auginimas

Šįmet neįprastai ankstyvas ir šiltas pavasaris. Galbūt ankstyvųjų agurkų, pomidorų ar salotų kainos šiais metais mažesnės? Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovė Zofija Cironkienė sako, kad, palyginti su kitais metais, kainos panašios. „Vienos daržovės šiek tiek pigesnės, kitos šiek tiek brangesnės. Bet didelių kainų pokyčių nesimato. Daržovių augintojai visada panašiu laiku pateikia daržoves, tik savikaina būna didesnė ar mažesnė.

Jolita Žurauskienė Šiais metais ūkininkai pradės legaliai auginti pluoštines kanapes. Todėl dabar jie jau domisi, kur įsigyti sėklų, kokias veisles pasirinkti ir kur realizuoti produkciją. Pasak Baltijos pluoštinių kultūrų augintojų ir perdirbėjų asociacijos (BPKAPA) direktoriaus Edgaro Babanovo, ūkininkai kanapes augins ne tik sėjomainai, bet ir įvairių produktų gamybai. Išbandė įvairias veisles Rokiškio rajono ūkininkas Alis Vėjelis turi sukaupęs ne vienus metus kanapių auginimo patirties.

Kiekvienas turintis prie namų didesnį ar mažesnį šiltnamį yra bandęs auginti ne tik pomidorus, agurkus, bet ir saldžiąsias bei aitriąsias paprikas. Nijolė Baronienė Alytuje gyvenančiai Loretai Ažukienei kasmet smagu išbandyti vis kitas įdomias šios šiltnaminės daržovės veisles. Gėlė pipiras Loreta pasakojo, kad ilgus metus nemėgo, nevalgė paprikų, todėl nė nemanė jų auginti. Tačiau atsitiko taip, kad po truputį, pasak jos, šiltnamyje įsitvirtino aitrioji paprika.

Gurmanus Lietuvoje pasiekia įvairiausi rūkytos, vytintos strutienos gaminiai, pirkėjai gali įsigyti batų, odinės galanterijos iš stručio odos, suvenyrų iš šių paukščių kiaušinių. Ar Lietuvoje palankios sąlygos stručiams auginti?   Stručių auginimo asociacijos prezidentas Aleksandras Skliaras Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas “ sakė, kad kaip ir kitus naminius paukščius, stručius išauginti įmanoma. Reikia tik noro turėti. Ir žinoti, kam juos auginti.

Kai kurie mokslininkai yra įsitikinę, kad būtent alus, o ne duona, buvo ta pagrindinė priežastis, maždaug prieš 10 tūkst. metų pastūmėjusi žmones link ūkininkavimo – pagrindinio mūsų evoliucijos momento, rašo dailymail.co.uk. Nuo medžioklės ir rinkimo buvo pereinama prie grūdų auginimo ir ilgą laiką buvo manoma, jog grūdai auginami duonai gaminti. Tačiau kaip teigia ekspertai, grūdai buvo naudojami alui gaminti, o šio poveikis žmones paskatino žmones sėsliai kurtis ir užsiimti žemdirbyste.

Vida Tavorienė Vieniems ūkininkams darbymetis – vasarą, kitiems – žiemą. Gruodį išsijuosę pluša kalėdinių eglučių augintojai, kurių Lietuvoje atsiranda vis daugiau. Mūsų šalyje išaugintas žaliaskares prieš Kalėdas puoš ne tik Lietuvos gyventojai. Dešimtys tūkstančių lietuviškų eglučių iškeliauja į švedų, anglų, estų ir kitų europiečių namus. Nepakeis dirbtinės eglės Prieš Kalėdas iškertama šimtai tūkstančių eglių, kurios galėtų subrandinti medieną.

Nusprendę užsiauginti kardamoną, vaisių gal ir nesulauktumėte, bet jo auginimas – be galo įdomus procesas. Kardamonas – prieskoninis augalas, dažniausiai auginamas Azijoje. Maistui gardinti naudojami jo grūdeliai. Prieskoniams renkami nesubrendę vaisiai, jie džiovinami, malami į miltelius ir galiausiai pagal skonį beriami į mėgstamus patiekalus. Kardamonai tinka gardinti ryžius, troškintas daržoves ir kitus patiekalus. Tai lapinis, vešliai augantis augalas.

Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai nėra auginami, tai patvirtina genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolės rezultatai, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Vynuogės Lietuvoje puikiai auga. Tai nenuginčijama. Jas puoselėja paprasti sodininkai, vynuogininkai, menininkai ir politikai. Ir augina jas ne dėl lapijos, o dėl ypatingo skonio uogų. Vilniaus pašonėje, Lentvaryje, gyvenanti Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė eina tėvo, žinomo vynuogininko Broniaus Gaigalo pėdomis: 25 arų sklype prie namo ji augina apie porą šimtų vynuogių veislių.

Kiaulių auginimo įmonė „Saerimner” įvykdė teismų sprendimus ir nutraukė neteisėtą Kalvarijos kiaulių fermos pietų Lietuvoje veiklą. Teismas nutarė, kad „Saerimner” nepažeidžia įstatymų, fermoje laikydama iki 10 tūkst. nedidelių paršelių. Kauno teismas atsisakė aiškinti kitų teismų sprendimus dėl to, kaip „Saerimner” turi stabdyti veiklą Kalvarijos kiaulių fermoje, nes įstatymas draudžia aiškinti jau įvykdytą teismo sprendimą. „10 tūkst.

Kinijoje kyla nauja verslo rūsis – tarakonų auginimas. Šiandien už vieną kilogramą galima gauti maždaug 507 litus, rašoma portale qz.com. Junanio medicinos profesorius pastebėjo, kad kalnuose gyvenantys žmonės gydosi keptų kiniškų tarakonų milteliais. Po dešimtmetį trukusių tyrimų šie vabzdžiai įtraukti į tradicinės kinų medicinos sąrašą ir dabar šiuo preparatu galima prekiauti. Nustatyta, kad tarakonų milteliai gydo artritą, krūties vėžį ir turi jauninamųjų savybių.

Praėjus beveik mėnesiui po sūnaus, princo George’o, gimimo, Princas Williamas sutiko pakalbėti apie tai, kaip kūdikio gimimas pakeitė jo gyvenimą, informuoja dailymail.co.uk. Pirmiausiai princas pabrėžia emocinę patirtį, kuri jį sukrėtė labiau nei jis tikėjosi. „Pastarosios savaitės paveikė mane kur kas labiau nei tikėjausi. Tai visiškai kitokia patirtis. Ir nors nuo sūnaus gimimo praėjo dar labai nedaug laiko, daugelis dalykų mane veikia jau visai kitaip nei anksčiau.

Augalai yra puikus dalykas. Jie valo ir puošia namus. Bet tikrai ne visus patartina laikyti namuose, kieme ar net gyvenamoje teritorijoje. Vieni augalai baisiai dvokia, kiti yra nuodingi, treti - sukelia skausmą... Toptenz.net siūlo paskaityti apie 10 augalų, kurių patartina vengti saugumo sumetimais. 5. Hydnora Africana Augalas, kurio geriau vengti (nuotr. toptenz.net) (nuotr. Balsas.lt) Šis ryškus augalas priklauso vadinamajai „dvėsenos gėlių“ šeimai.

Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai. Vos poros mėnesių trečiąją atžalą sūpuojantis politikas apstulbo sužinojęs, kad žmona už vaiko auginimą iš valstybės tegaus 700 Lt, tai yra perpus mažiau, nei „Sodra“ jiems buvo apskaičiavusi prieš devynis mėnesius. Ar į įstatymų pinkles patekęs politikas išdrįs bylinėtis su valstybe, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Motinystė neverta nė minimumo Panevėžio darbo biržos vadovą Viktorą Trofimovą „išmaudė“ įstatymų leidėjai.

Urugvajaus Kongresas praėjusią savaitę tapo pirmąja pasaulyje vastybe, kur bus legalizuotas kanapių auginimas, pardavimas ir laikymas. Lapkritį panašus įstatymas buvo priimtas Vašingtono ir Kolorado valstijose. Narkotikų politika yra paremta draudimu, tačiau atsiranda ženklų, kad šis monolitas nebėra toks jau nepajudinamas, rašo „The Financial Times“. Kol kas kovą su narkotikais laimi pastarieji, dėl didėjančio vartojimo ir didelių išlaidų siekiant jį apriboti.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dėl Baltarusijoje išplitusio kiaulių maro Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos veterinarijos tarnybos sutarė savo pasieniuose su Baltarusija ir Rusija kurti zonas, kuriose smulkūs augintojai negalės auginti kiaulių. Įvažiuojantys iš Baltarusijos automobiliai nuo rugpjūčio vidurio turės mokėti rinkliavą už dezinfekavimo medžiagas.

Taikos ir meilės paukščiais vadinami balandžiai sėja nesantaiką keliolika kilometrų už Panevėžio esančioje sodų bendrijoje „Papartis“. Kodėl iš pažiūros mieli sparnuočiai kai kuriems sodininkams kelia siaubą, domėjosi Inga SMALSKIENĖ. Balandžių augintojas paiso tik raštų Apdergta ir vietomis pradraskyta sodo namo stogo danga, užteršta išpuoselėta veja, įkyrus blandžių burkavimas.

Dauguma šalies žemdirbių organizacijų linkusios perskirstyti ES ir valstybės paramos lėšas, tik grūdų augintojai siūlo palikti dabar galiojantį paramos santykį. ES paramos 2014–2020 m. laikotarpis bus išskirtinis, nes Briuselis pirmą kartą valstybėms suteikia tiek daug laisvės savarankiškai perskirstyti paramos lėšas. Lietuvai suteikta galimybė net iki 25 proc. padidinti tiesiogines išmokas, arba iki 15 proc. padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms.

21 amžiuje maisto pramonė patirs keletą esminių pokyčių: nemaža maisto auginimo dalis persikels į patalpas. Idealus derlius augs pastatų be langų viduje, su kontroliuojama šviesa, temperatūra, drėgme, oro ir maitinimo kokybe. Tokia 21 amžiaus ferma galės kuo puikiausiai veikti kad ir Tokijo dangoraižio rūsyje, sename sandėlyje Ilinojuje ar netgi kosmose. Pažvelkite į šią gizmodo.com parinktą puikių uždarų fermų kolekciją. Čia saulė niekada nešviečia, niekada nelyja, o klimatas – visada idealus.

Sylt – nedidelis žemės lopinėlis Šiaurės jūroje, šiauriausia Vokietijos sala. Iki 1392 metų tai buvo pusiasalis, bet audros nuplovė siaurą žemės juostą, jungiančią Sylt ir žemyną – Sylt tapo sala. 1927 metais vokiečiai supylė pylimą ir 38 km ilgio Sylt sala vėl tapo sujungta su žemynine Vokietijos dalimi, be to, per pylimą buvo nutiestas geležinkelis. Sylt sala – brangiausias Vokietijos kurortas, smėlėtų kopų peizažu, plačiais balto smėlio paplūdimiais primenantis Neringą.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kalvarijos savivaldybės taryba nepritarė bendrovės „Saerimner“ planuojamai kiaulių auginimo veiklai Jusevičių kiaulių komplekse. Vietos bendruomenės atstovai, teismuose kovoję dėl komplekso skleidžiamos smarvės, sveikina tokį tarybos sprendimą. Danijos kiaulių augintojai žada mažinti blogus kvapus. Sausį Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad Jusevičių kaime kiaulių komplekse veikla vykdoma neteisėtai.

Aurelija Malakauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar atgaivinsime kanapių sėjimo tradicijas Lietuvoje? Antradienį Seimas ketina svarstyti pluoštinių kanapių įstatymo projektą. Praėjusią savaitę išvadoms dėl pluoštines kanapes įteisinančių įstatymų pritarė Seimo Kaimo reikalų komitetas. Auginti Kanapes, jei jos turi ne daugiau kaip 0,02 proc. medžiagos, laikomos narkotine, leidžiama visoje Europos sąjungoje – išskyrus Lietuvą.

Puoselėjantieji augalus žino, jog visada yra galimybė rinktis, ką įsileisti į savo namų kiemą. Vieniems augalai tampa tik aplinkos fonu. Kitiems – galimybe išreikšti save. Klevų raudoniu iš tolo švytintis Danielės Šležienės sodas – ypač pastebimas rudenį. Jame ne tik ji, bei ir visi šeimos nariai randą sielos atgaivą. Pabėgo iš miesto Vilniuje gimusios ir užaugusios Danielės niekas nepavadintų asfalto vaiku. Ji pati tikino, kad didžiausią įspūdį jai paliko tėvo sodas pamiškėje.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Kas geriau – švaresni degalai ar daugiau plotų maisto produktų gamybai? Šis konfliktas pasaulyje trunka kelerius metus. Jo aidas atslinko ir iki Briuselio. EK jau svarsto pristabdyti biodegalų plėtrą. Vien dėl biodyzelino gamybos rapsų plotai Lietuvoje išsiplėtė šimtus kartų. A.Barzdžiaus nuotr. Iš nuostolių liūno negalintys išlipti Lietuvos biologinių degalų priedų gamintojai įsitikinę, kad tai juos galutinai pribaigtų. Į degalus – ne mažiau kaip 10 procentų biologinių priedų.

Žemės ūkio verslas vilioja ne vieną, ypač kai pamatoma, kokia sėkmė lydi nuosekliai šioje srityje dirbančius ūkininkus. Itin patraukli šiuo metu atrodo avininkystė. Apsilankiusieji Giedriaus Prakapavičiaus ūkyje vykusioje pirmojoje Lietuvoje avininkystės parodoje įsitikino, kad jei atkakliai siekiama tikslo, nebaisios jokios kliūtys. Pradėjo nuo penkių avių Molėtų rajone ūkininkaujantis G.Prakapavičius yra iš tų žmonių, kurie niekada nekeikia valdžios ir neieško kaltų.

Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiemet užaugintas labai geras – 300 tūkst. tonų – daržovių derlius. Jo pakaktų vidaus poreikiams patenkinti, tačiau didžiąją dalį lietuviškų daržovių augintojai išveš į Rusiją, Čekiją, Vengriją ir Didžiąją Britaniją, o mes valgysime įvežtinę produkciją. Daržovių augintojai nėra patenkinti vidaus rinkoje siūlomomis kainomis.

Spalį nuimamas rudeninis topinambų derlius. Tačiau ūkininkai didžiąją maistingų gumbų dalį palieka žiemoti ir kasa juos bet kada. Topinambų gumbai užauga iki 800 g. Iš hektaro jų prikasama apie 35–50 tonų Plotai ūkyje didinami Šilutės rajono ekologinio ūkio šeimininkas Povilas Gumbelevičius topinambus augina jau penkerius metus. Iš turimų 90 ha dirbamos žemės topinambams pernai buvo skirta 38,2 ha, o šiemet – daugiau kaip 40 ha. Ūkininkas džiaugiasi gumbų formų ir spalvų įvairove.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) Agrocheminių tyrimų laboratorijos duomenimis, rūgščių dirvų, kurių pH 5,5 ir mažiau, per pastarąjį dešimtmetį padidėjo: Plungės rajone – 29,9 proc., Šilalės rajone – 16,4 proc., Skuodo rajone – 12,2 proc., Kretingos rajone – 12,3 proc., Tauragės rajone – 10,6 proc., Šilutės rajone – 10,4 proc. Spartūs rūgštėjimo procesai Du trečdaliai mūsų šalies dirvų yra rūgščios.

Parlamentarai trečiadienį priimtame Gyvūnų globos ir laikymo įstatyme numatė privalomą naminių gyvūnų ženklinimą, taip pat apibrėžė, kas yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Kai kurie parlamentarai siūlė daugiabučiuose drausti laikyti kovinių veislių šunis, tačiau tam nebuvo pritarta. Siūlymui prieštaravę kinologai teigia, kad ne veislė nulemia šuns charakterį, o jo šeimininkas.

Pastaraisiais metais Lietuvoje populiarėja smidrų auginimas. Auginimo patirties sėmėsi Danijoje Šiaulių rajono ūkininkai Jurgita ir Kęstas Krištopaičiai augina 1,5 ha smidrų, kitaip dar vadinamų šparagais. Šio verslo sutuoktiniai ėmėsi grįžę iš Danijos. „Danijoje dirbome viename iš stipriausių šparagų ūkių. Ten įgijome ne tik jų auginimo, bet ir derliaus dorojimo įgūdžių.

Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.

Ketvirtadienį Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos prašymu iš darbotvarkės buvo išbrauktas klausimas dėl pluoštinių kanapių auginimo įteisinimo. Konservatorius Jurgis Razma tokį prašymą argumentavo tuo, kad projektą dar reikėtų suderinti su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabomis.

Dekoratyvinės saulėgrąžos Kauno rajone auginamos ne vien dėl grožio, nors gėlės su dideliais žiedais ypač madingos kuriant įvairias kompozicijas. Buvę mokslininkai eksperimentuoja, veda naujas saulėgrąžų veisles ir sėkmingai parduoda. Laukuose Babtuose geltonomis galvutėmis šviečia apie penkiasdešimt veislių dekoratyviųjų saulėgrąžų. Šiemet pražydusios keliomis savaitėmis anksčiau, beveik visos jau iškeliavo pas pardavėjus.

Iš paprasto avokado kauliuko galima labai greitai išauginti tikrą medį. Augalai nėra lepūs ir auga fantastiškai greitai. Nors gamtoje tokie medžiai pasiekia 18 metrų, namuose jis gali išstypti iki metro. Po to, kai suvalgėte avokadą, paimkite kauliuką, pradurkite jį trijose arba keturiose vietose paprastu dantų krapštuku, maždaug per vidurį. Krapštukas turėtų pradurti 3-4 mm. Paimkite stiklinę ir pripildykite ją vandeniu. Įmerkite ten kauliuką bukuoju galu. Ir būkite kantrūs.

Trys iš keturių mamų Jungtinėje Karalystėje liktų namuose auginti vaikų, jei tai leistų finansinės galimybės, atskleidė neseniai atlikta apklausa, kurios rezultatais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Tyrimas rodo, kad tradicinė šeima, kuomet tėvas uždirba pinigus, o mama lieka namuose, išlieka daugumos moterų idealu.

Ne pradžiamokslis Lietuvos veterinarijos akademijoje veterinarijos gydytojo kvalifikaciją įgijęs Raseinių rajono ūkininkas Mykolas Hofertas su bitelėmis draugauja jau daugiau nei 50 metų. Ne tik savo didelį bityną turi, bet ir kitus bitininkus kartkartėmis pamoko: „Kolūkių laikais buvau atsakingas už kolūkių bitynus, teko kontroliuoti jų darbą, patarti, kaip bites gydyti, kokių profilaktikos priemonių nuo ligų imtis.

Pasak Lietuvos kailinių žvėrelių ir triušių augintojų draugijos pirmininko profesoriaus dr. Artūro Stimbirio, triušius auginti nėra paprasta, tam reikia turėti žinių ir patirties. Sumažino augintinių skaičių Ukmergės mieste gyvenantis Vladas Bražinskas triušininkyste užsiima du dešimtmečius. Iš pradžių jis laikė per 50 triušių – tuo metu didelę paklausą turėjo išdirbti kailiukai. Dabar V. Bražinskas laiko tik kelias triušių šeimas.

Geras šių metų grūdų derlius paukštininkystės ūkių nedžiugina. Europos Komisijai nustačius griežtus reikalavimus, kiaušinių kaina šoktelėjo į kai kuriems vartotojams nepasiekiamas aukštumas, todėl paukštininkai nerimaudami stebi naują išbandymą – aukštas grūdų supirkimo kainas – ir svarsto išlikimo galimybes.

Paprastai braškių sezonas trunka apie 3–4 savaites, tačiau pagreitinant ankstyvų braškių derėjimą pridengus jas daržo danga, auginant vidutinio ankstyvumo bei vėlyvas veisles, jų sezonas tęsiasi pakankamai ilgai. Roberto Šerpyčio  ūkyje braškių skanauti galima nuo birželio pradžios iki rugpjūčio. Šiais metais iš vieno hektaro vidutiniškai priskinta apie 18–20 t kvapnių braškių. Specializacija pasiteisino „Uogas auginame švarioje aplinkoje, arti nėra magistralinių kelių.

Vie­nin­te­liai Bal­ti­jos ša­ly­se bi­zo­nų ūkį tu­rin­tys Aud­ra ir Ro­lan­das Sche­lenz, ke­ti­nę vers­lą plė­to­ti Lie­tu­vo­je, šian­dien lin­kę sa­vo sva­jo­nes įgy­ven­din­ti už­sie­ny­je. Lie­tu­vo­je – per ma­ža rin­ka. Ir po­žiū­ris į vers­li­nin­ką – ne toks, koks tu­rė­tų bū­ti.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas piktinasi biokuro žaliavos - karklų - auginimo skatinimo politika ir mano, kad tai prilygsta nusikaltimui. „ Kaip ūkininkas aš kategoriškai esu prieš šitas nesąmones. Vis dėlto Lietuvoje nėra tokia žemė, kad ją galėtume apsodinti karklais. Karklų auga sočiai visose pamiškėse ir visuose pagrioviuose, tegul tik juos susitvarko, o neaugina ant 50 proc. balų našumo žemės.

Beveik prieš penkis dešimtmečius ukmergiškis gėles ir daržoves ėmė auginti stengdamasis papildyti šeimos biudžetą ir sustiprinti sveikatą. Dabar, sulaukęs garbaus amžiaus, A.Blauzdys dirba savo malonumui. Malonumas ir nauda Aštuntą dešimtį bebaigiantis vyras pasakojo, kad, sukūręs šeimą ir pasistatęs namą, dirbo ne tik valdišką darbą. Laisvalaikiu jis užsiėmė ir malonia veikla. „Žmona nedirbo, reikėjo papildyti šeimos biudžetą. Todėl sugalvojau pasistatyti šiltnamius ir auginti gėles.

Kristina De Witte į Lietuvą iš Danijos su šeima atvyko prieš šešerius metus. Įsigiję veikiančią žemės ūkio bendrovę „Laufriza“ jie ūkininkauja Kėdainių rajone. Raguočių bandą laikantys ūkininkai ėmė auginti kukurūzus pašarui dėl jų maistingų ir energetinių savybių. Žaliąją šios kultūros masę rudenį jie silosuoja. „Kukurūzus mes sėjame kiek kitaip nei lietuviai. Grūdus į žemę beriame tik tuomet, kai žemė įšyla: gegužės pradžioje arba viduryje.

Kraičio gavo veršiuką Į Veprių ambulatoriją bendrosios praktikos slaugytoja Z.Barkauskienė atvyko beveik prieš keturis dešimtmečius, gavusi paskyrimą po studijų. „Kol nebuvau sukūrusi šeimos, gyvulių nelaikiau, bet ištekėjusi iš anytos kraičio gavau veršiuką. Dovanodama gyvulį, vyro mama man palinkėjo, kad jį gražiai auginčiau. Nuo tada ir pradėjau laikyti gyvulius. Gimus dukrai, karvės reikėjo dėl šviežio pienelio“, – pasakojo moteris.

Besidominčiųjų sraigių veisimu daugėja, tačiau kol kas lietuviams toks netradicinis verslas – vis dar sunkiai įveikiamas. Panevėžio rajone, Trakiškyje, įsikūrę Janina Krištopaitienė ir Remigijus Skupas jau porą metų bando užsidirbti augindami sraiges. Pradėję nuo nedidelės motininių sraigių bandos, ūkininkai tikisi jau šiemet sulaukti bent minimalios investicijų grąžos.

Sodams tręšti tinka tiek paprastos, tiek sudėtinės ar kompleksinės trąšos. Svarbiausia – nustatyti, kokio elemento vaismedžiams trūksta. Tačiau retas sodininkas mėgėjas atlieka dirvožemio tyrimus ir aiškinasi, ko trūksta jo auginamiems vaismedžiams. Geriau tręšti per du kartus Vegetacijos pradžioje galima naudoti populiariausią azoto trąšą – amonio salietrą. Ja patartina tręšti neutralios arba jai artimos reakcijos dirvožemiuose įveistus sodus.

Braškės – nereiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Be to, labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. „Kuo smėlingesnė dirva, tuo daugiau braškes reikia tręšti organinėmis trąšomis. Molio ir sunkaus priemolio dirvoje pasodinti augalai vargsta, skursta, nes supuolusi žemė nepraleidžia oro. Į tokią dirvą taip pat reikia įterpti mėšlo ir durpių. Taigi žemę braškynui reikia ruošti iš anksto. Nepatartina jų sodinti po bulvių.

Vaikų priežiūros sistema šaukte šaukiasi reformų, teigia specialistai, atlikę tyrimą, kuriame vertinamos vaikų priežiūros paslaugos kokybės, kainos ir prieinamumo aspektais, rašo www.bbc.co.uk. Panašu, kad dauguma vidutines pajamas gaunančių britų šeimų apie ketvirti uždirbamų pinigų išleidžia vaikų priežiūros paslaugoms apmokėti, atskleidžiama parlamentarės Elizabethos Truss pateiktoje ataskaitoje.