Augalai

Daržovių sodinimas – vienas iš daugelio pavasarį daržininkų laukiančių darbų, tačiau jiems gali prireikti apsaugos nuo kenkėjų. Pavasaris – tai metų laikas, kai galime ramiai sėdėti ir stebėti, kaip po žiemos atgimsta mūsų sodas, rašoma express.co.uk. Vis tik pavasarį atgyja ne tik sodo gėlės ir augalai, bet ir daugybė gyvūnų, kurie po ilgo žiemos miego išeina ieškoti maisto.

Pražydę laukai ir pievos dovanoja gausybę gamtos gėrybių. Tik svarbu žinoti, ką rinkti ir kaip ruošti. O vaistažolės veikia ir kaip stipriausi antibiotikai, gydo traumas ir padeda išvalyti po žiemos apsunkusį organizmą. Tad siužete išvysite, ką ir nuo ko naudoti. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.

Braškės – vienos populiariausių uogų pasaulyje, dažnai auginamos tiek mėgėjų soduose, tiek didesniuose ūkiuose. Tačiau norint, kad jos būtų didelės, sultingos ir saldžios, sodininkai raginami atlikti vieną paprastą, bet labai svarbų veiksmą. Artėjant braškių sezonui daugelis sodininkų stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas derliui – tinkamai paruošia dirvą, parenka vietą ir rūpinasi augalų sveikata, rašo express.co.uk.

Turbūt visi pažįstame pavasarinę raktažolę – augalą, džiuginantį savo geltonais žiedeliais. Kaip ir daugelis nuo seno žinomų ir naudojamų augalų, pavasarinė raktažolė turi daug liaudiškų, su raktu susijusių pavadinimų – rakteliai, šv. Petro raktai, dangaus raktai, Jurgio raktai ir kt. Tai augalas, skelbiantis ir „atrakinantis“ tikrąjį pavasarį. Pavasarinės raktažolės – daugiamečiai, 15-30 cm aukščio augalai.

Pavasarį kartu su bundančia gamta ima suaktyvėti ir kurkliai – nepastebimai, bet greitai žalojantys vejas bei daržus. Sodininkai jau fiksuoja požymius: išraustos žemės vagelės, pažeista žolė ir silpstantys augalai. Kurklių padaryta žala dažnai pastebima tik tada, kai veja jau ima retėti, o augalai netenka gyvybingumo. Jie juda po žeme, rausdami urvus ir pažeisdami šaknis, todėl žolė gelsta, džiūsta, o daržo augalai ima nykti. Nors šie vabzdžiai nedideli, jų padaroma žala – didžiulė.

Vos prasidėjus intensyviam augalų žydėjimui, vaistinių duomenys rodo ryškų priešalerginių priemonių paklausos augimą – balandžio ir gegužės mėnesiais jų pardavimai išaugo net 30 proc., lyginant su kovu. Dažniausiai gyventojai ieško tablečių, nosies purškalų ir akių lašų, padedančių sumažinti sezoninių alergijų simptomus.

Įsibėgėjus pavasariui ir augalams pradėjus barstyti žiedadulkes, Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistai parengė rekomendacijas alergiškiems žmonėms, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.  „Alergiškiems žmonėms šiuo metų laiku ypač svarbu imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti alergijos simptomus.

Šilauogės per pastaruosius metus užkariavo ne tik lietuvių širdis ir skonio receptorius, bet ir sodus – jau ko gero retai išvysime tokį, kuriame neauga šie krūmai. Vis tik norint, kad ne tik būtų uogų, bet jos būtų ir skanios, mokslų daktaras Algirdas Amšiejus primena vieną svarbią jų priežiūros taisyklę.

Ketvirtadienį, gegužės 8 d., dalyje Lietuvos sugrįžo žiema. Vienuose rajonuose dar ryte iškrito sniego kruopos, kitur snigti ėmė vėliau. Feisbuko grupėje „Orų entuziastai“ gyventojai dalijasi informacija ir vaizdais, kur sninga. Štai ketvirtadienį apie 10 val. 50 min. snigo Biržų rajone. Apie 11 val. 20 min. Pasvalyje iškrito sniego kruopos.

Pavasarį pievos geltonuoja nuo kiaulpienių žiedų, tačiau daugelis šią piktžolę kiemuose ir soduose skuba naikinti. Vis tik patariama neišmesti šios piktžolės, nes jos arbatą vadina organizmo šluota.  Kiaulpienių arbatą itin lengva pasigaminti. Vis tik norėdami gauti naudos sveikatai, įsitikinkite, kad augalus skinate neužterštose, švariose vietose, ant augalų nebuvo patekę jokių chemikalų, rašo healthline.com.

Agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis ne tik užauginti gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams, visus nustebino išskirtine pikantiškos formos augalo sėkla. Ją jis atsinešė į naujausio „Gero vakaro šou“ laidos filmavimą.  Botanikas T. Gurskas į laidos filmavimą atvyko ne tuščiomis. Jis atsivežė didžiausią pasaulyje palmės Coco de mer sėklą, sukėlusią laidos vedėjui Justinui Jankevičiui nemažai klausimų, bei vieną iš mažiausių – vanilės sėklą.

Nors praėjusią savaitę sinoptikai grasino, kad naktimis užklups iki 10 laipsnių šaltis, jų spėjimai nepasitvirtino ir labai retai kur temperatūra naktimis nukrito žemiau nulio. Dienomis saulė kyla vis aukščiau ir augalai pradeda augti ne dienomis, o valandomis. Kad augantiems daigeliams nepritrūktų maisto medžiagų, būtina juos pamaitinti mineralinėmis trąšomis. O nusistačiusieji prieš jas nesunkiai gali pasigaminti skystų trąšų, naudodami kompostą.

Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai nustatė, kad Salantų regioniniame parke sunaikinta natūrali pieva. Žala aplinkai siekia beveik 18 tūkst. eurų. Šiemet kovą Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdybos pareigūnai sulaukė pranešimo dėl galimai neteisėtai suartos natūralios pievos Kūlupėnų kaime, Kretingos rajone.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Gero vakaro šou“ svečiuojasi ne tik pramogų pasaulio atstovai, bet ir kitos šalies garsenybės. Vienas iš jų – agronomijos guru Tautvydas Gurskas, gebantis užauginti ne tik gražiausią sodą, bet ir mokantis įžiebti meilę augalams. O šį trečiadienį pamatysime, kaip savo aistra jis nesunkiai užkrės ir laidos vedėją Justiną Jankevičių.

Pakelėse ir ne tik šiuo metu galime išvysti geltonai pražydusius krūmus, tai – šluotiniai sausakrūmiai, daugelio dažniau vadinami zuikiakrūmiais. Šiuos augalus raginama skinti ir naikinti be gailesčio, nes šie augalai yra invaziniai. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Čepeklių valstybinis gamtinis rezervatas, prisidėti prie šių augalų plitimo stabdymo galime kiekvienas.

Kai kiemo trinkelėse pradeda augti samanos, tai tampa tikru galvos skausmu tiems, kurie rūpinasi tvarkinga ir patrauklia aplinka. Tarp plytelių besiplečiantis žalsvas sluoksnis ne tik gadina estetinį vaizdą, bet ir sukuria papildomų problemų – vaikštant šlapia danga galima lengvai paslysti, o trinkelės ima atrodyti lyg visada purvinos ir apleistos.

Sinoptikai įspėja – artimiausiomis naktimis Lietuvą sukaustys šalnos. Ūkininkai ir sodininkai raginami nepamiršti pasirūpinti savo augalais, kad jų nepakąstų šalnos. Kaip vakar socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Meteo.lt (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba), stichinis meteorologinis reiškinys – šalnos – aktyvios augalų vegetacijos laikotarpiu numatomos visą savaitę.

Avietės – daugiamečiai augalai, kurie vis atsinaujina leisdami naujus ūglius. Jos nesunkiai prižiūrimos, auga beveik kiekvienoje dirvoje, gausiai dauginasi. Jų priežiūra nėra labai reikli ir sudėtinga, be to – greitai duoda gausų derlių. Avietės naudojamos ne tik maisto gaminimui, bet ir gydymui. Vaistinei žaliavai avietės renkamos liepos–rugpjūčio mėnesiais, giedrą dieną, nudžiūvus rasai. Šviežios uogos turi daug vitaminų, malšina troškulį, gerina virškinimą.

Nors pomidorai nėra itin lepūs augalai, kai kurių augalų kaimynystė jiems nepatinka, todėl specialistai ragina nesodinti šių augalų prie pomidorų, nes derliaus galite ir nesulaukti. Yra keli augalai, kurie, nors ir nebūtinai pakenkia pomidorams, tačiau neatneša jiems jokios naudos ir tokioje kaimynystėje jie gali vargti, be to, dažniau gali pulti ligos ar kenkėjai, o tai gali lemti ne tik prastesnį derlių, bet ir augalo žūtį.

Sosnovskio barščiai – invazinių augalų rūšis, kurį palietus ir ant odos patekus augalo sulčių galima susidurti su nudegimais. Kol Sosnovskio barščiai dar nedideli, gyventojai raginami juos naikinti. Invaziniai augalai plinta itin greitai ir užgožia vietinius augalus – dėl šios priežasties galima be gailesčio naikinti ir Sosnovskio barščius, ir kitus invazinius augalus.

Rožės – tikros sodo karalienės ir jas gerai pasodinus ir tinkamai prižiūrint, vasarą jos džiugina nuostabaus grožio žiedais. Viskas prasideda nuo kokybiško sodinuko, o žiedų gausumas ir augalo sveikumas – nuo to, kaip jas prižiūrėsime. Patarimais, kaip išsirinkti gerą rožės sodinuką, kaip sodinti rožes ir kaip prižiūrėti po sodinimo, laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo ūkio „Sodo rožė“ projektų vadovas Justinas Virbickas ir agronomė Valentina Mitkienė.

Pavasaris – metas, kai viskas sproginėja žiedais, bet darbų sode – ne mažiau nei klausimų: ar jau metas aeruoti veją, kada sėti gėles ir kodėl net dabar dar reikėtų stebėti naktines šalnas? Tvarkant aplinką svarbiausia ne mada ar tobulas kiemas, o gebėjimas suprasti, ko iš tikrųjų reikia tavo augalams.

Orchidėjų priežiūra daugeliui atrodo sudėtinga – šie kambariniai augalai neretai apdovanoja grožiu tik tada, kai jiems suteikiamos idealios sąlygos. Tačiau viena orchidėjų mylėtoja pasidalijo paprastu, bet veiksmingu būdu, kuris paskatino jos augalą žydėti vėl ir vėl – natūraliu mišiniu, kuriuo laistant orchidėjas jos sukrauna krūvas žiedų.

Kas nenori, kad gražios skintos gėlės džiugintų akis kuo ilgiau? Deja, net ir pačios puošniausios puokštės po kelių dienų pradeda vysti. Tačiau yra paprastas ir veiksmingas būdas pratęsti jų gyvavimą – įdėkite į vandenį specialių gėlių konservavimo miltelių. O jei jų neturite, yra išeitis. Tai profesionalų naudojama, bet vis dažniau ir namuose taikoma priemonė, kuri gali net kelias dienas pratęsti gėlių grožį.

Didžialapės hortenzijos jau daugelį metų yra lietuvių pamėgtos sodo favoritės. Dideliais, rožiniais, raudonais, baltais ar net mėlynais žiedynais jos papuošia bet kokią sodo erdvę, suteikia jai šilumos ir jaukumo jausmą, niekuomet nelieka nepastebėtos.

Pavasaris jau dvelkia žolelių kvapu – pats laikas sustoti, apsidairyti ir pasidomėti, ką gamta siūlo šiuo metu. Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas kviečia „pasivaikščioti“ kartu su juo tv3.lt skaitytojus po pavasarinį sodą, nuostabų geltoną kiaulpienių kilimą, kuris jį žavi ir glosto širdį, bei sužinoti, kokios gamtos dovanos dabar vertingiausios.

Pomidorai – viena mėgstamiausių daržovių, nes juos auginti nesudėtinga. Tačiau jei norite džiaugtis didesniu, gausesniu ir sultingesniu derliumi, svarbu pasirūpinti tinkamu tręšimu. Namuose užaugintų pomidorų skonis gerokai pranoksta pirktinių pomidorų skonį, tačiau tam reikia tinkamų maistinių medžiagų ir rūpestingos priežiūros.

Auginti savo vaisius ar daržoves – ne tik malonumas, bet ir prasmingas būdas maitintis sveikiau. Nesvarbu, ar tai ką tik nuo krūmo nuskintas pomidoras, ar šilauogės – savas derlius atneša ypatingą pasitenkinimą. Vis dėlto, kaip žino dauguma sodininkų, išauginti gausų ir sveiką derlių ne visuomet lengva. Laimei, pagalbos ranką gali ištiesti ne tik trąšos ar reguliarus laistymas – bet ir gudriai parinkti augalai kaimynai.

Pavasariui įsibėgėjant tikriausiai norite įsitikinti, kad darote viską, kas įmanoma, kad augalai būtų sveiki ir kuo geresnės būklės, o viena iš svarbių šio proceso dalių yra trąšų naudojimas. Augalų trąšos yra labai svarbios augimui, nes jos suteikia būtinų maistinių medžiagų, kad augalai augtų didesni ir žydėtų gausiau. Daugeliui sodininkų gali būti lengviau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti paruoštų trąšų, tačiau yra daug natūralių variantų, kurie labai efektyvūs, rašoma express.co.uk.

Atsikratyti kenkėjų sode gali būti visai paprasta, jei pasinaudojama viena greita gudrybe. Tam prireiks virtuvėje naudojamo prieskonio, kuris randamas kiekvienuose namuose. Su juo pagamintu mišiniu tereikia apipurkšti augalus ir viskas – rezultatas nustebins. Yra daugybė natūralių produktų, kuriuos sodininkai gali naudoti siekdami atsikratyti kenkėjų, o pavasariui įpusėjus, kai pradeda žydėti augalai ir gėlės, neabejotinai kenkėjai vis dažniau traukia į namų lauko erdves.

To dar didžiausioje Panevėžio apskrities bibliotekoje nėra buvę – skaityklos pakvipo pomidorais, bazilikais, mėtomis ir ne tik. Biblioteka atvėrė daigėlyną, augalų ir sėklų mainytuvę. Tad dabar panevėžiečiai į biblioteką užsuka ne tik knygų, bet ir daigų. Arba patys atneša tai, ko per daug prisisėjo, ar kuo nori pasidžiaugti ir pasidalinti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Algimantas džiaugiasi pirmuoju šiųmečiu derliumi – ridikėliais iš savo šiltnamio.

Pavasariui tik įpusėjus, gamtininkai kai kur skelbia sausrą. Ten, kur šiuo metu turėtų tekėti upeliai, o balose vykti audringos varlių vestuvės – vandens nė lašo. Specialistai susirūpinę, kad tiek varlės, tritonai ar kiti varliagyviai nebeturi kur neršti, ankstyva sausra neigiamai atsilieps ir augalams. Tokios sausros gamtininkai sako nestebėję daugybę metų. Pavyzdžiui, kai kur Dzūkijoje kritulių kiekis nesiekia nė penktadalio kritulių normos.

Pirmasis gegužės sekmadienis, Motinos diena, jau visai arti, o likus vos kelioms dienoms iki jos galima matyti sujudimą kapinėse. Daugelis lietuvių siekia pasirūpinti mylimų mamų kapais tam, kad parodytų pagarbą ir meilę išėjusioms Anapilin, bei tam, kad per Motinos dieną kapai  džiugintų gražiais žiedais. Apie tai, kokius žiedus Motinos dienai pasirinkti geriausia, sutiko papasakoti „Eram Service“ kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės vadovė Rūta Matulienė.

Neleistinų žolės deginimo atvejų mažėja, tačiau daugėja gaisrų, susijusių su neatsakingu miškų lankytojų elgesiu, trečiadienį pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). VMU tai nustatė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais balandžio mėnesį atlikusi kasmetinius prevencinius reidus. „Praėjusį sekmadienį skubėjome gesinti net keturių gaisrų, trys iš jų – miško.

Veiksmo Vytaro Radzevičiaus fermoje netrūksta niekuomet, o ypač todėl, kad žinomas vyras vis užsimoja savo kasdienybę papildyti naujais atradimais. Tą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ pamatysime ir šį šeštadienį, kai V. Radzevičius nuspręs Lietuvoje auginti... iš Rytų Azijos kilusius grybus!  Darbai V. Radzevičiaus sodyboje prasidės nuo šiltnamio parengimo.

Atšilę orai kviečia pasirūpinti gėlynais, kad jie džiugintų visą vasarą. Tikras menas gėles susodinti taip, kad derėtų jų dydis, lapų ir žiedų forma, spalva, žydėjimo trukmė. Sodinant augalus reikėtų atsižvelgti į namo architektūrą. Šiuolaikiškas namas atrodys geriau apsodintas tradicinėmis gėlių lysvėmis. Gėlių spalvas rekomenduojama parinkti taip, kad jos pagyvintų namo fasadą.

Paskutinėmis dienomis Lietuvoje pasirodė šalnos, termometro stulpelis nukrito žemiau nulio. Daugelis sodininkų baiminosi dėl savo augalų, tad ieškojo būdų, kaip juos apsaugoti nuo šalnų. Vienu iš tokių būdų buvo pasidalinta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kurioje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame per naktį šilauogių krūmams buvo palikta įjungta laistymo sistema. „Va tokia ši naktis buvo Kauno rajone. Nepasisekė, ką ir sakyt... Paliko laistymą per naktį.

Gegužės mėnesį lietuvių daržuose pradeda augti pirmasis metų derlius – traškūs ridikėliai, salotos, rūgštynės ir kiti ankstyvieji augalai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios pavasario gėrybės pasižymi itin vertingomis maistinėmis savybėmis, kurios ypač reikalingos po žiemos laikotarpio.

Nors šalnos pamažu silpnėja, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, kad augalus vis dar būtina saugoti. Balandžio 29-osios ir 30-osios naktimis prognozuojamas iki 3 laipsnių šaltis, galintis pakenkti jautriems augalams. Meteorologas Gytis Valaika naujienų portalui tv3.lt sako, kad šalnos, palyginti su buvusiomis praėjusiomis naktimis, dabar yra gerokai menkesnės – anksčiau dirvos paviršiuje fiksuotas šaltis siekė iki -10 laipsnių.

Po sekmadienį Vilniaus šiukšlių perdirbimo įmonėje įvykusio gaisro, Aplinkos apsaugos agentūra praneša naujausius duomenis dėl šiandienos užterštumo ore. Pasak agentūros, šiandien, balandžio 28 d., vėjas pasisuko iš pietvakarių, tačiau aplinkos oro kokybės tyrimų stotys oro teršalų koncentracijų padidėjimo nefiksuoja. Vis dėlto praneša, kad šiandien mieste vietomis gali būti juntamas degėsių kvapas.

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje ir kurie, nors ir gražūs, yra invaziniai. Į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys ir šis sąrašas nuolat pildosi. Kova su svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų. „Vejos kenkėjai, tikėtina, atsibus apie gegužės vidurį, galimai ir antroje jos pusėje, kai dirva jau bus pastebimai sušilusi.

Levandos, kurios dėl savo violetinės spalvos dažnai asocijuojasi su ramiomis vasaros dienomis, suteikia žavesio kiekvienam sodui. O kad levandos sukrautų daugiau žiedų, pravers virtuvės atliekos – paberkite jų ant levandų ir negalėsite atsidžiaugti rezultatu.  Nors levandos garsėja atsparumu ir puikiai auga net skurdžioje dirvoje, šiek tiek trąšų gali gerokai paskatinti jų augimą.

Teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sekmadienį kilusio didžiulio gaisro „Energesman“ atliekų rūšiavimo įmonėje Gariūnuose.  Policijos departamentas skelbia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Margainis (lot. Silybum marianum) – tai vienas iš pačių vertingiausių augalų kepenų sveikatai. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga silimarinas turi stiprų apsauginį poveikį kepenims. Apie tai naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su mitybos specialiste Gintare Jonaityte. Silimarinas stabilizuoja kepenų ląstelių membranas, apsaugodamas jas nuo toksinų, alkoholio, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, pasakoja ji.

Pražydo palangiškio Vytauto Kuso auginama lavongėlė. Augalas ne tik vyrą nudžiugino milžinišku žiedynu, o ir paskleidė neapsakomą smarvę. Taip lavongėlė pritraukia muses, kurios ją apdulkina. Tad dabar palangiškis džiaugiasi ne tik gėle, o ir vaiko spiečius musių, bet lavongėlės išmesti vis tiek neketina.  Palangos menininkas Vytautas Kusas meiliai žvelgdamas laisto tik kartą metuose pražystančią savo gėlę.

Nors kiaulpienės suteikia sodui spalvingumo, kartais jos gali kelti grėsmę kitiems augalams ir ypač vejai. Vis tik kraštovaizdžio dizainerė turi sprendimą – ši gudrybė padės išnaikinti kiaulpienes iš ten, kur jų nepageidaujate.  Šie ryškiai geltonais žiedais žydintys augalai linkę pasisavinti maistingąsias medžiagas iš šalia augančių augalų, ypač vejose, kur jos pasidaugina stulbinamu greičiu, be to, jos turi gilias šaknis, todėl nėra taip lengva jų atsikratyti.

Niekam nepatinka, kai į sodą užsuka katės ir ima ten atlikinėti gamtinius reikalus. Tačiau tam yra paprastas sprendimas – tereikia sode palikti vieną produktą, kuris jas atbaidys.  Iš tiesų katės gali sukelti chaosą sode – išrauti sodinukus, užpulti paukščius ar tuštintis gėlynuose ar lysvėse.  Susiduriantys su šia problema jau, ko gero, išbandė visus įmanomus būdus, kaip atbaidyti kates – nuo garsą skleidžiančių prietaisų iki purškiklių, skirtų jų atbaidymui.

Erkinis encefalitas – liga, kurios pasekmės gali sugriauti gyvenimą, sukeldama ne tik paralyžių, bet ir klausos, eisenos sutrikimus, galvos skausmus. Gydytojai įspėja, kad šį užkratą erkė perduoda vos įkandusi, todėl vienintelė efektyvi apsauga yra skiepai. VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Karolina Žvirblytė-Skrebutėnienė pabrėžė, kad erkinis encefalitas yra labai aktuali liga Lietuvoje.