baltijos šalys

Šią liepą Lietuvos verslo konfederacija (LVK) paskelbs realų atlyginimų dydį Lietuvos įmonėse, taip siekiant suteikti galimybę palyginti siūlomus atlyginimus ir darbuotojų lūkesčius Baltijos šalyse. „Darbo užmokestis ir jo apmokestinimas šiuo metu yra didžiausios verslo įmonių patiriamos išlaidos“, – sako LVK prezidentas Valdas Sutkus. Pastarojo teigimu, verslui aktuali atlyginimų informacija, kurios Lietuvoje šiuo metu trūksta.

Šeši iš dešimties estų, pusė lietuvių ir tik keturi iš dešimties latvių jaučiasi saugūs dėl savo sveikatos. Mažiausiai žmonių, kurie jaučiasi visiškai nesaugūs dėl sveikatos yra Estijoje (vos 6 proc.), daugiausiai – Latvijoje (19 proc.), ne ką nuo kaimynų atsilieka ir Lietuva – visiškai nesaugių dėl sveikatos čia yra 17 proc. Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa.

Baltijos šalių metimų mačas Alytuje baigėsi Estijos lengvaatlečių rinktinės pergale. Surinkę 26 363 taškus estai aplenkė antroje vietoje likusius latvius (25 871 tšk.

Gegužės 25 dieną Alytaus centriniame stadione vyks Baltijos šalių metimų rungčių mačas. Lietuvoje jis vyksta pirmą kartą (pernai vyko Estijoje, o patį pirmąjį Latvijoje). Sportininkai susirungs disko, ieties, kūjo metimų bei rutulio stūmimo rungtyse, teigiama pranešime spaudai. Varžybos gan dinamiškos ir įdomios - rungtyje varžosi po 4 kiekvienos šalies sportininkus. Vienas iš U-18, U-20, U-23 ir iš suaugusiųjų amžiaus grupių.

Gabija Narušytė, Artūras Matusas, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Minint didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų 65 metų sukaktį, Seimo narys dr. Arvydas Anušauskas pasakoja, kad, pagal vidines NKVD saugumo instrukcijas, iš Baltijos šalių iškeldintiems asmenims Sibire buvo numatomi sunkiausi darbai. Trečiadienį sukanka 65 metai nuo didžiausių Lietuvoje vykdytų trėmimų. Operacija, kodiniu pavadinimu „Vesna“ („Pavasaris“), buvo surengta 1948 m. gegužės 22–23 d. Į Sibirą buvo ištremta 40 tūkst.

Nors susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, kurie yra natūralūs ir sveikesni, auga, jų vartojimą Lietuvoje riboja įvairūs veiksniai. Vienas svarbiausių – informacijos apie prekybos vietas stygius. Siekdamas suteikti vartotojams daugiau žinių apie ekologiškų maisto produktų pardavimo vietas, Lietuvos vartotojų institutas pristato ekologinių ūkių žemėlapį, rašoma Lietuvos vartotojų instituto pranešime spaudai.

 Pakavimo ir ženklinimo sprendimus siūlanti bendrovė „PakMarkas“ kuria italų kompanijos „Motovario“ reduktorių surinkimo centrą Lietuvoje. Bendrovė į naujojo centro įrangą Lietuvos bendrovė investavo apie 50 tūkst. eurų. Tai bus vienintelis toks centras Baltijos šalyse, kuriame Lietuvos, Latvijos ir Estijos pramonės įmonės galės įsigyti nepertraukiamai gamybai reikalingos įrangos per 24 val. nuo užsakymo pateikimo.

Pasaulio kontekste Baltijos valstybių energetikos rinkos atrodo gerai, tačiau Lietuvai ir Latvijai reikėtų toliau stiprinti savo energetinį saugumą, o Estijai – skirti pakankamai dėmesio energetinių išteklių ekologiškumui. Nuoseklus darbas šiose srityse Baltijos valstybes priartintų prie Švedijos, kuri energetiniu požiūriu yra pati saugiausia ir ekologiškiausia šalis pasaulyje.

Žmogui pasiekti tikslą dažniausiai trukdo ne išorinės kliūtys, o netinkamas mąstymas. Lietuvai, vis bandančiai aplenkti nuo Baltijos šalių atitrūkusią Estiją, taip pat kelią pastoja ne ekonominės, o psichologinės problemos. Statistiškai estai mus daug kur lenkia. Nors Lietuvos ekonomika kone dvigubai didesnė nei Estijos (atitinkamai 113 mlrd. ir 58 mlrd. litų), vienam gyventojui tenkanti sukurto produkto dalis didesnė šalyje kaimynėje. Vienam estui tenka 56 tūkst.

Dėl staiga atšilusio oro praėjusią savaitę Baltijos šalių elektrinės pagamino beveik visą reikalingą energiją – 94 proc. Tik 6 proc. trūkstamos elektros importuota iš Rusijos ir Suomijos, kai praėjusių metų importo vidurkis siekė 21 proc. Išaugusią vietinę generaciją lėmė sumažėjęs vartojimas ir pakilęs vandens lygis Dauguvos upėje. „Elektrum Lietuva" prognozuoja, kad potvynis, leisiantis gaminti daugiau elektros energijos, tęsis mažiausiai iki gegužės mėn. vidurio.

Saugūs dėl savo turto jaučiasi septyni iš dešimties estų, šeši iš dešimties latvių ir lietuvių. Tokias Baltijos šalių gyventojų požiūrio į savo turtą tendencijas atskleidė bendrovės „PZU Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų” atlikta apklausa. Stipriausiais saugumo jausmas dėl nekilnojamojo turto yra Estijoje (69 proc. jaučiasi saugūs), mažiausiai dėl savo namų ramūs Lietuvos gyventojai (59 proc.

Balandžio 19-21 d. Tartu (Estija) vykusioje 21-ojoje Baltijos šalių chemijos olimpiadoje Matas Grigaliūnas iš Kauno technologijos universiteto gimnazijos (mokyt. Birutė Maciulevičienė) laimėjo sidabro medalį, o Violeta Stojalnikova iš Vilniaus licėjus (mokyt. Rasa Žemaitaitienė) bronzos medalį, rašoma pranešime žiniasklaidai. Lietuvai taip pat atstovavo: Dovydas Drakšas iš Klaipėdos licėjaus (mokyt. Rima Grabauskienė), Simonas Balkaitis iš Palangos senosios gimnazijos (mokyt.

Nelegalių cigarečių vartojimas Lietuvoje yra antras didžiausių Europos Sąjungoje, skelbia naujas KPMG tyrimas. Tyrimas, kurį kasmet „Philip Morris International (PMI)“, Europos Komisijos ir visų 27 ES šalių narių užsakymu atlieka KPMG, taip pat parodė, kad nelegali prekyba cigaretėmis ES pasiekė naujus rekordinius 11,1 proc. lyginant su 10,4 proc. 2011 metais, o šalys narės į savo biudžetus nesurinko apytiksliai 12,5 mlrd. eurų mokesčių.

Euro zonos ekonomikai kenčiant recesiją, augimo čempionėmis tampa Rytų Europos šalys. Europos sąjungos (ES) ekonominis augimas šiemet vargiai sieks 0,1 proc., o euro zona ir toliau murdysis 0,3 proc. recesijoje, prognozuoja „Eurostat“. Tuo tarpu, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) skaičiavimais, 2013 metais 29 Rytų Europos ir Centrinės Azijos valstybėse ūkis vidutiniškai augs 3,1 proc., nors dar pernai tų pačių valstybių ekonomikos kilo tik 2,7 proc.

Australijos leiboristų vyriausybė 1974 metais Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos atsisakė įvertinusi imigrantų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politines simpatijas - jog jie bet kokiu atveju linkę balsuoti už tuometinės opozicijos partijas, rodo Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentai. Šis Australijos vyriausybės žingsnis netrukus buvo pasmerktas šalies Senato, o Australijoje nuvilnijo protesto demonstracijos.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam.

Asta Kažukauskienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Metų pradžioje Klaipėdos pakraštyje pradėjo veikti pirmoji Baltijos šalyse termofikacinė jėgainė, deginanti komunalines atliekas ir gaminanti šilumos bei elektros energiją. Gyventojai netrukus aplinkosaugininkams pasiskundė dėl galimai padidėjusios oro taršos. Šie, ištyrę mėginius, konstatuoja jokios taršos nenustatę.

Portalo „Hotels.com“ tyrimo duomenimis Lietuvos sostinė Vilnius buvo išrinkta geriausia vieta trumpai viešnagei Europoje. Vilnius turi didžiausią barokinį senamiestį visoje Rytų ir Centrinėje Europoje, kurio senas žavesys ir vaizdingos gatvelės pelnė UNESCO dėmėsį. Senamiestis įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, praneša „Hindustan Times“. Remiantis internetinės viešbučių rezervacijos „Hotels.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Įmonių įsigijimų bei susijungimų rinkoje dirbantys specialistai po ne itin įspūdingų 2012 metais, žada, kad šiemet sandorių Baltijos šalyse skaičius augs. Tai daugiausia galėtų lemti regiono ekonominis augimas bei atskirų įmonių patrauklumas investuotojams.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinką artimiausius 2-3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų, investuotojų pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o šiais metais numatoma NT sandorių suma už mažiausiai 1 mlrd. litų. Tokias prognozes antradienį pristatė finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė "Newsec/Re&Solution", parengusi NT rinkos 2012 m. ir ateities prognozių apžvalgą.

Antradienį Estijos, Latvijos ir Lietuvos žemdirbiai, tęsdami kovą dėl teisingo tiesioginių išmokų skirstymo Europos Sąjungoje (ES), surengs protesto akciją "Baltijos kelias". Palei magistralę "Via Baltica" per visą jos ilgį bus uždegta 400 laužų, kurie simbolizuos Baltijos šalių žemdirbių vienybę, praneša akcijos organizatoriai. Protesto akcija vyks prieš vasario 7 d. Briuselyje numatytą Europos Vadovų Tarybos posėdį.

  Pirmadienį Lietuvos jaunųjų žemdirbių delegacija bus išlydėta į Briuselį, kur ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai rengs taikią protesto akciją. Akcijos metu žemdirbiai, dainuodami Baltijos šalių liaudies dainas, reikalaus sąžiningos Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos, primins apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas.

Kitą ketvirtadienį Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai Briuselyje rengs taikią protesto akciją, kurios metu dainuodami Baltijos šalių liaudies dainas reikalaus sąžiningos Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos ir primins apie nelygiavertį požiūrį į Baltijos žemdirbius skirstant tiesiogines išmokas. Lietuvos žemdirbių interesus Briuselyje žada ginti daugiau kaip pusšimtis jaunųjų ūkininkų ir žemdirbiškų specialybių studentų.

Pastaruoju metu sparčiai intensyvėjant Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimui, stiprinami ir valstybių parlamentų ryšiai. Sausio 30 dieną Lietuvos ambasadorius Stokholme Eitvydas Bajarūnas kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis dalyvavo inauguraciniame Baltijos šalių grupės (Baltic Network) susitikime Švedijos parlamente Riksdage.

 Nors bendrovių įsigijimo bei susijungimo rinkoje praėjusiais metais vyravo sausra, specialistai pastebi, jog vis daugiau Baltijos šalių įmonių žvalgosi investicinių galimybių užsienyje. Manoma, kad didžiosios bendrovės po truputį išauga vietinę rinką.

 Baltijos šalyse veikiančių švediškų įmonių atstovai mano, kad Baltijos valstybės yra tinkamas regionas verslo plėtrai. Estija įvertinta kaip siūlanti palankiausias sąlygas, atskleidžia Švedijos prekybos ir investicijų tarybos „Business Sweden“ atliktas tyrimas. „Baltijos šalys – geras regionas verslo plėtrai.

ERGO pabaigė trijų ne gyvybės draudimo bendrovių Baltijos šalyse sujungimą į vieną Europos bendrovę „ERGO Insurance“. Taigi, šiandien Baltijos šalyse veikia jau dvi ERGO įsteigtos Europos bendrovės – ne gyvybės draudimo paslaugas teikianti „ERGO Insurance“ SE ir gyvybės draudimo paslaugas teikianti „ERGO Life Insurance“ SE. „ERGO draudimo bendrovių Baltijos šalyse sujungimu nuosekliai įgyvendinama ERGO grupės strategija.

Baltijos šalių žemdirbių organizacijų atstovai antradienį susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite. Tai bus pirmasis iš trijų susitikimų, kuriuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių atstovai valstybių vadovams pristatys bendrą savo poziciją dėl Europos Sąjungos (ES) Bendrosios žemės ūkio politikos po 2013 m. Žemdirbiai tikisi, jog valstybių vadovai apgins jų interesus derybose dėl 2014–2020 m. finansinės perspektyvos.

Energetika Baltijos šalims išlieka Achilo kulnu, tad nenuostabu, jog valstybės, siekdamos užsitikrinti patikimą energetinių išteklių tiekimą, tam skiria daug dėmesio ir lėšų. Šiuo metu regione vykdomi keli projektai, tačiau neretai dėl jų sudėtingumo ir palyginti ilgo įgyvendinimo laikotarpio pokyčiai valstybių viduje ar tarptautinėje aplinkoje gali sukelti riziką, kad jų įgyvendinimas užsitęs arba bus išvis nutrauktas.

Šiais metais Baltijos šalių karinių laivų junginiui (BALTRON) vadovaus Lietuvos karinių jūrų pajėgų komandoras leitenantas Egidijus Oleškevičius. Jis pakeis Baltijos junginio vado pareigas vykdžiusį Latvijos karinių jūrų pajėgų komandorą leitenantą Dmitrijų Jankovą. Vadų ir junginio štabo pasikeitimo ceremonija ketvirtadienį rengiama Karinių jūrų pajėgų Karo laivų flotilėje Klaipėdoje. E. Oleškevičius yra patyręs jūrų karininkas, tarnybą Karinėse jūrų pajėgose pradėjęs 2002 metais.

Sausio 2 d. Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose leisis keturi Danijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16, pakeisiantys šiuo metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančius Čekijos karinių oro pajėgų karius, patruliuojančius Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje su naikintuvais JAS-39C „Gripen“ rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pagal Vokietijoje sudaromą pasaulio militarizacijos indeksą Lietuva užima 60 vietą, pranešė Estijos nacionalinis transliuotojas ERR. Labiausiai militarizuota Baltijos šalis yra Estija, kuri užima 35 vietą. Latvija šiuo metu yra 90-ta. Į keturiasdešimtuką pateko visos Vidurio Rytų valstybės, pavyzdžiui, Iranas pagal indeksą yra 34 vietoje. Šis indeksas sudaromas remiantis ne tik kariuomenei skiriamu biudžetu ir kariniu meistriškumu, bet atsižvelgiama ir į gyventojų skaičių.

Lietuvai jau reikia vytis nebe Estiją, o Latviją, teigia Lietuvių pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Roberto Dargis, rašo lrt.lt. R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus. „Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius.

Verslo dienraštis „Financial Times“ ir jam priklausantis susijungimų ir įsigijimų (M&A) rinkos leidinys „Mergermarket“ pirmaujantį Šiaurės ir Baltijos šalyse investicinį banką „SEB Enskilda“ išrinko geriausiu 2012 metų finansų patarėju Baltijos šalyse. Skaičiuojant nuo 2011 metų ketvirtojo iki šių ketvirtojo ketvirčio, „SEB Enskilda“ Baltijos šalyse pirmavo tiek pagal sandorių skaičių, tiek pagal bendrą sandorių vertę.

Ateinančiais metais mažos ir vidutinės Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonės tikisi pardavimo ir eksporto augimo. Kad pardavimai augs daugiau negu 15 proc., prognozuoja 16 proc. Lietuvos, 19 proc. Estijos ir 23 proc. Latvijos įmonių. Eksporto veiklos prognozės visose Baltijos šalyse taip pat panašios: eksporto augimo dabartinėse rinkose ar plėtros naujose Lietuvoje ir Estijoje tikisi apie 36 proc., Latvijoje - 34 proc. mažų ir vidutinių įmonių.

Žaidimo taisyklės didžiosiose vertybinių popierių biržose tampa pernelyg sudėtingos smulkiesiems investuotojams. Tiesa, šios tendencijos iki Baltijos šalių regiono dar neatėjo. Finansų rinkos, kuriose milisekundžių tikslumu prekiauja kompiuteriai remdamiesi sudėtingais algoritmais, užsakymą pirkti ar parduoti galima pateikti 100 skirtingų būdų, smulkiajam investuotojui gali pasirodyti per sudėtingos. Bent jau taip mano Amy Butte, buvusi biržos NYSE finansų vadovė.

Seną planą įkurti bendrą Baltijos šalių oro vežėją šį rudenį vėl prisiminė latvių premjeras Valdis Dombrovskis. Kol kas į šiuos planus oro bendrovių „airBaltic“ ir „Estonian air“ atstovai reaguoja santūriai, o specialistai neslepia – valstybėms investuoti į šį projektą tiesiog neverta. Šį rudenį bankroto grėsmė iškilo Estijos oro bendrovei „Estonian Air“, nuo metų pradžios iki spalio patyrusiai 20,2 mln. eurų (69,75 mln. litų) nuostolį.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

NATO generalinis sekretorius Andersas Rasmussenas teigia, kad NATO kuriami šiltesni santykiai su Rusija visų pirma yra naudingi Baltijos šalims. Antradienį Briuselyje vyksiančiame NATO užsienio reikalų ministrų susitikime numatyti darbo pietūs su NATO Rusijos taryba, kur bus stengiamasi „įlieti į santykius naujos energijos“. Paklaustas, ar NATO gerindama santykius su Rusija nesumenkins Baltijos valstybių interesų, A. Rasmussenas teigė tikintis, kad geri santykiai su Rusija yra visų pirma Baltijo...

30 restoranų Lietuvoje dar šiemet – pranešė Suomijos greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“, tačiau tai ne vienintelė didžiausio restoranų tinkle Baltijos regione naujiena: kiek anksčiau skelbta apie investicijas į Lietuvą – majonezo gamykla Kaune, produkciją tiekianti visam Baltijos šalių rinklui.

Šeštadienį Vilniuje veiklą pradeda naujas jaunimo verslumo ir bendradarbystės centras. Čia įskurti galės iki 100 jaunų verslininkų. Centro patalpose nuolat dirbs naujus produktus ir paslaugas kuriančių „startupų“ komandos. Čia taip pat bus organizuojami seminarai, mokymai ir konferencijos, kuriose patirtimi dalinsis sėkmingi verslininkai iš Lietuvos, Baltijos regiono ir kitų užsienio valstybių.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė, Andris Berzinis ir Tomas Hendrikas Ilvesas (Toom Hendrik Ilves) sutarė bendromis jėgomis stiprinti energetinį regiono savarankiškumą ir aptarė bendrus veiksmus derybose dėl 2014-2020 metų Europos Sąjungos (ES) biudžeto siekiant Baltijos šalių žmonėms naudingiausios finansinės paramos. Baltijos šalių vadovai trečiadienį susitiko netoli Kauno esančioje Raudondvario pilyje. "Lietuvą, Latviją ir Estiją vienija nauji bendri tikslai.

Vilniaus Katedros aikštėje šiandien pradėta montuoti pagrindinė ir svarbiausia sostinės Kalėdų eglė, kurios aukštis – 25 m, ir ji bus 5 m didesnė už Rygos ar Talino miestų eglutes. Pasak Vilniaus mero Artūro Zuoko, šių metų eglės išskirtinumas – ne tik jos aukštis, bet ir eglutės ekonomiškumas. „Eglės apšvietimui naudojama galia bus tik 2,8 KW. Šį skaičių galima prilyginti su buityje naudojamu dulkių siurblio arba dviejų arbatinukų galingumu.

Estijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad populizmas trijose Baltijos šalyse nėra efektyvus per rinkimus, tačiau Lietuvoje jis populiaresnis ir efektyvesnis nei Latvijoje ir Estijoje, praneša "Estonian Public Boradcasting". Ataskaitą "Populizmas Baltijos šalyse" parašė Talino universiteto Politikos mokslų ir valdymo institutas, o tyrimą finansavo "Open Estonian Foundation". Institutas ištyrė, kaip politinės partijos naudojo populizmo strategiją per parlamento rinkimus Estijoje ir Latvijoje 20...

Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimu trečiadienį įvyksiančiame trijų Baltijos šalių vadovų susitikime bus aptariami regionui svarbių energetinių jungčių įgyvendinimas ir galimi bendri veiksmai derybose dėl 2014-2020 m. Europos Sąjungos (ES) biudžeto, tačiau jos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė tikisi, kad laiko liks ir regioninio bei nacionalinio saugumo klausimų aptarimui.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Sąjungos (ES) paramos skirstymo septyneriems ateities metams klausimus aptarė su Latvijos, Estijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos (vadinamojo NB6) vadovais, pranešė Prezidentės spaudos tarnyba. "Priklausome tam pačiam regionui. Mus vienija bendras tikslas - mūsų šalių žmonių gerovė. Daugiametė ES parama yra labai svarbi spartesniam ekonomikos augimui ir mūsų žmonių ateičiai.

Prieš prasidedant deryboms dėl Europos Sąjungos (ES) biudžeto daugiau nei 100 žemdirbių iš Baltijos šalių susibūrė Briuselyje Šumano aikštėje, reikalaudami teisingesnio tiesioginių išmokų paskirstymo. Ūkininkai buvo gerai nusiteikę, dainavo, rankose laikė plaktus, visur plevėsavo Latvijos, Lietuvos ir Estijos vėliavos.

Ober-Haus Real Estate Advisors apskaičiuota šių metų spalio mėnesio butų kainų indekso reikšmė rodo, kad Vilniuje, Taline ir Varšuvoje kainos mažėjo, tik Rygoje išliko nepakitusios. Vilniuje praeitą mėnesį buvo stebimas 0,1%, Varšuvoje – 0,5% kainų smuktelėjimas. Ryškesnis kainų kritimas fiksuojamas Taline – 1,3. „Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad didžiausi teigiami metiniai pokyčiai matomi Rygoje ir Taline.