auksė mickienė

Legioneliozė siaučia toliau – nuo jos protrūkio mirė jau keturi žmonės. Kauno infekcinių ligų klinikos vadovė, profesorė Auksė Mickienė aiškina, kaip nuo ligos turėtų saugotis žmonės ir kokius simptomus pajutę turėtų kreiptis į medikus. Pokalbis su medike – TV3 žinių „Dienos komentare“. Kiek žmonių dabar yra gydoma nuo legioneliozės? Šiuo metu infekcinių ligų skyriuje yra gydomi 6 pacientai, jų būklės nėra sunkios, jie yra gerėjimo fazėje.

Sveikatos apsaugos ministras pateikė versiją, kas galėjo Kaune sukelti mirtiną, jau 4 žmones pražudžiusį legioneliozės protrūkį. Esą dėl visko galėjo būti kalti Garliavos siurblinėje, vandenvietėje, atliekami profilaktikos darbai. Mat tuo metu galėjo nukristi tiekiamo vandens temperatūra. Visuomenės sveikatos specialistai taip pat įtaria, kad prie protrūkio galėjo prisidėti ir bandymai taupyti energiją, esą vamzdynais tiekiamas vanduo galėjo būti nepakankamai įkaitinamas.

Ne paslaptis, kad toli gražu ne visi, pajutę koronavirusinei infekcijai būdingus simptomus, skuba ligą išsitirti į mobiliuosius punktus ir tiesiog tyliai praserga namuose. Medikai sutinka, kad bendra testavimo strategija ateityje neabejotinai keisis ir tokia taktika turbūt mažai ką stebins. Visgi kol kas ligą vis dar patariama pasitvirtinti PGR tyrimą norint išvengti nemalonios situacijos, jei reikėtų paslaugų ligoninėje.

Jau antrus metus trunkanti COVID-19 pandemija išstūmė anksčiau įprastai šaltuoju metų laiku siausdavusį gripą. Specialistai įspėja – tai netruks amžinai ir jau netrukus gripo virusas gali grįžti daug didesne jėga. Kai kam jis jau šį sezoną gali sukelti net daugiau bėdų nei kovidas. Portalo tv3.lt kalbinti specialistai vieningai pabrėžia, kad diskusijos ir prognozės apie būsimą gripo sezoną kol kas ir lieka tik diskusijomis.

Nepaliaujamai augantis naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius skaldo visuomenę. Vieni įsitikinę, kad skubiai reikalingi kuo griežtesni visuotiniai ribojimai, kiti gi įprasto gyvenimo stabdyti nenori ir viruso riziką mato kaip mažesnę grėsmę nei visišką ekonomikos sąstingį. Profesorė Aurelija Žvirblienė įspėja, kad praleidus tinkamą momentą suvaldyti koronaviruso plitimą gali tapti labai sudėtinga.

Jei naujų COVID-19 atvejų daugės taip pat sparčiai, didžiausiu rūpesčiu gali tapti būtinųjų gydymo paslaugų žmonėms užtikrinimas. Tokią žinutę siunčia medikai, pabrėždami, kad su galimais laukiamais krūviais Lietuvos sveikatos priežiūros sistema niekada nebuvo susidūrusi.

Nuo pareigų nušalintas Kauno klinikinės ligoninės vadovas Albinas Naudžiūnas sako, kad premjeras Saulius Skvernelis jį atleisti ragina, neįsigilinęs į situaciją ligoninėje. „Manau, kad tai yra skubotas, neįsigilinusio, nepasiaiškinusio žmogaus sprendimas, tiesiog reikėjo premjerui pasitarti su ministru, ministras būtų paklausęs manęs. Mes pastoviai su ministru telefonu susiskambinam, jokių problemų nėra.

Įsibėgėjus rudeniui pastebime, kad mūsų sveikata gerokai suprastėja – pradedame sloguoti, čiaudėti, jaučiamės pavargę ir ligoti. Kartais neatrandame tokios blogos savijautos priežasčių – rodos, gerai maitinamės, išsimiegame, stengiamės sportuoti.

Pasklidus nuogąstavimams, esą po Lietuvos AIDS centro pertvarkos šaliai gresia žmogaus imunodeficito viruso (ŽIV) protrūkis, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skuba raminti visuomenę - ŽIV prevenciją ir gydymo prieinamumą infekuotiesiems bei jau sergantiems AIDS ketinama tik stiprinti.

Lietuva - viena iš trijų didžiausių erkinio encefalito rizikos šalių Europos sąjungoje (ES). Be to, labai mažai lietuvių skiepijasi nuo šiuo viruso. Tai antradienį per spaudos konferenciją pranešė Kauno medicinos universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė Auksė Mickienė bei Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos Užkrečiamųjų ligų skyriaus vedėja Nerija Kuprevičienė. "Iš ES šalių didelės rizikos šalys yra tik trys - Lietuva, Latvija, Estija.

Nė viena liga, kuria sirgo žmonės antikos laikais, neišnyko. Kiekviena jų gali atsinaujinti ir XXI amžiuje, rašo „Kauno diena“. Medikai geria antibiotikus Ligos nemiršta, tik žmonės miršta nuo jų. Nuo difterijos – ligos, apie kurią dauguma mūsų nieko nebežinome, Kauno medicinos universiteto klinikose mirė 61 metų moteris. Tai paaiškėjo po ligonės mirties, Klinikų laboratorijoje atlikus tyrimus. Ar šia sunkia infekcine liga neužsikrėtė mirusiosios šeimos nariai, paaiškės šiandien.