aukštasis mokslas

Kiek lietuvaičių per du pastaruosius dešimtmečius išvyko į užsienio šalis? O kiek iš jų po kelerių ar keliolikos metų sugrįžo? Kalbėsime šį kartą ne apie visus – tik apie tuos, kurie už savo pinigus ar laimėję stipendijas išvyko studijuoti į JAV, Angliją ar kurią kitą šalį. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis 2010 m. įvairiose ES šalių aukštosiose mokyklose studijavo  per 7 tūks.

Vyriausybė kivirčijasi su opozicine Lietuvos socialdemokratų partija dėl studentų skaičiaus ir skelbia, kad jų gyvenimas bei studijų kokybė auga kaip ant mielių. Su tuo nesutinka kai kurie studentai ir ekspertai. Viskas puiku? „Vyriausybė sparčiai mažina valstybės finansuojamų vietų skaičių aukštosiose mokyklose. Per dvejus metus bakalauro studijose tokių vietų sumažėjo nuo 16 tūkst. iki 9 tūkst.

Likus mažiau nei savaitei iki savivaldos rinkimų, Lietuvos kūno kultūros akademijos (LKKA) bendruomenės atstovai ir Darbo partijos kandidatai į Kauno miesto tarybą nagrinėjo opiausias valstybės, miesto savivaldos ir aukštojo mokslo problemas. Taip pelnytai akademinio miesto vardą įgijęs Kaunas ruošiasi savivaldos rinkimams. Susitikimo metu Darbo partijos Kauno filialo vadovas Vydas Gedvilas iškėlė LKKA, o ir visam Kaunui itin svarbų švietimo klausimą.

Ekonomikos globalizacijos ir nuolatinių pokyčių sąlygomis jokia valstybinė institucija ar privati organizacija nebegali prisiimti atsakomybės už dirbančiųjų karjeros sėkmę bei garantuotą darbo vietą visam gyvenimui. Organizacijos reorganizuojasi, išnyksta, o jas palikę žmonės ir toliau turi gauti kokybiškam pragyvenimui reikalingas pajamas, siekti išsikeltų gyvenimo ir karjeros tikslų.

Europos Komisija iki kovo 15 dienos skelbia viešas konsultacijas aukštojo mokslo modernizavimo tema ir kviečia įsitraukti Lietuvos aukštąsias mokyklas, visus, kurie domisi aukštojo mokslo dabartimi bei rūpinasi jo ateitimi. Viešųjų konsultacijų pagrindu bus rengiamas Europos Komisijos komunikatas apie aukštojo mokslo modernizavimą, kurį ketinama paskelbti rudenį. Šiame dokumente bus aptariamos švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijos sritys.

Kaip paskatinti Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumą tarptautinėje erdvėje, kad Lietuvos aukštąsias mokyklas rinktųsi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio jaunimas? Švietimo ir mokslo ministerija, atnaujindama Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo programą, kad ji kuo geriau atlieptų šiuolaikinius lūkesčius, šia tema inicijavo diskusiją. Diskusijoje dalyvavo universitetų ir kolegijų, Švietimo mainų paramos fondo ir „Eksportuojančiosios Lietuvos“ atstovai.

ietuvos aukštojo mokslo vaidmuo pažangios šalies vizijoje, ES reikalavimai aukštųjų mokyklų kokybei ir efektyvumui, studentų socialinė ir ekonominė aplinka – Europos lyderių numatytas aukštojo mokslo gaires aptars studentai, akademinės bendruomenės atstovai ir politikai Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) konferencijoje „Strategija „Europa 2020": kaip keisis Lietuvos aukštojo mokslo sistema?“. „Strategijoje „Europa 2020“ itin didelis dėmesys skiriamas švietimo sistemai.

Ekonominis nuosmukis ir jo sukeltas darbo vietų trūkumas padidino amerikiečių susidomėjimą aukštuoju išsilavinimu. Kaip rašo "The New York Times", Jungtinėse Valstijoje ypač išaugo pretendentų, siekiančių teisės magistro ir daktaro laipsnių. Pernai spalį 60 tūkst. 746 studentas laikė testą, kuriuo svarstoma jo galimybė studijuoti teisę (Law School Admission Test, LSAT). Tai rekordinis laikančiųjų tokį testą skaičius. Taip pat užfiksuotas dar vienas rekordas.

Savaitės žmonės - Lietuvos švietimo ir mokslo reformos kūrėjai. Reformą patys teoretikai giria. Tačiau nuo jos jaunimas bėga toli toli. Kas šeštas Lietuvos abiturientas šiemet planuoja mokytis užsienyje. Štai Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Valentinas Stundys šia statistika netiki. Sako, reikia tiksliai suskaičiuoti. Už Lietuvos mokslo bei švietimo ilgalaikę strategiją atsakingi įstatymų leidėjai. Tai yra Seimo nariai.

Mieli abiturientai, Sveikiname Jus sėkmingai įveikusius vidurinio ugdymo pakopą ir pasiryžusius tęsti savo lavinimąsi aukštosiose mokyklose. Dalis Jūsų jau pasirinko studijas užsienio šalyse – gaila, kad paliekate Lietuvą, tačiau viliamės, kad, sėkmingai pabaigę studijas, Jūs grįšite į Tėvynę ir panaudosite įgytas žinias savo bei tėvynainių gerovės kūrimui. Dalis Jūsų, pasilikusių Lietuvoje, pasirinkote tęsti mokslus šalies aukštosiose mokyklose – kolegijose ir universitetuose.

Abiturientai dar nevengia Lietuvos aukštųjų mokyklų, bet vis dažniau žvalgosi ir į užsienį. O tarp aukštojo mokslo reformatorių populiaru dalyti velnias žino kur valdiškus milijonus. Aukštojo mokslo reformatoriai po truputį stumia studentus ieškotis mokslų užsienyje. Tuo tarpu šalyje įsibėgėja skandalas dėl galimos su švietimo reikalais susijusios korupcijos. Į ją gali būti įveltas Tėvynės Sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) artimas Demokratinės politikos institutas.

Švietimo ir mokslo viceministrai Nerija Putinaitė ir Vaidas Bacys šiandien susitiko su švietimo įstaigų, aukštųjų mokyklų ir mokslo darbuotojų profsąjungų atstovais. Susitikime aptartos kitų metų biudžeto formavimo aktualijos bei ilgalaikės pedagogų ir mokslo bei studijų institucijų darbuotojų darbo užmokesčio programos atsižvelgiant valstybės ekonominę padėtį.

Belgijoje dvi dienas trukusios stažuotės metu Lietuvos akademinės visuomenės atstovams pristatytos Europos Komisijos nubrėžtos aukštojo mokslo politikos gairės, dar kartą diskutuota dėl Bolonijos deklaracijos veikimo, aptartos kitos svarbiausios su studijomis susiję gairės, rekomendacijos, kuriant naująją vieningą nacionalinę kreditų sistemą.

Aukštosios mokyklos atnaujins magistrantūros studijas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija. Tam prielaidas sudaro švietimo ir mokslo ministro patvirtinti bendrieji reikalavimai antrosios pakopos studijų programoms, teigiama ministerijos pranešime. „Užbaigėme dar vieną aukštojo mokslo pertvarkos žingsnį – sudarytos naujos galimybės organizuoti studijas nuo bakalauro iki magistro, – sako švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Lietuva panaudos ES struktūrinių fondų lėšas, kad pristatytų savo aukštojo mokslo privalumus užsienyje ir pritrauktų studijuoti daugiau studentų iš kitų šalių. Per artimiausius metus bus sukurta Lietuvos studentų praktikos tarptautinėse organizacijose bei užsienio įmonėse organizavimo sistema. Šiems tikslams skiriami trys aukštojo mokslo tarptautiškumą skatinantys projektai, kurie bus pradėti įgyvendinti artimiausiu metu.

Lietuvos  aukštosiose mokyklose trūksta kompetentingų asmenų ir darbo komitetų dirbančių neįgaliųjų, kitataučių, kitos seksualinės orientacijos, tikėjimo ir etniškumo klausimais. Prie tokios išvados buvo prieita gegužės 5-ąją dieną Lietuvos studentų sąjungos (LSS) surengtoje tarptautinėje diskusijoje „Ar aukštasis mokslas atviras įvairovei?“. „Diskusijos metu skirtingų Europos valstybių atstovai dalijosi patirtimi apie aukštojo mokslo atvirumą įvairovei.

Kaip atrodo metus vykstanti aukštojo mokslo pertvarka, kokius pokyčius aukštajame moksle pastebi - apie save ir studijų kasdienybę Kauno studentai kviečiami kalbėtis su Lietuvos studentų sąjungos (LSS) atstovais. LSS komandos susitikimų ciklo „Studentai – studentams“ stotelė pas Kauno studentus bus š.m. gegužės 13 d. 15:00 val. (Vytauto Didžiojo universiteto Didžiojoje aula, Gimnazijos g. 7). „Praėjo daugiau nei metai nuo aukštojo mokslo pertvarkos starto.

Kasmet yra vis mažiau stojančiųjų į žemdirbiškas specialybes, vis mažiau parengiama kvalifikuotų darbuotojų žemės ūkiui, mažas baigusiųjų skaičius pasirenka darbą pagal įgytą profesiją, vyksta didelė emigracija.

Aukštojo mokslo diplomas rankose, perspektyvi profesija ir finansinė nepriklausomybė – tokiais argumentais turbūt vadovaujasi dauguma gyvenimo kelią besirenkančių būsimų studentų. Tačiau dar prieš porą metų atlikta Lietuvos darbo biržoje registruotų profesinių mokyklų, kolegijų ir universitetų absolventų analizė parodė, kad jau tuomet tarp registruotų bedarbių su aukštuoju išsilavinimu daugiausia buvo baigusių verslo administravimą, vadybą, pedagogiką, teisės mokslus ir socialinį darbą.

Atsiskaitydamas už praėjusius metus Ministrų Kabinetas švietimo srityje didžiuojasi startavusia aukštojo mokslo reforma, kuri, anot Vyriausybės ataskaitos, sukūrė prielaidas sveikai konkurencijai, o silpniausiomis grandimis mato mokslo ir verslo bendradarbiavimą, mokslinių tyrimų pritaikomumą. "Kitaip nei iki šiol, valstybės finansavimas skiriamas ne aukštojo mokslo institucijoms, o studentams, todėl studijuojantieji studijų krepšelį gali neštis į bet kurią Lietuvos aukštąją mokyklą.

Ginčai dėl aukštojo mokslo sistemos reformos vis nerimsta. Šalininkai teigia, kad atėjo laikas pertvarkyti „nepažangią ir neefektyvią“ sistemą, tuo tarpu priešininkai yra linkę manyti, kad žygiuojame visai ne į tą pusę, o priimti sprendimai ne tik, kad neišspręs egzistuojančių problemų, bet ir sukurs naujų. Kaip dažnai būna, „teorinė“ diskusija dalinantis užsienio šalių patirtimi bei įvairiais modeliavimo rezultatais „pražiopsojo“ jau sukauptą patirtį.

Sutelkę jėgas valdantieji atsilaikė prieš bandymą torpeduoti aukštojo mokslo reformą. Seimas atmetė socialdemokrato Vytenio Andriukaičio siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir taip sustabdyti naująjį Mokslo ir studijų įstatymą. Taip būtų sustabdyta jau pradėta aukštojo mokslo reforma. Toks siūlymas kartą Seime jau buvo atmestas.

Mokslo ir studijų įstatyme (toliau – MSĮ) įtvirtinti ydingi gero mokymosi kriterijai užkerta kelią studentams, gerai besimokantiems valstybinių aukštųjų mokyklų mokamose vietose, siekti LR Konstuticijos 41 str. 3 dalies laiduojamo nemokamo mokslo gerai besimokantiems valstybinėse aukštosiose mokyklose dėl šių priežasčių: 1.    MSĮ 70 str.

Po praėjusio rudens semestro kilo daug triukšmo dėl skatinamųjų stipendijų stokos. Studentai, turėję net 9.5 vidurkį negavo stipendijos, nes jas pasiglemžė socialiai remtini asmenys. Visi ėmė kalbėti apie tai, kad Vilniaus dailės akademija (VDA) neskatina studentų gerai mokytis, ji neturi sistemos, kuri skatintų kažko siekti, nes studentas niekada nežino, ko tikėtis. Kažkada gaudavo stipendijas net tie, kurie turėdavo 9.0 ir daugiau vidurkį.

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) kviečia studentams atstovaujančias organizacijas aktyviai bendradarbiauti keliant šalies aukštojo mokslo kokybę. Studentams siūloma finansinė parama ištirti ir palyginti šalies aukštųjų mokyklų materialines sąlygas, skatinamųjų stipendijų skyrimo tvarką bei apeliacijų dėl vertinimo rezultatų procedūras.

Valstybė užtikrins studijų finansavimą išskirtiniams talentams. Siekiant tobulinti studentų priėmimo į menų studijas tvarką, 2010 m. numatyta iki 20 proc. menų studijų bakalauro pirmakursiams skirtų lėšų teikti per grantus, dėl kurių konkuruos aukštosios mokyklos. Grantus galės gauti aukštosios mokyklos, vykdančios išskirtines menų studijas ar norinčios priimti stojančiuosius, pasižyminčius ypatingais individualiais gebėjimais.

Palyginti su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius Lietuvos aukštosiose mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., arba 4,5 procento. Šių mokslo metų pradžioje tiek universitetuose, tiek ir kolegijose studijavo po 4,7 tūkst. mažiau studentų, pranešė Statistikos departamentas. Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu šalyje yra 46 aukštosios mokyklos – 23 universitetai ir tiek pat kolegijų. 2009–2010 mokslo metų pradžioje šiose mokyklose studijavo 201 tūkst.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atkreipia dėmesį, jog aukštosios mokyklos vėluoja vykdyti LR mokslo ir studijų įstatymo 41 straipsnio nuostatas ir būsimiems studentams nepateikia visos informacijos, kuri leistų tiksliau pasirinkti aukštąją mokyklą pagal jos suteikiamą išsilavinimą. LSAS ragina LR Švietimo ir mokslo ministeriją aktyviau dalyvauti procese ir užtikrinti įstatyme nurodytos informacijos viešinimą.

Klaipėdos universiteto dėstytojai su nostalgija prisimena prieš porą trejetą metų buvusį laikotarpį, kai buvo kone užpilti darbdavių prašymais rekomenduoti studentus, kuriuos galėtų įdarbinti. Dabar darbą susiranda tik patys apsukriausi, gabiausi studentai. Jaunuoliai, ypač magistrantai, darbo vietas taip brangina, jog dėstytojai, kuriems savo ruožtu svarbu neprarasti studentų, priversti paskaitas skaityti vakarais.

Stojantieji pajutę pavasario nuotaikas ir jausdami baigiamųjų egzaminų artumą sunerimsta dėl savo ateities. Pagrindiniai dvejojančių abiturientų klausimai – kuo aš noriu būti „užaugęs“, kaip to pasiekti, kur studijuoti. Tuo tarpu bakalauro studijas baigiantiems asmenims kyla klausimas – ar tęsti studijas, jei taip, tai kur. Norintys studijuoti savoje šalyje apsispręsti dėl paraiškų teikimo dar turi pakankamai laiko, tačiau pasiryžusių mokslo žinias gilinti svetur laikas akivaizdžiai senka.

Neturi krepšelio - už įėjimą į universitetą mokėsi iki 20 tūkst. litų. Tokią studentų akciją prie kartotinių dėžių sienos buvo galima išvysti šiandien ryte Vilniaus Universitete. Solidarūs Lietuvos Studentai (SOLIST‘ai) originaliai protestavo prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus. Akcijos pabaigoje siena buvo sugriauta - tikimasi, kad taip bus pasielgta ir su neigiamais reformos principais.

Baltic Management Institute (BMI) magistro studijos vadovams sulaukė aukščiausio lygio tarptautinio pripažinimo - globalios verslo mokyklų akreditavimo institucijos EFMD suteikto „EPAS“ kokybės ženklo. EFMD vadovas Eric Cornuel BMI įteikė šios garbingos akreditacijos sertifikatą Vilniuje vakar vakare. Iškilmingoje akreditacijos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius bei užsienio verslo mokyklų svečių delegacija.

Penktadienį posėdžiavusi Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) taryba, atsižvelgdama į lapkričio mėnesį Vilniaus universiteto studentų atstovybei (VU SA) skirtą įspėjimą ir įvertinusi nepasitaisiusį bei LSAS principams prieštaraujantį atstovybės vadovės elgesį, studentų atstovybei skyrė griežtesnę sankciją ir laikinai sustabdė jos narystę organizacijoje. Taryba neigiamai įvertinto VUSA prezidentės Monikos Sičiūnaitės atstovavimą Vilniaus universiteto studentams nacionaliniu lygmeniu.

Kovo 9 d. 9 val.  Universiteto g. 9, prie Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto arkos, Solidarūs Lietuvos Studentai – SOLIST‘ai – organizuoja protesto akcija „Nebūk plyta SIENOJE“, kuri vyks Pink Floyd‘ų „THE WALL“ motyvais, skambant dainai „We don‘t need no „education““ ir bus nukreipta prieš vykdomos aukštojo mokslo „reformos“ principus bei neigiamas pasekmes.

Sausio 24 dieną Almas Rupšlaukis ir Darius Jokubauskas Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) atstovams pristatė Lietuvos aukštojo neuniversitetinio mokslo strategiją. Strategija (ir ją lydinti komunikacijos programa) skirta teigiamam Kolegijų įvaizdžiui formuoti ir jų žinomumui didinti šalies visuomenės akyse.

Kredito įstaigų atrankos komisija atrinko įstaigas, kurios teiks valstybės remiamas paskolas studentams 2010 metais. Šiemet, palyginus su praėjusiais metais, konkurse dalyvavusios kredito įstaigos pasiūlė geresnes paskolų studentams sąlygas - palūkanų norma litais vidutiniškai sumažėjo daugiau nei per pusę, eurais - vidutiniškai daugiau nei dešimtadaliu.

Didelis susidomėjimas mokslais svetur patvirtina nieko nebestebinantį faktą, jog aukštojo mokslo siekiantys asmenys vis plačiau dairosi ir ieško edukacinių institucijų už Lietuvos ribų. Studentų migracija paplitusi visame pasaulyje. Šį faktą įrodo skaičiai – lyginat su praeitais metais pretenduojančių skaičius į Jungtinės Karalystės mokslo įstaigas padidėjo 20%, šiuo metu užsienyje studijuoja daugiau nei 20 tūkst.

Kalbant formaliai, postsovietinės ir Vakarų Europos švietimo reformos nesiskiria. Jos numato švietimo modelio unifikavimą ir mokymo komercializavimą. Čia mes vienoje valtyje. Visgi yra ir kai kurių „niuansų”, kurie lemia reformų „pas mus” ir „pas juos” prasmę. Iš anksto verta pastebėti, kad visas švietimo reformų „paketas” neapsiriboja vien Bolonijos procesu, po kurio vėliava reformuojami universitetai.

Kultūros ministerija šią savaitę paskelbė, kurie kultūros ir meno kūrėjai šiemet gaus valstybines stipendijas. Iš viso valstybės stipendijoms skirta 1 mln. 560 tūkst. litų. Krupelytę šios sumos gavo ir klaipėdiečiai kūrėjai. Vardines ir individualias įvairios trukmės stipendijas kultūros ir meno kūrėjams Kultūros ministerija skiria kiekvienais metais, atsižvelgdama į kiekvienos meno srities ekspertų komisijos siūlymus.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) reiškia susirūpinimą, jog šiandien prasidėjusioje studijų mugėje abiturientams ir studentams siūloma rinktis ir „pusiau legalią“ aukštąją mokyklą.

Prezidentė ragino rektorius kelti aukštojo mokslo kokybę, rasti papildomų lėšų, motyvuoti dėstytojus, praneša LNK „Žinios“ Taip pat ji nurodė kuo skubiau surasti būds kaip pritraukti studentus į mažiau populiarias specialybes. Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius tikino, jog studentai renkasi pigesnius socialinius mokslus. Pasak Muzikos ir teatro akademijos rektoriaus Eduardo Gabnio, dabartinė tvarka neleidžia vertinti stojančiųjų motyvacijos.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija siūlo konkrečius būdus tobulinti studentų priėmimo į meno studijas tvarką, šias studijas vykdančių aukštųjų mokyklų vadovai šįmet vėl prognozuoja neigiamus pačių gabiausių atrankos rezultatus dėl pernai galiojusios ydingos priėmimo sistemos ir neobjektyvių valstybės finansavimo skyrimo stojantiesiems sąlygų.

Seimo opozicija bando stabdyti aukštojo mokslo pertvarką. Anot studentų atstovų, tai gali virsti tragedija šiuo metu studijuojantiems ir Lietuvoje siekti aukštojo mokslo planuojantiems žmonėms. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) neigiamai vertina grupės Seimo opozicijos narių iniciatyvą priimti specialų nutarimą, kuriuo Konstitucinio Teismo (KT) būtų prašoma patikrinti, ar Seimo priimtas Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Konstituciją.

„Skubotai priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ) sukėlė ne tik daug diskusijų, bet ir nesutarimų, tikros painiavos“, — sako Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vydas Gedvilas.

Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Premjero sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė pažymi, kad Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas aukštųjų mokyklų valdymo modelis pagal Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimą nepažeidžia konstitucinės aukštųjų mokyklų autonomijos ir nėra jokio pagrindo keisti galiojantį įstatymą.

Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas tikisi, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui. Tarp kolegijų absolventų universitetinės studijos ypač populiarios - beveik 20 proc.

Studentams, pasinaudojusiems valstybės remiama paskola studijų kainai sumokėti, valstybė padengia palūkanų dalį, viršijančią penkis procentus. Tačiau tokia lengvata taikoma tik studijų metu. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) siūlo efektyviau plėsti šių paskolų lengvatas, pasitelkiant Europos sąjungos struktūrine parama. „Jaunimui, baigusiam studijas Lietuvoje, esamomis ekonomikos sąlygomis vis sunkiau pavyksta įsitvirtinti šalies darbo rinkoje.

Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių palikuonys gali gauti valstybės paramą studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose. Šių asmenų vaikai, vaikaičiai, provaikaičiai, siekiantys gauti paramą per šį pavasario semestrą, iki vasario 15 d. turi pateikti prašymus ir reikalingus dokumentus Valstybiniam studijų fondui. Išeivijos ir lietuvių kilmės užsieniečių vaikų, vaikaičių, provaikaičių studijoms Lietuvos aukštosiose mokyklose gali būti skiriama stipendija arba socialinė išmoka.

Kitais mokslo metais į pedagogines valstybės finansuojamas bakalauro studijas numatoma priimti daugiau nei perpus mažesnį studentų skaičių nei šiais, be to, besirenkantieji šias studijas turės laikyti motyvacinį testą. Pedagoginių studijų vienos vietos finansavimas augs taip pat daugiau nei dvigubai. Apie tai ketvirtadienį per spaudos konferenciją pranešė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.