Augalai

Šio augalo lapų galite nusipirkti vaistinėje arba pavasarį rinkti patys. Tai varnalėšų lapai. Tikriausiai visi žino apie šio augalo šaknų gydomąjį poveikį plaukų stiprumui. Tačiau žolininkai teigia, kad varnalėšų lapai taip pat turi daug naudingų savybių žmogaus sveikatai.  Papasakosime, kokia yra varnalėšų lapų nauda ir kam jų nereikėtų vartoti. Kokia varnalėšų lapų nauda žmogaus sveikatai: žolininkų paaiškinimas Turi detoksikacinį poveikį.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad draudžiama mėšlu ir srutomis tręšti šaltuoju metų laikotarpiu, tai yra nuo lapkričio 15 d. iki kitų metų kovo 20 d., rašoma pranešime spaudai.

Sodininkai ir uogininkai, kurių derlius šį pavasarį buvo sunaikintas ar smarkiai pažeistas šalnų, iki lapkričio 21 dienos gali kreiptis dėl paramos. Tam skirta 3,3 mln. eurų. Paramos dydis priklausys nuo augalų grupės ir žalos masto. Jei bendra prašoma paramos suma viršys 3,3 mln. eurų, kiekvieno pareiškėjo parama bus proporcingai sumažinta, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, prašymus paramai gauti ūkininkai turi pateikti savivaldybėms.

Prostatos vėžys – dažniausias onkologinis susirgimas tarp vyrų Lietuvoje ir viena pagrindinių mirties nuo vėžio priežasčių. Kasmet šią diagnozę išgirsta apie 2500 vyrų, o daliai jų liga nustatoma per vėlai, kai gydymo galimybės ribotos. Medikai ragina vyrų sveikatai skirti daugiau dėmesio ir pasitikrinti, net jei simptomų nėra – ypač po 50-ies metų amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Pasak gydytojo urologo dr.

Nuo pavasarinių šalnų nukentėję sodininkai ir uogininkai nuo pirmadienio dvi savaites gali teikti prašymus paramai gauti, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Anot jos, paramos dydis diferencijuojamas pagal augalų grupes ir patirtos žalos mastą.  Jei bendras visiems pareiškėjams apskaičiuotas paramos dydis viršys nuostoliams kompensuoti skirtą sumą, kuri iš viso sudaro 3,3 mln. eurų, apskaičiuota parama kiekvienam pareiškėjui bus mažinama proporcingai trūkstamų lėšų kiekiui.

Kaimelio dvarą Šakių rajone įsigiję paveldo puoselėtojai Karolis Banys ir Petras Gaidamavičius prisipažįsta nebuvę itin dideli grožinės literatūros gerbėjai ir jos skaitytojai. Pamėgti knygas, įsimylėti literatūrą įkvėpė netikėtas radinys dvare. Dar daugiau, šis radinys lėmė ir naują lenkų literatūros klasikės Elizos Orzeszkowos romano „Prie Nemuno“ leidimą.

Panevėžietė Diana Virmauskienė – itin darbšti ir kūrybiška moteris. Besilaukdama antrojo vaikelio, devintajame nėštumo mėnesyje, ji ėmė ir pagražino savo namų kiemą – be niekieno pagalbos susikūrė alpinariumą. Pokalbio metu Diana naujienų portalo tv3.lt skaitytojams prisipažino, kad alpinariumo įrengimą buvo galima vadinti šiokia tokia avantiūra. Vis tik ji pridėjo, kad šiuo metu džiaugiasi jau ant rankų sūpuojamu antruoju vaikeliu, o lauke galima pamatyti su meile įrengtą alpinariumą.

Hortenzijos reikalauja šiek tiek papildomos priežiūros atvėsus orams. Štai penki pagrindiniai darbai, kuriuos verta atlikti dabar, kad apsaugotumėte šiuos nuostabius augalus nuo šalnų ir žiemos šalčio. Hortenzijos – vieni mylimiausių sodininkų augalų dėl savo didelių, vešlių ir spalvingų žiedų. Vis tik artėjant žiemai svarbu užtikrinti, kad šie augalai būtų tinkamai paruošti šaltajam sezonui, rašoma mirror.co.uk.

Sodininkaujant kyla daugybė klausimų, pavyzdžiui: ar reikia pirmais, antrais metais tręšti augalus, ar saugu naudoti trąšas ir kodėl vaismedžius puola vėžys? Į šiuos ir kitus aktualius klausimus TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ atsakė kone 40 metų patirtį sukaupęs mokslų daktaras, agronomas Algirdas Amšiejus.

Įvairiuose Lietuvos miškuose įrengiamos kameros leidžia iš arčiau pažvelgti į tai, ko daugelis niekada nė nepamato – kaip savo natūralioje aplinkoje gyvena šalies gyvūnai. Viešvilės valstybinis gamtinis rezervatas socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vaizdais, rezervate užfiksuotais dienomis ir naktimis. Parodė, kas vyksta miškuose Miškuose ir jo aplinkiniuose plotuose veiksmo niekada netrūksta – pasižiūrėkite patys, ką pavyksta užfiksuoti kameroms. „Lietingas ruduo.

Rudens pabaiga – jau tas metas, kai vis dažniau atidaromi vasarą paruošti raugintų, marinuotų gėrybių stiklainiai. Tačiau lapkritį dar netrūksta ir šviežių vaisių bei daržovių, kuriomis pasimėgauti vertėtų nepraleisti progos. Kaip pastebi Gintarė Kitovė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, renkantis būtent sezoninius šviežius vaisius nauda bus keleriopa: gėrybės bus pačios skaniausios ir pigiausios, rašoma pranešime spaudai.

Moteris verkia ir sako, kad vyras ją veja iš namų, nes susižavėjo kaimyne. Irena maldauja priversti vyrą persigalvoti ir jos nepalikti, nes tik ji juo viena nuoširdžiai rūpinasi, o šis jai užrašė savo turtą. Sugyventinių konfliktu laidoje „TV Pagalba“ domėjosi gelbėtoja Rūta Filejeva. Po vyro mirties visas jo turtas atiteks Irenai ir jau yra sudarytas testamentas.

Lapkričio 2-ąją, per Vėlines, Nijolė apsilankė Anykščių kapinėse. Nors diena turėjo būti kupina rimties ir susikaupimo, jos akį patraukė neįprastos lentelės prie greta esančių kapų. Pamačiusi, kas ten parašyta, Nijolė buvo pakraupusi – jos išvystas vaizdas sukėlė tikrą diskusijų audrą internete. Pasipiktino prie kapų įrengtomis lentelėmis Socialiniame tinkle „Facebook“ Nijolė pasidalijo įrašu, kuriame papasakojo apie vaizdą, sukrėtusį ją iki širdies gelmių.

Straubliuku vadinamas Otiorhynchus pseudonothus – naujas kenkėjas lietuvių soduose. Jis jau aptiktas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o mokslininkai jį pastebėjus ragina nedelsti ir apie tokias radybas pranešti. Apie Lietuvoje aptinkamą naują kenkėją anksčiau „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ laidos vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Keliautoją Rimvydą Širvinską-Makalių pirmoji tolima, egzotinė kelionė kadaise nuvedė į Malaiziją – šalį, į kurią vėliau sugrįžo dar tris kartus. Kiekvieną kartą čia jis atrado vis daugiau – nuo šurmuliuojančios sostinės Kvala Lumpūro iki laukinių Borneo salos džiunglių, kur gamta alsuoja gyvybe. Būtent ten, stebėdamas laukinius orangutanus ir įspūdingą tropinę augaliją, Rimvydas suprato, kad ši šalis – nepaprastas pasaulio kampelis, į kurį norėsis sugrįžti.

Siekiantiems sustiprinti savo organizmą vertėtų prisiminti natūralias priemones, galinčias padėti. Ne paslaptis, kad viena iš jų – gaurometis, laikomas tikru vitaminų ir mineralų šaltiniu. Jis turi daugybę naudų – padės mažinant rūgštingumą, gerinant virškinimą, mažinant uždegimą. Gauromečio lapai ir žiedai pasižymi naudingomis savybėmis – šio augalo dalių verta turėti namuose, nes jos pravers daugeliu atvejų.

Ruduo – metas, kai sodai ir kiemai pasipuošia spalvotais lapais, tačiau daugelis nežino, ką su jais daryti, kai jie nukrenta. Ar verta juos grėbti, kompostuoti, o gal tiesiog palikti gulėti po medžiais? Sodininkystės ekspertas Tomas Strowlgeris siūlo paprastą, tvarų ir gamtai naudingą sprendimą – pasigaminti lapų puvenų. Šis būdas ne tik padeda atsikratyti lapų, bet ir leidžia „atsidėkoti“ savo sodui, nes gautas produktas bus puikus natūralus mulčias bei dirvožemio gerintojas.

Kai rudens vėjai nusineša paskutinius medžių lapus, o už lango vis dažniau tvyro niūrus dangus, namai tampa mūsų prieglobsčiu. Juose šilta, jauku, kvepia arbata ir kepiniais. Tačiau šis laikotarpis augalams dažnai tampa rimtu išbandymu. Nors atrodo, kad kambarinės gėlės visada lieka toje pačioje vietoje ir jų pasaulis nesikeičia, iš tiesų ruduo ir žiema keičia viską – šviesą, orą, temperatūrą, drėgmę.

Ruduo daugeliui atrodo ramybės metas – daržai nurimę, gėlynai sustingę, o sodininkai ruošiasi žiemos poilsiui. Vis dėlto patyrę žmonės žino: būtent dabar dedami pamatai kitų metų augalų grožiui ir derliui. „Ruduo nėra tik užbaigimas, tai ir pradžia. Jei palieki žemę tuščią, pavasarį teks dvigubai daugiau dirbti“, – šypteli sodininkas Algirdas. Jis įsitikinęs, kad rudeniniai darbai dažnai nuvertinami, nors būtent jie leidžia pavasarį sulaukti greitesnio ir gausesnio derliaus.

Rudeniui atėjus daugelis orchidėjų numeta žiedus, tačiau augalų priežiūros specialistai atskleidžia vieną paprastą triuką, kuris padės palaikyti jų žydėjimą ir net paskatins didesnių, ryškesnių žiedų formavimąsi. Viskas, ko reikia – vienas natūralus ingredientas, kurį daugelis kasdien išmeta į šiukšliadėžę, rašoma express.co.uk. Kodėl orchidėjos meta žiedus atvėsus orams Trumpėjant dienoms ir mažėjant saulės šviesos kiekiui, orchidėjoms tampa sunkiau išlaikyti žiedus.

Vos vienas paprastas veiksmas jūsų rožėms padės kur kas lengviau atlaikyti žiemą – nepamirškite jo atlikti. Kai oras tampa šaltesnis, sodininkai raginami atlikti vieną svarbų darbą, kad jų rožės sėkmingai peržiemotų, rašoma express.co.uk. Ekspertai sako, kad ruduo yra svarbiausias metų laikas rožių priežiūrai, o jei šį paprastą darbą praleisite, augalai gali tapti silpni, supūti ar net žūti iki pavasario.

Istorikė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ atskleidė, koks buvo senovės lietuvių pamėgtas barščių receptas. Pašnekovė tikina, kad šie barščiai skiriasi nuo visiems žinomos burokėlių sriubos. Anot N. Dambrauskaitės-Martinkėnės, XVI–XVII a. barščiai buvo visiškai kitokie, nei esame pratę juos įsivaizduoti. Barščiais buvo vadinami laukiniai augalai, ir būtent dėl jų ši sriuba gavo savo pavadinimą.

Saldžios uogos ir vaisiai – kiekvieno sodininko, auginančio vaismedžius, vaiskrūmius ar uogakrūmius, siekiamybė. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus sako, kad jei nesiimsime veiksmų, tai ir teliks tik siekiamybė, bet ne realybė – norint gero ir skanaus derliaus, apsaugoti augalus nuo pavasarinio pašalimo, svarbu suteikti augalams visų reikalingų maistinių medžiagų ir tai verčiausia daryti rudenį.

Jei jūsų namuose pelėsis – dažna problema, šios penkios populiarios kambarinės gėlės gali padėti kovoti su problema. Šaltuoju metų laiku išlaikyti namus sausus tampa sudėtingiau, nes drėgmė ore skatina pelėsio atsiradimą, rašoma express.co.uk. Nors yra įvairių būdų kovoti su drėgme – drėgmės surinkėjai, dažnas vėdinimas, drėgnų paviršių valymas, drėgnų skalbinių nedžiovinimas namuose – tam tikri augalai taip pat gali padėti.

Sodininkystės ekspertas atskleidė, kada paskutinį kartą reikia pjauti žolę – įsidėmėkite ir žinokite tai visiems laikams. Daugelis apie paskutinį metų vejos pjovimą turi savo nuomonę, tačiau ne vienas nežino, kad šis darbas priklauso nuo temperatūros už lango. Jei pjausite veją nepalankiu laiku, veja gali užmirkti ir susilpnėti.

Žinomos Lietuvos moterys susirinko į grožio renginį, kuriame buvo pristatytos profesionalios kosmetikos „G. M. Collin“ naujienos ir aptartos odos priežiūros tendencijos. Išskirtinio renginio metu viešnios turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su garsiuoju Kanados prekės ženklu, išbandyti naujausias priemones bei išgirsti grožio eksperčių patarimus. Renginio atmosfera buvo kupina jaukių pokalbių, šypsenų ir atvirų pasidalijimų apie kasdienę odos priežiūrą.

Penktadienį prezidentas Xi Jinpingas pakvietė Kanados ministrą pirmininką Marką Carney apsilankyti Kinijoje. Tai buvo pirmosios nuo 2017 m. oficialios šalių lyderių derybos, vėliau Kinijos prezidentas pirmą kartą susitiko su naująja Japonijos premjere.  Kanados santykiai su Kinija yra vieni blogiausių iš visų Vakarų šalių, bet abi valstybės patiria didžiulį spaudimą dėl Donaldo Trumpo įvestų muitų nepaisant to, kad ketvirtadienį Xi Jinpingas ir JAV prezidentas susitarė sumažinti įtampą.

Šviežiai nuskintų braškių saldumas – vienas geriausių pavasario ženklų, kuriuo galite mėgautis bet kuriuo metų laiku. Tinkamomis sąlygomis šių aromatinių uogų krūmus nesunkiai užsiauginsite ant savo palangės. Patyrę sodininkai dalinasi žingsnis po žingsnio planu, kaip tai padaryti. Tinkamiausios braškių veislės auginimui namuose Visų pirma, svarbu pasirinkti tinkamą braškių veislę. Kambaryje geriausiai auga remontantinės alpinės braškės.

Bijūnai gali žydėti tik trumpą laikotarpį, tačiau daugelis sodininkų nekantriai laukia jų žydėjimo. Dideli, sodrūs žiedynai gali džiuginti tik kelias savaites, tačiau bijūnai reikalauja daug dėmesio. Kaip prižiūrėti bijūnus rudenį apie tai rašo „Homes and Gardens“ . Genėkite augalus Kai bijūnų lapai rudenį pagelsta ir nudžiūsta, atėjo laikas juos genėti.

Šį savaitgalį išėjusių artimųjų kapus kiekviename šalies kampelyje papuoš žvakių ir gėlių jūra. Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ primena, kad kapų puošmenoms šiuo metu taikomi ypatingi kainų pasiūlymai. „Maximos“ pirkėjai artimųjų kapus puošia ne tik žvakėmis, bet ir atsakingai rūpinasi gėlių kompozicijomis – renkasi ne tik gyvas, bet ir dirbtines gėles.

Rudenį krentantys medžių lapai dažnai tampa galvos skausmu – kiemai ir vejos pasidengia storu jų sluoksniu, o daugelis žmonių skuba juos sugrėbti ir išvežti. Tačiau lapai – ne atliekos, o vertinga žaliava jūsų sodui. Tinkamai panaudoti, jie gali praturtinti dirvožemį, apsaugoti augalus nuo šalčio ir sumažinti poreikį pirkti papildomas trąšas ar mulčią, rašoma pranešime spaudai.

Buvęs karališkosios šeimos sodininkas Jackas Stooksas pasidalijo netikėtu patarimu, kuris gali pakeisti jūsų požiūrį į sodininkystę – ir tai stebėtinai paprasta bei veiksminga. Visi sodininkai nuolat ieško paprastų būdų pagražinti savo sodus – ypač tokių, kurie nereikalauja daug darbo ar pinigų, rašo mirror.co.uk.

Kapinės – tai rimties, pagarbos ir apmąstymų vieta. Nors kai kurios elgesio taisyklės yra pagrįstos senais prietarais, jų esmė išlieka ta pati – pagarba mirusiesiems. Štai penki dalykai, kurių, pasak tradicijos, kapinėse daryti nederėtų, rašoma fakt.pl. Neimkite nieko iš kapinių Seniau buvo tikima, kad viskas, kas yra kapinėse – žolė, gėlės, šakelės, akmenukai ar net kaštonai – priklauso mirusiesiems.

Kiekvienais metais spalio pabaigoje ir pirmosiomis lapkričio dienomis žmonės eina į kapines pagerbti savo artimuosius ir papuošti kapus gėlėmis. Čia karaliauja chrizantemos, kurios simbolizuoja atmintį, pagarbą ir apmąstymus. Vis tik pasirinkti tinkamą rūšį nėra lengva, nes ne kiekvienas augalas išgyvena lapkričio šalčius, rašoma fakt.pl. Perkant chrizantemas Vėlinėms vadovaukitės ne tik gėlių spalva ar dydžiu, bet ir jų atsparumu vėjui, lietui bei šalčiui.

Jau šį savaitgalį Lietuvoje bus minima Visų šventųjų diena ir Vėlinės – laikas, kai kapines užlieja tūkstančiai šviesų. Taip žmonės prisimena ir pagerbia išėjusius artimuosius. Artėjant šiam laikotarpiui, šalies gyventojai jam ruošiasi vis aktyviau: ieško žvakių, gėlių, kapų dekoracijų. Prekybos tinklas „Lidl“ pastebi, kad šiemet pirkėjai dar labiau atsižvelgia į žvakių degimo trukmę, tvarumą ir kainą, kurią „Lidl“ užtikrina žemą.

Išskirtinis atvejis Kretingos žiemos sode – ten pražydo bananas. Ir nors valgyti vaisių dar negalima, tačiau botanikai tikisi gardžių, geltonų, net 70-ies bananų derliaus. Tiesa, tam bananas dar turės gerokai pasistengi ištisus devynis mėnesius. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Pražydo bananas Šaltukui vis labiau rodant nagus Kretingoje pražydo bananas pražydo ir jau sumezgė vaisius.

Atėjus rudeniui ir nuėmus derlių, atrodo, kad darbai jau baigti – dabar teliko laukti pavasario. Vis tik mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena, kad ruduo yra metas pasirūpinti savo augalais ir juos patręšti, taip suteikiant reikalingų medžiagų. TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ sodininkas, bitininkas, doc. dr.

Ruduo – lemiamas metas rožėms. Tinkamai jomis pasirūpinus dabar, galima užtikrinti, kad kitais metais jos džiugins dar didesniais ir ryškesniais žiedais. Sodininkystės ekspertai atskleidžia paprastą triuką: viskas, ko reikia, – kavos tirščiai, kurie ne tik pamaitina rožes, bet ir atbaido šliužus, rašoma express.co.uk. Kas rožėms nutinka rudenį Rudens laikotarpiu rožės vis dar formuoja žiedus, todėl tampa itin pažeidžiamos.

Žemaitijos nacionaliniame parke, Stirbaičių kaime, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta, skelbia parko direkcija. Šis grybas itin retas ir Europoje. Ascocoryne turficola aptiko gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė. Grybo radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Galutiniai patvirtinti šiai rūšiai grybo vaisiakūniai bus nugabenti į mikologijos laboratoriją.

Ne tik prekybos centrai, tačiau ir žmonės artėjančioms Vėlinėms pradeda ruoštis pakankamai anksti. Keliaujant į kapines svarbu ne tik pasiruošti pakankamai žvakučių, tačiau taip pat atvykti su gėlių kompozicijų rankose, skirta pagerbti mirusiojo atminimą. Naujienų portalui tv3.lt apie lietuvių gėlių kompozicijų pasirinkimus Vėlinėms papasakojo „Nijolės gėlių namų“ vadovė Nijolė Beliakienė.

Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Verta žinoti“ viešėjusi istorikė, knygų autorė Neringa Dambrauskaitė-Martinkėnė atvira – šaltibarščiai ir cepelinai Lietuvos virtuvės istorijoje nėra tokie jau tradiciniai. Viešnia pasakoja, kokius patiekalus lietuviai valgė tiek prieš 400 metų, tiek dabar.

Ukrainoje padaugėjo atvejų, kai dėl dronų atakų žmonės negali net įvažiuoti į laukus. Laukuose dega kombainai ir traktoriai. Maskoliai plečia FPV dronų veikimo plotus, ukrainiečiai skaičiuoja praradę kas penktą žemės ūkio paskirties laukų hektarą. Žemės ūkio įmonėje dirbantis Vasilis Marninecas po laukus ne važinėja, o kone skraido. Lėtai važiuoti šiais keliais nesaugu. Ant mašinos įrengta radioelektroninė kovos sistema, leidžianti bent kartais apsisaugoti nuo priešo dronų.

Nors ruduo jau įsibėgėjęs, derlius nuimtas, į pabaigą darbai ir darže, tačiau jie dar nebaigti. Ekspertė ragina nepamiršti dabar pasirūpinti savo šiltnamiu – jį plauti ir dezinfekuoti, kad jis būtų ne tik švarus, bet ir apsaugotas nuo ligų bei kenkėjų.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „La maistas. Italija“ Gian Luca Demarco toliau pažindina žiūrovus su savo gimtosios Italijos Pjemonto regionu. Šį sekmadienį šefas aplankys Žaliąją „Michelin“ žvaigždutę gavusį restoraną, kurio patiekalams daržovės atkeliauja tiesiai iš pačių daržo – o italų daržai, pasirodo, mažai kuo skiriasi nuo lietuvių.

Dar visai neseniai lietuviškose kapinėse vyravo pompastikos estetika – masyvios poliruoto granito plokštės, iškilūs antkapiai, blizgios trinkelės ir margos skaldos kompozicijos. Toks vaizdas ilgą laiką buvo laikomas prabangos ir pagarbos ženklu. Šiandien vis daugiau žmonių renkasi priešingą kryptį: vietoj spindesio – santūrumas, vietoj gausos – skonis.

Vieną iš Meksikos miestų užplūdo trijų metrų aukščio skeletai – jau penktus metus iš eilės, artėjant Visų šventųjų dienai, tūkstančiai vietinių gyventojų ir turistų traukia į miestą, kad savo akimis pamatytų įspūdingas popieriaus ir nendrių skulptūras.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Tarp ryškiai geltonų medetkų laukų į dangų stiebiasi trijų metrų skeletai.

Klaipėdos apygardos prokuratūra trečiadienį teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje keturi asmenys kaltinami kyšininkavimu, o vienas – jų papirkimu. Vienas iš kaltinamųjų kyšininkavimu – akušerio-ginekologo praktika anksčiau vertęsis Vytautas Abraitis.  Kauno apylinkės teismas jau nagrinėja V. Abraičio bylą dėl slapto savo pacienčių filmavimo per apžiūras.

Žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupei  „ Akola group“ priklausančios agroverslo „Linas Agro“ subgrupės įmonės Baltijos šalyse pernai grynąjį pelną augino 2,7 karto – iki 19,4 mln. eurų, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą (EBITDA) siekė 31,7 mln. eurų ir buvo 58 proc. didesnis nei 2023–2024 finansiniais metais.  Tuo metu įmonių neaudituotos konsoliduotos pajamos Baltijos šalyse siekė 805 mln. eurų.

Žemaitijos nacionaliniame parke, aptiktas grybas, kokio iki šiol Lietuvoje dar nebuvo rasta. Stirbaičių kaime gyvenanti, aktyvi gamtos tyrinėtoja Zina Jokšienė aptiko rūšį Ascocoryne turficola, kurios radavietė šiandien laikoma pirmąja ne tik Žemaitijos nacionaliniame parke, bet ir visoje šalyje. Rūšies galutiniam patvirtinimui grybų vaisiakūniai dar nukeliaus į mikologijos laboratoriją, tačiau pats radinys jau dabar sulaukė dėmesio.