veiklos rezultatų krizės metais, šio regiono šalys vėl yra pakilime. Dauguma Vokietijos investuotojų yra patenkinti savo ūkinės veiklos rezultatais regione. Tai pagrindinės Vokietijos užsienio prekybos rūmų (AHK) šešiolikoje Rytų ir Vidurio Europos šalių atlikto kasmetinio rinkos tyrimo išvados.

Estijai praktiškai nebūtų jokios naudos, jei suskystintų dujų terminalas būtų statomas Latvijoje arba Lietuvoje, pareiškė kompanijos „Eesti Energia“ vadovas Sandoras Liivi. „Tai mums nieko neduos, kadangi Estija turi pernelyg mažai dujų vamzdynų jungčių su Latvija.

Ketvirtadienį Seimo rūmuose prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija "Gyvūnų gerovė Baltijos regione: atsakingas laikymas ir geroji praktika". Ji pirmą kartą Vilniuje suburs gyvūnų gerovės specialistus ne tik iš Baltijos regiono šalių, bet ir iš visos Europos.

Praėjusių metų pabaigos BVP duomenys bylojo apie įsibėgėjantį ekonomikos atsigavimą visose trijose Baltijos valstybėse. Silpniausia šiuo požiūriu išliko Latvija, kurios BVP per 2010 metus sumažėjo dar 0,3 proc. Lietuvos ir Estijos ekonomikos sugebėjo ūgtelėti atitinkamai po 1,3 proc. ir 3,1 proc. Žvelgiant iš šiandienos pozicijos, Baltijos šalių ekonomikos praeitais metais sugebėjo atsitiesti sparčiau nei, ekonomistai prognozavo 2010 metų pradžioje.

Šiemet sukanka 20 metų, kai buvo atkurti diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Šiaurės šalių. Islandija, Danija, Norvegija, Suomija ir Švedija buvo pirmosios šalys, atėjusios į pagalbą atkuriant nepriklausomą Lietuvą. „Be Šiaurės šalių pagalbos Lietuva nebūtų ten, kur ji yra dabar“, - Prezidentūroje surengtoje konferencijoje „Lietuvos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimas“ sakė Užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.

Per paskutiniuosius porą metų įvykusias finansines krizes vieni reikšmingiausių pakitimų įvyko trijose Baltijos valstybėse: Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, rašo Petersono universiteto analitikas Andersas Aslundas. Blogąja prasme, trys šalys išgyveno didžiausius ekonomikos perkaitimus Europos Sąjungoje (ES). Jos buvo priartėjusios prie likvidumo ribos, kuomet BVP Latvijoje smuko ne mažiau kaip 25 proc., o Estijoje ir Lietuvoje – po 17 proc. Tačiau buvo ir teigiamų dalykų.

Pirmadienį Europos Sąjungos valstybės bendru sprendimu ketina uždrausti įvažiuoti į 27 šalių teritorijas Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai bei dar 160 jo valdžios atstovų. Toks nuosprendis A.Lukašenkai rengiamas už gruodžio 19-20 dienomis Minske numalšintą šalies opozicijos šalininkų protesto akciją prieš šio prezidento perrinkimą dar vienai kadencijai.

Euro zona turi per daug bėdų, kad džiūgautų sulaukusi naujos narės – Estijos, rašo anglų savaitraštis „The Observer“. Šios mažos Baltijos valstybės, prieš du dešimtmečius buvusios Sovietų Sąjungos dalimi, įtraukimas į euro zoną įprastomis aplinkybėmis turėtų būti laikomas monetarinės sąjungos augančios stiprybės ženklu.Tačiau būtent šaltokas Estijos priėmimas parodė, kokie sunkūs Europai buvo 2010-ieji.

Seime vakar iškilmingai paminėtas 50– metis, kai Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmą kartą savo rezoliucijoje pripažino, kad Baltijos valstybės buvo prievarta inkorporuotos į Sovietų Sąjungą. Beje, Baltijos valstybės ką tik minėjo okupacijos 70– metį. „Europa ir Europos Sąjunga dabar visiškai kitokios nei iki Berlyno sienos griuvimo. Liko pagarba tautoms ir pagarba jų teisei pačioms tvarkyti savo likimus? Nejuokinkite.

Šiandien Baltijos valstybių vienetas Rusijos politikoje užima vis svarbesnę vietą. Tam turi įtakos daug veiksnių. Pirmiausiai tai visos trys valstybės tapo ES bei NATO narėmis, kas ypatingai erzina Putinizmo persmelktą valstybę, kadangi ne tik tapo problematiškiau reguliuoti šių valstybių politiką, žiniasklaidą ar energetiką, bet ir priartėjo ES bei NATO sienos arčiau Rusijos.

Sveikintinu glaudesnį Baltijos šalių ir Lenkijos bendradarbiavimą pavadino Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, penktadienį Rygoje susitikusi su Latvijos ir Estijos prezidentais Valdžiu Zatleru ir Tomu Hendriku Ilvesu (Toom Hendrik Ilves). Tradiciniame Baltijos valstybių vadovų susitikime taip pat dalyvavo ir Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis (Bronislaw Komorowski). Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai aptarė galimybes stiprinti regioninį bendradarbiavi...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai rado tris dienas laiko trims Baltijos valstybėms. Kiekvienai bus patarta tas pats. Palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Kitos frazės – apie atominės statybą, Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę – pernelyg aptakios, neinformatyvios ir proginės. Neturėsime atominės – Vokietijos interesams tai nepakenks. O draugiški santykiai su Rusija – jau imperatyvas. Čia Vokietijos interesas juntamas.

„Romūs vakarai, margaspalviai festivaliai, šalta burokėlių sriuba ir gandrų lizdai – visa tai padaro Baltijos vasarą neįkainojama." Tokiais žodžiais straipsnį apie Baltijos valstybes pradeda įtakingas britų „The Independent“ laikraščio žurnalistas. „Pirmasis dalykas, krintantis į akis, yra tai, kiek erdvės čia tenka kiekvienam.

Šiaurės ir Baltijos šalių politikai pasirašė susitarimą, kuriuo siekiama užtikrinti finansų rinkų stabilumą regione ir užkirsti kelią finansų krizėms, praneša Bloomberg.Suomijos vyriausybės išplatintame pranešime teigiama, kad šis susitarimas leis Danijai, Estijai, Suomijai, Islandijai, Latvijai, Lietuvai, Norvegijai ir Švedija pagerinti bendradarbiavimą ir keitimąsi įprastine informacija.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos ekonomikos po giliausių nuosmukių Europos Sąjungoje atsigauna greičiau nei buvo prognozuojama dėl spartesnio gamybos augimo ir gerėjančios finansų sektoriaus padėties, teigia" Capital Economics". "Capital Economics" Lietuvai vietoj anksčiau numatyto 2 proc. nuosmukio prognozuoja nulinį ekonomikos augimą. Latvijos BVP vietoj anksčiau numatytų 3,5 proc. smukimo turėtų susitraukti tik 0,5 proc., o tuo tarpu Estijai vietoj 1 proc. nuosmukio prognozuojamas 3 proc.

Ūkinė stagnacija realiojoje ekonomikoje ir intriguojantys įvykiai tarptautinių finansų scenoje išeksponavo finansinę ekonomikos pusę tiek, kad jau ima atrodyti, jog finansų inžinerija (chemija, fizika) ir lemia mūsų materialųjį gyvenimą. Nelemia, o tik modifikuoja, ir daugiausia tiek ir todėl, kiek imame finansus mistifikuoti arba juos tretiruoti. Reta valstybė elgiasi su jais adekvačiai. Tarp tų retųjų – Estija.

Islandijos ugnikalnio išleistų vulkaninių pelenų debesis pamažu artėja prie Baltijos šalių, ir šeštadienio rytą jau gali pasiekti Baltijos šalių oro erdvę. Tačiau sprendimas dėl oro erdvės uždarymo priklausys nuo Europos aviacijos agentūros "Eurocontrol", sakė Latvijos civilinės aviacijos agentūros direktoriaus pavaduotojas Maris Černionokas. Jo teigimu, pelenų debesis yra nedidelis, pelenų koncentracija jame neturėtų būti didelė.

Trečiadienį, gruodžio 16-ąją, Vilniuje susitiks trijų Baltijos valstybių prezidentai. Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovų susitikime buvo laukiama ir Lenkijos Prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski). Tačiau Lenkijos vadovas dėl ligos atšaukė vizitą į Lietuvą. Artimiausiu metu jis nedalyvaus jokiuose oficialiuose renginiuose, agentūrai PAP patvirtino Lenkijos valstybės vadovo kanceliarija.