augalas

Kiekvieną dieną valgome maistą, kuris gaminamas iš augalų, turinčių mirtinų nuodų. Dažniausiai neturime tuo rūpintis, nes masinis vaisių ir daržovių apdirbimas paprastai užtikrina, kad būtume saugūs. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės miršta suvalgę netinkamą augalo dalį. Kad nepadarytumėte tokios, be galo brangiai kainojančios klaidos, listverse.com siūlo pasiskaityti apie tokius augalus, kuriuos žino ir vartoja kiekvienas. 9. Grybai Visi esame girdėję apie šungrybius.

Sveikatai pakenkti gali bet koks patiekalas arba produktas, jei jis pasenęs arba buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Jei maistas valgomas per greitai arba per dideliais kąsniais, juo galima užspringti. Tačiau kai kurie patiekalai tiesiog yra pavojingesni už kitus. Netgi puikiai paruošti jie gali pakenkti sveikatai. Valgant kai kuriuos iš jų reikia specialaus pasiruošimo, o kitus netgi draudžiami vartoti.

Medžiai, krūmai, žolė, gėlės ir visa kita augmenija vieniems yra natūralus, įprastas fonas, kitiems šis žaliasis Žemės rūbas yra kur kas svarbesnis. Neseniai NASA paviešino vaizdo įrašą, kuriame parodoma, kaip kvėpuoja Žemė: keičiantis metų laikams ir augmenijos kiekiui, kinta ir anglies dioksido kiekis atmosferoje. Po vazonėlį su augalu Fotosintezės metu augalai, naudodami Saulės energiją, sugeria anglies dioksidą ir išskiria deguonį.

Dauguma mėgsta saldumynus, bet visur naudojamas cukrus, įvairūs saldikliai ir tik retai kada medus. O tai, kad cukrus ir saldikliai kenkia sveikatai, žino kiekvienas. Mėgstantys saldžiai, tačiau neabejingi savo sveikatai vartoja steviją. Tai ypatingai vertas dėmesio augalas, kurį gali namuose auginti kiekvienas. Tiria mokslininkai Sodyboje Ukmergės rajono gyvenanti Dalia Katilevičienė stevija susidomėjo prieš dešimt metų. „Pirmąsias žinias apie steviją 1837m. pateikė biologas dr.

Iš paprasto avokado kauliuko galima labai greitai išauginti tikrą medį. Augalai nėra lepūs ir auga fantastiškai greitai. Nors gamtoje tokie medžiai pasiekia 18 metrų, namuose jis gali išstypti iki metro. Po to, kai suvalgėte avokadą, paimkite kauliuką, pradurkite jį trijose arba keturiose vietose paprastu dantų krapštuku, maždaug per vidurį. Krapštukas turėtų pradurti 3-4 mm. Paimkite stiklinę ir pripildykite ją vandeniu. Įmerkite ten kauliuką bukuoju galu. Ir būkite kantrūs.

Kai karališkoji britų jaunavedžių porelė grįžo namo iš medaus mėnesio Seišeliuose, parsivežė ir dovanų gautą patį erotiškiausią vaisių – kokoso riešutą coco de Mer. Riešutą, kuris gali užaugti iki 30 kilogramų ir siekti iki 40–50 centimetrų skersmens, jaunavedžiams Seišelių prezidento Jameso Michelo vardu įteikė užsienio reikalų ministras Jeanas Paulas Adamas. Kate Middleton ir Princui Williamui buvo suteiktas specialus leidimas šį vaisių parsigabenti namo.

Nekaprizingos, nereiklios, bet gražios ir gardžias uogas brandinančios – kaip tik tokios yra aktinidijos. Jos vis drąsiau skinasi kelią į lietuvių sodus ir kiemus. Aktinidijos tėvynė – Rytų Azija. Daugiametis vijoklis sumedėjusiu stiebu, Lietuvoje pradėtas auginti prieš šimtą metų, tampa vis populiaresne sodų ir parkų puošmena. Aktinidijos tinka pavėsinėms, sienoms, tvoroms apželdinti.

Ši spalvinga upė, vietinių Kolumbijos gyventojų vadinama kaip pabėgusi iš rojaus, tam tikru metų laiku nusidažo penkiomis spalvomis. Didžiąją metų dalį tai įprasta spalvų gausa nepasižyminti upė, tačiau kai sužydi upės dugne augantis augalas Macarenia clavigera, viskas pasikeičia. Ši gėlės raudona spalva sumišusi su mėlynų vandeniu, geltonai žaliu smėliu ir įvairiais šių spalvų atspalviais upę visiškai pakeičia. Upės vaizdai – galerijoje.

Apie keis­tą ra­di­nį „Šiau­lių kraš­tui“ pa­pa­sa­ko­jo šiau­lie­tė Ju­ze­fa Ga­nip­raus­kie­nė. Mo­te­ris yra Šiau­lių art­ri­to drau­gi­jos „Ar­tis“ na­rė. Kar­tu su drau­gė­mis rū­pi­na­si ap­leis­tais se­nų­jų mies­to ka­pi­nių, esan­čių prie Talk­šos eže­ro, ka­pais. „Lan­kau­si čia be­veik sep­ty­ne­rius me­tus, bet to kry­žiaus ne­pas­te­bė­da­vau. Drau­gė pa­ma­tė, kai kar­tu tvar­kė­me ne­to­lie­se esan­tį jos ar­ti­mų­jų ka­pą“, – pa­sa­ko­jo po­nia Ju­ze­fa.

Saulėtomos vasaros dienomis vis daugiau gyventojų keliauja į gamtą. Šiltą dieną palankiausias metas tvarkytis soduose, daržuose, stovyklauti, bet retas kuris susimąsto kokie pavojai gali tykoti ten kur, galvotume, jų neturėtų būti. Kaikurie Lietuvoje augantys augalai saulėtą dieną gali sukelti nemažai pavojų jūsų sveikatai. Sosnovskio barštis-pavojingas svetimšalis Sosnovskio barštis nuo XX a. 6-ojo dešimtmečio Lietuvoje pradėtas auginti kaip pašarinis augalas.

Rugpjūčio viduryje švenčiama Žolinė – ne vien krikščioniška šventė. Šią dieną lietuviai nuo seno atsisveikindavo su želmenimis ir gėlėmis, rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo žemei už derlių ir grožį. Tad žolininkams tai – ypatinga šventė. Jų teigimu, per Žolinę surinkti augalai sukaupia savyje stiprią saulės energiją, o iškart po Žolinės prasideda sėklų ir šaknų metas.