baltijos jūra

Baltijos jūra kol kas netapo NATO ežeru, teigia Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) tyrėjas Tony Lawrence‘as savo straipsnyje apie pastaruoju metu Baltijos jūroje vis nupjaunamus telekomunikacijų kabelius. Jo straipsnį antradienį publikavo Estijos nacionalinis transliuotojas ERR.

Padažnėjus atvejams, kai Baltijos jūroje nutraukiami kabeliai, prezidentas Gitanas Nausėda siūlo atidžiau stebėti tokia veika užsiimančių kompanijų laivus bei skirti technologines priemones jų veiksmų sekimui. Anot jo, minėtiems laivams priartėjus prie kritinės infrastruktūros objektų, juos būtų galima palydėti bei patruliuoti Baltijos jūroje. „Galvoju, kad (...) žvalgybos tarnybos taip pat turi dirbti ir rinkti informaciją. Tikiu, kad čia nemažai galima padaryti.

Po įtariamo sabotažo suremontuoti du Baltijos jūroje esantys Estiją ir Suomiją jungiantys telekomunikacijų kabeliai, pirmadienį pranešė suomių operatorė „Elisa“. „Remontas buvo atliktas šiandien“, – naujienų agentūrai AFP sakė „Elisa“ saugumo vadovas Jaakko Walleniusas. Ši žinia pasirodė tuo metu, kai Suomijos pareigūnai dėl įtariamų sabotažo veiksmų, kurių buvo imtasi gruodį, tiria ryšių su Rusija turintį naftos tanklaivį.

Pirmiausia Rusijos kariškiai paleido raketas į Bundesvero sraigtasparnį prie Danijos Bornholmo salos. Tada buvo nutrauktas povandeninis interneto kabelis iš Helsinkio į Rostoką. Dabar virš Vokietijos poligonų ir uostų vis dažniau skraido bepiločiai orlaiviai. Visa tai – V. Putino nepaskelbto karo prieš NATO epizodai, sako „Bild“ apžvalgininkas Peteris Tiede. Vokietijos karo ministras Borisas Pistorius taip pat panašiai apibūdina Rusijos veiksmus.

Suomijos pareigūnai planuoja inspektuoti tanklaivį „Eagle S“, kuris, kaip įtariama, priklauso Rusijos „šešėliniam laivynui“ ir prisidėjo prie povandeninio kabelio sabotažo Baltijos jūroje, ketvirtadienį pranešė šalies transporto agentūra. Agentūros direktorė Sanna Sonninen sakė, kad patikrinimą ketinama atlikti vėliau ketvirtadienį. Gruodžio pabaigoje buvo pranešta, kad neveikia Suomiją ir Estiją jungiantis povandeninis elektros kabelis.

Suomijos policija antradienį pranešė, kad septyniems jūreiviams iš tanklaivio „Eagle S“, įtariamo praėjusią savaitę nutraukus povandeninį elektros kabelį tarp Suomijos ir Estijos, iškelta byla dėl sabotažo, pradėtas tyrimas ir jiems uždrausta išvykti iš šalies. „Septyniems personalo nariams, kurie įgijo įtariamojo statusą baudžiamojoje byloje, uždrausta išvykti“, – sakoma Suomijos policijos pareiškime.

Šventiniu laikotarpiu nutrūkus dar vienam kabeliui Baltijos jūroje, prieš tai lapkričio mėnesį jau užfiksavus panašų incidentą, premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Baltijos ir Skandinavijos valstybės kuria bendrą veiksmų planą grėsmėms regione suvaldyti.

Baltijos jūroje – gruodžio pabaigoje vėl tyčinio sabotažo aktas. Įtariama, kad naftą plukdantis Rusijos laivas tyčia nutraukė itin svarbią elektros jungtį tarp Suomijos ir Estijos. Šis kabelis aprūpina elektros energija ir Lietuvos vartotojus, dėl to artimiausiu metu prognozuojamas elektros brangimas. Estijos ir Suomijos pareigūnai kabelį nutraukusį laivą sulaikė ir aiškinasi įvykio aplinkybes, o mūsų šalies politikai kalba apie būtinybę griežtam atsakui, kad ateityje diversijos nebesikartotų.

Pirmąją Kalėdų dieną Suomijos įlankoje sugadinto elektros kabelio remonto darbai dar nepradėti, sekmadienį pranešė suomių naujienų agentūra STT. Kalėdų dieną povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją, buvo atjungtas nuo tinklo. Tai įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivai nuolat stovi Suomijos įlankoje netoli „Estlink 2“ kabelio, o vienas iš jų, naftos tanklaivis „Line“, šeštadienį priartėjo prie kabelio, rodo laivų sekimo svetainės „Vesselfinder“ duomenys. Šią informaciją sekmadienį skelbia estų ir suomių žiniasklaida. Tanklaivis „Line“ aplink „Estlink 2“ kabelį sukasi nuo gruodžio vidurio.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sekmadienį interviu Britanijos transliuotojui BBC pareiškė, kad Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų judėjimas Baltijos jūroje turi būti sustabdytas. Komentuodama planuojamas sugriežtinti sankcijas Rusijos tanklaivių „šešėliniam laivynui“, E. Silina sakė, kad šiuo klausimu reikia ryžtingo ir kolektyvinio atsako.

Suomijoje sulaikytame tanklaivyje „Eagle S“, kuris yra susijęs su Rusija ir kuris galėjo pažeisti povandeninį kabelį Baltijos jūroje, aptikta šnipinėjimo įranga. Įranga buvo naudojami laivyno veiklai stebėti. Apie tai pranešė laivininkystės žurnalas „Lloyd's List“. Jo pranešimą cituoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Dėl šios įrangos tanklaivis laikytinas Rusijos „šnipinėjimo laivu“, sakoma pranešime.

Trečiadienį pranešus apie povandeninės elektros jungties tarp Suomijos ir Estijos gedimą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys Europos Sąjungos (ES) lygmeniu siūlo kelti klausimą dėl sankcijų įvedimo vadinamajam Rusijos šešėliniam laivynui.

 NATO sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje po įtariamo povandeninio elektros kabelio, jungiančio Suomiją ir Estiją, sabotažo, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas. „Kalbėjausi su (Suomijos prezidentu) Alexander'u Stubbu apie Suomijos vadovaujamą tyrimą dėl galimo povandeninių kabelių sabotažo. Išreiškiau visišką solidarumą ir paramą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė NATO vadovas Markas Rutte.

Kalėdų dieną nustojo veikti Baltijos jūroje esantis povandeninis elektros kabelis jungiantis Suomiją ir Estiją. Apie tai paskelbė Suomijos premjeras Petteris Orpo, informuoja AFP. Arto Pahkinas, operacijų vadovas iš Suomijos elektros perdavimo sistemos bendrovės „Fingrid“, šalies transliuotojui „Yle“ sakė, kad negalima atmesti ir sabotažo galimybės. Suomijos premjeras P. Orpo teigia, kad gedimas nepaveiks elektros tiekimo Suomijos gyventojams.

Švedijos užsienio reikalų ministrė pirmadienį pareiškė, kad Kinija atmetė prašymą leisti prokurorams atlikti tyrimą dėl Kinijos laivo, siejamo su dviem nutrauktais kabeliais Baltijos jūroje. „Švedijos policija buvo laive kaip stebėtoja ryšium su Kinijos tyrimu... Kartu pažymiu, kad Kinija neatsižvelgė į mūsų prašymą leisti prokurorui atlikti tyrimą laive“, – naujienų agentūrai AFP sakė užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.

Pekinas pirmadienį pažadėjo toliau bendradarbiauti su regiono institucijomis dėl Kinijos laivo, siejamo su neseniai Baltijos jūroje nutrauktais dviem povandeniniais kabeliais. Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai. Įtarimų sukėlė kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, kuris, remiantis laivų stebėjimo svetainių duomenimis, plaukė virš kabelių maždaug tuo metu, kai jie buvo pažeisti.

Reaguodama į galimus Kinijos sabotažo veiksmus dėl kabelių nutraukimo Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) galėtų tartis dėl bendro atsako ir kurti naują laivybos bendrijos teritoriniuose vandenyse reguliavimą užkardyti grėsmėms, teigia užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys. „Kinijos nenoras bendradarbiauti povandeninio kabelio incidento Baltijos jūroje tyrime negali sukurti precedento Europoje – ar bet kur kitur“, – socialinio tinklo X paskyroje sekmadienį rašė K. Budrys.

Švedijos policija ketvirtadienį pranešė, kad buvo pakviesta stebėtojo teisėmis dalyvauti prie Danijos krantų stovinčio Kinijos laivo, siejamo su dviem pažeistais povandeniniais kabeliais Baltijos jūroje, tyrime.  Lapkričio 17 ir 18 dienomis Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje, netoli Danijos krantų, buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Dvylika Šiaurės Europos valstybių imsis kontroliuoti rusišką naftą Baltijos jūra transportuojančių tanklaivių judėjimą. Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivams, daugeliui kurių jau seniai metas atsidurti metalo lauže, bus rengiamos patikros – aiškinamasi, kas išdavė draudimą. Sankcijų ir draudimo sąlygų pažeidėjams gresia bausmės.

1994 m. rugsėjo 28 d. Baltijos jūroje nuskendo laivas „MS Estonia“, katastrofa pražudė 852 žmonių gyvybes. Praėjus trisdešimčiai metų po tragedijos vis dar sklando įvairios sąmokslo teorijos, įtarimai, išlieka neatsakyti klausimai, rašoma „Estonian World“. 1994 m. rugsėjo 28 d. kelionė Baltijos jūroje virto viena didžiausių jūrų katastrofų Europoje, kai nuskendo laivas „MS Estonia“ ir nusinešė net 852 gyvybes.

Lietuvos jūrų muziejaus biologai į laisvę išleido rugsėjo pabaigoje bangų išmestą ruoniuką. Tada ligų ir parazitų išsekintas mažylis svėrė vos 18 kilogramų. Globojamas biologų, jis jau puikuojasi kone 50 kilogramų. Ruoniukas išskirtinis – rudenį tokių mažylių dar nebuvo pasitaikę. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Gyvūnų reabilitacijos centre, Lietuvos jūrų muziejuje, iš vandens kyšo ruoniuko galva.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai sutaria, kad, reaguojant į pastaruoju metu Baltijos jūroje fiksuotus incidentus, reikia svarstyti apie bendrą jūrinį patruliavimą. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda akcentavo, kad veiksmų reikia imtis ne tik NATO lygmeniu, tačiau ir Baltijos jūros regiono valstybių lygmeniu.   „Svarstau apie bendrą jūrinį patruliavimą Baltijos valstybių, Lenkijos, Švedijos, Suomijos.

Vokietijos gynybos ministerija įslaptino sraigtasparnio apšaudymo incidentą Baltijos jūroje – anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos karinis laivas atakavo Vokietijos sraigtasparnį signalinėmis raketomis, rašoma „Bild“. Remiantis karinio portalo „Augen geradeaus!“ turima informacija, į Siriją plaukusį Rusijos tanklaivį lydėjo Rusijos karo laivas „Merkurij“. Kai Vokietijos fregatos „Nordrhein-Westfalen“ borto sraigtasparnis priartėjo prie ginkluoto rusų laivo, iš tanklaivio buvo paleisti keli šūvia...

Vokietijos agentūra DPA, remdamasi šaltiniu, skelbia, kad Bundesvero sraigtasparnis buvo apšaudytas signalinėmis raketomis. Incidento detalės nepateikiamos. Agentūra pažymi, kad signaliniai šaudmenys naudojami tik ekstremalių situacijų metu. Skelbiama, kad sraigtasparnis nenukentėjo, bet tarp abiejų pusių „kilo įtampa“. Kaip pažymi „Berliner Zeitung“, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock trumpai užsiminė apie incidentą NATO diplomatijos vadovų susitikime Briuselyje.

Suomijos transporto agentūra „Traficom“ antradienį pranešė, kad Suomiją ir Švediją jungiantys šviesolaidiniai kabeliai, regis, buvo pažeisti atsitiktinai. „Atrodo, kad abu kabeliai buvo pažeisti atliekant statybos darbus“, – sakoma „Traficom“ pranešime spaudai ir priduriama, kad jie jau sutvarkyti. Anksčiau skelbta, kad Suomijos policija tiria incidentą, kai pirmadienio popietę buvo pažeistas šią šalį su Švediją jungiantis interneto kabelis. Švedų pareigūnai sakė įtariantys sabotažą.

 Žygiu iš Palangos į Klaipėdą šeštadienį baigsis devynis mėnesius trukusi ekspedicija aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“. Organizatoriai kviečia gyventojus šeštadienį prisijungti prie paskutinių 24 ekspedicijos kilometrų – žygis prasidės nuo Palangos tilto. Tuo metu sekmadienį Klaipėdos koncertų salės terasoje vyks ekspedicijos sutiktuvių renginys, o artėjantį penktadienį Vilniuje organizuojamas ekspedicijos baigiamasis renginys „Sugrįžome.

Lietuvos Karinės jūrų pajėgos tarptautinėse karinėse jūrų pratybose Suomijoje vykdė rajono, salų ir objekto žvalgybos bei reido užduotis. Penktadienį pasibaigusiuose pratybose tarptautinėse pratybose „Stingdantys vėjai 2024“, kurios vyko Suomijos teritorinės jūros ir išskirtinės ekonominės zonos vandenyse, salų archipelage, Lietuvos kariai užduotis vykdė kartu su Suomijos Pakrančių bataliono žvalgybos kuopa bei Jungtinių Valstijų (JAV) jūrų pėstininkais-žvalgais.

Du Baltijos jūros telekomunikacijų kabeliai, kurie buvo nutraukti Švedijos teritoriniuose vandenyse, jau sutvarkyti, penktadienį pranešė jų operatoriai, o tyrimas dėl Kinijos laivo, plaukiojusio tame rajone, vyksta toliau.

Kinų laivas įtariamas sąmoningai pažeidęs požeminius interneto kabelius Baltijos jūros dugne, skelbiama „The Wall Street Journal“. Teigima, kad kinų laivas „Yi Peng 3“ apie 160 kilometrų tempė inkarą Baltijos jūros dugnu ir taip pažeidė ten nutiestus kabelius. Pranešama, kad tarptautiniai tyrėjai mano, jog rusiškų trąšų pilno krovininio laivo „Yi Peng 3“ įgula apie 160 kilometrų vilko inkarą Baltijos jūros dugnu ir sugadino jį kertančius kabelius.

Užbaigti tyrimai, kurių metu įvykio vietoje buvo bandoma išsiaiškinti, kodėl nutrūko du Baltijos jūroje nutiesi ryšių kabeliai, trečiadienį pranešė Švedijos ir Suomijos valdžios institucijos. Šiuo metu analizuojami surinkti duomenys, paaiškino Švedijos policija. Pareigūnai pridūrė neatmetantys galimybės, kad žala buvo padaryta tyčia, o pats incidentas tiriamas kaip galimas sabotažo aktas.

Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. Jos veiklą užtikrins ir koordinuos „Eurojustas“, trečiadienio vakarą pranešė Generalinė prokuratūra.

Lietuva jungiasi prie Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) inicijuotos tarptautinės deklaracijos dėl povandeninių kabelių saugumo ir atsparumo skaitmenizuotame pasaulyje stiprinimo. Šiam sprendimui trečiadienį pritarė Vyriausybė. „Grėsmės povandeniniams kabeliams ir kitai kritinei povandeninei infrastruktūrai nuolat didėja. Šie itin svarbūs objektai vis dažniau tampa autoritarinių valstybių fizinių ar kibernetinių atakų taikiniais.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį sakė norintis karinio jūrų laivyno patruliavimo programos – Baltijos jūrai nuo Rusijos keliamų grėsmių apsaugoti.

Švedijos premjeras kviečia Kinijos laivą, kuris įtariamas pažeidęs povandeninius kabelius Baltijos jūroje, atplaukti į Švedijos vandenis ir padėti išsiaiškinti incidento aplinkybes. Iš Rusijos į Egiptą plaukęs krovininis laivas šiuo metu prisišvartavęs prie Danijos krantų. Krovininis Kinijos laivas prieš kelias savaites Baltijos jūroje praplaukė vietas, kur buvo pažeisti du svarbūs povandeniniai komunikacijos kabeliai, jungiantys Lietuvą ir Švediją bei Suomiją ir Vokietiją.

Iki 40 metrų po Baltijos jūra nusileidęs ilgiausias pasaulyje panardintas povandeninis kelių ir geležinkelių tunelis 2029 m. sujungs Daniją ir Vokietiją. Tunelis sutrumpins ne tik kelionių laiką tarp šių valstybių, bet ir suteiks naudos klimatui, sukurs naujų darbo vietų, rašoma CNN. Birželio 17 d. Danijos karalius Frederikas X atidarė pirmąją tunelio, tiesiamo po Baltijos jūra, atkarpą. Tai buvo svarbus momentas praėjus ketveriems metams po to, kai 2020 m. buvo pradėtos statybos.

Baltijos jūroje planuojamo vėjo elektrinių parko teritorijoje vykdant dugno tyrimus aptiktas objektas – iš tiesų yra nuskendęs laivas. Tai galutinai patvirtino atlikti papildomi tyrimai.

Danija, stebinti netoli jos krantų po dviejų povandeninių telekomunikacijų kabelių Baltijos jūroje pažeidimo sustojusį Kinijos krovininį laivą, pirmadienį pareiškė, jog veda derybas su Kinija dėl šio laivo.

Rusijos patrulinis laivas pasirodė Kategato sąsiauryje, kur dabar stovi Kinijos laivas, įtariamas sugadinęs povandeninius kabelius. Rusijos raketinis korvetinis laivas „Merkurijus“ įplaukė į Kategato sąsiaurį tarp Danijos ir Švedijos, penktadienį pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“ (HS). Laikraščio apklausti ekspertai teigė, kad laivas gali būti naudojamas Kinijos laivui „Yi Peng 3“, kurį ten sulaikė Danijos karo laivai ir kuris, kaip įtariama, sugadino povandeninius ryšių kabelius, stebėti.

Baltijos jūroje pradėti pažeisto telekomunikacijų kabelio tarp Helsinkio ir Rostoko remonto darbai. Specializuotas laivas „Cable Vigilance“ pirmadienio rytą iš Prancūzijos Kalė uosto atplaukė į incidento vietą ir pradėjo darbus, rodo tinklo operatorė „Cinia“ duomenys. Planuojama, kad povandeninis kabelis „C-Lion1“ bus sutvarkytas iki lapkričio pabaigos. „Cinia“ prieš savaitę nustatė, kad į pietryčius nuo Elando salos pažeistas kabelis.

Politikai ir institucijos prašo gyventojų nepanikuoti dėl įvairių Kremliaus mūsų šalyje vykdomų sabotažo ar teroro išpuolių, bet tuo pačiu ir slepia, kiek ir kokių išpuolių iš viso Rusija įvykdė. Vietoje to, kartoja, kad valstybė ruošiasi įvairiems išpuoliams ir stiprina svarbių objektų apsaugą. Savaitgalį nutraukti interneto kabeliai Baltijos jūroje – tik vienas iš rusų taikinių. Jie taikosi ir į kitus po vandeniu einančius kabelius ir į ant žemės esančius energetikos objektus.

Baltijos jūroje gyvena vienišas mažasis delfinas, rašo „The Independent“. Kaip sako tyrėjai, jis tapo toks vienišas, kad pradėjo kalbėtis su savimi. Delfinas gyvena Svendborgsundo kanale Danijoje. Vietiniai jį pavadino Delle vardu. Delfinas ėmė kalbėtis su savimi Įprastai ši delfinų rūšis šioje vietoje negyvena. Jie žinomi kaip labai socialūs gyvūnai, bendradarbiaujantys, kartu medžiojantys ir besiporuojantys.

Savaitgalį Baltijos jūroje po vandeniu buvo pažeisti du šviesolaidiniai kabeliai. Vienu jų duomenys tekėjo tarp Vokietijos ir Suomijos,  kitu – tarp Lietuvos ir Švedijos. Šiuos pažeidimus Vokietijos gynybos ministras vadina hibridine ataka ir sabotažu. Svarstydami galimus kaltininkus, kai kurie Lietuvos politikai žvelgia į Rusiją ir mini šios šalies karinį laivyną.

Danijos karinis jūrų laivynas trečiadienį pranešė, kad stebi vieną Kinijos krovininį laivą Baltijos jūroje, kelioms šalims pradėjus tyrimus dėl įtariamo dviejų pažeistų povandeninių telekomunikacijų kabelių sabotažo. „Danijos gynyba gali patvirtinti, kad esame vietovėje netoli Kinijos laivo „Yi Peng 3“, – rašoma kariuomenės elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP ir priduriama, kad kol kas daugiau komentarų šia tema neteiks.

Kinija trečiadienį pareiškė neturinti žinių apie galimą kinų laivo vaidmenį incidente, kurio metu Baltijos jūroje buvo apgadinti du ryšių kabeliai. Paklausta apie leidinio „Financial Times“ publikaciją, kurioje teigiama, kad tuo metu, kai įvyko minimas incidentas, su Kinijos vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Yi Peng 3“ plaukė netoli šių povandeninių kabelių, Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, jog neturi žinių apie šią situaciją.

Švedija rimtai tiria galimą Kinijos laivo vaidmenį sugadinant du kabelius Baltijos jūroje, trečiadienį remdamasis šaltiniais skelbia portalas „Financial Times“ (FT). Remiantis laivybos stebėjimo svetainės „MarineTraffic“ duomenimis, kinų krovininis laivas „Yi Peng 3“, vykęs iš Rusijos į Egiptą, lapkričio 17–18 dienomis, plaukė netoliese kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją bei Vokietiją ir Suomiją. Būtent tada šie povandeniniai kabeliai buvo pažeisti.

Antradienį Briuselyje vykstančiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime laikinasis Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas tikino, kad jei paaiškės, jog už telekomunikacijų kabelio Baltijos jūroje nutraukimą yra atsakinga kuri nors šalis, ES privalės imtis atitinkamų priemonių.

Dėl Baltijos jūroje sugadintų dviejų povandeninių šviesolaidinio ryšio kabelių Šiaurės Europos šalių ir Vokietijos pareigūnai antradienį sako įtariantys, kad tai – sabotažo ir hibridinio karo aktai, už kurių slypi Rusija Pirmadienį Suomijos operatorius „Cinia“ pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių buvo pažeistas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostamiestį jungiantis kabelis.

Vokietija ir Suomija pirmadienį pradėjo tyrimą po to, kai buvo nukirstas šias šalis jungiantis povandeninis kabelis, ir įspėjo apie „hibridinio karo“ grėsmę tvyrant padidėjusiai įtampai su Rusija. Abiejų šalių užsienio reikalų ministrai bendrame pareiškime teigė, kad jiems „didelį susirūpinimą“ kelia tai, jog buvo nutraukta telekomunikacijų jungtis, einanti per Baltijos jūrą, kurioje įtampa auga nuo pat 2022 m. Rusijos invazijos į Ukrainą.