audronė galvonaitė

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, jog vėstantis klimatas Lietuvoje – ne tokia nereali prognozė. „Tirpstant Arkties vandenyno ledui, vanduo yra praskiedžiamas, į tą patį vandenyną patenka labai daug gėlo vandens. Yra pavojaus, kad Golfo srovė gali pakeisti savo tekėjimą arba nusileisti į dugną“, - tv3.lt sakė klimatologė A. Galvonaitė. Anot klimatologės, tai gali sukelti vėstantį klimatą bet kuriame pasaulio krašte, net ir Lietuvoje.

Vargu, ar dažnas žino, kada Lietuvoje pasirodė pirmasis orų prognozės biuletenis. Pasirodo, šiandien pirmajai prognozei mūsų šalyje sukanka 90 metų, kadangi ji paskelbta 1926 metų sausio 2-ąją. Šiandien retas įsivaizduoja savo dieną be orų prognozės, o kartais ir kelių. Portalas tv3.lt domėjosi, kokie esminiai pokyčiai įvyko. Iš fotolaboratorijų prie kompiuterių Kaip ir kiekvieną sritį, technologinė revoliucija pakeitė iš esmės.

Per mūsų slenkstį jau žengia rugpjūtis, paskutinis vasaros mėnuo. Tai mėnuo, kuomet oras pasiekia aukštumas, o ir jūra sušyla labiausiai per metus. Tad ko gi tikėtis šiemet? Pagal gismeteo.lt duomenis, pirmosiomis rugpjūčio savaitėmis Vilniuje bus 19-24 laipsniai šilumos. Gali pasitaikyti nedidelis lietus, kartais ir didesnis lydimas perkūnijos bei žaibų, bus ir saulės. Naktimis laikysis 14-18 laipsnių šiluma. Likęs rugpjūtis, kol kas irgi atrodo panašiai.

Panašu, kad netrukus turistai ilsėtis keliaus ne į Įspaniją ar Italiją, o į Baltijos jūros šalis, tarp jų ir Lietuvą. Klimatologai prognozuoja, kad dėl klimato atšilimo Europos Pietuose siaus gaisrai ir sausros, na o mes tradicinę lietuvišką vasarą – padoriai šiltą ir lietingą – jau greitai pamiršime. Nors iki oficialios vasaros pabaigos liko kiek daugiau nei dvi savaitės – po tropinių karščių – saulė ir šiluma iš Lietuvos nesitraukia.

„Aš labai dažnai sakau: nori savo kieme turėti krušą, viesulą, škvalą ar ką tik nori, – užsidenk namo stogą kokia nors ypatinga danga. Tai tikrai veikia“, – sako Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Įvairios mokslinės studijos rodo, kad stogų dangos gali lemti ne tik ekstremalių reiškinių dažnį namo kieme, tačiau ir išgelbėti pasaulį nuo klimato perkaitimo.

Prasidedantis kalendorinis pavasaris žada šilumą, tačiau dar sulauksime permainingų orų. Tiesa, kovas žadamas šiltas. Jau dabar gamtoje pilna pavasario ženklų – iš šiltų kraštų sugrįžta paukščiai, brinksta pumpurai.   Šilta pradžia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė sako, kad ilgalaikės amerikiečių ir rusų prognozės rodo, kad kovas bus šiltas, balandis – artimas įprastam, o gegužė – šiek tiek vėsesnė.

Anksčiau uraganai turėdavo tik moteriškus vardus, mat, juos pastebėję, jūreiviai vadindavo žmonų, mamų, mylimųjų vardais. Taip sako sinoptikė Audronė Galvonaitė. LRT Radijo klausytoja panoro sužinoti, kaip siaučiantys uraganai gauna vardus. „Dabar šėlsta uraganai: Anatolijus, Feliksas, Rita. Iš kur šita vardų kilmė?“ – domisi klausytoja. Sinoptikė A. Galvonaitė sako, kad uraganus pirmiausiai pastebėdavo jūreiviai.

Žinių radijas Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad į Lietuvą dar gali ateiti bobų vasara, tačiau garantijos, pasak jos, nėra. „Bobų vasara ateina arba rugsėjo pabaigoje, arba spalio pradžioje. Kai praeina šalnos, kai būna tokie gražūs, vaiskūs orai, tada būna bobų vasara. Gal ji dar bus. Kai kada ji būna du kartus, kai kada nebūna nė karto. Dabar nežinau, nes rugsėjis ir taip davė labai gražių orų, tad dėl bobų vasaros neaišku. Ji gali šiek tiek vėluoti“, – teigė A. Galvonaitė.

Per tūkstantį metų vidutinė metinė temperatūra pasaulyje pakilo 0,7 proc. Meteorologė dr. Audronė Galvonaitė teigia, kad tai – labai daug. „Įsivaizduokite: jūsų vidutinė temperatūra yra 37 °C. Jei pastoviai ją matuodami pastebėsite, jog ji pakilo iki 37,5 °C, trečią dieną eisite pas gydytoją ir klausite, kas jums yra. Tas pats – ir su gamta.

Tai neįprasta šiluma, tai stingdančiu šalčiu stebinusi žiema baigiasi – jau rytoj kalendoriuje atversime pirmosios pavasario dienos puslapį. Vasario mėnuo buvo net keliais laipsniais Celsijaus šiltesnis nei vidutinė daugiametė temperatūra. Pasak klimatologės Audronės Galvonaitės, tai lėmė iš pietinių Atlanto vandenyno rajonų atkeliavusios oro masės: „Visus temperatūros pokyčius lemia bendroji atmosferos cirkuliacija: kur formuojasi, iš kur atkeliauja oro masės ir kaip jos pasiekia Lietuvą.

Romualda URBONAVIČIŪTĖ Vakar su Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus moksleiviais bei pedagogais buvo atvykusi susitikti Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. Ji teigė, kad ši žiema yra netradicinė, nebūdinga Lietuvai, nors dar šiltesnė buvo prieš penkerius metus, ir tokios besniegės žiemos kartosis.

 LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Ruduo į Lietuvą ateina po truputį ir atsineša vėsias naktis bei tirštus rūkus. „Manau, ruduo bus gražus. Žinoma, jis bus permainingas ir turėtų mus kuo nors nustebinti“, – LRT televizijos naujienų laidai „Labas rytas, Lietuva“ sako klimatologė Audronė Galvonaitė. Galima pastebėti, kad prie Lietuvos šiomis dienomis yra priartėjusi aukšto slėgio sritis – dėl to Lietuvoje dar gana šilta ir gražu.

Vidutinė liepos temperatūra bus ne 16,7 laipsnio, kaip paprastai būna Lietuvoje, o apie 18 laipsnių, sako klimatologė Audronė Galvonaitė. „Liepos vidutinė temperatūra yra 16,7 laipsnio. Numatoma, kad ši liepa 1–2 laipsniais bus šiltesnė nei turėtų būti Lietuvoje. Taigi galima tikėtis, kad vidutinė temperatūra bus ne 16,7, o apie 18 laipsnių. Tai yra gana aukšta temperatūra“, – teigia A. Galvonaitė.

Prognozuojama, kad pirmasis vasaros mėnuo pasižymės gana jam įprasta šiluma. Vis dėlto artėjančiai vasarai, kaip ir besibaigiančiam kalendoriniam pavasariui, bus būdingi didžiuliai kontrastai. Temperatūrų svyravimus su sūpynėmis lyginanti sinoptikė įsitikinusi, kad šie tęsis.

Prognozuojama, kad pirmasis vasaros mėnuo pasižymės gana jam įprasta šiluma. Vis dėlto artėjančiai vasarai, kaip ir besibaigiančiam kalendoriniam pavasariui, bus būdingi didžiuliai kontrastai. Temperatūrų svyravimus lyginanti su sūpynėmis sinoptikė įsitikinusi, kad šie tęsis ir toliau.

 LRT.lt Savaitgalį tautiečiai raginami pasiraitoti rankoves ir griebti įnagius – visoje Lietuvoje šeštadienį vyksta aplinkos tvarkymo diena „Darom 2013“. Tuo metu sekmadienį didžiuosiuose šalies miestuose vyks mankštos ir sveikatingumo užsiėmimai, kovų menų treniruotės, Kaune bus galima sukioti vairą dviračių maratone.

Klimatologė dr. Audronė Galvonaitė, kalbėdama apie ilgalaikes šios vasaros orų prognozės, teigė, jog jos yra tokios skirtingos ir taip greitai keičiasi, kad jas skaitant norisi juoktis. „Tie, kurie sudarinėja ilgalaikes prognozes – Amerikos ir Rusijos meteorologijos centrai, yra visiškai sutrikę dėl prognozių. Jie pateikia tokias skirtingas prognozes, kad skaitai – ir darosi juokinga.

Trečiadienį, apie 9 val., buvo galima stebėti itin malonų akiai gamtos reiškinį. Padangėje sušvito dvi saulės, kurios simbolizuoja artėjančias orų permainas.  Naujienų portalo Balsas.lt skaitytojai atsiuntė savo užfiksuotas fotografijas, kuriose matosi, kaip šalia vienos saulės yra gana ryškus jos atspindys.

Prasidėjus kalendorinei žiemai, klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šis laikotarpis yra priešžiemis, o tikroji žema Lietuvoje paprastai ateina per Kalėdas. „Prasideda tikras priešžiemis. Su gruodžio 1-ąja sutapo, kad prasideda snieguoti orai. Tačiau tikroji žiema pas mus paprastai ateina apie Kalėdas, apie gruodžio 22 dieną, nuo tada, kai saulė pradeda savo sugrįžtuves. Nors paprastai pastaruoju metu ne visada ji skuba pas mus ateiti.

Ši vasara negailėjo ekstremalių išbandymų gamtos stichijomis: tai viename, tai kitame Lietuvos rajone skraidė stogai, lūžo medžiai ar tvino gatvės. Vis dėlto meteorologai teigia, kad tai nebuvo kokie išskirtiniai metai. Kaip suskaičiavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, per vasarą užfiksuota 14 stichinių meteorologinių reiškinių.

Mėlyna ar oranžine spalva spindintis kiemas, danguje ryškiai šviečiančios trys saulės, virš galvos skraidantys iki tol nematyti objektai – išvydę tokius reiškinius  turbūt ne vienas pagalvotume, kad laikas kreiptis į psichiatrus arba artėja pasaulio pabaiga. Tačiau visa tai paaiškinti gali  klimatologė Audronė Galvonaitė.

Į žygį dviračiu aplink Lietuvą išsirengę „Labo ryto“ vedėjas Ignas Krupavičius ir režisierius Vaidotas Urbanavičius jau įveikė apie 350 kilometrų. Įpusėję kelionę ir siekdami išvengti žvyrkelio, vieną kelionės dalį žygeiviai buvo priversti sutrumpinti, persėsdami į baidares. Dviračiai, be abejo, plaukė baidarėse kartu. Į 8 dienas trunkančią kelionę pasiėmę po 8 litus, Ignas ir Vaidas šiandien išleido pirmuosius pinigus. Jų prireikė „Lietuvos pašte“ Čekiškėje Ignui siunčiant atvirutę šeimai.

Taip ilgai laukėme ir pagaliau sulaukėme žiemos. Tačiau vos pajutę pirmuosius speigus visi puolėme  į paniką: kaip gi apsisaugoti nuo neatsiejamų žiemos palydovių– peršalimo ligų? „Aš esu iš tų žmonių, kuri susirenka visus sezone esančius virusus, ligas, peršalimus“, – prisipažino dainininkė Rūta Ščiogolevaitė ir atskleidė slaptą receptą, kuris jai padeda saugotis nuo puolančių ligų. Radijo laidų vedėjas aktorius Aistis Mickevičius peršalimų stengiasi išvengti šiltai laikydamas kojas.

Lietuvoje, kaip ir didžioje dalyje Europos, spustelėjus šalčiams gyventojai perspėjami imtis saugumo priemonių, juolab, kad šiemet ši gamtos stichija jau pareikalavo aukų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba perspėja gyventojus apie stichinį meteorologinį reiškinį – speigą.

Vis labiau vėstantys orai ne vienam kelia nerimą: daugiabučių gyventojai rūpinasi, kiek teks sumokėti už prasidėjusį šildymą, tie, kurie šildosi patys, svarsto, ar pakankamai apsirūpino kuru. Balsas.lt pasiteiravo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėjos dr.

Besikeičiantis klimatas ir mus vers prisitaikyti prie naujų gyvenimo pokyčių, o rykliai Baltijos jūroje – tik vienas iš galimų netikėtumų, „Balsas.lt“ sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. Audronė Galvonaitė. – Paprastai klimatologai skeptiškai vertina bandymus neįprastai šaltas žiemas Lietuvoje ar karščių bangomis stebinančias vasaras tiesiogiai sieti su klimato permainomis.

Patriotinių idėjų puoselėtoją Editą Mildažytę Lietuvos televizijos žiūrovai netrukus išvys dar viename lietuvybę ugdančiame projekte. Rusėjo 12-ąją prasidedančiame Lietuvos televizijos sezone Edita pasišovusi vesti ne tiktai „Bėdų turgų“, bet ir provokuoti kultūrinėje diskusijoje „Europos vidury“. Kartu su laidos prodiuseriu Egmontu Bžesku E. MIldažytė žada, kad tai bus iššūkis niurzgliams, kurie tik dejuoja, kaip Lietuvoje viskas blogai.

Rugpjūtį dar lepins vasariški ir šilti orai, tačiau vis daugiau ženklų primins apie artėjantį rudenį, teigia klimatologė Audronė Galvonaitė. „Vidutinė rugpjūčio temperatūra – 16,2 laipsnio. Tai dar pakankamai šiltas ir vasariškas mėnuo. Nors rugpjūtis yra tarsi atsisveikinimas su vasara: ji tęsiasi, bet vis dažniau pasirodo reiškinių, kurie primena, kad artėja ruduo“, – Lietuvos radijui kalbėjo ji.

Vos išsivadavę iš šaltos ir gilios žiemos gniaužtų, birželio pradžioje kentėjome nuo kaitros, o jau praėjusį savaitgalį prireikė gelbėtojų pagalbos likviduojant liūties pasekmes. Kas tai? Gamtos anomalijos? „Su tokiais reiškiniais reikia apsiprasti“, – pataria klimatologė Audronė Galvonaitė. Vieni klimatologai jau moko mus pratintis prie šylančio klimato, kiti tikina, kad atšilimą jau keičia atšalimas.

Japoniją nusiaubusi katastrofa nepaliko nė vieno abejingo. Tragedijos mastai milžiniški ir niekas nedrįsta prognozuoti, kuo visa tai baigsis. Japonijos situacijos poveikį Lietuvai ateinantį pirmadienį aiškinsis Lietuvos televizijos „Gamtos patruliai“. Lietuvos specialistai ragina žmones liautis panikavus dėl iš Japonijos atsklindančių radiacijos debesų. Verčiau patariama susimąstyti – ar galime dar kažką padaryti, kad bent kiek sustabdytume klimato šilimą.

Pirmąkart šiemet iškritęs sniegas nenutirpo. Gruodžio pradžia žada būti šaltesnė, o pabaiga – šiltesnė. Kelininkai, žiemos režimu dirbantys nuo spalio pabaigos, jau turėjo rimtesnio darbo, tačiau atsakomybės už saugumą kelyje nelinkę prisiimti sau. Pirmasis sniegas – dar ne žiema Daktarė Audronė Galvonaitė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja, sako, kad pirmasis neištirpęs sniegas dar nereiškia tikros žiemos. „Tai reiškia, kad po mėnesio tikrai bus žiema.

Lietuvoje praūžęs škvalas ne tik pridarė milijoninių nuostolių, bet ir pareikalavo žmonių aukų. Šią vasarą šalį alino kaitra, kurią keitė perkūnija ir liūtys. Stichija siautė ir kaimyninėse šalyse, ar tai tėra įprasti vasaros šėliojimai, ar akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai? Rugpjūčio 25 d. 13 val. naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje viešės klimatologė Audronė Galvonaitė. Savo klausimus viešniai įrašykite komentaro lange.

Pirmąją pavasario dieną klimatologai tikrąjį gamtos pabudimą prognozuoja tik kovo pabaigoje– balandžio pradžioje. Klimatologė Audronė Galvonaitė sako, kad šiemet pavasaris gali šiek tiek vėluoti dėl gausaus sniego. „Kovas yra šaltojo laikotarpio mėnuo, jo vidutinė temperatūra dar yra neigiama – 0,7 laipsnio šalčio. Kovas paprastai būna permainingas mėnuo, kai pavasarišką šilumą keičia šaltesni orai, vėl sugrįžta sniegas, šlapdriba.

Meteorologų manymu, teiginys, kad žaibas du kartus į tą patį medį netrenkia, dažnai prasilenkia su tikrove. Įsibėgėjanti vasara gražiais orais nelepina: tai viename Lietuvos kampelyje, tai kitame palyja, sudunda griaustinis, dangų išraižo žaibų blyksniai. Ekstremalių pojūčių mėgėjus toks gamtos šėlsmas žavi, kitus baugina. Mokslininkų nuomone, šių reiškinių bijoti nereikia, tačiau saugotis - būtina. Sezonas prasidėjo.

Mokslininkai ir politikai konstatuoja, kad klimato atšilimo išvengti neįmanoma, todėl valstybės ir verslas turi galvoti ne tik apie priemones jam pristabdyti, bet ir apie prisitaikymą prie klimato kaitos padarinių.

Meteorologijos specialistai nedrąsiai spėlioja, kokių orų galime tikėtis per šių metų didžiąsias žiemos šventes, rašo „15 min.“. "Apie visos žiemos orus sunku ką nors konkrečiai pasakyti. Pagal paskutinius rodiklius matosi tiek, kad pirmąją gruodžio savaitę tikrai bus vėjuota", - sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė. "Tikroji lietuviška žiema prasideda nuo Kalėdų. O dabar yra priešžiemis.

Saulėgrįža ir artėjančios Joninės skelbia, kad neįprastai karštos vasaros kalendorius pradės rodyti artėjančią jos pabaigą.Žmonės stebisi puse mėnesio anksčiau prisirpusiomis braškėmis, prisuktu medumi, kelis kartus gausiau prišienauta žole.Mokslininkai fiksuoja klimato atšilimo požymius ir perspėja, kad ateityje galime netekti Baltijos paplūdimių, o sumažėjus žuvims žvejai patirs milijoninių nuostolių.

Net nuo Vidurinės Azijos mus pasieksiančios karšto oro srovės artimiausias dienas pavers pirtimi, rašo „Klaipėda“.„Klaipėdoje šeštadienį numatoma apie 24, sekmadienį – 27, pirmadienį – 30, antradienį – 29 laipsnius šilumos. Galimi trumpalaikiai lietūs.Toks karštas ir drėgnas oras itin nepalankus sveikatai – virsime savo sultyse. Tik trečiadienį atvės iki 18 laipsnių šilumos“, – sakė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja Audronė Galvonaitė.