Augalai

Pavasaris jau dvelkia žolelių kvapu – pats laikas sustoti, apsidairyti ir pasidomėti, ką gamta siūlo šiuo metu. Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas kviečia „pasivaikščioti“ kartu su juo tv3.lt skaitytojus po pavasarinį sodą, nuostabų geltoną kiaulpienių kilimą, kuris jį žavi ir glosto širdį, bei sužinoti, kokios gamtos dovanos dabar vertingiausios.

Pomidorai – viena mėgstamiausių daržovių, nes juos auginti nesudėtinga. Tačiau jei norite džiaugtis didesniu, gausesniu ir sultingesniu derliumi, svarbu pasirūpinti tinkamu tręšimu. Namuose užaugintų pomidorų skonis gerokai pranoksta pirktinių pomidorų skonį, tačiau tam reikia tinkamų maistinių medžiagų ir rūpestingos priežiūros.

Auginti savo vaisius ar daržoves – ne tik malonumas, bet ir prasmingas būdas maitintis sveikiau. Nesvarbu, ar tai ką tik nuo krūmo nuskintas pomidoras, ar šilauogės – savas derlius atneša ypatingą pasitenkinimą. Vis dėlto, kaip žino dauguma sodininkų, išauginti gausų ir sveiką derlių ne visuomet lengva. Laimei, pagalbos ranką gali ištiesti ne tik trąšos ar reguliarus laistymas – bet ir gudriai parinkti augalai kaimynai.

Pavasariui įsibėgėjant tikriausiai norite įsitikinti, kad darote viską, kas įmanoma, kad augalai būtų sveiki ir kuo geresnės būklės, o viena iš svarbių šio proceso dalių yra trąšų naudojimas. Augalų trąšos yra labai svarbios augimui, nes jos suteikia būtinų maistinių medžiagų, kad augalai augtų didesni ir žydėtų gausiau. Daugeliui sodininkų gali būti lengviau nueiti į parduotuvę ir nusipirkti paruoštų trąšų, tačiau yra daug natūralių variantų, kurie labai efektyvūs, rašoma express.co.uk.

Atsikratyti kenkėjų sode gali būti visai paprasta, jei pasinaudojama viena greita gudrybe. Tam prireiks virtuvėje naudojamo prieskonio, kuris randamas kiekvienuose namuose. Su juo pagamintu mišiniu tereikia apipurkšti augalus ir viskas – rezultatas nustebins. Yra daugybė natūralių produktų, kuriuos sodininkai gali naudoti siekdami atsikratyti kenkėjų, o pavasariui įpusėjus, kai pradeda žydėti augalai ir gėlės, neabejotinai kenkėjai vis dažniau traukia į namų lauko erdves.

To dar didžiausioje Panevėžio apskrities bibliotekoje nėra buvę – skaityklos pakvipo pomidorais, bazilikais, mėtomis ir ne tik. Biblioteka atvėrė daigėlyną, augalų ir sėklų mainytuvę. Tad dabar panevėžiečiai į biblioteką užsuka ne tik knygų, bet ir daigų. Arba patys atneša tai, ko per daug prisisėjo, ar kuo nori pasidžiaugti ir pasidalinti. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Algimantas džiaugiasi pirmuoju šiųmečiu derliumi – ridikėliais iš savo šiltnamio.

Pavasariui tik įpusėjus, gamtininkai kai kur skelbia sausrą. Ten, kur šiuo metu turėtų tekėti upeliai, o balose vykti audringos varlių vestuvės – vandens nė lašo. Specialistai susirūpinę, kad tiek varlės, tritonai ar kiti varliagyviai nebeturi kur neršti, ankstyva sausra neigiamai atsilieps ir augalams. Tokios sausros gamtininkai sako nestebėję daugybę metų. Pavyzdžiui, kai kur Dzūkijoje kritulių kiekis nesiekia nė penktadalio kritulių normos.

Pirmasis gegužės sekmadienis, Motinos diena, jau visai arti, o likus vos kelioms dienoms iki jos galima matyti sujudimą kapinėse. Daugelis lietuvių siekia pasirūpinti mylimų mamų kapais tam, kad parodytų pagarbą ir meilę išėjusioms Anapilin, bei tam, kad per Motinos dieną kapai  džiugintų gražiais žiedais. Apie tai, kokius žiedus Motinos dienai pasirinkti geriausia, sutiko papasakoti „Eram Service“ kapų priežiūros paslaugas teikiančios įmonės vadovė Rūta Matulienė.

Neleistinų žolės deginimo atvejų mažėja, tačiau daugėja gaisrų, susijusių su neatsakingu miškų lankytojų elgesiu, trečiadienį pranešė Valstybinė miškų urėdija (VMU). VMU tai nustatė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais balandžio mėnesį atlikusi kasmetinius prevencinius reidus. „Praėjusį sekmadienį skubėjome gesinti net keturių gaisrų, trys iš jų – miško.

Veiksmo Vytaro Radzevičiaus fermoje netrūksta niekuomet, o ypač todėl, kad žinomas vyras vis užsimoja savo kasdienybę papildyti naujais atradimais. Tą TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Vytaro ferma“ pamatysime ir šį šeštadienį, kai V. Radzevičius nuspręs Lietuvoje auginti... iš Rytų Azijos kilusius grybus!  Darbai V. Radzevičiaus sodyboje prasidės nuo šiltnamio parengimo.

Atšilę orai kviečia pasirūpinti gėlynais, kad jie džiugintų visą vasarą. Tikras menas gėles susodinti taip, kad derėtų jų dydis, lapų ir žiedų forma, spalva, žydėjimo trukmė. Sodinant augalus reikėtų atsižvelgti į namo architektūrą. Šiuolaikiškas namas atrodys geriau apsodintas tradicinėmis gėlių lysvėmis. Gėlių spalvas rekomenduojama parinkti taip, kad jos pagyvintų namo fasadą.

Paskutinėmis dienomis Lietuvoje pasirodė šalnos, termometro stulpelis nukrito žemiau nulio. Daugelis sodininkų baiminosi dėl savo augalų, tad ieškojo būdų, kaip juos apsaugoti nuo šalnų. Vienu iš tokių būdų buvo pasidalinta „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“, kurioje buvo parodytas vaizdo įrašas, kuriame per naktį šilauogių krūmams buvo palikta įjungta laistymo sistema. „Va tokia ši naktis buvo Kauno rajone. Nepasisekė, ką ir sakyt... Paliko laistymą per naktį.

Gegužės mėnesį lietuvių daržuose pradeda augti pirmasis metų derlius – traškūs ridikėliai, salotos, rūgštynės ir kiti ankstyvieji augalai. Specialistai atkreipia dėmesį, kad šios pavasario gėrybės pasižymi itin vertingomis maistinėmis savybėmis, kurios ypač reikalingos po žiemos laikotarpio.

Nors šalnos pamažu silpnėja, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba primena, kad augalus vis dar būtina saugoti. Balandžio 29-osios ir 30-osios naktimis prognozuojamas iki 3 laipsnių šaltis, galintis pakenkti jautriems augalams. Meteorologas Gytis Valaika naujienų portalui tv3.lt sako, kad šalnos, palyginti su buvusiomis praėjusiomis naktimis, dabar yra gerokai menkesnės – anksčiau dirvos paviršiuje fiksuotas šaltis siekė iki -10 laipsnių.

Po sekmadienį Vilniaus šiukšlių perdirbimo įmonėje įvykusio gaisro, Aplinkos apsaugos agentūra praneša naujausius duomenis dėl šiandienos užterštumo ore. Pasak agentūros, šiandien, balandžio 28 d., vėjas pasisuko iš pietvakarių, tačiau aplinkos oro kokybės tyrimų stotys oro teršalų koncentracijų padidėjimo nefiksuoja. Vis dėlto praneša, kad šiandien mieste vietomis gali būti juntamas degėsių kvapas.

Uosialapiai klevai, lubinai, muilinės gubojos, meškėnai, kanadinės berniklės – tai tik dalis augalų ir gyvūnų, kuriuos dažnai galima pamatyti Lietuvoje ir kurie, nors ir gražūs, yra invaziniai. Į invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos 35 augalų ir gyvūnų rūšys ir šis sąrašas nuolat pildosi. Kova su svetimžemėmis rūšimis yra labai svarbus žingsnis, siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą.

Pavasariška šiluma vis labiau džiugina ne tik išsiilgusius žalumos bei buvimo lauke, bet ir pačius įvairiausius kenkėjus: kurkliai, grambuoliai, ypač jų lervos, kiti vabzdžiai tik ir taikosi paskanauti šviežiai pasodintų augalų, taip pat ir pasėtos vejos. „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai pasakojama, kaip apsaugoti vejas nuo dažniausiai puolančių kenkėjų. „Vejos kenkėjai, tikėtina, atsibus apie gegužės vidurį, galimai ir antroje jos pusėje, kai dirva jau bus pastebimai sušilusi.

Levandos, kurios dėl savo violetinės spalvos dažnai asocijuojasi su ramiomis vasaros dienomis, suteikia žavesio kiekvienam sodui. O kad levandos sukrautų daugiau žiedų, pravers virtuvės atliekos – paberkite jų ant levandų ir negalėsite atsidžiaugti rezultatu.  Nors levandos garsėja atsparumu ir puikiai auga net skurdžioje dirvoje, šiek tiek trąšų gali gerokai paskatinti jų augimą.

Teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sekmadienį kilusio didžiulio gaisro „Energesman“ atliekų rūšiavimo įmonėje Gariūnuose.  Policijos departamentas skelbia, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimo.

Margainis (lot. Silybum marianum) – tai vienas iš pačių vertingiausių augalų kepenų sveikatai. Jo pagrindinė veiklioji medžiaga silimarinas turi stiprų apsauginį poveikį kepenims. Apie tai naujienų portalas tv3.lt kalbėjosi su mitybos specialiste Gintare Jonaityte. Silimarinas stabilizuoja kepenų ląstelių membranas, apsaugodamas jas nuo toksinų, alkoholio, sunkiųjų metalų ir kitų kenksmingų medžiagų, pasakoja ji.

Pražydo palangiškio Vytauto Kuso auginama lavongėlė. Augalas ne tik vyrą nudžiugino milžinišku žiedynu, o ir paskleidė neapsakomą smarvę. Taip lavongėlė pritraukia muses, kurios ją apdulkina. Tad dabar palangiškis džiaugiasi ne tik gėle, o ir vaiko spiečius musių, bet lavongėlės išmesti vis tiek neketina.  Palangos menininkas Vytautas Kusas meiliai žvelgdamas laisto tik kartą metuose pražystančią savo gėlę.

Nors kiaulpienės suteikia sodui spalvingumo, kartais jos gali kelti grėsmę kitiems augalams ir ypač vejai. Vis tik kraštovaizdžio dizainerė turi sprendimą – ši gudrybė padės išnaikinti kiaulpienes iš ten, kur jų nepageidaujate.  Šie ryškiai geltonais žiedais žydintys augalai linkę pasisavinti maistingąsias medžiagas iš šalia augančių augalų, ypač vejose, kur jos pasidaugina stulbinamu greičiu, be to, jos turi gilias šaknis, todėl nėra taip lengva jų atsikratyti.

Niekam nepatinka, kai į sodą užsuka katės ir ima ten atlikinėti gamtinius reikalus. Tačiau tam yra paprastas sprendimas – tereikia sode palikti vieną produktą, kuris jas atbaidys.  Iš tiesų katės gali sukelti chaosą sode – išrauti sodinukus, užpulti paukščius ar tuštintis gėlynuose ar lysvėse.  Susiduriantys su šia problema jau, ko gero, išbandė visus įmanomus būdus, kaip atbaidyti kates – nuo garsą skleidžiančių prietaisų iki purškiklių, skirtų jų atbaidymui.

Erkinis encefalitas – liga, kurios pasekmės gali sugriauti gyvenimą, sukeldama ne tik paralyžių, bet ir klausos, eisenos sutrikimus, galvos skausmus. Gydytojai įspėja, kad šį užkratą erkė perduoda vos įkandusi, todėl vienintelė efektyvi apsauga yra skiepai. VUL Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja Karolina Žvirblytė-Skrebutėnienė pabrėžė, kad erkinis encefalitas yra labai aktuali liga Lietuvoje.

Ką bendro turi gera vasaros uoga ir rūpestinga ranka? Avietės, šios kvapnios sodo karalienės, atsiskleidžia tik tiems, kurie žino, kada jas patręšti, kaip genėti ir kodėl net šiaudai avietyne turi savo vietą. Apie viską – nuo pavasarinės priežiūros iki rudens derliaus – naujienų portalui tv3.lt pasakoja lauko augalų produkto vadovė Vesta Mugauskienė iš „Sėklos LT“. Vos tik pavasarį iš po žiemos išlenda pirmieji saulės spinduliai, avietynas ima busti.

Paskutinėmis savaitėmis saulė lepino vasariška šiluma, o minčių apie dideles ir sultingas braškes tik daugėjo. Vis tik išsvajoto braškių derliaus galite ir neturėti, jeigu šalia jų sodinate kai kuriuos augalus, kurie nėra geri kaimynai. Nors braškės yra gana nesudėtingas augalas auginimui net ir sodininkams mėgėjams, vis tik galite patikrinti, ar nesodinate braškių šalia šios vienos daržovės, galinčios pakenti jūsų uogų derliui, rašoma express.co.uk.

Pomidorų augintojai dažnai susiduria su iššūkiu – kaip apsaugoti derlių nuo kenkėjų ir paukščių? Pasirodo, viena iš veiksmingų priemonių slypi kiekvieno virtuvėje: paprasta aliuminio folija. Nors pomidorai laikomi gana lengvai auginamais augalais, jų jauni lapai ir žiedai itin vilioja balandžius, amarus, šliužus ir kitus kenkėjus. Pavasarį, kai augalai dar trapūs, jų apsauga tampa ypač svarbi, rašo express.co.uk.

Sinoptikai vardija, kokie orai užklups artimiausiomis dienomis ir perspėja apie dideles šalnas. Šis stichinis meteorologinis reiškinys yra pavojingas augalų vegetacijos laikotarpiu. Šeštadienį Šiaurės rytų Lietuvoje vietomis trumpi nedideli krituliai. Vėjas šiaurės vakarų, 9–14 m/s, kai kur gūsiai 15 m/s. Aukščiausia temperatūra 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienį kritulių tikimybė maža.

Hortenzijos – vieni iš gražiausių ir labiausiai mėgstamų sodo augalų, žavinčių sodriais, spalvingais žiedais. Tačiau norint, kad jos vešėtų ir gausiai žydėtų, būtina tinkamai jomis pasirūpinti dar pavasarį. Kada genėti, kaip tręšti ir kokių klaidų vengti – pataria ilgametė hortenzijų augintoja, „Facebook“ grupės „Pakvaišusios dėl augalų“ įkūrėja Almantė Šuminaitė.

Žiedadulkės yra vienas dažniausių sezoninių alergijų sukėlėjų, kurias skleidžia medžiai, žolės ir grūdiniai augalai. Didžiausia rizika susirgti sezonine alergija kyla pavasarį, vasarą ar net rudenį, kai augalai pradeda aktyviai žydėti. Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistai dalijasi rekomendacijomis, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

Pavasaris – tai metas, kai bunda ne tik gamta, bet ir alergijos. Žydintys medžiai ir augalai į orą išleidžia milijonus žiedadulkių, kurios gali sukelti nemalonius simptomus: čiaudulį, akių perštėjimą, nosies užgulimą ar net kvėpavimo sutrikimus. Higienos instituto specialistai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi vertingais patarimais, kaip sumažinti žiedadulkių poveikį sveikatai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) perspėja – balandžio pabaigoje šalyje numatomos pavojingos šalnos, galinčios stipriai pakenkti augalams. Specialistai įspėja, kad balandžio 26–28 naktimis daugelyje šalies rajonų oro temperatūra gali nukristi iki 1–6, o dirvos paviršiuje – vietomis net iki 9 laipsnių šalčio.

Sodininkai turėtų rimtai susirūpinti – į Lietuvą grįžta didelės šalnos. Minusinė temperatūra laikysis bent kelias naktis.  Anot sinoptikės Elvyros Latvėnaitės, vasariški orai baigiasi, prasideda pavasariškos negandos – ne tik atvės, bet ir grasins šalnos. Jos bus ir dirvos paviršiuje, ir ore.  „Tad augalų laukia pavojingi išbandymai“, – sako E. Latvėnaitė. To priežastis – anticiklonas Petra.

Į Lietuvą plūsta dar vėsesnė oro masė. Vietomis slenka trumpos liūtys su pavienėmis perkūnijomis, praneša „Orai ir klimatas Lietuvoje“. „Na, o Alytuje lietaus per visas praėjusias dienas taip ir nepavyko sulaukti.  Likusios savaitės dienos bus daugiausia sausos, bet nešiltos.

Gausiai sužydo Botanikos sodo Kaune tulpių kolekcija. Specialistai džiaugiasi, kad prasiautusi kruša ir liūtis nenuniokojo tulpių žiedų, tad grožiu stebina nuo pačių seniausių iki naujausių veislių, o pasigrožėti įmantriais tulpių žiedais čia traukia gausybė lankytojų. Apžiūrinėdami į saulę žiedus iškėlusias tulpes žavisi būriai VDU Botanikos sodo lankytojų. Šilumos palepintos pavasario karalienės šiemet sužydo gana anksti.  Nustebę ir botanikai.

Elektrėnų savivaldybė socialiniame tinkle „Facebook“ skelbia svarbų įspėjimą gyventojams apie artėjančius orų pokyčius. Pasak pranešimo, prognozuojamos stiprios šalnos, galinčios pakenkti augalams, ypač šiuo aktyviosios vegetacijos laikotarpiu. Gyventojai raginami pasirūpinti jautresniais augalais ir imtis apsaugos priemonių. Įspėja pasirūpinti augalais Įspėjimas grindžiamas oficialia informacija, gauta iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos.

Daugelis sodininkų jau pradėjo pavasario darbus, o kai kurie jų jau pradėjo sėti ar sodinti. Trąšų kainos parduotuvėse vis labiau kyla, todėl sodininkai ieško galimybių naudoti natūralias trąšas, kurias galima pasigaminti namų sąlygomis. Medžio pelenai neabejotinai yra viena geriausių trąšų, kurias galima naudoti sodinant bulves. Tokiose trąšose gausu įvairių mineralinių ir organinių medžiagų, jose yra didelis kalio ir kalcio kiekis, todėl bulvės gali įsisavinti daugiau reikalingų medžiagų.

Sulaukusi šiltos balandžio saulės, žiedeliais apsipila penkialapė akebija. Ir tada viskas aplink prakvimpa šokoladu. Taip – šokoladu, nes akebija, dar vadinama „šokoladiniu vijokliu“, iš tiesų kvepia šokoladu ir vanile. Penkialapė akebija (Akebia quinata) – lardizabalinių (Lardizabalaceae) šeimos augalas. Natūraliai gamtoje auga Kinijoje, Korėjoje ir Japonijoje. Akebija gali užaugti iki 12 m aukščio, o kvapniais purpuriniais žiedais pražįsta balandžio–gegužės mėnesiais.

Tailando nacionalinio parko prižiūrėtojas buvo atleistas iš darbo po to, kai prieštaringai vertinamame vaizdo įraše, kuris vėliau paplito internete, sukritikavo rusų turistus, pasisveikinusius kinų kalba, rašoma scmp.com. 26-erių Siranudhas Scottas, nacionalinių parkų, laukinės gamtos ir augalų apsaugos departamento patarėjas, praėjusią savaitę savo socialinės medijos paskyrose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip Pietų Tailando paplūdimyje jis susiduria su pora rusų turistų.

Už keleto dienų – sekmadienį, prie sostinės prekybos centro „Akropolis“ vėl šurmuliuos Didžioji sodinukų mugė – vienas svarbiausių augalams skirtų renginių Lietuvoje.  Didžioji sodinukų mugė prieš šv. Velykas buvo surengta Šiauliuose bei Klaipėdoje ir abiejuose miestuose sulaukė labai didelio susidomėjimo, rašoma spaudos pranešime. „Šiauliuose mugė vyko pačioje balandžio pradžioje – tai buvo viena pirmųjų mugių lauke šiais metais.

Vilniuje netrukus prasidės šienavimo sezonas. Viena pagrindinių naujovių – aukštesnė veja vietose, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, rašoma savivaldybės pranešime žiniasklaidai. Čia veja nuo šiol bus palaikoma 7–12 cm aukščio, 2 centimetrais aukštesnė nei pernai. Šienavimo sezonas prasidės, kai žolė pasieks 12 cm aukštį. Priklausomai nuo orų, tai gali įvykti balandžio pabaigoje ar gegužės pirmomis savaitėmis.

Pavasariui įsibėgėjant ir orams šylant, veja ima intensyviai augti – tai aiškus ženklas, kad atėjo metas skirti jai dėmesio. Būtent dabar laiku atlikti vejos priežiūros darbai padės turėti vešlią, tolygiai žalią ir lengvai prižiūrimą žolę visam sezonui. Norint tokio rezultato, būtina laikytis kelių pagrindinių žingsnių: žemas pjovimas, skarifikavimas, paviršiaus lyginimas, atsėjimas, tręšimas ir reguliarus laistymas.

Tam, kad turėtumėte gardų ir gausų pomidorų derlių, būtina išmanyti kiekvieną etapą – nuo sėklos daiginimo iki sezono užbaigimo. Apie tai, kaip teisingai auginti pomidorus ir kokių klaidų vengti, naujienų portalui tv3.lt papasakojo biologė Rasa Davidavičienė. Šiuolaikinis daržininkas skaičiuoja temperatūras, seka fazes, stebi lapų spalvas ir reaguoja į kiekvieną augalo signalą.

Panašu, kad sulaukėme tikrojo pavasario – sinoptikai nebepranašauja šalnų. Deja, daugelis po žiemos jaučiasi išsekę, todėl šiuo metų laiku dažnai susimąstome apie vitaminų atsargas organizme ir imuniteto stiprinimą. Kokius gamtos resursus galime išnaudoti, norint atsigauti ir sustiprėti? Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Kas po mūsų?“ Eglė Grabytė kalbėjosi su gamtininku, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros atstovu Almantu Kulbiu.

Dainininkė ir charizmatiška scenos asmenybė Ingrida Kazlauskaitė Velykas švenčia ne tik kaip gražią pavasario šventę, bet ir kaip ypatingą laiką, kuris sujungia kartas, kviečia prisiminti šeimos tradicijas ir pažvelgti į savo vidų. Su naujienų portalu tv3.lt kalbėdama apie vaikystės Velykas, ji dalijasi jautriais prisiminimais, o kalbėdama apie dabartį – džiaugiasi vidiniu atsinaujinimu ir kūrybiniais planais.

Sode pabodo nelaukti svečiai – šliužai ir sraigės? Sodininkystės ekspertas atskleidė, kad yra vienas būdas, kaip jų atsikratyti ir tam prireiks tik produkto, kurį daugelis jau turi namuose.  Viena naminė priemonė padeda sulaikyti šliužus ir sraiges nuo jūsų sodo, o ir pats sodininkas sako išbandęs šią gudrybę. Tai efektyvi priemonė, kuri beveik nieko nekainuoja, o rezultatas kaskart nudžiugina.

Pavasario darbai sode įgavo pagreitį, o jų atlikimui žmonės ruošiasi iš anksto. Tačiau, panašu, ne visiems gyventojams prekes pavyksta įsigyti kokybiškas, net jei jas perkama ir iš žinomų prekybos vietų.

Daugelis vyresnio amžiaus žmonių savo 70-ajam gimtadieniui įsivaizduoja tortą, dovanas ir santūrią šeimos šventę. Tačiau seniausiai dirbantis NASA astronautas Donas Pettitas tapo septyniasdešimtmečiu, kai kosminiu laivu skriejo link Žemės ir užbaigė septynis mėnesius trukusią misiją Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS). Amerikietį ir du rusų kosmonautus skraidinusi „Sojuz“ kapsulė nusileido Kazachstane sekmadienį, D. Pettit jubiliejinio gimtadienio dieną. „Šiandien (4 val. 20 min.

Lietuvoje augantis augalas, kurį daugelis vadina paprasčiausia piktžole, kaip išsiaiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai, turi neįtikėtiną naudą. Kol kas ištirta, kad kvapioji aniužė plėsdama kraujagysles mažina kraujo spaudimą ir turi antiaritminį poveikį.  Kvapioji aniužė (lot.