augimas

Pradedantys verslininkai, dažnai save pozicionuoja kaip „tik pradedančiuosius“. Tokiu būdu patys užsiblokuoja, rašo „Entrepreneur“. Tuomet pokyčiai, vedantys prie verslo augimo, trunka daug ilgiau.  Malonu prisiminti ir kalbėti apie tai, kaip jūsų verslas išsiplėtė per kelerius metus. Vis dėlto, jeigu ir toliau visiems pasakosite, kad esate tik startuolis, situacija nepasikeis.

2013 metai buvo santūriai geri, tačiau Lietuvos ekonomikos augimas atsirėmė į lubas. Rudenį skelbti BVP augimo duomenys buvo nuviliantys Estijoje ir Lietuvoje. Mažai tikėtina, kad IV ketv. pamatytume paspartėjimą. Vidaus paklausos padėtis šiuo metu yra santykinai geresnė, o iš eksporto ir pramonės pusės paramos stinga. Jaučiama recesiją patyrusios euro zonos įtaka.  Nepaisant riboto augimo, Baltijos šalių BVP lieka vienos labiausiai augusių Europoje.

Atimti pinigus iš turtingųjų ir padalinti juos vargšams – toks paprastas sprendimas, atrodytų, gali išspręsti visas Lietuvos ekonomines problemas. Tačiau „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas Šervudo girių herojaus metodą vadina populistiniu ir sako, kad greiti ir neapgalvoti sprendimai Lietuvos žmonių laimingesnių nepadarys.

Pristatyta pirmoji lietuviškų el. parduotuvių apžvalga, kurioje surinkta informacija apie daugiau nei 150 Lietuvoje veikiančių el. parduotuvių, siūlančių įvairaus pobūdžio prekes.  „Per 5 metus bendras el. parduotuvių skaičius Lietuvoje išaugo apie 10 kartų. Lietuvos el. prekybos asociacijos duomenimis, 2007 m. el.

 Pastaraisiais metais išorinės rizikos buvo vienas svarbiausių Lietuvos ekonomiką veikiančių veiksnių. Tačiau pastaruoju metu ši tendencija menksta. „Tikimybė, kad pasaulio Europos ir Lietuvos augimas bus mažesnis nei prognozuojama yra mažiausia per kelerius metus ir siekia vos 15 proc.“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

 Augančiame pasaulyje, teigiamas BVP kreivės augimas neapleis ir Lietuvos – „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, šalies ekonomika šiemet augs 3,7 proc. Vis dėlto N. Mačiulis pastebi, kad nors Lietuvos augimas liks vienas sparčiausių Europos Sąjungoje (ES), anskčiau prognozuoto 4,3 proc. kilimo pasiekti nepavyks. „Smukęs naftos ir trąšų sektorių augimas, bei eksporto letėjimas apkarpė ekonomikos augimo prognozes“, – teigė ekonomistas.

Būsto kainos Estijoje auga burbulą menančiu tempu – situacija, labai primenanti įvykius Baltijos šalyse 2008-2009 metais, kuomet trijų valstybių NT rinkos tiesiog subyrėjo, rašo bloomberg.com. Tokie rodikliai turėtų kelti nerimą ir didžiąją rinkos dalį Baltijos šalyse užimantiems Skandinavijos šalių bankams, kurie dėl bankrotų lavinos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje jau buvo smarkiai nudegę pasaulinės finansų krizės pradžioje.

Miesto stiliaus centras „Europa“ į 2014-uosius įžengė su 12 proc. išaugusia nuomininkų apyvarta. 2013 m. miesto stiliaus centro „Europa“ nuomininkų apyvartos vidutiniškai augo 12 proc., kai 2012 m. – 7 proc. Ryškiausias apyvartos augimas – 21 proc. – pastebimas drabužių sektoriuje, kuris „Europoje“ išsiskiria prabangiomis ir kokybiškomis prekėmis. Per metus centro išnuomotumas nepakito – liko beveik 100 proc. Pernai „Europoje“ apsilankė 4,1 mln. pirkėjų.

Rekordiniai šalčiai Jungtinėms Valstijoms pateiks ir nemažą sąskaitą, rašo CNBC. Dėl arktinio šalčio milijonai JAV gyventojų negalėjo vykti į darbus, verslo susikimus ar tiesiog apsipirkti. Sušalę žmonės priversti tūnoti namie ir laukti, kol termometro stulpelis pakils bent kiek aukščiau. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas.

„Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog per praėjusius metus Rusijos BVP galėjo išaugti 1,5 proc. – tai būtų kukliausias rezultatas nuo 2009 m. Energetinių žaliavų eksportu dar vis besimaitinanti Rusijos ekonomika stokoja ryškaus investicijų srauto augimo. Šaliai esant netoli stagnacijos ribos, galima įžvelgti, jog valdžios atstovai nori dar išlošti laiko, siekdami iš esmės pagerinti investicinę aplinką šalyje. Rusijos šalies ūkis 2012 m. augo 2,1 proc., o 2011 ir 2010 m. – po 5,1 proc.

Tarptautinė kelių transporto sąjunga „IRU“ įvertino 63 valstybių kelių transporto srautus, kurie parodė, kad 2013 m. 0,4% padidėjo kelių transportu pervežtų krovinių tonų kiekis. „IRU“ taip pat pateikė savo prognozes šiems metams.  Nors transporto sektorių ir sukrėtusi krizė jau pasibaigusi, vis tik rezultatai nėra itin džiuginantys. Prognozuojama, kad transporto srautai ir toliau nežymiai didės. Europoje pradeda gerėti ekonominė situacija ir artimiausioje ateityje tai turėtų tęstis.

 Finansų ministras Rimantas Šadžius neneigia, kad jeigu Lietuva 2015 metais įsives eurą, kainos gali padidėti. „Taip, be abejo, atsitiks ir Lietuvoje. Šitas padidėjimas yra būtent dėl euro įvedimo ir dėl kainų apvalinimo. Su kainomis, įvedant eurą, vyksta labai įdomus dalykas.

Pirmąją naujųjų metų darbo dieną investuotojai Vilniaus biržoje buvo labai aktyvūs – atlikti 646 sandoriai, apyvarta viršijo 1,3 mln. eurų. Euforinės nuotaikos pakėlė biržos indekso vertę beveik 3 procentais. „Aprangos“ vertybiniai popieriai brango 1,15 proc. – bendrovė pranešė apie beveik 11 proc. išaugusias pardavimų apimtis gruodžio mėn. (plačiau apie tai – įmonių naujienose). „Pieno Žvaigždžių“ akcijų kaina šoktelėjo 8,02 proc.

Pavadinimą pakeitusi UAB „Vičiūnų restoranų grupė“, persivadinusi į „Amber Food“, per 2013 metus pasiekė 86 mln. Lt apyvartą – tai 12 proc. daugiau nei 2012 metais (2012 m. įmonės apyvarta siekė 77 mln. Lt). 2014 metais UAB „Amber Food“ ketina atidaryti iki 10 naujų restoranų, tad prognozuojama, kad įmonės apyvarta ir toliau augs bei pasieks 93 mln. litų.

Nors ekonomistai prognozuoja, kad vidutinis metinis atlyginimas 2014-aisiais augs apie 5 proc., SEB banko šeimos finansų ekspertė, ekonomistė Julita Varanauskienė to nelaiko itin geru ženklu. „2013-aisiais vidutiniškai atlyginimai augo 6 proc., bet ar visi tai pastebėjo?“ – laidoje „Ryto espresso“ klausė ekonomistė.  Pasak specialistės, šiais metais vieniems asmenims atlyginimai gali didėti daugiau nei 5 proc., o kitiems – vos 2 proc.

Latvijai sausio 1-ąją įsivedus bendrą Europos Sąjungos valiutą, pasikeitė ir Lietuvos ekonominė situacija, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Anot jo, euro įvedimas Lietuvoje yra būtina sąlyga tolesniam ekonomikos augimui. „Manau, kad vakar, sausio 1 dieną, įvyko ekonominis įvykis, kuris labai smarkiai pakeitė ir mūsų ekonominę situaciją. Ir turiu pasakyti, kad euro įvedimas Lietuvoje jau bus būtina sąlyga tolimesnei sėkmingai ekonominei plėtrai.

Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad minimali mėnesio alga procentais turėtų didėti panašiai tiek pat, kiek vidutinis darbo užmokestis. „Finansų ministerijos skaičiavimai ir prognozės rodo, kad 2014, 2015, 2016 metais vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje turėtų augti maždaug apie 5 proc. kiekvienais metais.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vedėjas Vaclovas Miškinis prognozuoja, kad elektros kaina rinkoje kitais metais sieks 17 centų. „Greičiausiai tikėtino kainų mažėjimo, kuris buvo aptariamas, galime ir nesulaukti. Tikėtina, kad elektros rinkos kaina gali siekti 17–18 centų, bet gal situacija bus palankesnė ir gal tų 17 centų ir neviršys“, – Žinių radijo laidoje „Žaliavų rinkos pulsas“ sakė V. Miškinis.

Metų sandūroje kasmet klausiame verslo bendruomenės, ko ji tikisi kitąmet. Praėjusius metus įvertinę pozityviai, dauguma verslininkų nori šiame kelyje išlikti ir 2014-aisiais bei užmiršti sąstingio metus. Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės savininkas Tikimės, kad apyvarta augs. Bendrai visa mažmeninė prekyba augs maždaug 3 proc. Žaidėjų mažmeninės prekybos rinkoje daugėja, bet konkurencijos stipriai nejaučiame.

Alma Vaitkunskienė Komercinių bankų veikla kitais metais, kaip ir šiemet, pasižymės stabiliu, bet ne šuoliuojančiu augimu. Lietuvos banko prognozuojamas šalies BVP ir eksporto augimas leidžia tikėtis, kad galėsime didinti, visų pirma, paskolų, išduotų prekes eksportui gaminančioms įmonėms, skaičių ir apimtis, o taip pat ir vidaus rinkai tiekiančioms produktus ir paslaugas įmonėms, reikalui esant, pasinaudojant finansų inžinerijos priemonėmis, Invegos ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garanti...

Gruodžio pradžioje, rizikos kapitalo fondo valdytojas Crispinas Odey‘us į žinomą futbolo klubą „Manchester United“ akcijas investavo net 5 mln. JAV dolerių (12,6 mln. litų). Nuo tos dienos, Niujorko akcijų biržoje kotiruojamų akcijų vertė krito 9 proc., rašo qz.com. Teigiama, kad atmetus kelias išimtis, futbolo klubai nėra pati geriausia investicija.

Pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai Lietuvoje šių metų sausio-lapkričio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 3,9 proc. iki 60,853 mlrd. litų. Pašalinus darbo dienų įtaką, metinis pramonės produkcijos augimas taip pat buvo 3,9 procento. Lapkričio mėnesį, palyginti su spaliu, pramonės produkcijos gamyba ir pardavimai sumenko 6,9 proc. iki 5,82 mlrd. litų, o pašalinus sezono įtaką užfiksuotas 3,4 proc. sumažėjimas, pranešė Statistikos departamentas.

Indrė Mikelionytė Jei suskaičiuotume visų savo metų tikrąsias problemas, kažin kiek jų liktų juodajame sąraše? Tiesa, jų prieš Kalėdas neskaičiuosime, tiesiog pateikiame įžvalgas, kurios nuteikia optimistiškai, deja, kalėdinio stebuklo viltis neragina.   Istorija liudija Alytuje viešėjusi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Odeta Bložienė įsitikinusi, besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų turėjo įžiebti bent kibirkštėlę optimizmo.

Besibaigiantys 2013-ieji daliai Lietuvos gyventojų jau buvo geresni, o kiti metai bus dar sotesni ir tai pajus didesnė dalis žmonių, pastebi „Swedbank“ asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė. Pasak jos, pirmą kartą nuo 2008 mtų realus darbo užmokestis augo visais metų ketvirčiais, toliau mažėjo nedarbo lygis, o namų ūkių išlaidos pasiekė iki recesinį lygį.  „Visą laiką yra svarbiausi du dėmenys: pajamos ir išlaidos. Per šiuos metus gyventojų išlaidos didėjo.

Trečiadienį NASDAQ OMX Vilniaus birža sulaukė didžiausio investuotojų susidomėjimo Baltijos rinkose. Atlikti 348 sandoriai, jų bendra vertė viršijo 900 tūkst. eurų. Daugiausia sandorių atlikta „Teo LT“ vertybiniais popieriais, jų kaina kilo pusę procento. Aktyviai prekiauta „Aprangos“ ir „Pieno Žvaigždžių“ akcijomis, jų vertės nepakito. „Lesto“ vertybiniai popieriai brango 1,67 proc. Po prekybos Lietuvos bankas pranešė, jog rado neatitikimų „Lesto“ finansinėse ataskaitose.

Vismantas Žuklevičius Lietuvos ekonomika jau pribrendo aktyvesniam augimui. Tai patvirtina BVP augimas, atlyginimų kilimas, didėjanti gyventojų perkamoji galia. Pasak „Nordea“ banko vyriausiojo ekonomisto Lietuvoje Žygimanto Maurico, auganti Lietuvos ekonomika bent kelis metus augins ir nekilnojamojo turto (NT) sektorių. Ž.Mauricas teigia, kad tarpbankinės palūkanų normos turėtų kilti 0,3–0,4 proc.

Sparčiai augančios ir kartais per metus pardavimo pajamas didinančios įmonės yra vienos rizikingiausių ir potencialiausių bankroto administratorių klienčių, sako verslo konsultantai. Nemaža dalis sparčiai augusių įmonių neišlaiko spartaus augimo egzamino, per daug rizikuoja arba pristinga vadybinės kompetencijos suvaldyti augimo procesą ir drastiškai pasikeitusius finansų srautus.

Įveikusi ekonominę krizę, euro zona pamažu vaduojasi nuo pasekmių: 2014-ieji žada būti pirmieji augimo metai po trejų metų pertraukos, tačiau likę randai euro zonos ekonomiką dar bjauros ilgai, – sako „EY“ ekspertai savo naujausioje ketvirtinėje euro zonos ekonominių prognozių apžvalgoje.

Vidutinė pieno supirkimo kaina Lietuvoje lapkritį buvo 1253,7 lito už toną - per mėnesį ji sumažėjo 0,4 proc., o per metus (lapkritį, palyginti su 2012 metų lapkričiu) padidėjo 24,5 procento. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad lapkritį supirkta 99,15 tūkst. tonų pieno - 3,3 proc. daugiau nei pernai spalį. Per vienuoliką šių metų mėnesių supirkta 1,236 mln. tonų prieno (2,1 proc.

Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui, skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 72 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Po finansų krizės šis rodiklis Lietuvoje stabiliai auga: 2011 metais jis siekė 68 proc., 2010 metais - 62 procentus. Kitų Baltijos šalių rodikliai per metus taip pat didėjo: Latvijos - iki 64 proc. (2011 metais - 60 proc.), Estijos - iki 71 proc. (2011-aisiais - 69 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. lapkričio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 1,4 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. 2013 m. lapkričio mėn. metinė (2013 m. lapkričio mėn., palyginti su 2012 m. lapkričio mėn.) infliacija sudarė 0,5 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. lapkričio mėn., palyginti su spalio mėn.

 Po rekordiškai aukštų elektros energijos kainų spalį, praėjusį mėnesį Lietuvos elektros biržoje vidutinė jos kaina nukrito 26,3 procento. Lapkritį ji tesiekė 16,34 cento už kilovatvalandę (ct/kWh). Lietuvoje kainoms kristi dar smarkiau neleido aukštesnė nei įprastai oro temperatūra. „Kai orai atvėsta, įjungiamos termofikacinės elektrinės ir rinkoje atsiranda vietinės energijos pasiūla. Lapkritis buvo šiltesnis nei įprasta, todėl šios elektrinės neveikė pilnu pajėgumu.

Tik 10 proc. šalies gyventojų jaučia gyvenimo pagerėjimą, kiti mano, kad padėtis blogėja arba nejaučia jokių pokyčių. Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas mano, kad situacija pagerėtų, jei šalyje vis dėlto būtų įvesti progresiniai mokesčiai. Tuo tarpu SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda labai tuo abejoja.   „Kur nėra progresinių mokesčių? Lūzerių šalyse. Nu tai tarp tų lūzerių šalių yra ir Lietuva“, - drąsiai kalbėjo A. Sysas.

 Žmės ūkio bendrovės "Litagra", kurios 20,12 proc. akcijų valdo investicijų įmonė "Invalda LT", grupė šiemet per devynis mėnesius pasiekė 308,7 mln. litų konsoliduotą apyvartą - 2,3 proc. daugiau nei 2012-ųjų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai grupės pardavimo pajamos buvo 301,7 mln. litų. "Litagros" grupės grynasis pelnas šiemet siekė 15,6 mln. litų ir buvo 13,3 proc. mažesnis nei per devynis 2012-ųjų mėnesius (18 mln. litų), teigiama "Invaldos LT" trijų šių metų ketvirčių veiklos ataskaitoje.

Vyriausybė teikia Seimui patikslintą 2014 metų biudžeto projektą - palyginti su pirmuoju jo variantu, asignavimai be ES ir kitos tarptautinės paramos lėšų didėja 103,3 mln. litų, su ES parama - 152 mln. litų, o pajamų dalis didėja 177 mln. litų. Pasak Finansų ministerijos, beveik 50 mln. litų papildomos ES paramos numatoma gauti iš 2014-2020 metų finansinės perspektyvos, kai kurioms ministerijoms pareiškus, kad jos įsisavins daugiau pinigų.

Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išsamesniais verslo, mokesčių ir kainų statistikos duomenimis, patikslino 2013 m. trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) pirmąjį įvertį ir papildomai įvertino BVP komponentus gamybos ir išlaidų metodais. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 32 165 mln. litų.

Lietuvos bankui pateiktų vartojimo kreditų davėjų (ne kredito įstaigų) ataskaitų duomenimis, nuo metų pradžios vartojimo kreditų, kai mokėjimas buvo pradelstas ilgiau kaip 90 dienų iš eilės, skaičius išaugo 41 % ir trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 156 tūkst., o suma padidėjo trečdaliu ir sudarė 270 mln. Lt.

Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2013 m. spalio mėn. sudarė 2,5 mlrd. litų ir, palyginti su rugsėjo mėn., padidėjo 3,7 proc. palyginamosiomis kainomis (pašalinus sezono įtaką, – padidėjo 0,1 proc.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Per mėnesį įmonių, prekiaujančių maisto prekėmis, apyvarta padidėjo 3,9 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių – 4,5 proc., prekiaujančių ne maisto prekėmis įmonių apyvarta padidėjo 2,9 proc.

Lietuvoje per 10 šių metų mėnesių kiaulienos gamyba augo, tačiau sumažėjo galvijienos ir avienos gamyba. Sausį-spalį pagaminta 56,3 tūkst. tonų kiaulienos - 15,6 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, o vien spalio mėnesį - 5,76 tūkst. tonų - 8,4 proc. daugiau nei rugsėjį ir 8,6 proc. daugiau nei pernai spalį, rašo Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys "Agrorinka". Galvijienos gamyba per dešimt mėnesių sumažėjo 9,1 proc. iki 30,4 tūkst. tonų, o avienos - 3,9 proc.

 Penktadienį OMX Vilniaus biržos indekso vertė paaugo 0,41 proc. ir toks pokytis buvo geriausias Baltijos šalyse. Apyvarta NASDAQ OMX Vilniaus biržoje perkopė 1 mln. eurų. Tokią nemažą apyvartą lėmė vienas stambus tiesioginis sandoris „Linas Agro Group“ akcijomis. Akcijos kaina paaugo 0,1 proc. Gana aktyviai prekiauta ir „Aprangos“ vertybiniais popieriais, kuriais sudaryta sandorių už 87,5 tūkst. eurų, o akcijų kaina nepakito.

2013 m. spalio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 6 234,2 mln. litų to meto kainomis ir, palyginti su rugsėjo mėn., padidėjo 5,9 procento palyginamosiomis kainomis, pašalinus sezono įtaką, – 2,2 procento. Kasybos ir karjerų eksploatavimo, apdirbamosios gamybos produkcija per mėnesį padidėjo 4,8 procento, pašalinus sezono įtaką, – 3,2 procento, apdirbamosios gamybos produkcija padidėjo 4,8 procento, pašalinus sezono įtaką, – 3,3 procento. Spalio mėn., palyginti su rugsėjo mėn.

2013 m. spalio mėn., palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 21,9 procento daugiau keleivių, praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 6,2 procento daugiau. 2013 m. spalio mėn. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale krovinių perkrauta 13,1 procento mažiau, o šalies oro uostuose – 16,2 procento daugiau nei 2012 m. spalio mėn.

 Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) pajamos šiemet ir toliau didėja. Šiemet per dešimt mėnesių jos buvo dešimtadaliu didesnės, nei per tą patį laikotarpį prieš metus. Per šių metų sausį – spalį į „Sodros“ biudžetą surinkta 7 mlrd. 972,6 mln. Lt (be sveikatos draudimo įmokų). Tai 735,2 mln. Lt arba 10,2 proc. daugiau nei per praėjusių metų tą patį laikotarpį. 92,7 proc. (7 mlrd. 394,9 mln.

Viskas euro zonoje atrodė gerai – ekonomika, nors ir lėtai, bet auga. Visgi, kaip rašo CNBC, analitikai perspėja, kad euro zona gali vėl sulaukti „juodos dienos“. Gamybos apimtys spalį pagaliau augo visose 17 bloko valstybių. Statistikos specialistai gali laikytis ir kitos nuomonės, kuri, kaip teigia analitikai, bus neigiama. Ketvirtadienį Europos statistikos agentūra paskelbs trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenis.

Europos Komisija, atnaujinusi Europos ekonomines prognozes, nudžiugino, tačiau sakingai. Galima sakyti ekonomikos klimatas euro zonoje šiuo metu nėra nei šaltas, nei karštas, bet tiesiog drungnas. Baigiantis 2013 metams, prognozės arčiau žemės   Palyginti su pavasario prognozėmis, euro zonos BVP augimo prognozė 2014 metais sumažinta nuo 1,2 proc. iki 1,1 proc. Šiemet prasčiau pasirodė daugelis didžiųjų ekonomikų, ir jų plėtros prognozės šiems metams sumažintos – JAV BVP augs 1,6 proc.

2013 m. spalio pabaigoje oficialiosios tarptautinės atsargos sudarė 20,9 mlrd. litų (6,1 mlrd. eurų). Spalio mėn. jos padidėjo 483,1 mln. litų, arba 2,4 procento. Oficialiųjų tarptautinių atsargų didėjimui spalio mėn. įtakos turėjo išaugę 255,6 mln. litų Lietuvos banko išorės įsipareigojimai ir 233,9 mln. litų kitų pinigų finansinių institucijų indėliai Lietuvos banke.

Vos už mėnesio Pietų Afrikos Respublika (PAR) gali prarasti didžiausios Saharos regiono ekonomikos titulą, rašo qz.com. Gruodžio mėnesį Nigerija ketina paskelbti peržiūrėtus BVP rodiklius, kurie pirmą kartą sudaromi remiantis naujausia metodologija. Ekspertai tikisi, kad skaičiai parodys, jog šalies ekonomika net 40 proc. didesnė nei manyta iki šiol. Qz.

Statistikos departamento duomenimis, realus šalies BVP trečiąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, padidėjo 2,2 proc. (pašalinus sezono ir darbo dienų įtaką). BVP augimo kreivė nulinko žemyn po tvirtos plėtros laikotarpio – užregistruotas kukliausias ekonomikos ūgtelėjimas per pastaruosius trejus metus. Svarbiausios to priežastys – lėtesnė eksporto ir pramonės plėtra, kurios dar nepajėgia atsverti vidaus rinkos pagyvėjimas.

Karolis Birgilas Atsigaunanti Lietuvos ekonomika teigiamai veikia ir šalies automobilių rinką. Trečiąjį ketvirtį parduotų automobilių skaičius buvo didesnis nei 2008-ųjų, kurie vadinami rekordiniais. Liepos-rugsėjo mėnesiais, portalo Autoplius.lt ir valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis, šalyje sudaryta 140 tūkst. pardavimo sandorių, o tai yra 6,4 proc. daugiau nei prieš šešerius metus. Daugiausiai – 60,6 tūkst. – sandorių buvo užfiksuota Lietuvoje.