baltijos šalys

Atlikus Baltijos šalyse maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai dažniausiai renkasi duoną, aliejų ir arbatą. Į Lietuvos gyventojų labiausiai mėgstamų maisto produktų penketuką taip pat patenka mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena) ir prieskoniai, į latvių – grietinė ir šviežios daržovės, į estų – pienas arba kefyras ir sviestas arba margarinas.

Jau trečią mėnesį vyksta „Didžiojo žygio po Baltijos šalis 2011“ turistinis projektas. Šiuo metu projekto maršrutais keliauja beveik tūkstantis dalyvių, kai kurie iš jų projektui įpusėjus jau sugebėjo pabuvoti visuose trisdešimtyje kelionės punktų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Projekto svetainę www.greatbaltic.eu šiandien jau aplankė daugiau kaip 20 tūkst. žmonių, daugiausia iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos ir Vokietijos. Iš viso svetainė susilaukė lankytojų iš 101 pasaulio šalies.

Šiandieniniame Lietuvos politiniame diskurse energetikos klausimai užima labai svarbią vietą. Atrodo, pagaliau stebime procesus, kurie veda link energetinio saugumo užtikrinimo ir priklausomybės nuo vieno tiekėjo (Rusijos) mažinimo. Čia svarbu paminėti, kad dauguma infrastruktūros projektų (elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, planuojamas dujotiekis tarp Lietuvos ir Lenkijos ir pan.

Lietuvoje verslo kurti neįmanoma. Sėkmingą verslą dažnai globoja didelė ir piniginga giminystės ranka. Gimęs sukčiumi, greit patapsi ir didžiu verslininku. Tokios ir panašios nuostatos sukasi daugumos lietuvių galvose. „Balsas.

Rusijos prezidento planas saugoti Baltijos šalis nuo priešo raketų galutiniai žlugo, skelbia dienraštis „Kommersant“, cituodamas neįvardijamą aukštą šaltinį derybų delegacijoje. Rusijos užsienio reikalų ministro derybos su Jungtinių Valstijų prezidentu baigėsi be rezultatų, bet Maskva dar tikisi įtikinti NATO sutartimi pažadėti, kad priešraketinis skydas nekels grėsmės Rusijai.

Nors lietuviams kaimyno žolė visada atrodo žalesnė, panašu, kad bent jau maisto produktus perkame tikrai pigiau nei mūsų kaimynai latviai ir estai. Produktų kainų statistiką renkantis tinklalapis produktukainos.lt  neseniai paskelbė trijų  Baltijos šalių sostinių būtiniausių maisto produktų krepšelio vidutines kainas, kurios rodo, kad už daugumą produktų lietuviai moka mažiausiai.

Pagrindiniai pasaulio ekonomikos rodikliai silpnėja signalizuodami globalų ekonomikos lėtėjimą. Pasaulio pramonės aktyvumo indeksas (PMI) birželį toliau krito iki 52,0 nuo 53,0 gegužę pasiekdamas žemiausią lygį nuo 2009 metų birželio. Nerimą kelia infliacija, naftos kainų didėjimo rizika bei Graikijos skolų krizė, tačiau yra pagrindo tikėti, kad dabar pasaulis geba greičiau atsitiesti po naujų sukrėtimų.

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų birželio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad butų kainos pirmąjį vasaros mėnesį augo visose trijose Baltijos šalių sostinėse: Vilniuje – 0,5 proc., Rygoje – 0,6 proc., Taline – 0,1 proc. „Ober-Haus“ duomenimis, Taline, palyginus su 2010 metų birželiu, vidutinė buto kvadratinio metro kaina pakilusi 9,5 proc. ir vidutiniškai siekia 1,023 EUR/ kv.

SEB banko užsakymu trijose Baltijos šalyse atlikta gyventojų apklausa parodė, kad sunkumų mokėdami paskolų įmokas daugiausia turi Latvijos gyventojai – su lėšų stygiumi susiduria ar atsisakyti įprastų išlaidų turi 61 proc. paskolas turinčių Latvijos respondentų. Lietuvos gyventojų padėtis yra santykinai geresnė – susiduriantys su tokiais sunkumais nurodė 44 proc., o mažiausia sunkumų turintys nurodė Estijos gyventojai – 37 proc. paskolas paėmusių respondentų.

Vokietijos vyriausybė planuoja užsieniečių įdarbinimo palengvinimo procedūrą, tačiau kol kas neaišku, kaip toli valdantieji žengs. Iki šiol parengtame projekte numatomos įdarbinimo lengvatos tik gydytojams ir inžinieriams iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių. Koncepcijoje taip pat dėmesio netrūksta vietos darbuotojams – planuojama didinti moterų ir vyresnių žmonių įdarbinimą bei skatinti jaunus žmones įgyti aukštesnę kvalifikaciją.

Lietuvos merginų futbolo rinktinės (U-17 ir U-19) kitą savaitę dalyvaus Ukmergėje ir Šventupėje vyksiančiame Baltijos šalių trijų komandų turnyre, kuriame susitiks su Latvijos ir Estijos merginomis, praneša LFF. Baltijos šalių merginų futbolo varžybos Lietuvoje vyksta po dviejų metų pertraukos.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino „Gaudeamus“ – Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventės – baigiamojo koncerto dalyvius ir žiūrovus. Kreipdamasi į susirinkusiuosius, Prezidentė pabrėžė, kad jau 55–erius metus vykstantis renginys yra Baltijos šalių studentijos vienybės ir laisvės šventė, ilgus metus žadinusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos tautas.

Chorų koncertu Šv. Jonų bažnyčioje prasidėjo XVI Gaudeamus, Baltijos šalių studentų dainų ir šokių šventė. Vėliau šventė persikėlė prie Baltojo tilto. Renginiuose dalyvaus tūkstančiai vilniečių ir svečių.

Technologiškai moderni Lietuvos kariuomenė yra lygiavertė NATO narė, pažymėjo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri trečiadienį Lietuvos kariuomenės Pabradės poligone stebėjo vykstančias tarptautines pratybas „Gintarinė viltis 2011“. Šalies vadovė susipažino su naujomis Lietuvos kariuomenėje įdiegtomis informacinėmis technologijomis bei karo medicinos srityje naudojamais Lietuvos medikų išradimais.

Maisto produktų kainoms per metus išaugus daugiau kaip 11 proc. ir nesiliaujant augti, mažų kainų parduotuvių tinklo „Lidl“ atėjimas būtų naudingas vartotojams, svarsto ekspertai, bet prekybininkai ragina palaukti, kol paaiškės, kokios strategijos imsis naujokas, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Apie tinklo plėtrą Lietuvoje skelbiantis „Lidl“ turi parduotuvių visose ES šalyse, išskyrus tris - Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Šiandien Rusijoje mėgstama kalbėti apie santykių „perkrovimą“. Tiesa, pirmieji šį terminą pavartojo JAV diplomatai, bandydami apibrėžti naujas bendradarbiavimo su Maskva gaires.

Naujausias „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Baltijos šalyse atliktas tyrimas parodė, kad daugiausia santaupų turi Estijos, o mažiausiai – Latvijos gyventojai. Lietuviai pagal santaupas yra per vidurį, tačiau visose trijose šalyse sukauptos sumos daugeliu atveju nesiekia 1 tūkst. eurų. Lietuviai yra linkę didesnes sumas taupyti grynais pinigais, o estai dažniau naudojasi pažangiomis investavimo priemonėmis. Baltijos šalių gyventojų santaupų tyrimas rodo, kad 78  proc.

Nors skundžiamės brangstančiu maistu ir didėjančiais mokesčiais, kainos Lietuvoje vis dar yra 40 proc. mažesnės nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis, atskleidė „Swedbank“ inicijuotas tyrimas. Vyriausiasis banko ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis pristatydamas tyrimą pabrėžė ir tai, kad gegužės mėnesį infliacija pasiekė 5 proc. Tai aukščiausias kainų lygis per dvejus metus, tačiau kainų augimas mūsų šalyje nėra išskirtinis lyginant su kaimyninėmis valstybėmis.

Naujausio „Swedbank“ tyrimo duomenimis, Lietuva kartu su kaimynėmis Latvija ir Estija pirmauja Europos Sąjungoje pagal tai, kiek yra išleidžiama maisto produktų krepšeliui. Lietuviai maistui išleidžia daugiau nei ketvirtį savo pajamų, vidutinis europietis – tik apie 16 proc. Rekordininkai – duona ir pienas Mėsos produktai Lietuvoje yra vis dar pigesni nei prieš dvejus metus, tačiau dideliais žingsniais į priekį šuoliuoja duonos, grūdų ir pieno kainos. „Swedbank“ vyr.

Padėtis Baltarusijoje blogėja kiekvieną dieną ir akivaizdu, kad Baltarusijos politikai nelabai išmano, kaip kovoti su valiutinės krizės ir ekonominės suirutės pasekmėmis. Devalvacija esminių šalies problemų neišsprendė, o tik parodė, kad ekonomikos reformos - neišvengiamos. Baltarusija yra Lietuvos kaimynė ir prekybos partnerė - eksporto dalis į šia šalį sudaro apie 6-7 proc. viso Lietuvos eksporto, tad akivaizdu, kad mums svarbu tai, kokios permainos vyksta ir vyks šioje šalyje.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Baltarusijos valstybinio saugumo komitetas nustatė kontrabandinį naftos produktų tiekimo iš šalies teritorijos į vieną iš Baltijos šalių kanalą ir užkirto kelią tokiam tiekimui. Kuras kruopščiai užmaskuotu savos gamybos vamzdžiu buvo perpumpuojamas už Baltarusijos ribų, pranešė Saugumo komiteto Informacijos ryšių su visuomene centras.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.

Be „Guano Apes“ ir kitų Europos muzikos grandų, rugpjūčio 5-6 d. festivalyje „Galapagai / Roko naktys 2011“ žibės ir mažiau nugludinti Baltijos šalių roko deimančiukai. Pasibaigus Lietuvoje ir Latvijoje vykusiai roko talentų atrankai, kelialapiai į Zaraso saloje vyksiantį festivalį išdalinti šešiems pretendentams į ateities roko Olimpą. Be šių jaunųjų grupių, „Galapagų / Roko naktų“ dalyvių sąrašą papildė dar trys anksčiau neskelbti kolektyvai.

Latviai Baltijos tigrų vardo neverti dėl savo kvailumo, interviu ,,Ekonomika.lt" sako Latvijos ekonomikos mokslų daktarė Raita Karnite. Su žinoma Latvijos ekonomiste apie besikeičiančius Baltijos valstybių santykius, ekonominę politiką ir ateities strategijas kalbėjomės tą dieną, kai Saeima rinko naują prezidentą, o prie parlamento protestavo šimtai susirinkusių latvių.

Europa vis labiau atveria savo darbo rinką Baltijos šalims, tad lietuviai, kaip bendrosios rinkos gyventojai, turi vis daugiau galimybių laisvai judėti, gyventi ar dirbti pasirinktoje Europos Sąjungos šalyje. Yra daugybė puikių Europos bendrosios rinkos privalumų pavyzdžių, tačiau ne visada viskas klostosi sklandžiai. Interneto svetainėje www.tellusyourstory.

Baltijos šalys turėtų laikytis vieningos pozicijos dėl priešraketinės gynybos ir NATO santykių su Rusija šioje srityje, kartu siekti energetinės nepriklausomybės, teigia Lietuvos vadovė. Prezidentė Dalia Grybauskaitė Lietuvos ambasadoje Varšuvoje penktadienį priėmė Latvijos ir Estijos prezidentus, kurie, kaip ir Lietuvos vadovė, dalyvauja Vidurio Europos vadovų susitikime.

Leidybos ir žiniasklaidos įmonių grupė „SC Baltic Media“ įgijo išskirtines teises Baltijos šalyse leisti „BBC Worldwide“ žurnalą „Top Gear“. Pirmasis žurnalo numeris lietuvių kalba skaitytojus pasieks kartu su „Omnitel 1000 km“ lenktynėmis“ liepos 25-ąją, o 2012 metais bus pradėtas leisti Latvijoje ir Estijoje. „Esu įsitikinęs, kad vieno žinomiausių pasaulyje žurnalų pasirodymas sukels didžiulį susidomėjimą tarp išskirtinio skonio skaitytojų.

Krizės buvo ir bus, tačiau svarbu imtis prevencinių priemonių ir padidinti ekonomikų atsparumą sugebant išvengti blogiausio pasikartojus naujai krizei – tai buvo pagrindinė šių metų Europos ekonomikos forumo Briuselyje žinia. Į kasmetinį forumą susirinkę apie pusę tūkstančio verslo, akademinės bendruomenės ir valdžios atstovų iš visos Europos Sąjungos diskutavo apie visą pasaulį sukrėtusią ir, akivaizdu, kad vis dar nepasibaigusią ekonomikos krizę bei sugebėjimą atgauti jėgas.

Šį šeštadienį, gegužės 28 d., 11:00 val. Vilniuje prasidės pirmosios Lietuvoje tarpklubinės „Toastmasters“ viešojo kalbėjimo varžybos. „Į mūsų iššūkį pasivaržyti viešojo kalbėjimo srityje pagal tarptautines „Toastmasters“ varžybų taisykles atsiliepė du klubai“ – praneša „First Toastmasters of Lithuania“ klubo prezidentas V. Sparanavičius. „Džiaugiuosi, kad pagaliau pavyko susitarti ir pirmosios varžybos tikrai įvyks.

Savaitgalį Nidoje vyko Baltijos šalių orientavimosi sporto čempionatas, kuriame varžėsi stipriausi pabaltijo valstybių sportininkai iš 5 šalių, teigiama pranešime spaudai. Kuršių Nerija sukvietė daugiau nei 500 orientacininkų iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Rusijos bei Baltarusijos. Varžybų organizatoriai dalyviams paruošė sudėtingas trasas vaizdinguose Juodkrantės bei Nidos miškuose. Pirmąją varžybų dieną sportininkai varžėsi ilgoje trasoje, kuri buvo įtraukta į Pasaulio rangu įskaitą.

Baltijos valstybės, tampydamos antklodę kiekviena sau, greičiausiai sužlugdys visoms naudingą projektą, perspėjama verslo portale dv.ee. Per artimiausius 1,5 mėnesio bus nuspręsta, ar Baltijos valstybės turės regioninį suskystintų gamtinių dujų terminalą, kuriam ES gali sukirti 25–50 proc. finansavimą.

Degalų kainos Baltijos šalyse jau pasiekė lubas, duodamas interviu laikraščiui „Dienas Bizness“ teigė „Neste Oil“ viceprezidentas Panu Kopra. „Degalų vartojimas mažėja. Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pasiekėme degalų priimtinų kainų limitą. Žmonės Lietuvoje ėmė naudoti suskystintas propano dujas, nes jos pigesnės“, – teigė P. Kopra. Anot jo, dėl aukštų naftos kainų šių metų pradžioje degalų vartojimas sumažėjo visose trijose Baltijos šalyse.

Probleminės ES šalys, tokios kaip Graikija ir Portugalija, turinčios daug skolų ir aukštą biudžeto deficito lygį, turi likti Europos bendrijoje. Tokią nuomonę pirmadienį Berlyne išsakė VFR kanclerė Angela Merkel. „Mes negalime tiesiog išstumti iš ES jos silpniausių narių, tai neatitiktų Vokietijos interesų“, – sakė ji. Kanclerės nuomone, jeigu nuo finansinės krizės labiausiai nukentėjusios valstybės būtų priverstos pasitraukti iš ES, tai iškiltų pavojus, kad Europos bendrija galiausiai iširs.

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, susitikusi su Šiaurės šalių, Lenkijos ir Baltijos valstybių parlamentų gynybos komitetų atstovais, pasidžiaugė, kad tokio formato susitikimas, kuriame dalyvauja ir Šiaurės šalių, ir Lenkijos atstovai, pirmą kartą rengiamas Lietuvoje. „Aš nuoširdžiai tikiuosi, kad tokiu formatu susitikimai vyks ir toliau. Mūsų šalys yra labai susijusios - ypač gynybos srityje, todėl gynybos be jūsų kaimynystės neįmanoma net įsivaizduoti", - sakė R. Juknevičienė.

Mokesčių politikos ekspertas Danielas Mitchellas, kurio straipsnis apie Baltijos valstybių ekonominio taupymo rezultatus išspausdintas viename įtakingiausių JAV verslo žurnalų „Forbes“, ragina JAV politikus pasimokyti iš Baltijos valstybių patirties, kaip kovoti su rimta ekonomine krize. Anot straipsnio autoriaus, tiek JAV, tiek ir Baltijos valstybėse susiklostė fiskalinės krizės situacija, kurią lėmė nepamatuotas išlaidavimas ir nekilnojamojo turto kainų burbulas.

Pasaulinis kompiuterių programinės įrangos piratavimo tyrimas atskleidė, kad praėjusiais metais Lietuvoje neteisėtai naudojamos kompiuterių programinės įrangos vertė išaugo 22,6 proc. – nuo 31 mln. iki 38 mln. JAV dolerių, pranešė organizacija „Business Software Alliance“ (BSA). Nors pasaulyje teisėtos programinės įrangos vartotojų daugėja, Lietuva vis dar patenka į aukštą piratavimo lygį turinčių šalių grupę, teigiama BSA pranešime.

Registruoto nedarbo lygis Latvijoje gegužę sumažėjo dar 0,1 proc. - iki 13,8 proc., pranešė Latvijos valstybinė užimtumo agentūra. Aukščiausias nedarbo lygis užfiksuotas Latgaloje - 22,4 proc., o žemiausias - Rygos regione - 10,4 procento. Tarp miestų nedarbas 0,3 proc. punkto sumažėjo Jekabpilyje ir Liepojoje.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“. Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Pasaulyje garsus restoranų tinklas „Dinner in the sky“ netrukus bus pristatytas ir trijose Baltijos šalių sostinėse - Vilniuje, Rygoje ir Taline. Restoranų lankytojai galės pietauti ant platformos, kurią kranas iškels į 50 m aukštį. Tinklo „Dinner In The Sky“ atstovo Baltijos šalyse teigimu, šie itin populiarūs restoranai pristatomi 30 didžiausių pasaulio miestų. Iš pradžių restorano atstovai surengs Baltijos šalyse kulinarines šventes, kuriose dalyvaus iki 3 tūkst. žmonių.

Lietuvos diplomatijos vadovas reiškia užuojautą dėl žymaus JAV diplomato ir politologo Ronaldas Asmusas mirties. „R. Asmusas atvėrė Lietuvai kelius į NATO – jis buvo vienas pirmųjų Vakarų politikų ir įžymių saugumo ekspertų, siekusių priimti Baltijos valstybes į Aljansą, ir nuosekliai rėmė šį tikslą dirbdamas JAV prezidento Bilo Klintono administracijoje.

Atrodo, Kalėdos tęsiasi. Būtent toks įspūdis susidaro žiūrint į šių metų pirmojo ketvirčio „Apple“ pardavimus Baltijos šalyse. Tradiciškai po Kalėdų, pirmąjį ketvirtį, būna gana ryškus pardavimų kritimas, tačiau šiais metais tendencijos pasikeitė. Per pirmuosius šių metų mėnesius, lyginant su kalėdiniu laikotarpiu, „Apple“ produkcijos pardavimai praktiškai prilygo kalėdiniams, o lyginant su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, augo daugiau nei dvigubai.

Baltijos šalių įsigijimų ir susijungimų rinka, kaip ir viso Centinės ir Rytų Europos regiono, sparčiai atsigauna – sandorių vertė jau praėjusias metais regione padvigubėjo ir pasiekė 87 mlrd. eurų nuo prieš metus buvusių 40 mlrd. eurų, teigia Baltijos ir Šiaurės šalyse veikiantis investicinis bankas „Evli“. Daugėja ne tik pačių sandorių, bet ir sparčiai kyla įsigyjamų įmonių vertė.

Nepaisant sudėtingos metų pradžios, neramumų Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje ir katastrofiško žemės drebėjimo kovo 11 dieną Japonijoje, pirmąjį šių metų ketvirtį investicinio banko „SEB  Enskilda“ Baltijos šalių sektoriniai indeksai labiau atspindėjo optimistinius ūkio augimo lūkesčius nei išorės poveikį.

2010 m. maisto produktai labiausiai brango Estijoje – 10,4 proc., tačiau brangiausiai maistas vis dar kainuoja Latvijoje. Nors Lietuvoje maistas 2010-aisiais taip pat brango, šiuo metu čia maistas bendrai ir pagal atskirų produktų grupes yra pigesnis negu Latvijoje ar Estijoje.

Pastangos įsivesti eurą tokiose valstybėse kaip Estija ar Lietuva atneša šalių ekonomikai daugiau naudos nei pats bendros valiutos įsivedimo faktas. Taip mano žinomas SEB banko Estijoje vyriausiasis ekonomistas, buvęs šios šalies premjero patarėjas ekonomikos klausimais Hardo Pajula. Jo teigimu, euro įsivedimas tokiose mažose rinkose kaip Baltijos šalys yra neišvengiamas, tačiau jis atlieka labai svarbią funkciją – sutelkia politines jėgas ir vienija jas bendram ekonominiam tikslui.

Iš trijų Baltijos šalių Lietuvos verslo atstovai optimistiškiausiai vertina šalies ekonomines perspektyvas ir savo verslo plėtrą. Tai parodė tarptautinės audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės „KPMG Baltics“ atliktas tyrimas „Ekonomikos pulsas 2011“. Ekonomikos prognozės Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė apklaustų respondentų (63 proc.) Lietuvoje  šiemet prognozuoja  4-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą.

2011 m. sausio 1 d. Estija tapo 17-ta Europos Sąjungos nare, įsivedusia eurą. Po maždaug 100 dienų nuo valiutos įvedimo vokiškos įmonės Estijoje pateikia teigiamas išvadas. Privalumus įvedus eurą mato dauguma įmonių. Toks yra preliminarus vertinimas, atsispindintis kasmetinėje Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) įmonių apklausoje.

Tiems, kas negalėjo dalyvauti kovo 17-18 d. Vilniuje vykusioje didžiausioje Baltijos šalyse interneto tendencijų konferencijoje „Login 2011“, organizatoriai sukūrė specialų vaizdo reportažą, perteikiantį dviejų dienų interneto entuziastams skirto renginio nuotaiką. „Dvi konferencijos dienos prabėgo labai greitai. Jei kitąmet pavyks pasikviesti daugiau interneto žvaigždžių, neatmetame galimybės festivalį dar labiau išplėsti.