Augalai

Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius. Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta iki 50-90 proc. derliaus priklausomai nuo žemės ūkio kultūros, o kai kuriose vietovėse – iki 100 proc. uogų ir vaisių derliaus.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar skelbti valstybės lygio ekstremalią situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių smarkiai nukentėjo šalies ūkininkai.  Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl šalnos padarinių žemės ūkio sektoriuje ir paskirti operacijų vadovu ministrą Igną Hofmaną.  Šiuo metu vertinama patirta žala ir nuostoliai.

Pagalvojus apie dilgėles grįžta vaikystės prisiminimai apie degančias kojas, kai dviračiu važiuodavote kaimo keliukais. Arba niežtinčius baltus spuogelius ant rankų ir net veido, kai rinkdavote gervuoges ar avietes. O daržininkai ir sodininkai tikrai žino, kokie skausmingi gali būti bandymai išravėti augančias dilgėles. Augalas kolonistas Dilgėlė (Urtica) – dilgėlinių (Urticaceae) šeimos augalų gentis. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio urere – dilginti.

Kaune pirmą kartą surengtas dviejų dienų trukmės mados renginys „International Kids and Teens Fashion Weekend“ tapo ne tik stiliaus, bet ir vertybių švente. Jame sujungtos net trys prasmingos intencijos – Baltijos šalių draugystės puoselėjimas, šeimos vertybių stiprinimas ir M. K. Čiurlionio 150-ųjų gimimo metinių paminėjimas.

Ne vienas nustemba išgirdęs, kuo užsiima olimpietis, pasaulio čempionas, disko metikas Andrius Gudžius – tarp treniruočių ir varžybų jis su šeima sukasi savo ūkyje, kur karaliauja braškės. Laidoje „Svajonių sodai“ A. Gudžius aprodė išsiplėtusį šeimos uogų ūkį „Tikra uoga“, kur į braškių auginimą pasinėrė visa šeima ir ūkio žvaigždėmis tapo desertinės braškės. Ūkyje auginti braškes sugalvojo žmona Kaip pasakojo A. Gudžius, viso ko pradininkė buvo žmona.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) pranešus apie ketinimus dėl šalnų skelbti ekstremaliąją situaciją valstybės lygiu, premjeras Gintautas Paluckas sutinka, kad dalis ūkių po patirtų nuostolių be valstybės pagalbos gali ir neišgyventi.  „Iš tikrųjų pastarosios trys savaitės, kai prasidėjęs aktyvus augalų vegetacijos periodas, augalų žydėjimas, tikrai nusiaubė kai kuriuos sodus.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto skelbti Lietuvoje ekstremaliąją situaciją dėl šių metų balandį ir gegužę šalnų sukeltų padarinių augalams. Kaip antradienį pranešė ministerija, dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygiu ji jau kreipėsi į  Nacionalinį krizių valdymo centrą.

Grupės „The Roop“ vokalistui Vaidotui Valiukevičiui šiandien sukanka 44-eri metai. Jis juokauja, jog metų neskaičiuoja – džiaugiasi tuo, ką turi, kas šalia ir kur veda gyvenimo kelias. Pastarieji metai jam buvo kupini įspūdingų įvykių – nuo koncertų su Ed Sheeranu iki sugrįžimo į „Eurovizijos“ sceną. Apie įspūdingiausius metų atsiminimus bei naująjį žydėjimą V. Valiukevičius pasidalino ir su tv3.lt portalo skaitytojais.

Kiekvieną savaitgalį TV3 televizijos žaidime „galvOK“ galima sužinoti ir daugybę naudingų patarimų, kurie jums pravers įvairiose kasdieniškose situacijose. O vienoje iš paskutinių laidų nuskambėjo klausimas apie pirkėjų pavasarį itin mėgstamas gėles – tulpes.

Šiuo metu Lietuvoje jau yra pražydusios pakalnutės – nedideliais, baltais žiedeliais žydinčios gėlytės. Nors jos pasižymi nepaprastu kvapnumu, vis tik retas kuris žino apie kenksmingą pakalnučių poveikį sveikatai. Lietuvos gyventojai įspėjami būti atsargiais, nes pakalnutės gali sutrikdyti širdies veiklą.

Svogūnus galima auginti iš sėklų, daigų, sodinukų. Jei norite gauti ankstyvą derlių, geriausia juos auginti iš sėklų. Kadangi svogūnai nemėgsta rūgščios dirvos, dar rudenį reikėtų ją kalkinti, pavyzdžiui, įmaišant dolomitmilčių. Svogūnų priežiūros taisyklės Svogūnų lysves geriausia daryti šalia morkų lysvių, nes morkos atbaidys muses nuo svogūnų. Paruoškite eilutes 30 cm atstumu viena nuo kitos ir sodinkite svogūnus į purią dirvą kas 8–10 cm.

Artėjant vaikų atostogoms, daugelis jau suka galvą dėl vasaros kelionių. Kaip susiplanuoti išvyką, kad ji tėvams būtų ne darbas, o poilsis? Kur būtų įdomu bei smagu ne tik vaikams, bet ir tėvams? Aktyvi keliautoja Lina Vasiliauskienė sako atradusi tokią kryptį – nusprendė įgyvendinti savo vaikystės svajonę ir su pussesere bei 4 mažais vaikais aplankė du Vokietijos atrakcionų parkus – Serengečio ir Heidės.

Pavasarinėms šalnoms padarius didžiulę žalą ankstyvosioms lietuviškoms bulvėms, smidrams ir kitoms daržovėms – prekyvietėse matysime daugiau importuotų prekių, teigia Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Indrė Lukoševičienė. Anot jos, tai gali nulemti, jog didelių daržovių kainų šuolių nepamatysime, tačiau atsiranda tikimybė iškilti kitoms problemoms.

Vos tik saulei stipriau pašvietus, lietuviai traukia kepsnines ir pradeda šašlykų sezoną. Tačiau net kepant mėsą nuosavame kieme privalu laikytis saugumo reikalavimų, o jų nepaisantys gali užsidirbti net baudą iki 600 eurų. Ugniagesiai pastebi, kad dėl šašlykinių dažnai kiemuose sudega ir augalai, o kartais ir namai. O ką jau kalbėti apie įvairius nudegimus – pasak medikų, dažniausiai žmonės nudega plaštakas, veidą, kai neatsakingai naudoja degųjį skystį.

Šilauogių krūmai ne tik puošia sodus visus metus, bet ir vasarą dosniai apdovanoja gardžiomis, maistingomis uogomis. Tačiau norint užtikrinti gausų derlių, šiuos augalus būtina tinkamai prižiūrėti ir patręšti. Šilauogės – ne tik skanios, bet ir labai naudingos sveikatai. Jas užaugina dekoratyvūs krūmai, kurie pavasarį pasipuošia baltais žiedais, o rudenį džiugina spalvingais lapais.

Michelle ir Carlas Repperiai prieš šešerius metus priglaudė naminę kiaulę vardu Džekas ir augina ją savo sode. Tačiau neseniai juos pribloškė kaimynų skundas dėl, anot jų, keliamo triukšmo ir nemalonaus kvapo. Dėl to tarp kaimynų užvirė arši kova – jie teigia nebegalintys pakęsti smarvės ir triukšmo. Kaimynystėje įsiplieskė konfliktas dėl, kaip teigiama, „garsiai knarkiančios ir smirdinčios“ kiaulės. Michelle ir Carlas teigia, kad tokie kaltinimai visiška nesąmonė.

Šį sekmadienį laidos „Svajonių sodai“ komanda lankysis pas „TV Pagalbos“ gelbėtoją Gerdą Žemaitę, kuri parodys savo namų kiemą ir papasakos, ką čia norėtų keisti. Sulaukusi laidos komandos sode, G. Žemaitė netvers džiaugsmu, o išgirdusi pasiūlymus, kaip keisti kiemelį, ne kartą pakartos žodį „fantastika“. Gerda Žemaitė įsileido į savo namų kiemą G. Žemaitė, kaip pati pripažins, namų kieme turi daugybę problemų ir išsiduos, kad sodininkystė nėra jos arkliukas.

Šiemet gamta stebina neįprastomis anomalijomis – jau sužydus sodams, ėmė ir paspaudė stichinės šalnos, o tai pakenkė daugeliui augalų, tarp jų ir šilauogėms. Kaip gelbėti apšalusius šilauogių krūmus ir ko svarbiausia nepamiršti auginant šias uogas? Apie tai laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo ūkio „Gedimino sodai“ įkūrėjas, ūkininkas Gediminas Cijūnaitis, daugiau nei du dešimtmečius auginantis įvairias uogas, o daugiau nei dešimt metų – šilauoges.

Vestuvės – viena didžiausių ir svarbiausių švenčių gyvenime. Vis tik norint ją padaryti įsimintiną tenka išleisti dešimtis tūkstančių eurų, o svečiai nežino, kiek pinigų tokiu atveju reikėtų dovanoti jaunavedžiams. Naujienų portalo tv3.lt kalbintos vestuvių planuotojos pasakojo, kad jaunųjų pasirinkimai būna patys įvairiausi: nuo burgerių vidury nakties iki ekskursijų ar laužų miške. Tad kiek visa tai kainuoja? Kiek kainuoja vestuvės? Renginių ir vestuvių planuotoja, „Atwedding.

Daržovių ir daigų augintojai žodžių į vatą nevynioja ir sako, kad tokio bjauraus pavasario nepatyrė dešimtmečiais. Anksti šoktelėjo šiluma lyg vasarą, tačiau tik trumpam, o tuomet užklupo neįprastai šiam laikui didelės šalnos. Tad daržininkų darbai stojo, o paskubėję šiltnamius ir daržus susodinti anksčiau, dėl šalnų padarytos žalos, dabar turi viską persodinti iš naujo. Gražūs agurkų daigai jau turėjo augti kažkieno šiltnamyje ir džiuginti būsimu derliumi. Tačiau kol kas tįsta vazonėliuose.

Šių metų pavasaris Lietuvoje – kitoks, nei daugelis tikėjosi. Po balandžio mėnesį fiksuotų karščio rekordų, gegužė nejučia atnešė nusivylimą šilumos išsiilgusiems gyventojams. Anot klimatologų, šių metų gegužės pradžia – viena šalčiausių per ilgametę stebėjimų istoriją. Tuo metu Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba meteo.lt socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įdomiais istoriniais faktais apie gegužę.

Lietuviams nuo vaikystės pažįstama rožinė sriuba tampa vienu mėgstamiausių vasaros patiekalų. Kiekviena šeima ir kiekvienas šefas juos gamina šiek tiek kitaip, tad gegužės 31 d. vyksiančiame trečiajame Vilniaus šaltibarščių festivalyje „Vilnius Pink Soup Fest“ bus galima paragauti ir tradicinių, ir itin modernių jų variacijų. Gastronominio paveldo tyrinėtojas, prof.

Moterų hormoninė sistema kinta visą gyvenimą – nuo pirmųjų menstruacijų paauglystėje iki menopauzės, kuri dažnai atneša tiek fizinių, tiek emocinių iššūkių. Šie pokyčiai neišvengiami, tačiau jų eiga ir poveikis labai priklauso nuo to, kaip moteris prižiūri savo sveikatą. „Paauglystė – tai laikotarpis, kai pradeda formuotis hormonų sistema.

Džiaugdamiesi vis labiau žaliuojančia gamta – daugiau laiko praleidžiame ir gryname ore – miestų parkuose, soduose ar sodybose. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai primena, kad gamtoje turime išlikti itin budrūs, nes joje mūsų laukia pavojingas ligas platinantys voragyviai – erkės. Kokias ligas platina erkės, kaip saugotis, kad jos nekeltų pavojaus sveikatai? Erkės mėgsta drėgmę ir prieblandą, todėl gausiausia jų yra lapuočių miškuose.

Vakar Lietuvoje staiga pakilusi temperatūra ir danguje pasirodžiusi saulė leido daugeliui pasijusti tarsi prasidėjus vasarai. Gamta taip pat siunčia aiškius signalus – danguje sukinėjasi kregždės, ore skamba lakštingalų giesmės, o laukuose baltuoja peržydėjusios kiaulpienės. Bet ar tai reiškia, kad pavasaris jau baigėsi? Apie tai, kokius ženklus rodo gamta ir ko galime tikėtis artimiausiu metu, naujienų portalui tv3.lt papasakojo gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Pabandžiusieji auginti našlaites įsitikina, kad joms prižiūrėti nereikia ypatingų pastangų, nes jos kilusios iš laukinių trispalvių našlaičių. Tik XIX a. ir vėliau darbavęsi selekcininkai sukūrė daugybę įvairiaspalvių jų veislių. Našlaitė (Viola) – našlaitinių (Violaceae) augalų gentis. Pavadinimas „viola“ kilęs iš senovės graikų mitologinio karaliaus Inacho dukros Ijò vardo. Našlaičių pavadinimas kilęs iš graikų mitologijos Ijo buvo Heros šventyklos Arge žynė, Dzeuso mylimoji.

Nutrūktgalvis kelionių ir renginių organizatorius, motociklininkas, slidininkas ir baidarininkas, o iš tiesų – žmogus įsimylėjęs Dzūkiją ir etnografinį Puvočių kaimą. Taip būtų galima pristatyti kaunietį Praną Gatavecką, kurį vietiniai dažniausiai vadina tiesiog baidarininku Pranu. Be P. Gatavecko neįsivaizduojamas ir tradicinis vasaros turizmo sezono atidarymas Varėnoje, kuriame pristatomos gražiausios Varėnos rajono vietos, nauji turizmo maršrutai, įdomiausios veiklos ir renginiai.

Kodėl vieni augalai pražysta visada, o kiti – tarsi užsispyrę nė nekrusteli? Kodėl šalia vieno medžio veja veši, o po kitu – plika žemė? Atsakymas slypi ne vien dirvoje ar trąšose. Pasak ekspertų, augalai bendrauja tarpusavyje, kartais draugiškai, o kartais kenksmingai. Ir visa tai – alelopatija. Sodininkai ir daržininkai dažnai vadovaujasi intuicija: „čia tinka“, „čia netinka“, „prie šito geriau nesodinti“. Tačiau šie pojūčiai dažnai turi mokslinį pagrindą.

Pomidorai yra viena populiariausių daržovių, kurią daugelis mėgsta auginti savo soduose ar balkonuose. Jie ne tik gardūs, bet ir naudingi sveikatai, todėl natūralu norėti, kad šie augalai duotų kuo daugiau vaisių. „Gardening Express“ įkūrėjas Chrisas Bonnettas pasidalijo keliais svarbiais patarimais, kaip nuo pat pomidorų daigų auginimo pradžios padidinti derlių. Pasak jo, svarbu sodinti jaunus augalus į mažesnius vazonėlius, o tik po to persodinti į didesnius arba tiesiai į žemę.

Mažiausiai 1,5 litro per dieną – tiek vandens kasdien turėtų išgerti suaugęs žmogus. Vis dėlto dažnas nesuvartoja nė pusės rekomenduojamos normos. Vaistininkė perspėja, kad net ir nedidelė dehidratacija gali sukelti nuovargį, galvos skausmą ar virškinimo sutrikimus. Ypač svarbu pasirūpinti, kad pakankamai vandens išgertų vaikai, kurie linkę greičiau dehidratuoti. „Vanduo yra būtinas mūsų organizmui – tiek kraujotakai, tiek virškinimo sistemai.

Žemės ūkio ministerija birželio mėnesį kreipsis į savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pavasarinių šalnų padarytą žalą ūkininkams, sako viceministras Gediminas Tamašauskis.   „Birželio pradžioje ministerija oficialiai kreipsis į visas savivaldybes, kad jos pateiktų informaciją apie pas juos surinktą žalų mastą, pobūdį.

Šis pavasaris Lietuvoje buvo ypač šaltas – netikėtos šalnos smogė sodams ir daržams, palikdamos daugelį augalų nušalusius ir nusilpusius. Daugeliui sodininkų tai tapo nemaloniu išbandymu – kaip elgtis su augalais, kurie atrodo beveik mirę? Ar verta juos išmesti, ar dar yra vilties? Taigi, yra svarbu žinoti, kaip tokiais atvejais reikėtų tinkamai pasirūpinti nušalusiais augalais.

Atrodo paprastas, tačiau iš tikrųjų labai lepus augalas: tai – veja. Kraštovaizdžio ekspertai vieningai sutaria: vejos auginimas gali būti prilyginamas tikram mokslui. Todėl norint ją užauginti gražią bei puošnią, reikia išmanyti tam tikras auginimo subtilybes, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai. „Dirvožemio stebėjimas, grunto tyrimai, žemės būklė, jos pH rodikliai – viskas yra svarbu. Mes turime užauginti pakankamai reiklų augalą, kurį kasdien trypsime.

Svogūnus savo daržuose augina daugelis lietuvių, juk jie – ne tik puikus priedas virtuvėje, gaminant įvairiausius patiekalus, bet ir pasižymi sveikatai naudingomis savybėmis. O kad svogūnai augtų dideli ir sveiki, tereikia žinoti kelias taisykles. Pavyzdžiui, nuo seno manoma, kad gegužės 8–oji yra būtent ta diena, kai reikia imtis šių populiarių daržovių sodinimo, rašoma anksčiau prekybos tinklo „Iki“ išplatintame pranešime spaudai.

Kelios Lietuvos įmonės, tarp kurių „TRANSIT-LT“ ir „Rytų projektai“, gabeno į Rusiją sankcionuotas prekes. Sankcijas apėjusius šalies verslus išaiškino tyrimą atlikusi Kauno teritorinė muitinė (KTM), rašo portalas „15min“. Nustatytos įmonės gabeno gėlių svogūnėlius ir gumbus. Nors buvo deklaruota, kad prekės gabenamos į Armėniją, Turkiją ir Kirgiziją, pastarosios buvo iškrautos Rusijoje.

Klimatologas Arūnas Bukantis įvertino neįprastai žvarbią pirmąją gegužės pusę, tačiau turi gerų žinių, kad jau nuo antradienio oras Lietuvoje turėtų atšilti. Visgi šiluma ilgai neužsilaikys ir nuo penktadienio temperatūra vėl gali apsistoti ties 13-15 laipsnių žyma, o sekmadienį kai kur kils iki aštuoniolikos šilumos. Apie laukiančias orų permainas TV3 Žinių „Dienos komentare“ diskutavo žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir klimatologas A. Bukantis.

Hortenzijos, garsėjančios savo įspūdingais, spalvingais žiedais, pelnė daugelio simpatijas ir tapo itin mėgstamu augalu. Vis dėlto, norint džiaugtis jų grožiu ir gausiu žydėjimu, svarbu vengti dažnai daromų priežiūros klaidų. Nėra nieko liūdnesnio nei sulaukus vasaros pamatyti, kad augalas labai silpnas ir nežydi. Kad išvengtumėte jų auginimo klaidų, sodininkystės ekspertas Benas Hiltonas, „The Gardening Fix“ įkūrėjas, pasidalijo patarimais, kokių didžiausių trijų klaidų nedaryti.

Šią gegužę Palangos botanikos parkas bei jame veikiantis Palangos gintaro muziejus atgijo ne tik pavasarinėmis spalvomis, bet ir išskirtiniu švaros jausmu. Profesionalios valymo įrangos gamintojos „Kärcher" komanda Lietuvoje savanoriškai ir nemokamai nuvalė pagrindinius architektūros ir kraštovaizdžio elementus.  „Palangos miesto botanikos parkas – vienas lankomiausių gamtos ir kultūros objektų Lietuvoje, ypač – šiltuoju metų laiku.

33-ejų Indrė Gražulienė kartu su vyru kuria ir vysto jos tėvų pradėtą kaimo turizmo sodybą Ažušilės kaime, Ignalinos rajone. Ši sodyba, įsigyta prieš 29-erius metus, tapo jų šeimos turtu ir verslu, kurį moteris perėmė bei modernizavo. Visgi, noras atnaujinti ir sukurti dar daugiau inovatyvios aplinkos atsirado tik pastaraisiais metais, kai Indrė su vyru nusprendė iš emigracijos sugrįžti į Lietuvą ir įnešti naujų idėjų į seną sodybos verslą.

Praeitais metais išrinkus naująjį ministrą pirmininką Gintautą Palucką (45 m.), jo gyvenimas buvo narstomas iki kaulelių. Žmonės, žiniasklaida domėjosi ne tik jo karjera, praeitimi, vis įdomesni darėsi ir jo asmeninio gyvenimo aspektai. Šįkart išskirtinį interviu apie judviejų gyvenimą laidoje „Pasikalbėkim“ davė jo žmona Ilma Paluckė.

Jeigu norite apsaugoti savo rožes nuo šliužų, amarų ir grybelinių ligų, tam visai nebūtina naudoti pesticidų. Pasak sodininkystės ekspertų, pakanka pasodinti česnaką – augalą, kuris ne tik stiprina rožių atsparumą, bet ir efektyviai atbaido kenkėjus. Šiltėjant orams ir dažniau iškrentant lietui, rožės tampa pažeidžiamos – tokios sąlygos idealiai tinka daugintis amarams, šliužams ir plisti grybinėms ligoms, tokioms kaip juodoji dėmėtligė.

Vilniaus rajone, Zujūnų seniūnijoje galima aptikti tikrą rojaus kampelį žemėje. Čia – Daivos Būbnelienės namai ir savomis rankomis sukurtas sodas, kuriame apsilankę vilnietės pažįstami lieka pakerėti moters kruopštumo, o iš namų išeina nešini ne tik įspūdžiais, bet ir naujomis idėjomis savo sodams. Daiva sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie savo sodo kūrimą.

Pomidorai gali užaugti įspūdingo dydžio ir skonio, jei bus tręšiami medžiaga, kurį daugelis tiesiog išmeta lauk. Kai kurie šią natūralią trąšą vadina nepakeičiama – ji padeda užtikrinti įspūdingą pomidorų derlių. Šie augalai reikalauja gerokai daugiau maistingųjų medžiagų nei daugelis kitų vaisių ar daržovių, nes greitai auga ir duoda gausų derlių.

Rododendrai pastaraisiais metais užkariauja lietuvių širdis – jie karaliauja soduose, tobulai atrodo vieni ir randa savo vietą kitų augalų kaimynystėje. Vis tik norint, kad jie būtų gražūs ir apdovanotų žiedais, būtina nepamiršti jų tinkamai prižiūrėti.  Apie svarbiausius rododendrų priežiūros aspektus laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo laidos konsultantė, „Gervių sodai“ įkūrėja, želdynų dizainerė Reda Kazokevičienė.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Druskininkietė architektė ir erdvių kūrėja Aurelija Slapikaitė-Jurkonė anksčiau dirbo su pastatų architektūra, tačiau pastaruoju metu vis labiau ėmė pasinerti į interjero dizaino pasaulį. Šiandien jos kūrybinis laukas apima ne tik privačius, bet ir viešuosius bei valstybinius projektus. Vienas tokių – menininko šeimai priklausantis būstas, kurio transformaciją ji pradėjo prieš trejus metus. Šis projektas – tai netikėtų sprendimų, stilių derinių ir kūrybinių iššūkių sintezė.

Piktžolės, išdygstančios tarp grindinio trinkelių, gali stipriai gadinti kiemo estetiką ir sukelti papildomų rūpesčių. Jos greitai plinta, o jų išrovimas rankomis reikalauja laiko ir kantrybės – be to, dažnai netrunka ir vėl sugrįžti. Tačiau specialistai sako, kad yra paprastas ir veiksmingas būdas jų atsikratyti. Net ir nedideli tarpeliai tarp grindinio plytelių ar trinkelių gali tapti puikia vieta piktžolėms įsitvirtinti. Čia susikaupia drėgmė, žemės ar dulkių, o saulė padeda dygimui.

Gegužės vidurys, bet vietoje pavasariškos šilumos – vėsūs orai, lietus ir net sniegas. Nors kalendorius sako viena, gamta šiemet kalba kitaip. Pasak žinomo gamtininko Selemono Paltanavičiaus, visa tai – ne atsitiktinumas, o aiški klimato kaitos pasekmė, kurios ilgą laiką nenorėjome pripažinti. Jis pastebi, kad kitą savaitę prasidės gamtos vasara, tačiau perspėja – niekas tiksliai negali pasakyti, kokia ji bus: gal ir atšils iki 20 laipsnių, bet šilumos garantijų nėra.

Šalta gegužė nesustabdo žydėjimų: Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode skleidžiasi viena gausiausių šalyje ir viena gražiausių pavasario kolekcijų – rododendrai. Šalia oranžerijos ir plote tarp brandžių medžių įkurdinta apie 600 jų krūmų – iš viso apie 80 rūšių ir beveik 100 veislių.