augimas

Paprastai pjaustydami svogūnus įvairias būdais stengiamės tai atlikti nesudirginant akių. Vieni nuolat kaišioja peilį po vandens srove, kiti stengiasi tai atlikti greitai ar kuo mažiau žvilgčioti. Jei esate vienas tų jautriaakių, tikriausiai nustebsite, kad yra merginų, kurios savo noru svogūnais įtrina zoną palei akis – antakius. Pasirodo, ši procedūra skatina jų augimą.

Lietuvoje šių metų pirmąjį ketvirtį užregistruoti 5273 nauji lengvieji automobiliai - 21 proc. daugiau nei 2015 metų sausį-kovą, kai jų buvo užregistruota 4340, skelbia bendrovė „AutoTyrimai“, remdamasi „Regitros“ duomenimis. Vien tik kovą šalyje užregistruota 1870 naujų lengvųjų automobilių, arba 26 proc.

 Lietuvos pramonės augimas pernai lapkritį buvo vienas didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Europos Sąjungos statistikos tarnyba. Pramonės produkcijos gamyba lapkritį, palyginti su 2014 metų lapkričiu, Lietuvoje padidėjo 4,9 proc., rodo trečiadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Didesnis augimas buvo tik Airijoje (14,2 proc.), Slovakijoje (11,9 proc.), Vengrijoje (7,1 proc.) ir Lenkijoje bei Švedijoje (po 5,5 proc.

Nors šiuo metu laisvų biurų Vilniaus A ir B klasės verslo centruose yra vos 1 proc., per artimiausius du metus situacija gali ženkliai pasikeisti. Iki 2018 metų sostinėje nuomojamų biurų plotas išaugs net 30 proc. Planuojama, kad bus pastatyta apie 150 tūkst. kv. metrų ploto naujų verslo centrų.  „Vidutiniškai per metus sostinėje išnuomojama apie 30 tūkst. kv. metrų modernių biurų ploto. 2014 metais buvo išnuomota 30 tūkst. kv. metrų modernių biurų ploto, o 2015 metais – apie 40 tūkst. kv.

VĮ „Regitra“ duomenimis, 2015 metais Lietuvoje naujų lengvųjų automobilių skaičius išaugo 18 proc. Vis didesnė dalis lietuvių vietoj naudotų mašinų rinkosi naujas. Atsigaunanti šalies automobilių rinka diktuoja pokyčius, o šalies gyventojai ima vertinti kokybę.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), dar kartą sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos ūkio plėtra bus lėčiausia Baltijos šalyse. Naujausiais EPRB duomenimis, Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,7 proc., o 2016 metais - 3 procentus. Latvijai prognozuojama atitinkamai 2,3 proc. ir 3,1 proc., o Estijai - 2 proc. ir 2,8 proc. ekonomikos plėtra.

Kad ir kaip atrodytų keista ir paradoksalu, tačiau tie, kurie turi pasiskolinę dešimtis ar šimtus tūkstančių eurų, tikrai turėtų laukti infliacijos. Šiuo metu pinigai, kurie „guli kojinėje“ ir niekur nedirba ne tik nepraranda vertės bet ir dėl neigiamos infliacijos arba kitaip defliacijos įgauna didesnę vertę. Tai vyksta nepaisant Europos centrinio banko (ECB) titaniškų pastangų įsukti ekonomiką.

 Jau tūkstančius metų aplinką jaučiame ir suvokiame padedami pėdų. Nors šiandien jos dažniausiai apautos batais, nereikėtų pamiršti jų įtakos mūsų kūnui. Bene daugiausia dėmesio reikalauja vaikų pėdutės – nuo to, kaip jos susiformuos, priklauso ir laikysena. Kaip atpažinti, ar pėdutės formuojasi taisyklingai, kaip jas mankštinti, tinkamai pasirinkti avalynę? Visa tiesa – iš specialistų lūpų.

 Ministrų kabinetas posėdyje nutarė nuo spalio 1 dienos padidinti doktorantų stipendijas 25 procentais. Nuo spalio mėnesio pirmųjų metų doktorantai gaus 394,25 euro stipendiją, o vėlesniųjų metų doktorantai – 456 eurus. Iki šiol doktorantų stipendijos siekė atitinkamai 315,4 ir 364,8 euro. Doktorantų stipendijų didinimas 2015 m. bus finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų. 2016 m. padidintoms stipendijoms Finansų ministerija papildomai numato 2 mln. eurų.

 Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) taryba pritarė joje pristatytam didėjančiam 2016 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, kuris sudarys 1,44 mlrd. eurų. Lyginant su 2015 m., ateinančių metų PSDF biudžeto pajamos ir išlaidos didėja 4,1 proc. arba 56,1 mln. eurų.

Gyventojai nuodugniai nesidomi šalies ekonomika, tačiau kai žinios pasisuka apie atlyginimų kilimą, abejingų nelieka. Vis dėlto šis rodiklis Lietuvos ūkiui gali reikšti ir blogą naujieną. Kaip pastebi banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jakaterina Rojaka, atlyginimų augimas Lietuvoje atsirado dėl to, kad mažėja darbo neturinčių žmonių. „Šiemet atlyginimų didėjimo tempai nemažina apsukų.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai pabrėžia, kad Europos mažmeninės prekybos sektoriaus padėtis gana sudėtinga ir įtampa po truputį auga. Maža pelno marža išsiskiriantis mažmeninės prekybos verslas susiduria su keletu esminių veiksnių, kurie neleidžia lengviau atsipūsti prekybos tinklų valdytojams. Kaip ir ūkininkai, Europos prekybininkai nukenčia nuo smunkančio vartojimo Senajame žemyne. Sektoriuje įsivyravo stipri konkurencija, kuri taip pat trukdo padidinti pelno maržą.

 Pensijos nuo kitų metų vidurio gali didėti vidutiniškai 6 proc. - maždaug 16 eurų kiekvienam pensininkui, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė. „Esame nuoseklūs ir stebime bei prognozuojame, kokie bus 2016 metai. Mes manome, kad pensijos turi būti keliamos nuo 2016 metų liepos 1 dienos. Vidutiniškai 6 proc. didės visiems pensininkams pensijos“, - antradienį spaudos konferencijoje žurnalistams sakė A.Pabedinskienė.

 „Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,3%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 0,8% (birželį metinis augimas siekė 0,6%). Teigiami butų kainų pokyčiai liepos mėnesį buvo užfiksuoti Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

 Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2015 m. birželį sudarė 772,8 mln. eurų ir palyginti su praėjusių metų birželiu, padidėjo 7,5 proc. palyginamosiomis kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta augo beveik 5 nuošimčiais. Pasak ekspertų, tokio spartaus augimo buvo galima tikėtis, mat iki šiol šį sektorių stabdė neužtikrintumas dėl euro ir geopolitinės padėties. „Tai nėra unikalus reiškinys.

Viduriniosios klasės stiprėjimas yra vienas geidžiamiausių tvarios ekonomikos elementų. Vis dėlto pirmiausiai atsigaunančioje ekonomikoje daugėja prabangos prekių. Ekspertų teigimu, Europa po krizės atsigauna, o didžiausias prabangos ir turto šuolis bus fiksuojamas Rytų ir Centrinėje Europoje. Akivaizdžiausias to simbolis yra prabangių automobilių su naujos registracijos numeriais pasirodymas gatvėse.

Beveik visų Lietuvoje veikiančių II pakopos pensijų fondų grąža 2015 m. pirmąjį pusmetį buvo teigiama, o vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis sudarė 4,70 proc.. Nuo metų pradžios II pakopos pensijų fondų grynųjų aktyvų vertė padidėjo 178,19 mln. Eur ir sudarė 2,044 mlrd. Eur (7,057 mlrd. Lt). „Po įspūdingo starto šių metų pirmąjį ketvirtį antrasis ketvirtis pensijų fondams nebuvo toks sėkmingas.

Prieš įvedant eurą daugelis gyventojų baiminosi, kad tada pamatys kiek daugiau uždirba kitų šalių gyventojai, mat nereikės konvertuoti valiutos. Lietuva negali pasigirti didžiausiais atlyginimais Europos Sąjungoje (ES), tačiau yra šalių, kur galime pasijusti turtingesni. Portalo mapijoziai.lt analitikai pagal Eurostat palyginamuosius vartotojų kainų duomenis (CPI, HICP) ES ir kaimyninėse šalyse palygino, kokią perkamąją galią lietuvis įgauna turėdamas savo šalyje uždirbtus 100 eurų.

Birželio mėn. iš 100 stebimų pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 44 prekių ir paslaugų kainos eurais padidėjo, 39 – sumažėjo, 17 – nepasikeitė. 2015 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., stebėti dideli daržovių ir vaisių kainų pokyčiai: žaliosios vynuogės pabrango 23,4 proc., apelsinai – 19,6, svogūnai – 17,8, burokėliai – 13,6 proc., o atpigo ankstyvieji baltagūžiai kopūstai – 38,5 proc., pomidorai – 18,7, ankstyvosios bulvės – 11,2 proc.

 SEB banko būsto kainų lūkesčių rodiklis rodo, kad šių metų birželį pusė (50 proc.) respondentų tikėjosi, kad būsto kainos per artimiausius dvylika mėnesių padidės, šeštadalis (15 proc.), – kad sumažės, o ketvirtadalis (25 proc.), – kad nesikeis. Prieš tris mėnesius būsto kainas didėsiant manė 42 proc. gyventojų, mažėsiant – 18 proc., išliksiant tokias pat – 30 procentų.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 29-liepos 5 d. siekė 46,44 euro už megatvavalandę. Palyginti su ankstesne savaite, elektros kaina biržoje išaugo 14 procentų. Visoje „Nord Pool Spot“ sistemoje vidutinė kaina buvo 13,4 EUR/MWh. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 67 proc. šalyje suvartotos elektros, 49 proc. elektros importuota iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, likusi dalis – iš trečiųjų šalių.

Per sausio-birželio mėnesius bankrutuojančiomis tapo 1014 įmonių, arba 24% daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ analizė pagal Registrų centro duomenis. Bankrutuojančių įmonių pokytį dalinai nulėmė aktyvesni valstybės įstaigų, kurios skatinamos surinkti daugiau mokesčių į valstybės biudžetą, skolų išieškojimo veiksmai.

 Nuo trečiadienio 25 eurais - iki 325 eurų didėja minimali mėnesio alga (MMA). Taip pat 3 eurais iki 108 eurų didėja bazinė pensiją, o draudžiamosios pajamos - taip pat 3 eurais iki 434 eurų. MMA didinimui biudžete numatyta skirti 14,4 mln. eurų, o senatvės pensijų didinimui šiemet reikės papildomai 22,86 mln. eurų iš „Sodros“ biudžeto bei 3,94 mln. eurų - iš valstybės biudžeto.

Gyventojų pradelstų skolų portfelis už paslaugas ir prekes į kreditą gegužės mėnesį praktiškai nepakito ir mėnesio pabaigoje sudarė 1,04 mlrd. EUR. Tuo tarpu ketinimų kredituotis stebima kiek mažiau antrą mėnesį iš eilės, rodo gyventojų savitarnos sistemos „Mano Creditinfo“ duomenys. Gegužės mėnesį pradelstų įsipareigojimų suma nežymiai ūgtelėjo telekomunikacijų, elektros tiekimo ir komunalinių paslaugų įmonėms, tačiau bendrame portfelyje augimo neliko dėl dalies finansų įstaigų nurašytų skolų.

 „Akmenės cementas“ elektros energiją ir toliau pirks laisvojoje rinkoje. Bendrovė pratęsė bendradarbiavimo sutartį su nepriklausomu elektros tiekėju „Elektrum Lietuva“. „Akmenės cementas” elektros energiją iš „Elektrum Lietuva“ perka nuo 2011 metų. Bendrovė vidutiniškai suvartoja 130 mln. kWh elektros energijos per metus. Planuojama, kad 2015 metais suvartojamos elektros energijos kiekis augs iki 150 mln. kWh, nes bendrovė paleido naują sauso gamybos būdo klinkerio liniją.

 Jau antrą savaitę iš eilės vidutinė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje mažėjo 8 proc. – siekė 39,39 EUR/MWh. Tokį kainų kritimą lėmė 27 proc. didesni elektros perdavimo pajėgumai iš Estijos ir Rusijos. Elektros kainos Lietuvoje ir Latvijoje svyravo nuo 5,06 EUR/MWh iki 58,10 EUR/MWh. Augo „Estlink” jungties pajėgumai Estijoje vidutinė elektros kaina sumažėjo 13 proc. ir tesiekė 24,61 EUR/MWh. Čia kainos svyravo nuo 4,06 EUR MWh iki 57,99 EUR/MWh.

Lietuvos bankų asociacija paskelbė apibendrintus pirmojo šių metų ketvirčio Lietuvoje veikiančių bankų finansinių grupių veiklos rodiklius. Pastarosiomis dienomis paaštrėjo diskusijos dėl grynųjų pinigų naudojimo apribojimų. Visgi matomos tendencijos laidžia sakyti, kad žmonės jau keičia savo įpročius ir grynųjų pinigų palaipsniui naudoja vis mažiau. Palyginus šių ir praeitų metų pirmųjų ketvirčių duomenis, galima išskirti teigiamų tendencijų atsiskaitant kortelėmis.

 Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje birželio 1–7 siekė 46,38 euro už megavatvalandę (16 lito ct/kWh). Praėjusią savaitę kainos Lietuvos prekybos zonoje gana stipriai svyravo dėl šokinėjančios vėjo elektrinių gamybos. Palyginti su ankstesne savaite kaina biržoje pakilo 15 procentų, tačiau praėjusiais metais atitinkamu laikotarpiu kaina buvo 44 proc. didesnė. Per praėjusią savaitę į Lietuvą importuota vidutiniškai 60 proc.

 Lietuvos ir Latvijos kainų zonose vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę nukrito 2 proc., o Estijos kainų zonoje ji pigo dar daugiau – net 12 proc. Teigiamus kainos pokyčius po gegužės viduryje skelbto brangiausio per 3 mėnesius periodo lėmė sumažėjusi elektros paklausa, išaugusi gamyba ir pilnu pajėgumu po remonto pradėjusi veikti „Estlink“ jungtis. Elektra Estijoje – pigiausia nuo metų pradžios Lietuvoje ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę siekė 40,13 EUR/MWh.

Komercinių bankų lūkesčiai dėl nekilnojamojo turto (NT) kainų pokyčių per metus pasikeitė iš esmės – beveik nebeliko būsto kainų augimą prognozuojančių bankų, nors dar pernai pavasarį tokių buvo daugiau nei pusė. „Pernai pavasarį su euro įvedimu sieti NT kainų augimo lūkesčiai neišsipildė, šiuo metu kainų prognozės gerokai nuosaikesnės.

Balandžio mėnesį vidutinės skelbimuose siūlomos ir parduodamų, ir nuomojamų butų didmiesčiuose kainos buvo didesnės nei kovą, nors kai kur pokytis siekė mažiau nei procentą. Parduodamų butų pasiūlos kainos labiausiai augo Kaune, nuomojamų butų – Klaipėdoje. Kaune didesnis pokytis nei Vilniuje ar Klaipėdoje Balandį fiksuotas nedidelis teigiamas parduodamų butų kainų pokytis, rodo skelbimuose pateikiamų kainų statistika.

 Vidutinė elektros kaina praėjusią savaitę kito nežymiai – jai regione nukristi neleido užsitęsęs „Estlink“ jungties gedimas. Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektra pabrango 1 proc., o Estijos – 2 proc. Jungties gedimas brangino elektrą Estijoje Lietuvos ir Latvijos kainų zonose elektros kaina praėjusią savaitę siekė 36,10 EUR/MWh. Nors augimą lėmė 5 proc. sumažėjusi elektros gamyba abiejose šalyse, kiti rodikliai beveik nekito, tad kainos išsilaikė panašios, kaip ir ankstesnę savaitę.

Prieš įvedant eurą gyventojai labiausiai baiminosi kainų padidėjimo. Natūralu, kad pasikeitus valiutai, parduotuvėse žmonės akyliau ieško, kas pabrango, o ne kas atpigo. Ir randa. Visgi oficiali statistika rodo, kad pastaruoju metu infliacijos reiškinys šalyje buvo beveik išnykęs. Teigiamą mažos infliacijos ar net defliacijos įtaką turėjo pajusti tie, kas gauna nedideles pajamas ir turi griežtai kontroliuoti kasdienines išlaidas.

Euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, augo 0,5 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Euro zonos pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys bus paskelbti šią savaitę. Pigi nafta skatino vartojimą Manoma, žema naftos kaina buvo vartojimo augimo „variklis“ ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. „Danske Bank“ prognozuoja, kad didžiosios Europos ekonomikos augo – Vokietijos BVP galėjo augti 0,6 proc.

Pasibaigus potvynių sezonui, elektros kaina Lietuvos ir Latvijoje kainų zonose praėjusią savaitę augo net 25 proc., o Estijoje – 4 proc. Tokius pokyčius lėmė sumažėjusi vietinė gamyba ir elektros jungties gedimas. „Estlink“ jungties gedimas augino kainą visame regione Lietuvos ir Latvijoje elektros kaina praėjusią savaitę augo iki 39,48 EUR/MWh. Augimą lėmė 19 proc.

Rinkos tyrimų ir konsultacijų bendrovės TNS LT atlikta reklamos monitoringo analizė parodė, kad 2015 m. sausio-kovo mėnesiais bendros reklamos apimtys Lietuvoje paaugo 9,3 proc., lyginant su 2014 m. analogišku laikotarpiu. Šiais metais reklamos apimtys labiausiai augo kino reklamoje, kiek mažiau lauko, TV ir radijo kanaluose. „Pirmąjį šių metų ketvirtį žiniasklaidoje labiausiai išaugo socialinės reklamos gross apimtys – net aštuonis kartus.

 2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų.

Remiantis neaudituotais duomenimis, specializuoto paskolų banko „Bigbank AS“ Lietuvos filialo paskolų portfelis 2015 m. pirmą ketvirtį pasiekė 38,7 mln. EUR ir, lyginant su 2014 metų atitinkamu ketvirčiu, augo 15 proc. Grynasis banko pelnas šių metų pirmą ketvirtį sudarė 108,8 tūkst. EUR. „Banko paskolų portfelis išlaikė spartų augimą tiek 2014 pabaigoje, tiek 2015 metų pirmą ketvirtį.

 Pasaulinės tendencijos rodo, kad dabartiniai moksleiviai, vadinamoji Z karta, yra visai kitokie nei buvusios kartos prieš juos. Besikeičiantis gyvenimo tempas, naujųjų technologijų kaita, neišvengiamai keičia jų būdo savybes bei požiūrį į gyvenimą. Deja, ne visi tėvai ir pedagogai supranta, kad kiekviena karta iš prigimties yra kitokia. Užuot priėmę juos tokius, kokie yra, taiko senas ugdymo metodikas ir bando perauklėti savaip. O anot specialistų, tai didelė klaida.

 Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, pirmadienį kreipdamasis į kasmetinės Lietuvos bankų asociacijos apskritojo stalo diskusijos dalyvius, pasveikino su visų sėkmingai atliktu darbu – euro įvedimu Lietuvoje. „Lietuvos bankų asociacijos misija – kurti visuomenės gerovę, užtikrinant konstruktyvius klientų, priežiūros institucijų ir bankų tarpusavio santykius siekiant įtvirtinti reputaciją ir pasitikėjimą bankų sistema visuomenėje bei palankią aplinką bankininkystės veiklai.

 Šiandien Europos Komisijos paskelbtais duomenimis, žuvusiųjų Europos Sąjungos keliuose skaičius 2014 m., palyginti su 2013 m., sumažėjo 1 proc.  Nuo 2010 m. bendras žuvusiųjų ES keliuose skaičius sumažėjo 18,2 proc.   2014 m. ES keliuose vidutiniškai žuvo 51 iš milijono gyventojų. Kaip ir anksčiau, santykinai mažiausia žūstama Maltos, Nyderlandų, Švedijos ir Jungtinės Karalystės keliuose: ten užfiksuojama mažiau nei 30 žūčių milijonui gyventojų.

Finansų grupės „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad Šią savaitę skelbiamus bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklius tiek Rytų Europa, tiek euro zona pasitiks „minorinėmis“ nuotaikomis. Rytų Europos BVP augimas mažėja, o euro zonos BVP rodiklis nepaliks nulio zonos. Rytų Europoje ūkio varikliai stoja Rusija trečiojo ketvirčio BVP rodiklius paskelbs pirmoji – ketvirtadienį. Prognozuojamas 0,3 proc. ketvirčio augimas, apie 0,50 proc.

Lietuvos ekonomika trečiąjį ketvirtį augo sparčiau nei tikėtasi. Vidaus paklausa, atsigaunanti statyba bei kylantis transporto sektorius tampa vienais svarbiausių ūkio augimą skatinančių veiksnių. Nepaisant to, „Danske Bank“ išlaiko nepakeistas šalies ūkio augimo prognozes 2015 bei 2016 metams. Viršijo lūkesčius Statistikos departamento pirminiu vertinimu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 2,6 proc.

„Pamenu, kad pirmą dieną, kai susitikome, jis tilpo man ant delno“, – savo prisiminimais internete dažnai dalijasi šunų augintojai. O jūs ar prisimenate, koks buvo jūsų šuniukas, kai tik susitikote? Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm. archyvo) Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm. archyvo) Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm. archyvo) Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm. archyvo) Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm. archyvo) Šuniškas „prieš ir po“ (nuotr. asm.

Vidutinė elektros energijos kaina „Nord Pool Spot“ biržos Lietuvos prekybos zonoje rugsėjo mėn. buvo 19,9 cento už kilovatvalandę arba 4 proc. aukštesnė nei rugpjūtį. Skandinavijos šalių prekybos zonose rugsėjo vidutinė elektros kaina, lyginant su rugpjūčiu, augo 6 proc., Švedijos ketvirtojoje prekybos zonoje – 5 proc., Estijoje prekybos zonoje - 10 proc. Tačiau lyginant su praėjusių metų rugsėju, kainos Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 7 proc., Estijoje 9 proc., Suomijoje – 20 proc.

Per tris šių metų ketvirčius Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamos buvo beveik puse milijardo litų didesnės nei pernai tuo pačiu metu, rodo išankstiniai duomenys. Sausio – rugsėjo mėn. „Sodros“ biudžeto pajamos buvo 7 mlrd. 309 mln. Lt (2 mlrd. 116,8 mln. €). Tai yra 7,3 proc. (498,3 mln. Lt arba 144,3 mln. €) daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį ir 2,4 proc. (171 mln. Lt arba 49,5 mln. €) daugiau nei buvo planuota.

Statistikai kol kas negali pasakyti, ar kainos didėja dėl euro įvedimo. Jų teigimu, didžiausios įtakos prekių ir paslaugų kainoms rugsėjį, kaip ir rugpjūtį, turėjo nuolaidos ir sezoniškumas. „Mes matome ryškią sezoniškumo įtaką, o paslaugų kainų kilimo tendencija išlieka, ir tikrai negalime teigti, ar tam daro įtakos sprendimas įvesti eurą, ar dar kažkokie veiksniai.

Edmundas Jakilaitis, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Iki šių metų pabaigos dar galios pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata centriniam šildymui, todėl jis kainuoja dešimtadaliu pigiau nei turėtų kainuoti. Vyriausybė siūlo lengvatos kitąmet nebepratęsti: tai leistų į valstybės biudžetą surinkti 200 mln. litų daugiau pajamų. Liberalai siūlo pratęsti lengvatą dar metams.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) vertinimu, per anksti kalbėti apie PVM lengvatos centralizuotai tiekiamai šilumai panaikinimą, kol valstybė neišsprendė pagrindinių energetinių problemų. Skaičiuojama, kad panaikinus lengvatą, šiluma pabrangtų apie 11 procentų. „Valstybė, norinti surinkti daugiau pinigų iš centralizuotai besišildančių žmonių, turi pati dėti daugiau pastangų, kad įsisenėjusios šilumos vartotojų bėdos būtų išspręstos.