baltijos jūra

Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba po optinio kabelio, jungiančio Švediją su Latvija, pažeidimo Baltijos jūroje persekiojo ir sulaikė vieną Bulgarijos laivą, pirmadienį pranešė jo savininkas.

Po dar vieno incidento Baltijos jūroje, kai buvo pažeistas dar povandeninis kabelis, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Europos Sąjunga turi reaguoti į tokias situacijas ir imtis atitinkamų veiksmų. Pasak politiko, svarbu užtikrinti, jog sąmoningai ar netyčia tokius veiksmus vykdantys sulauktų atitinkamos atsakomybės. „Pažeidei infrastruktūrą – galbūt ir netyčia, bet mes ateisime pas tave ir išsiaiškinsime, kas ten buvo.

Švedija vėlai sekmadienį pranešė, kad sulaikė laivą, kuris, kaip įtariama, pažeidė Baltijos jūroje nutiestą Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) optinį kabelį. Latviai buvo išsiuntę karo laivą ištirti naujausio galimo sabotažo akto. Švedijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl „sabotažo sunkinančiomis aplinkybėmis“, teigiama Skandinavijos šalies prokuratūros pranešime. „Laivas, kuris, kaip įtariama, įvykdė sabotažą, buvo sulaikytas“, – priduriama pareiškime.

Baltijos jūroje anksti sekmadienį pažeistas povandeninis Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro (LVRTC) optinis kabelis, nurodė centras. Centro duomenų perdavimo stebėsenos sistema aptiko duomenų perdavimo sutrikimą Ventspilio–Gotlando atkarpoje. LVRTC toliau teikia paslaugas kitais duomenų perdavimo keliais, tad vartotojai Latvijoje iš esmės neturėtų pajusti sutrikimų.

Pajūrio ornitologai paskelbė net ketverius metus vykdyto, vienintelio tokio pasaulyje, tyrimo rezultatus. Jie išaiškino, kaip išspręsti amžiną kovą tarp žvejų ir paukščių. Mat kasmet pasaulyje žvejų tinkluose žūva kone pusė milijono jūros paukščių. Remiantis tyrimo išvadomis, tokių mirčių galima išvengti, o ir žvejų darbas bei laimikis nenukentėtų. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Šaltomis naktimis, keturis žiemos sezonus ornitologai Baltijoje gaudė jūros paukščius.

Vienas aukštas Rusijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva priešinsis bet kokiems NATO veiksmams, kuriais siekiama užtikrinti dominavimą Baltijos jūroje. Užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško Rusijos televizijos kanalui „Rossija 24“ penktadienį sakė, kad Vakarų karinio aljanso sprendimas stiprinti patruliavimą Baltijos jūroje yra dar vienas NATO „noro paversti Baltijos jūrą NATO ežeru“ įrodymas.

Helsinkio apygardos teismas, veikiantis kaip jūrų teismas, nusprendė areštuoti tikėtinai Rusijos „šešėliniam laivynui“ priklausati tanklaivį „Eagle S“, kuris, kaip įtariama, susijęs su per Baltijos jūrą nutiestų kabelių sugadinimu, pranešė Suomijos visuomeninė transliuotoja „Yle“. Tokį sprendimą teismas priėmė tenkindamas nutrauktus kabelius valdančių Suomijos bendrovių „Fingrid“ ir „Elisa“, taip Estijos „Elering“ prašymą.

Kelių JAV ir Europos žvalgybos pareigūnų teigimu, pastaruoju metu įvykę povandeninių kabelių Baltijos jūroje pažeidimai greičiausiai buvo nelaimingi atsitikimai, o ne Rusijos surengti sabotažo aktai, sekmadienį pranešė leidinys „The Washington Post“. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai. Tai, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

NATO narių laukia „neįmanomas uždavinys“ – apsaugoti nuo sabotažo savo didžiulį ypatingos svarbos povandeninių kabelių ir vamzdynų tinklą, ketvirtadienį pareiškė Aljanso infrastruktūros apsaugos centro vadovas. Baltijos jūros valstybės po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo, su kuriuo jos susidūrė pastaraisiais mėnesiais, stengiasi stiprinti šios infrastruktūros apsaugą.

Naujausių tyrimų duomenimis, per 2022 m. Baltijos jūroje nutiestuose gamtinių dujų vamzdynuose „Nord Stream“ nugriaudėjusius sprogimus į aplinką buvo išmesta maždaug 465 000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių metano dujų. Trijose žurnaluose „Nature“ ir „Nature Communications“ paskelbtose mokslinių tyrimų ataskaitose teigiama, kad tai yra didžiausias metano kiekis, į atmosferą patekęs per vieną žmogaus sukeltą įvykį. Tyrimų autorių skaičiavimu, toks metano kiekis sudarė vos 0,1 proc.

Sustiprintas NATO patruliavimas Baltijos jūroje siekiant apsaugoti kritinę infrastruktūrą Baltijos jūroje, leis geriau žinoti, kas joje vyksta, sako prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius. „NATO pajėgos, kurios atvyksta į Baltijos jūrą, pagerins žinojimą, tai yra bus ne tik buvimas, bet iš esmės stebėjimas bei kontrolė. NATO pajėgos užtikrins, kad mes dar geriau, aiškiau žinotume viską, kas dedasi jūroje“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė patarėjas.

Karinės jūrų pajėgos NATO kritinės infrastruktūros apsaugos operacijai Baltijos jūroje skyrė du laivus, jie trečiadienį išplaukė į jūrą, BNS nurodė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, vykdydami NATO operacijos „Baltic Sentry“ veiksmų planą buvo aktyvuoti ir į Baltijos jūrą išplaukė Karo laivų flotilės priešmininis ir patrulinis laivai.

Reaguojant į sabotažus Baltijos jūroje, reikalingi lankstesni sprendimai, panašiai priimti 2021 m. Baltarusijos sukeltos migrantų krizės sąlygomis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, kritinei infrastruktūrai stebėti antradienį pradėta NATO laivyno misija Baltijos jūroje truks tris mėnesius. Šalies vadovas antradienį dalyvauja Helsinkyje rengiamame NATO narių prie Baltijos jūros viršūnių susitikime.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį pareiškė, kad Aljansas pradeda Baltijos jūros stebėsenos misiją po įtariamo povandeninių kabelių sabotažo.

Švedijos žiniasklaidai pranešus apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“, Lietuvos energetikos viceministras sako, kad Baltijos jūroje fiksuojami kritinės infrastruktūros pažeidimai nėra atsitiktinumas.  Pasak Arnoldo Pikžirnio, saugant regiono infrastruktūrą būtina greita NATO reakcija.

Gynybos ir kosmoso eurokomisaras Andrius Kubilius teigia, kad Rusija prieš Europos Sąjungą (ES) jau kovoja totalinį karą. Tai pasireiškia sabotažais, hibridinėmis atakomis, propaganda. Politiko manymu, dabar Europai yra kaip niekad svarbu suprasti galimą grėsmę ir pradėti tinkamai ruoštis. Politikas prisiminė Vinstoną Čerčilį – kaip jo įspėjimų apie Hitlerio grėsmę Europoje niekas neklausė.

NATO siunčia du laivus stebėti svarbiausios povandeninės infrastruktūros ir Rusijos „šešėlinio laivyno“ po neseniai Baltijos jūroje nutrauktų povandeninių kabelių, penktadienį pranešė Suomijos užsienio reikalų ministrė.

Suomijos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad buvo uždrausta eksploatuoti naftos tanklaivį, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ ir gruodžio mėnesį Baltijos jūroje apgadino kelis kabelius, – suomių inspektoriai nustatė, kad šis laivas nėra tinkamas plaukioti. Vykdydamos baudžiamąjį tyrimą dėl įtariamo sabotažo, Suomijos valdžios institucijos dar gruodžio 28 d. perėmė šį laivą, pavadintą „Eagle S“ ir plaukiojantį su Kuko salų vėliava.

Smarki audra padarė žalos Baltijos jūros krantams, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos agentūra. Atlikus neplaninį krantų pokyčių monitoringą Melnragės, Girulių, Nemirsetos bei Palangos rekreacinėse zonose, fiksuota Baltijos jūros krantų arda. Šiemet smarki audra Baltijos jūroje kilo sausio 3-4 dienomis, monitoringą agentūros specialistai vykdė sausio 7 dieną. Pasak agentūros, Melnragės rekreacinėje zonoje nuardyta apie 170 metrų apsauginio pajūrio kopagūbrio šlaito.

Šios savaitės pabaigoje svarbiausius infrastruktūros objektus Baltijos jūroje ims saugoti dešimt NATO laivų, pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“. Svarbiausius objektus saugos Baltijos jūroje jau dabar esantys aljanso laivai bei tie, kuriuos NATO valstybės narės atsiųs būtent šiai misijai vykdyti. Laivai Baltijos jūroje budės iki balandžio.

Pastaraisiais mėnesiais fiksavus kelis kabelių nutraukimus Baltijos jūroje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai su žvalgybinių institucijų ir Lietuvos ambasados prie NATO atstovais aptars saugumo situaciją regione. Kaip Eltai teigė NSGK pirmininkas Giedrimas Jeglinskas, komiteto posėdyje trečiadienį planuojama aptarti nedraugiškų valstybių bandymus paveikti strateginę infrastruktūrą. „Išklausysime ir žvalgybinių pranešimų, kokia yra situacija šiame sektoriuje.

Švedijos karinis jūrų laivynas antradienį pranešė, kad iš Baltijos jūros iškėlė naftos tanklaivio, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos vadinamajam „šešėliniam laivynui“ ir gruodžio 25 d. apgadino keturis povandeninius telekomunikacijų bei vieną elektros kabelį, inkarą. Švedija praėjusią savaitę nusiuntė povandeninį gelbėjimo laivą padėti Suomijai atlikti tyrimą.

Baltijos jūra kol kas netapo NATO ežeru, teigia Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrėjas Tony Lawrence‘as savo straipsnyje apie pastaruoju metu Baltijos jūroje vis nupjaunamus telekomunikacijų kabelius. Jo straipsnį antradienį publikavo Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.

Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje. „Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti.

Po įtariamo sabotažo suremontuoti du Baltijos jūroje esantys Estiją ir Suomiją jungiantys telekomunikacijų kabeliai, pirmadienį pranešė suomių operatorė „Elisa“. „Remontas buvo atliktas šiandien“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Elisa“ saugumo vadovas Jaakko Walleniusas. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Suomijos pareigūnai dėl įtariamų sabotažo veiksmų, kurių buvo imtasi gruodį, tiria ryšių su Rusija turintį naftos tanklaivį.

Pirmiausia Rusijos kariškiai paleido raketas į Bundesvero sraigtasparnį prie Danijos Bornholmo salos. Tada buvo nutrauktas povandeninis interneto kabelis iš Helsinkio į Rostoką. Dabar virš Vokietijos poligonų ir uostų vis dažniau skraido bepiločiai orlaiviai. Visa tai – V. Putino nepaskelbto karo prieš NATO epizodai, sako „Bild“ apžvalgininkas Peteris Tiede. Vokietijos karo ministras Borisas Pistorius taip pat panašiai apibūdina Rusijos veiksmus.

Suomijos pareigūnai planuoja inspektuoti tanklaivį „Eagle S“, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir prisidėjo prie povandeninio kabelio sabotažo Baltijos jūroje, ketvirtadienį pranešė šalies transporto agentūra. Agentūros direktorė Sanna Sonninen sakė, kad patikrinimą ketinama atlikti vėliau ketvirtadienį. Gruodžio pabaigoje buvo pranešta, kad neveikia Suomiją ir Estiją jungiantis povandeninis elektros kabelis.

Suomijos policija antradienį pranešė, kad septyniems jūreiviams iš tanklaivio „Eagle S“, įtariamo praėjusią savaitę nutraukus povandeninį elektros kabelį tarp Suomijos ir Estijos, iškelta byla dėl sabotažo, pradėtas tyrimas ir jiems uždrausta išvykti iš šalies. „Septyniems personalo nariams, kurie įgijo įtariamojo statusą baudžiamojoje byloje, uždrausta išvykti“, – sakoma Suomijos policijos pareiškime.

Šventiniu laikotarpiu nutrūkus dar vienam kabeliui Baltijos jūroje, prieš tai lapkričio mėnesį jau užfiksavus panašų incidentą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Baltijos ir Skandinavijos valstybės kuria bendrą veiksmų planą grėsmėms regione suvaldyti.

Baltijos jūroje – gruodžio pabaigoje vėl tyčinio sabotažo aktas. Įtariama, kad naftą plukdantis Rusijos laivas tyčia nutraukė itin svarbią elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Šis kabelis aprūpina elektros energija ir Lietuvos vartotojus, dėl to artimiausiu metu prognozuojamas elektros brangimas. Estijos ir Suomijos pareigūnai kabelį nutraukusį laivą sulaikė ir aiškinasi įvykio aplinkybes, o mūsų šalies politikai kalba apie būtinybę griežtam atsakui, kad ateityje diversijos nebesikartotų.

Pirmąją Kalėdų dieną Suomijos įlankoje sugadinto elektros kabelio remonto darbai dar nepradėti, sekmadienį pranešė suomių naujienų agentūra STT. Kalėdų dieną povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją, buvo atjungtas nuo tinklo. Tai įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai nuolat stovi Suomijos įlankoje netoli „Estlink 2“ kabelio, o vienas iš jų, naftos tanklaivis „Line“, šeštadienį priartėjo prie kabelio, rodo laivų sekimo svetainės „Vesselfinder“ duomenys. Šią informaciją sekmadienį skelbia estų ir suomių žiniasklaida. Tanklaivis „Line“ aplink „Estlink 2“ kabelį sukasi nuo gruodžio vidurio.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sekmadienį interviu Britanijos transliuotojui BBC pareiškė, kad Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų judėjimas Baltijos jūroje turi būti sustabdytas. Komentuodama planuojamas sugriežtinti sankcijas Rusijos tanklaivių „šešėliniam laivynui“, E. Silina sakė, kad šiuo klausimu reikia ryžtingo ir kolektyvinio atsako.

Suomijoje sulaikytame tanklaivyje „Eagle S“, kuris yra susijęs su Rusija ir kuris galėjo pažeisti povandeninį kabelį Baltijos jūroje, aptikta šnipinėjimo įranga. Įranga buvo naudojami laivyno veiklai stebėti. Apie tai pranešė laivininkystės žurnalas „Lloyd's List“. Jo pranešimą cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Dėl šios įrangos tanklaivis laikytinas Rusijos „šnipinėjimo laivu“, sakoma pranešime.

Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu siūlo kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

 NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje po įtariamo povandeninio elektros kabelio, jungiančio Suomiją ir Estiją, sabotažo, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas. „Kalbėjausi su (Suomijos prezidentu) Alexander'u Stubbu apie Suomijos vadovaujamą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo. Išreiškiau visišką solidarumą ir paramą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NATO vadovas Markas Rutte.

Kalėdų dieną nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją. Apie tai paskelbė Suomijos premjeras Petteris Orpo, informuoja AFP. Arto Pahkinas, operacijų vadovas iš Suomijos elektros perdavimo sistemos bendrovės „Fingrid“, šalies transliuotojui „Yle“ sakė, kad negalima atmesti ir sabotažo galimybės. Suomijos premjeras P. Orpo teigia, kad gedimas nepaveiks elektros tiekimo Suomijos gyventojams.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pareiškė, kad Kinija atmetė prašymą leisti prokurorams atlikti tyrimą dėl Kinijos laivo, siejamo su dviem nutrauktais kabeliais Baltijos jūroje. „Švedijos policija buvo laive kaip stebėtoja ryšium su Kinijos tyrimu... Kartu pažymiu, kad Kinija neatsižvelgė į mūsų prašymą leisti prokurorui atlikti tyrimą laive“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Pekinas pirmadienį pažadėjo toliau bendradarbiauti su regiono institucijomis dėl Kinijos laivo, siejamo su neseniai Baltijos jūroje nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai. Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.

Reaguodama į galimus Kinijos sabotažo veiksmus dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) galėtų tartis dėl bendro atsako ir kurti naują laivybos bendrijos teritoriniuose vandenyse reguliavimą užkardyti grėsmėms, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kinijos nenoras bendradarbiauti povandeninio kabelio incidento Baltijos jūroje tyrime negali sukurti precedento Europoje – ar bet kur kitur“, – socialinio tinklo X paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad buvo pakviesta stebėtojo teisėmis dalyvauti prie Danijos krantų stovinčio Kinijos laivo, siejamo su dviem pažeistais povandeniniais kabeliais Baltijos jūroje, tyrime.  Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Dvylika Šiaurės Europos valstybių imsis kontroliuoti rusišką naftą Baltijos jūra transportuojančių tanklaivių judėjimą. Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams, daugeliui kurių jau seniai metas atsidurti metalo lauže, bus rengiamos patikros – aiškinamasi, kas išdavė draudimą. Sankcijų ir draudimo sąlygų pažeidėjams gresia bausmės.

1994 m. rugsėjo 28 d. Baltijos jūroje nuskendo laivas „MS Estonia“, katastrofa pražudė 852 žmonių gyvybes. Praėjus trisdešimčiai metų po tragedijos vis dar sklando įvairios sąmokslo teorijos, įtarimai, išlieka neatsakyti klausimai, rašoma „Estonian World“. 1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai į laisvę išleido rugsėjo pabaigoje bangų išmestą ruoniuką. Tada ligų ir parazitų išsekintas mažylis svėrė vos 18 kilogramų. Globojamas biologų, jis jau puikuojasi kone 50 kilogramų. Ruoniukas išskirtinis – rudenį tokių mažylių dar nebuvo pasitaikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Gyvūnų reabilitacijos centre, Lietuvos jūrų muziejuje, iš vandens kyšo ruoniuko galva.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai sutaria, kad, reaguojant į pastaruoju metu Baltijos jūroje fiksuotus incidentus, reikia svarstyti apie bendrą jūrinį patruliavimą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad veiksmų reikia imtis ne tik NATO lygmeniu, tačiau ir Baltijos jūros regiono valstybių lygmeniu.   „Svarstau apie bendrą jūrinį patruliavimą Baltijos valstybių, Lenkijos, Švedijos, Suomijos.

Vokietijos gynybos ministerija įslaptino sraigtasparnio apšaudymo incidentą Baltijos jūroje – anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos karinis laivas atakavo Vokietijos sraigtasparnį signalinėmis raketomis, rašoma „Bild“. Remiantis karinio portalo „Augen geradeaus!“ turima informacija, į Siriją plaukusį Rusijos tanklaivį lydėjo Rusijos karo laivas „Merkurij“. Kai Vokietijos fregatos „Nordrhein-Westfalen“ borto sraigtasparnis priartėjo prie ginkluoto rusų laivo, iš tanklaivio buvo paleisti keli šūvia...

Vokietijos agentūra DPA, remdamasi šaltiniu, skelbia, kad Bundesvero sraigtasparnis buvo apšaudytas signalinėmis raketomis. Incidento detalės nepateikiamos. Agentūra pažymi, kad signaliniai šaudmenys naudojami tik ekstremalių situacijų metu. Skelbiama, kad sraigtasparnis nenukentėjo, bet tarp abiejų pusių „kilo įtampa“. Kaip pažymi „Berliner Zeitung“, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock trumpai užsiminė apie incidentą NATO diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.

Suomijos transporto agentūra „Traficom“ antradienį pranešė, kad Suomiją ir Švediją jungiantys šviesolaidiniai kabeliai, regis, buvo pažeisti atsitiktinai. „Atrodo, kad abu kabeliai buvo pažeisti atliekant statybos darbus“, – sakoma „Traficom“ pranešime spaudai ir priduriama, kad jie jau sutvarkyti. Anksčiau skelbta, kad Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis. Švedų pareigūnai sakė įtariantys sabotažą.

 Žygiu iš Palangos į Klaipėdą šeštadienį baigsis devynis mėnesius trukusi ekspedicija aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Organizatoriai kviečia gyventojus šeštadienį prisijungti prie paskutinių 24 ekspedicijos kilometrų – žygis prasidės nuo Palangos tilto. Tuo metu sekmadienį Klaipėdos koncertų salės terasoje vyks ekspedicijos sutiktuvių renginys, o artėjantį penktadienį Vilniuje organizuojamas ekspedicijos baigiamasis renginys „Sugrįžome.