Augalai

Salantų regioninis parkas kreipiasi į planuojančius apsilankyti Šauklių riedulyne-kadagyne – pranešama, kad šią savaitę pažintinio tako lankymas nėra galimas. Kaip skelbiama „Facebook“ pasidalintame įraše, lankytina vieta uždaryta dėl čia vykdomų darbų. Šiuo metu negalimas Šauklių riedulyno-kadagyno pažintinio tako lankymas Regioninio parko atstovai praneša, kad kol kas tako lankymas negalimas, šalinami po žiemos išvirtę, praėjimus blokuojantys medžiai.

Pavasariui tik prasidėjus ir nutirpus beveik visam sniegui, soduose prasideda pirmieji metų darbai. Tiesa, kai kurių augalų sodinimui dar gerokai per anksti, o kai kurių darbų svarbu nepraleisti, kol orai dar smarkiai neatšilo.

Šį savaitgalį naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos Viktorijos laiško ir nuotraukų iš Kauno rajono. Nuotraukose – viena po kitos išsirikiavusios tujos, po žiemos „nukentėjusios“ nuo miško gyvūnų. Skaitytoja Viktorija laiške rašė, kad po žiemos sezono atvykusi į sodybą Kauno rajone negalėjo patikėti savo akimis – tiek metų augintos, mylėtos, karpytos tujos buvo išdarkytos. „Įsivaizduokite, atvažiavau į sodą, o ten va toks vaizdas pasitiko.

Rododendrai – vieni įspūdingiausių pavasario ir vasaros pradžios krūmų, galintys sodą paversti tikra spalvų jūra. Šie augalai kilę iš Himalajų kalnų miškų, todėl geriausiai jaučiasi vėsioje, drėgnoje aplinkoje ir rūgščioje dirvoje. Sodininkystės ekspertė Hazel Sillver paaiškina, kaip juos sodinti, prižiūrėti ir kokias veisles verta rinktis, rašoma houseandgarden.co.uk. Įspūdingi krūmai, galintys užaugti net iki medžių Rododendrai (lot.

Atėjus pavasariui, kai kurie tvarkydami aplinką pasirenka deginti pernykščius lapus, kitas žaliąsias atliekas ir žolę. Specialistai primena, ką būtina apie tai žinoti, kaip elgtis galima, o ką daryti draudžiama ir už ką gresia baudos. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi Veisiejų regioninis parkas, deginant pernykščius lapus ar žolę padaroma didelė žala gamtai, jei elgiamasi neatsakingai.

Praėjusios savaitės penktadienį – dvi netektys. Lietuvoje žuvo du ant ledo žvejoję vyrai. Gelbėtojai įspėja, kad šylant orams, ledas silpnėja ir šiuo metu lipti ant ežerų ar tvenkinių ledo – pavojinga. Prasidėjus pavasariui lipti ant ledo darosi pavojinga. Parėjusios savaitės pabaigoje Kaišiadorių ir Prienų rajonuose žuvo ant ledo žvejoję vyrai. Specialistai sako, kad įlūžus reikėtų šauktis pagalbos ir nepanikuoti, o pavykus išlipti iš eketės – iš karto nesistoti.

Kurmių išrausti tuneliai gali sugadinti net gražiausią veją ir tapti tikru galvos skausmu sodininkams. Nors šie gyvūnai naikina kai kuriuos kenkėjus, jų paliekama žala dažniausiai nusveria naudą. Kraštovaizdžio ir vejos priežiūros specialistė Lori Johnson dalijasi natūraliais būdais, kurie padės atsikratyti kurmių nenaudojant kenksmingų nuodų, rašoma thespruce.com.

Apie artėjantį pavasarį jau byloja ne tik šiltėjantys orai, leidžiama sula, tačiau taip pat pražydusios pavasario pranašės žibuoklės. Gamtoje besilankantys lietuviai jau dalijosi pirmųjų žibuoklių nuotraukomis. Skirtinguose Lietuvos kraštuose jau fiksuojami pirmųjų žibuoklių kadrai. Kur pražydo pirmosios žibuoklės? Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Orų entuziastai“ savaitgalį gamtoje praleidę lietuviai dalijosi pirmųjų žibuoklių nuotraukomis.

Pirmieji archeologiniai Birštono krašto duomenys apie žmonių gyvenimą mus pasiekia iš mezolito ir bronzos amžiaus. Tada verstasi medžiokle, žvejyba, žemės ūkiu, maistinių augalų ir šaknų, uogų rinkimu. Birštonas mena laikus, kai jame lankydavosi, posėdžiavo, priiminėjo svečius, medžiojo jo apylinkėse Lietuvos didieji kunigaikščiai, karaliai Jogaila, Vytautas, Žygimantas Kęstutaitis, Kazimieras, Aleksandras ir kiti.

TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ kambarinių gėlių ekspertė, Kaune esančio „Čigono daržo“ įkūrėja Vilma Bagdonaitė-Tiknienė atskleidė priežastis, kodėl namuose auginami augalai kartais ima skursti. Daugiau nei 15 metų patirtį sukaupusi specialistė paaiškino, kokie ženklai išduoda augalų problemas, kaip atpažinti kenkėjus ir kokios priežiūros dažniausiai pritrūksta.

Kinijos mokslininkai laboratorijoje užaugino specialius mikrobus, kad dykumų smėlį paverstų plonu, stabiliu dirvožemio sluoksniu, kurio vėjas negalėtų lengvai nupūsti, rašo svetainė „Earth.com“. Tokia dirva suteikia laiko pasodinti krūmus ir žoles, kol stiprūs vėjai bei karštis nespėjo sunaikinti jaunų augalų, teigiama žurnale „Soil Biology and Biochemistry“ („Dirvožemio biologija ir biochemija“) paskelbtame tyrime.

Po žiemos pagaliau atėjo meteorologinis pavasaris, o tai reiškia švelnesnius ir šviesesnius orus. Šiuo metu sodai pamažu bunda po žiemos ramybės, todėl atsiranda daugybė darbų – vienas jų yra vejos priežiūra. Paprastai žolė po žiemos vėl pradeda augti kovo pradžioje ar viduryje, kai dirvos temperatūra pasiekia apie 5–6 °C. Šylant pavasario dienoms veja pradeda žaliuoti, rašoma express.co.uk. Kovas taip pat laikomas pirmuoju metų mėnesiu, kai galima pradėti pjauti veją.

Jau ne vienas sodininkas savo namuose yra į vazonus pasisėjęs pomidorų sėklų ir nekantraudamas laukia, kada bus galima išvysti daigus. Tad dalijamės su jumis pagrindiniais patarimais, ką reiktų daryti siekiant, kad pomidorų daigai augtų stiprūs. Dalijamės su jumis veiksmais, kuriuos svarbu atlikti, kol pomidorų sėklos dar tik auga, rašoma gardeningsteps.com.

Artėjant Velykoms daugelis ruošiasi daugumos šeimų pamėgtai tradicinei veiklai – marginti kiaušinius. Tačiau, pasak žurnalistės ir „Wirecutter“ autorės Taryn Mohrman, tam visai nebūtina jų išvirti. Ji teigia, kad žali kiaušiniai dažus sugeria ne prasčiau, negu virti, o toks metodas padeda sutaupyti laiko ir sumažinti maisto švaistymą, rašoma nytimes.com.

Kai kurios daugiametės gėlės ypač gerai toleruoja tokį ankstyvą sodinimą. Ankstyvą pavasarį prekyboje pasirodo daugiamečiai augalai su atvira šaknų sistema.  Tokie augalai lengvai prigyja ir jau vasarą suformuoja pilnaverčius žydinčius krūmus. Ką sodinti kovo mėnesį? Ankstyvą pavasarį sodo centruose dažnai parduodamos daugiametės gėlės be žemių gumulo. Tokių augalų šaknys būna supakuotos į drėgnas durpes arba pjuvenas.

Saulė pagaliau šildo, nuotaika kyla savaime – o kai prie to prisideda ir didelės „Iki“ akcijos, savaitė tampa dar geresnė. Šią savaitę prekybos tinklas „Iki“ džiugina daugiau nei 3 tūkst. naujų nuolaidų, kurios bus naudingos visiems. Ko nepraleisti lojaliems „Iki“ klientams? Planuojantys sočius patiekalus įvertins 30 proc. nuolaidą pirkėjų už kokybę vertinamai kiaulienai. Pasiilgę varškės apkepo – 50 proc. nuolaidą „Rokiškio naminei“ varškei.

Vėžys – viena dažniausių ligų pasaulyje, tačiau mokslininkai vis dažniau pabrėžia, kad dalį rizikos galima sumažinti keičiant kasdienius įpročius. Specialistai teigia, kad didelę reikšmę turi mityba, fizinis aktyvumas ir bendras gyvenimo būdas. Net ir nedideli pokyčiai gali turėti ilgalaikės naudos sveikatai. Gydytoja onkologijos dietologė Nichole nusprendė pasidalinti patarimais, kurie padėtų žmonėms lengviau priimti sveikesnius sprendimus.

Po žiemos veja dažnai atrodo pavargusi – vietomis pageltusi, priplota sniego, atsiranda samanų ar plikų vietų. Tai normalu. Svarbiausia pavasarį atlikti kelis pagrindinius darbus, kurie padės vejai greitai atsistatyti ir vėl tapti tankiai žaliai. Tinkama vejos priežiūra pavasarį leidžia ne tik pagerinti vejos išvaizdą, bet ir sustiprinti jos šaknų sistemą bei paruošti ją visam sezonui.

Pavasarį braškės dažnai tampa šliužų taikiniu, tačiau pasitelkę vieną paprastą patarimą sodininkai gali lengvai apsaugoti savo augalus nuo šių nemalonių kenkėjų. Pasak specialistų, pakanka vieno paprasto sprendimo – tinkamai parinkto mulčio, rašo express.co.uk. Pavasarį braškėms kyla didžiausia grėsmė Kovo mėnesį, kai nutirpsta sniegas ir sode pradeda rodytis pirmieji žalumos ženklai, sodininkai vėl imasi sodinimo darbų. Tai puikus metas pradėti auginti ir braškes.

Daugelis iš mūsų rozmariną suvokia tik kaip aromatingą priedą prie mėsos patiekalų, tačiau šis visžalis krūmas slepia milžinišką gydomąją galią. Senovėje jis buvo vadinamas atminties žole, o šiuolaikiniai tyrimai patvirtina, kad rozmarino sudėtyje esančios augalinės rūgštys, fitoncidai ir flavonoidai geba ne tik stiprinti kognityvines funkcijas, bet ir suteikti „antrąjį kvėpavimą“ pavargusiems sąnariams. Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis.

Jurginai, kardeliai ir begonijos – augalai, kuriuos galima rasti daugelio lietuvių soduose, gėlynuose, balkonuose ar terasose. Ir nors dar tik prasidėjo kalendorinis pavasaris, dabar pats laikas planuotis ir ieškoti idėjų, ką auginti šiemet, bei prisiminti, kaip užsiauginti gražiausias ir gausiausiai žydinčias gėles. Naudingais patarimais apie tai TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ dalijosi laidos konsultantė, parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė – vyr.

Klaipėdoje pasirodė pirmieji pavasario pranašai. Prie jūros sprogo „kačiukai“, kitur žiedus išskleidė snieguolės bei saulutės. Pučiasi lazdyno pumpurai – dar kelios dienos ir pasirodys rausvi žiedeliai. Pasak botanikų, tokia snieguota žiema augalams labai padėjo. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže. Botanikė Asta žengė Klaipėdos universiteto Botanikos sodu. Nors sniego buvo vis dar nemažai, pirmieji pavasario pranašai jau pasirodė.

Kovo 8-oji – viena pirmųjų pavasario švenčių šalyje. Lietuviai šią šventę pamėgę ne tik todėl, kad nori pagerbti moteris, bet ir dėl šiuo laikotarpiu parduotuves užplūstančių gėlių žiedų įvairovės. Prekybos tinklo „Iki“ klientų apklausa atskleidė, kad dauguma pirkėjų renkasi nedideles puokštes ir visuomet pasinaudoja esančiomis nuolaidomis, o daugelis vyrų šią dieną gėles dovanoja nuo dviejų iki penkių moterų.

Kiekvieną pavasarį sodininkai pradeda lenktynes dėl tvirčiausių daigų, tarsi tai būtų sporto varžybos. Šiose lenktynėse liaudiški receptai neretai pasirodo esantys efektyvesni už pirktinius stimuliatorius. Pastaraisiais metais ypatingo dėmesio sulaukė pelenų antpilas.

Atėjus pavasariui, Lietuvoje pabudo meškos – šalyje vaizdo kameromis jau užfiksuotos pirmosios lepečkojės. Pirmoji užfiksuota kovo 5 dieną Ignalinos rajono apylinkėse, antroji – kovo 9 dieną Šimonių girioje. Socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija (LŽMD) pasidalijo vaizdo kamerų užfiksuota medžiaga.

Pagal su kitomis ES valstybėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) vasarį metinė – vasarį, palyginti su praėjusių metų vasariu – infliacija siekė 3,3 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 3,6 proc., antradienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Įsigydami kokią nors prekę paprastai nežinome, kaip tiksliai šis produktas buvo užaugintas, paruoštas, ar nėra meluojama apie jo kilmę arba su kuo susiduria darbuotojai, prisidedantys prie gamybos. Vis tik kartais jie neapsikenčia ir viską atvirai papasakoja.

Kovas – vienas geriausių mėnesių pradėti kovą su piktžolėmis sode. Specialistai teigia, kad būtent šiuo metu jos dar yra jaunos ir pažeidžiamos, todėl jas pašalinti kur kas lengviau. Be to, išrautas piktžoles galima panaudoti net ir naudingai – jos gali tapti natūraliomis trąšomis kitiems augalams, rašoma express.co.uk. Pavasarį piktžolės dar silpnos Piktžolės yra viena dažniausių problemų soduose, tačiau jas galima gana lengvai suvaldyti, jei imsitės veiksmų dar prieš joms išplintant.

Žmogus yra nuolat supamas įvairių virusų – žinoma daugiau nei 200 jų rūšių, galinčių sukelti peršalimą ir kitas infekcijas. Tačiau jei vieni virusai gali ir nesukelti ryškesnių simptomų, kiti yra mirtinai pavojingi. Beveik apokaliptinių pasekmių jie gali turėti netyčia ištrūkę iš laboratorijos. Mokslinės fantastikos filmuose ar knygose žinomas scenarijus, kaip iš laboratorijos ištrūkęs mirtinas virusas ima kelti grėsmę vos ne visos žmonijos išlikimui.

Lietuvių šiltnamiuose atėjus sezonui kasmet atsiduria įvairiausi augalai – agurkai, pomidorai, salotos, kiti žalumynai ir dar daugiau. Vis tik norint, kad derlius būtų geras, reikia pasirūpinti tinkamu šiltnamio dirvožemio paruošimu. Apie tai, kokio darbo nepraleisti ruošiant dirvą šiltnamyje, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ pasakojo parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ ekspertė, agronomė Eglė Petkevičiūtė.

Veja po žiemos dažnai būna labai nusilpusi ir apaugusi samanomis, tačiau yra paprastas būdas suteikti žolei postūmį be didelių pastangų – sulaistyti ją vandeniu su vienu produktu, kuris padeda atsikratyti samanų vejoje. Pamažu atkeliaujant tikram pavasariui, veja pradeda busti, tačiau sodininkams reikia veikti dabar, kol samanos dar neįsivyravo. Ankstyvas pavasaris – palankiausias metas samanoms sparčiai plisti, nes po atšiaurių žiemos mėnesių žolė dar išlieka jautri.

Kovo mėnuo yra kritinis laikas visiems, kurie augina rožes savo soduose. Po ilgos, šaltos ir šlapios žiemos daugelis sodininkų nekantrauja grįžti į lauką ir pasirūpinti savo gėlėmis. Rožės yra vienos populiariausių gėlių, suteikiančių sodui ryškių spalvų ir puošnumo. Tačiau norint, kad augalai gerai žydėtų ir išvengtų ligų, reikia atlikti vieną labai svarbų darbą – tinkamą rožių genėjimą.

Viena pirmųjų daržo gėrybių, kurias užsiauginame patys ir itin laukiame derliaus – salotos. Jas augina turbūt kiekvienas daržininkas, o norintiems naujovių ar didesnės įvairovės, specialistė turi keletą patarimų. Salotų veislių pasirinkimas – milžiniškas, tad jei norisi ko nors naujo, TV3 žiniasklaidos grupės laidoje „Svajonių sodai“ parduotuvių tinklo „Žalia stotelė“ specialistė, vyr. agronomė Liucija Kunigiškytė siūlė išbandyti kelias salotų veisles.

Jau pats metas pakalbėti apie pomidorus, ypač jei norime jų sulaukti kuo anksčiau. Vieni sodininkai pomidorus sėja jau vasario pradžioje, kiti – tik kovo viduryje. Ir štai paradoksas: tiek vienų, tiek kitų pomidorai prinoksta beveik tuo pačiu metu. Kada sėti Pomidorų sėją galite pradėti vasario mėnesį, jei augančius daigus papildomai apšviesite, o vėliau auginsite šildomame šiltnamyje. Mėgėjai namuose (ant palangių) pomidorus turėtų sėti kovo viduryje ar balandžio pradžioje.

Daugelis sodininkų svajoja apie gausų, sveiką ir skanų pomidorų derlių. Tačiau ne visi žino, kad didelę įtaką pomidorų augimui gali turėti tai, kokie augalai auga šalia jų. Pasak sodininkystės specialistų, tinkamai parinkti „kaimynai“ gali padėti ne tik apsaugoti pomidorus nuo kenkėjų, bet ir pagerinti jų skonį. Ši seniai žinoma sodininkystės technika leidžia augalams natūraliai padėti vieni kitiems augti ir apsisaugoti nuo ligų.

Žinomas Lietuvos baleto šokėjas ir choreografas Nerijus Juška šiandien daugiau laiko praleidžia ne scenoje, o perduodamas sukauptą patirtį jaunajai kartai. Nors scenos šviesos jam niekada nebuvo svetimos, šiandien jis didžiuojasi galėdamas vadovauti baleto mokyklai bei auginti būsimąją šokėjų kartą. „Šokis – gyvenimo dalis. Keičiantis gyvenimo etapams, keičiasi ir sąlytis su šia meno sritimi“, – pasakoja Nerijus naujienų portalui tv3.lt.

Nors augalai teikia naudą planetai ir puošia aplinką, tam tikros rūšys, klaidingai pasodintos kieme, sukelia daugiau galvos skausmo, nei yra vertos. Štai 9 medžiai, kurių reikėtų vengti, ir 9 variantai, galintys juos pakeisti. Plačialapė kriaušė Plačialapės kriaušės žydėjimas daugelyje regionų skelbia pavasarį. Jų balti žiedai įspūdingi, tačiau daugelis savininkų gailisi jas pasodinę.

Po itin sunkios žiemos pagaliau – pavasariškos nuotaikos. Savaitgalį atšilus orui, nudžiugo, sukruto ir sodininkai bei daržininkai. O sodinukų mugių dalyviai jau aktyviai joms ruošiasi. Sodinukų mugių maratonas prasideda jau balandį ir truks apie du mėnesius.

Retųjų iškasenų atsargos didžiausiame Europoje telkinyje pietų Norvegijoje yra beveik dvigubai didesnės nei buvo manyta iki šiol. Tokius naujausius skaičiavimus antradienį paskelbė teises į šį telkinį turinti bendrovė. „Rare Earths Norway“ (REN) pranešime teigiama, kad 150 kilometrų į pietvakarius nuo Oslo esančiame Fensfelteto telkinyje yra 15,9 milijono tonų retųjų oksidų, o tai yra apie 80 procentų daugiau nei buvo nurodyta 2024 m. skaičiavimuose.

Dauguma žmonių šaldytuvą tvarko gerokai per retai – dažniausiai tik tada, kai lentynose nebelieka vietos arba netikėtai aptinkamas seniai pasibaigusio galiojimo produktas. Tačiau specialistai sako, kad netvarka šaldytuve gali turėti kur kas didesnį poveikį nei tik išmestas maistas. Ji gali lemti ir tai, ką valgome kasdien. Po ilgos darbo dienos atidarome šaldytuvą tikėdamiesi greito sprendimo.

TV3 žiniasklaidos grupėje – pasaulį užkariavęs fenomenas „Užvaldyk aikštelę. The Floor“. Dar Lietuvoje nematytas, tačiau tūkstančius gerbėjų pasaulyje pritraukęs žaidimas – tai įtraukianti interaktyvi pramoga, kurioje kiekviena dvikova tampa kova už teritoriją. Daugiau nei 30 dalyvių laidoje stos į strateginę žinių kovą interaktyvioje žaidimų aikštelėje, kurioje kiekvienas atsakymas gali pakeisti visą laidos eigą.

Lauke vis dar stūkso krūvos sniego, tačiau sodininkai jau nekantriai laukia sezono pradžios – kai ką jau sėja, kitų kultūrų sėjai dar tik ruošiasi. Artėja laikas sėti ir pomidorus, tačiau ne visi žino, kada tai daryti – specialistė primena, kada pradėti pomidorų sėją ir dalijasi, ko nepamiršti apie pomidorų sodinimą ir priežiūrą pasodinus į augimo vietą.

Nemažai žmonių nemėgsta kačių, ypač kai jos atkeliauja į sodą ir ima naudoti kruopščiai prižiūrimas lysves kaip kraiko dėžę. Katės gali pridaryti žalos kieme – išrausti daigus, pakenkti paukščiams ir palikti savo pėdsakų gėlynuose. Pastaruoju metu oras buvo nepalankus – ledas, sniegas ir lietus, tačiau tai nesustabdė kačių. Net ir esant prastam orui galite pamatyti šiuos „įžūlius svečius“, tupinčius ant vejos ar terasoje, rašoma express.co.uk.

Įspėjimai ir net gąsdinimai iš įvairių specialistų lūpų apie tai, kaip reikia riboti perteklinį cukraus vartojimą, sklinda jau netrumpą laiką. Šiandien kaip niekada garsiai kalbama apie vadinamąją gliukozės revoliuciją, kai netinkamai pasirinkę maistą „įkrentame“ į energetines „duobes“, persivalgymo ir lėtinių ligų rizika stipriai išauga.

Milijonų medžių sodinimas ilgą laiką buvo laikomas vienu geriausių būdų kovoti su globaliu atšilimu, tačiau naujausias tarptautinės mokslininkų grupės tyrimas atskleidė netikėtą šalutinį poveikį. Žurnale „Global Change Biology“ paskelbti rezultatai rodo, kad miškai gali paspartinti dirvožemyje sukauptos anglies virtimą anglies dioksidu ir jo išsiskyrimą į atmosferą. Tyrėjai analizavo Europos miškų būklę ir dirvožemio cheminę sudėtį 1984–2022 metų laikotarpiu.

Jau šią savaitę minėsime kalendorinį pavasarį, tačiau panašu, kad ilgam užsukusi žiema savo pozicijos lengvai užleisti neketins – ilgalaikės orų prognozės rodo, kad šių metų pavasario atėjimas bus lėtesnis ir permainingesnis nei įprasta. Kokią įtaką vėlyvas pavasaris turės sodininkystei, gamtos ritmui ir pavasariniam žydėjimui – dalijasi Pakruojo dvaro gėlininkai.

Šilauogės – ne tik skanios, bet ir naudingos uogos, kurias per pastaruosius metus pradėjo auginti daugybė lietuvių. Tinkamai prižiūrimi krūmai duoda puikų ir skanų derlių – šilauogių augintoja išdavė, ko svarbiausia nepamiršti. TV3 žiniasklaidos grupės laidos „Svajonių sodai“ komanda anksčiau lankėsi Telšių rajone, pas medelyno savininkę Bronę Linkevičienė, kuri pasidalijo naudingais patarimais.

Kepenų pavadinimas tikriausiai galėtų puikiai atliepti frazę „organas-orkestras“. Jos atlieka šimtus reikšmingų funkcijų organizme – valo kraują, neutralizuoja toksinus, dalyvauja virškinime, kaupia energijos atsargas bei dalyvauja kituose procesuose. O siekiant užtikrinti efektyvią kepenų veiklą svarbu prisiminti 5 joms naudingas žoleles. Savo žiniomis apie kepenų funkcijai naudingas žoleles sutiko pasidalinti „Mano žolelės“ tinklaraščio kūrėja žolininkė Jolanta.

Sukurti žydintį sodą sklype, kuriame dirva nera derlinga, akmeninga ar smėlinga, dažnai atrodo sudėtinga užduotis. Tačiau gamta pasirūpino augalais, kurie ne tik išgyvena atšiauriomis sąlygomis, bet ir paverčia „sunkias“ zonas ryškiais kraštovaizdžio akcentais. Pasirinkus nereiklius daugiamečius augalus, galima sumažinti priežiūrą ir kartu džiaugtis stabiliu dekoratyviniu rezultatu daugelį metų.