audrius misevičius

Premjeras Algirdas Butkevičius susitiko su Seimo opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi prašydamas paramos atmetant prezidentės veto Seimo priimtam Darbo kodeksui. Apie pirmadienį vykusį pirmąjį susitikimą per beveik ketverius metus su opozicijos lyderiu Andriumi Kubiliumi žurnalistams prasitarė pats premjeras.

Vyriausybė yra pasiruošusi nuo liepos didinti minimalią mėnesio algą (MMA) - tam yra numatytos lėšos valstybės biudžete, teigia premjero patarėjas. Audrius Misevičius sako, kad galutinis sprendimas priklausys nuo to, kaip tam pasiruošęs verslas. „Dar priimant biudžetą, jame buvo numatyta suma, skirta minimalios mėnesio algos didinimui.

Į Seimo posėdį dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamame banke „Snoras“ atvyko Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius, kuris jokios savo kaltės dėl banko bankroto neįžvelgė. „Taip turi veikti institucijos, kredito įstaigos ir ne tik. Tai – viena reikalo pusė, bet yra ir kita: taip, kaip eismo taisyklėse yra nustatyta, kad negalima sėstis už vairo neblaiviam, nedaryti dar kažko, deja, avarijų įvyksta“, – aiškino jis.

Banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto atveju, visi veiksmai buvo tinkami ir padaryti laiku, tokią savo poziciją šiandien išsakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius po laikinosios Seimo komisijos posėdžio dėl „Snoro“ bankroto aplinkybių tyrimo. Daugiau komentarų A. Misevičius žiniasklaidai nepateikė, remdamasis tuo, kad visa, ką jis pasakė komisijos posėdyje, įsipareigojo laikyti paslaptyje. „(Dėl „Snoro“ – aut. past.

SEB bankas trečiadienį surengė spaudos konferenciją, kurios metu pristatė visuomenei tvarką, kaip bus organizuotas indėlių išmokėjimas „Snoro“ indėlininkams. SEB banko banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika  teigė, kad SEB išmokės pinigus gyventojams visoje šalyje, o verslo įmonėms – tik Vilniaus regione. Pasak banko atstovų, iš VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ dar nėra gauta nei indėlininkų sąrašų, nei pinigų.

Esate skolininkas, laiku mokate įmokas, jūsų turtas įkeistas bankui. Būkite budrus − bankai skuba atsiimti turtą ir nenori girdėti apie sąlygų lengvinimą. Bankai nepraleidžia progos pasinaudoti savo padėtimi ir net dėl nedidelių įmonių prasižengimų atsiima turtą, įgytą išperkamosios nuomos sąlygomis. Jie verčia pasirašyti asmeninio laidavimo sutartis, didina palūkanas. Siekiant likvidaus turto, ir perspektyvioms įmonėms keliamos bankroto bylos, įšaldomos sąskaitos.

Didieji bankai, visų pirma švediškieji, verslui kreditus dalija vangiai, nedalyvauja Vyriausybės verslo kreditavimo programoje, nenori prisiimti ir minimalios rizikos, o Lietuvoje uždirbtą kapitalą kreipia į savo tėvynę. Tik lietuviškieji ir keli užsienio bankai dalija mikrokreditus, kurių pusę palūkanų dydžio dengia valstybė.

Kasmet valstybės skolos auga, didėja išlaidos jų tvarkymui, o bendrasis vidaus produktas (BVP) traukiasi. Lietuva bankrutuoja? Dažniausiai, pristatant valstybės finansų rodiklius, skola vertinama santykyje su BVP. Bet skolą palyginus su valstybės pajamomis, vaizdas susidaro kur kas liūdnesnis. Pirmąjį šių metų pusmetį valstybės pajamos su Europos Sąjungos (ES) lėšomis sudarė apie 10,5 mlrd. litų, išlaidos – apie 12,5 mlrd. litų, centrinės valdžios skola – beveik 21 mlrd. litų.

Toji šaka yra verslas. Kuo daugiau įmonių aprobos savo veiklą ar net bankrutuos krizės metais, tuo mažiau mokesčių jos sumokės valstybei, tuo daugiau žmonių neteks pajamų. Ne tik dirbantys verslo bendrovėse, bet ir biudžetinių įstaigų darbuotojai. Mažės pinigų net valdžiai išlaikyti ir darbo užmokesčiui.

Keleri metai tarp neregių ir „Swedbank“ besitęsiantis konfliktas pasiekė apogėjų – medžiaga dėl banko vykdomos diskriminacijos atsidūrė teisme. Jeigu manęs paklaustų patarimo, kur neverta laikyti pinigus ar kurio banko paslaugomis nesinaudoti, neabejodamas įvardyčiau banką, kurį vertėtų aplenkti per atstumą, – pasakyčiau „Swedbank“, – neslėpdamas pasipiktinimo dėl banko vykdomos diskriminacijos, kalbėjo vienas regėjimo sutrikimą turinčių žmonių.

JAV investicijų banko „Merrill Lynch“ ekspertai, apsilankę Baltijos valstybėse, pateikė gerokai pesimistiškesnes jų ekonomikos raidos prognozes, nei anksčiau. Spartus Baltijos valstybių ekonomikų lėtėjimas turi neigiamos įtakos didžiausią finansų grupę jose - „Hansabank“ valdančio Švedijos banko „Swedbank“ veiklai, tvirtina „Merrill Lynch“ analitikai. Anot jų, „Swedbank“ nuostoliai dėl aktyvios kreditavimo politikos gali būti tokie dideli, kad jam gali tekti didinti nuosavą kapitalą.

Jei pasiimsite penkiasdešimties litų banknotą ir pažvelgsite į jo reversą (t.y. į sostinės Katedros aikštės atvaizdą), pamatysite, jog kažko trūksta. Atstatomi Valdovų rūmai Katedros aikštės vaizdą radikaliai keičia jau dabar, tačiau ant banknotų jų veikiausiai neišvysime, rašo „Respublika“. Dailininkų Giedriaus Jonaičio ir Rimvydo Bartkaus sukurtas 50 litų banknotas jau dabar mena greičiau istorinį Vilniaus vaizdą. Tačiau net pabaigus Valdovų rūmų statybas, banknotas keičiamas nebus.

Lietuvos banko leidžiamos proginės monetos tapo puikia proga užsidirbti jų perpardavinėtojams - banko kasoje įsigyta kolekcinė moneta jau po kelių minučių pabrangsta 20-40 litų.Trečiadienį išleistos naujos 50 litų nominalo proginės monetos, skirtos šv.Kazimiero 550-osioms gimimo metinėms, pardavimo kaina buvo kaina 130 litų, o reprezentacinėje dėžutėje -150 litų. Vilniaus kolekcininkų klubo narys Marius Jankauskas tvirtino, kad daugelis kolekcininkų priversti mokėti daugiau.

Šių metų laidos 20 litų banknotai, turintys atnaujintą apsaugą, jau atspausdinti ir artimiausiu metu pasirodys apyvartoje, praneša Lietuvos bankas.„Lietuvos banko valdybos nutarimu naujieji 20 litų banknotai nuo šių metų birželio 11 dienos skelbiami mokėjimo ir atsiskaitymo priemone ir išleidžiami į apyvartą. 1997 metais ir 2001 metais išleisti 20 litų banknotai ir toliau liks teisėta, privaloma priimti mokėjimo ir atsiskaitymo priemone“, - sakė Lietuvos banko valdybos narys Audrius Misevičius.

Penktadienį (01.03) iš neplanuotai sukviesto susitikimo pas Prezidentą Valdą Adamkų išėjęs Vilniaus banko vadovas Julius Niedvaras žurnalistus patikino, kad su šalies finansų sektoriumi yra viskas gerai. "Esu įgaliotas patvirtinti, kad finansinis Lietuvos sektorius šiandien problemų neturi", - pareiškė J. Niedvaras.