audra

Pranešus apie artėjančią liūtį su perkūnija, gyventojams kyla klausimų, kiek prognozės patikimos ir kiek lietaus numatoma jų gyvenamoje vietovėje. Puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pateikiamas paaiškinimas, kaip interpretuoti orų modelių duomenis.  Kiek pas mane palis ir ar labai stipriai lis. Šiandien vakare maždaug tokie klausimai iškilo. Vasarą neretai būna tokių situacijų, kuomet labai tiksliai atsakyti į klausimus paprasčiausiai neįmanoma.

Trečiadienį daug kur vyraus niūrūs orai, gali lyti, griaudėti perkūnija. Apie tai rašoma „Meteo.lt“ „Facebook“ paskyroje. „Antradienio diena buvo be žymesnių kritulių. Didesnę dienos dalį šalies pietryčiuose dangų dengė debesys. Aukščiausia oro temperatūra 23–28 laipsniai. Naktį palijo daugiausia pietrytiniuose rajonuose (intensyviausiai – Druskininkuose, iki 8,8 mm), pasitaikė pavienių perkūnijų.

Panašu, kad orai šiomis dienomis leis patirti visas savo puses. Trečiadienį dalyje Lietuvos prognozuojama audra, po jos – vėsesnis ir lietingas ketvirtadienis, o savaitgalis ir vėl džiugins šiluma bei saule. Iki rudens likus vos 11 dienų, aiškėja, kaip užbaigsime sezoną – ar vasara ir toliau tęsis kaip buvo pernai? Trečiadienis Lietuvoje numatomas neramus, tačiau audringesni orai bus ne visur. Naktį vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, trumpi lietūs su perkūnija.

Savivaldybės įmonei „Grinda“ paskelbė perspėjimą vilniečiams apie iš Varšuvos link Lietuvos artėjančią liūtį. Apie artėjančią audrą praneša ir žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Kaip reikėtų elgtis užklupus audrai ir kaip apsaugoti save ir kitus, dalinasi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. PAGD atstovų teigimu, pučiant stipriam vėjui, lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, nuvirsta nepritvirtinti įrenginiai.

Varšuvą skandinanti liūtis atslenka į Lietuvą. Stichijai jau ruošiasi sostinės savivaldybės įmonė „Grinda“, kuri paskelbė perspėjimą vilniečiams. Kaip skelbia „Grinda“, lūtis, šįryt paskandinusi Varšuvą, greitkeliu S8 juda Vilniaus link ir, tikėtina, šį kartą neaplenks. „Šiemet didesnės liūtys jau kelis kartus aplenkė Vilnių ir išsitaškė kitur – tačiau tikėtina, kad amžinai taip sektis negali.

Informaciją apie liepos pabaigoje siautusios audros pažeistus ar nuniokotus dirbamos žemės plotus kol kas pateikė tik trys savivaldybės. Jos skaičiuoja, kad nukentėjo beveik 8 tūkst. hektarų, o labiausiai nukentėjo Joniškio rajonas, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).  ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorės Virginijos Žostautienės teigimu, duomenis kol kas pateikė Akmenės, Joniškio ir Telšių rajonai.

Pirmadienio naktis buvo nerami – dalį Lietuvos skalavo smarkios audros. Nemenkai kliuvo Šilutės rajonui, paviešintame vaizdo įraše matyti, kad audra smogė be gailesčio. Rugpjūčio 19-ąją, 1 val.

Šalies vadovas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo dalyje Kelmės rajono teritorijos dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus ir pavojingo meteorologinio reiškinio – vėjo, ir jų sukeltų padarinių, paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.   Skelbiama, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Reimeris.

Tropinė audra Debby į JAV pietryčius atnešė smarkias liūtis ir sukėlė potvynius. Dalyje Floridos, Džordžijos ir Pietų Karolinos valstijų buvo užlieti keliai, žmonės buvo gelbėjami iš savo automobilių, o kai kur ir iš namų, praneša amerikiečių žiniasklaida. Čarlstono pakrantės mieste Pietų Karolinos valstijoje naktį į trečiadienį galiojo komendanto valanda, „kad žmonės neitų į gatves ir būtų užtikrintas jų saugumas ir mūsų gelbėtojų saugumas“, teigiama miesto valdžios pranešime.

Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). „Po audros tiekimas atstatytas visiems. Kai kur veikia generatoriai. Yra linijų pažeidimai ir tam, kad žmonės turėtų elektrą, jiems paimti generatoriai“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Pasak jos, daugiausia generatorių veikia Vilniaus regione. Kiek jų iš viso pastatyta, R. Juodkienė negalėjo pasakyti.

Nors po praėjusią savaitę Lietuvą siaubusios audros kai kurie be elektros likę verslai naudojosi energijos kaupikliais, didesnė dalis gyventojų juos įsirengti galės po rudenį planuojamo skelbti kvietimo daliai kaupiklio kainos padengti, sako Aplinkos projekto valdymo agentūros (APVA) departamento direktorė Agnė Markauskienė. „Planuojame startuoti ir (su parama – ELTA) gyventojams su kaupikliais. Tikimės, kad tos audros bus nebaisios.

Nuo sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros smulkusis verslas nukentėjo labiau nei stambesnis, teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Poveikis didžiausias buvo smulkiems verslams, kurie prioritetų didelės įtakos šalies ekonomikai neturi. Jiems teko tikrai gerokai palaukti“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Dubnikovas.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus. „Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus sukeltų padarinių nuo liepos 29 d. iki jos padarinių likvidavimo.

Audra Debby, sustiprėjusi iki 1-osios kategorijos uragano, pasiekė JAV Floridos valstiją ir netrukus vėl susilpnėjo iki tropinės audros. Anot žiniasklaidos, stichija pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių. Portalo „PowerOutage“ duomenimis, šimtai tūkstančių namų ūkių Floridoje liko be elektros. Regione buvo atšaukti kai kurie skrydžiai. Debby į JAV pietinę dalį atnešė smarkius vėjus ir gausius kritulius.

 Šalies institucijos ir tarnybos turi tinkamai pasiruošti, kad ateityje audros nebeužkluptų „netikėtai“, sako prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba. „Prieš penkis ar daugiau metų kelininkai vis bandydavo atsikratyti tokio požiūrio, kad juos žiema užklumpa netikėtai. Tai turime tikrai padaryti viską, kad audra mūsų irgi neužkluptų netikėtai.

Dėl audros pridarytos žalos jau penkios savivaldybės paskelbė ekstremalią situaciją. Šių savivaldybių administracijos renka gyventojų skundus ir žada finansiškai ir kitaip nukentėjusiems padėti. Nuostolius skaičiuojantys milijonais eurų ūkininkai ir kai kurių savivaldybių merai ekstremalią situaciją reikalauja skelbti ir visoje šalyje. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė tokius prašymus atmeta.

Vertindamas tai, kad po praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros, kai kurie gyventojai vis dar neturi elektros, prezidentas Gitanas Nausėda teigia – tarnybos neišlaikė testo. Anot jo, minėta stichija parodė, kad būtina toliau investuoti į Lietuvos elektros tinklus, ypač stiprinant labiausiai pažeidžiamas jų vietas. „Kaip aš anksčiau minėjau, mes gavome idealų „stress testą“. Bet mes jo neišlaikėme.

Praeitą savaitę praūžusi didžiausia šių metų audra jau atnešė gyventojams ir verslams nuostolių už 4,23 mln. eurų, rodo „Lietuvos draudimo“ duomenys. Per praeitą savaitę užregistruota daugiau nei 6000 žalų, iš kurių 40 proc. jau sureguliuota, atlyginant nuostolius klientams. Draudimo ekspertai pabrėžia, ateityje tokių audrų gali pasitaikyti dažniau, o savo turtą gyventojai bent iš dalies gali dar labiau apsaugoti.

Energetikos ekspertas, prof. Vidmantas Jankauskas sako besitikintis, kad prieš savaitę įvykusios audros pamokos bus išmoktos ir ateityje padarytos klaidos nesikartos. Jo teigimu, tai, jog audra palietė visą Lietuvą, įskaitant Vilnių, neabejotinai atkreips politikų ir institucijų dėmesį į problemas.

 Tinklų priežiūra užsiimantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad pirmadienio rytą dėl praėjusios savaitės pradžioje praūžusios audros sukeltų tiesioginių nuostolių elektros dar neturi apie 400 vartotojų. Kaip pabrėžė ESO atstovė Rasa Juodkienė, tvarkyti gedimus užtrunka, nes, skirtingai nei po ankstesnių audrų, kai perdegdavo saugikliai ar kitos greitai techniškai pakeičiamos detalės, šį sykį audra daug kur nutraukė elektros tiekimo laidus.

Praūžus galingiausiai šios vasaros audrai, Šiaulių rajone esantis Kryžių kalnas patvino. Norintys jį aplankyti turi bristi per vandenį. Apsemtas ir ten stovintis tiltelis. Amą atimančiu vaizdu iš Kryžių kalno pasidalinta „Gamtos reiškiniai“ feisbuko grupėje. „Broliai pranciškonai pasidalijo nuotrauka kaip atrodė Kryžių kalnas po atlaidų, kai praūžė audra ir liūtis. Su linkėjimais iš Kryžių kalno salos“, – rašo vaizdu pasidalinęs Kristupas.

Praėjus beveik savaitei po audros, dar keli šimtai vartotojų šalyje neturi elektros tiekimo. Bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė sekmadienį BNS informavo, kad be elektros yra apie 300 namų ūkių. Pasak jos, šis skaičius vis svyruoja. Dėl savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Įvertinus liepos pabaigoje įvykusios audros žalą, jos mastai mažesni, nei tikėtasi – derliaus praradimai rapsų laukuose siekia apie 23 proc., kviečių laukuose – 5 proc., praneša apsidraudusius žemdirbius vienijantis pasėlių savidraudos fondas „Vereinigte Hagel“. Savidraudos fondas teigia, kad gavo 1700 žemdirbių pranešimų apie pažeistus pasėlių laukus – daugiau kaip 70 tūkst. hektarų. Skaičiuojama, kad draudimo išmokos žemdirbiams sudarys apie 10 mln. eurų.

Prisimenant prieš mažiau nei savaitę praūžusią audrą, daugelis žino, kokių nuostolių stichija gali pridaryti. Tai ne tik elektros tiekimo nutraukimas ir kelių užblokavimas, tačiau taip pat gali būti ir nemažą pinigų sumą atsieisiantis asmeninio turto apgadinimas.  Tam, kad nenukentėtų asmeninis turtas, ugniagesiai gelbėtojai dalijasi kreipimusi į visuomenę.

Sumaištis dėl žalos atlyginimo už gyventojų ir verslo vargus per audrą netekus elektros. Vidutinis elektros vartotojas už gyvenimą be elektros ilgiau nei 3 paras gali tikėtis viso labo 60 eurų kompensacijos. Energetikos reguliuotojas ragina rinkti išlaidų čekius ir skųstis ESO. Tačiau energetikos viceministrė žmones siunčia tiesiai į teismus.

Akmenės rajone esančiam Jurakalnio geologiniam pažintiniam takui Lietuvoje praūžusi audra pridarė žalos – tautiečiai įspėjami, kad lankytis šiame take kol kas draudžiama. Apie ribojamą lankytinos vietos lankymą socialiniuose tinkluose pranešė Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas.

Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai.  Pirmadienį ir antradienį didžiausių šalies draudimo bendrovių – „Lietuvos draudimo“, „BTA“ ir „Ergo“ – klientų patirti nuostoliai, BNS skaičiavimais, siekė 2,4 mln. eurų, o penktadienį jie padidėjo beveik dukart iki 4,82 mln. eurų.

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje praūžusi audra šalies ūkininkams padarė milijoninę žalą, sako Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika. „Kalba eina apie milijonus (eurų – BNS), neaišku tik koks tas skaičius milijonų, bet faktas, kad tai yra milijonai, ir ne vienas, ir ne du, ir ne trys. Matome, kad tas skaičius nuolat didėja.

Gyventojai vis dar skaičiuoja ir šalina savaitės pradžioje praūžusios audros nuostolius. Vanduo užliejo tiek nuosavų namų, tiek daugiabučių gyventojus. Daugelis tikisi, kad žala bus atlyginta, tačiau specialistai įspėja, kad daliai gyventojų sušlapusias sienas tvarkyti teks iš savo kišenės. Nemaža dalis gyventojų portalui tv3.lt skundėsi, kad audros metu sušlapo būstų lubos, sienos, kai kur ir iškėlė grindis.

Liepos 28–29 d. praslinkus vienai didžiausių sezono audrų, jos padarinių šalinimas užtruko kelias dienas. Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) duomenimis, ketvirtadienio popietę elektros vis dar neturėjo 22 tūkst. vartotojų. Kol ESO tęsia darbus, opozicija mala į miltus Vyriausybę ir pavardėmis vardija, kuriems ministrams už nepasiruošimą stichijai gula didžiausia atsakomybė.

Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  Bendrovės teigimu, šiuo metu šalyje dirba 300 brigadų, kurios šalina elektros tiekimo sutrikimus visuose regionuose.

Po Lietuvoje siautusios audros prireiks laiko susitvarkyti su visais jos padariniais. Tarnybos toliau dirba, o kiti organizuoja talkas, kad pavyktų greičiau sutvarkyti audros nusiaubtas lankytinas vietas. Pagalbos prašymu socialiniuose tinkluose pasidalijo Neries regioninis parkas – norintys ir galintys kviečiami į talką. Reikalinga pagalba Šalyje praūžusi audra savo kelyje vartė medžius, laužė jų šakas, todėl kai kurie takai tapo visiškai nepraeinami.

Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika.

Elektros tinklų operatoriui skaičiuojant kompensacijų dydį po audros elektros neturintiems gyventojams, energetikos viceministrė Inga Žilienė ragina atskirti kompensacijas ir dėl stichijos patirtos žalos atlyginimą. Anot jos, šiuo klausimu gyventojai turėtų kreiptis į teismus. „Kompensacija nėra žalos atlyginimas. Žalos atlyginimas apima tai, jei žmonės patyrė papildomas išlaidas dėl generatorių pirkimo ar šaldytuve sugedusių maisto produktų.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad dėl audros padarytos žalos dar šešiose savivaldybėse svarstoma skelbti ekstremalią padėtį.  „Dar šešiose yra svarstoma. Sprendimas gali būti priimtas artimiausiu metu“, – ketvirtadienį Seimo Mišrios narių grupės posėdyje teigė V. Vitkauskas.   „Esame iš šešių savivaldybių sulaukę informacijos apie nepilnai atstatytą vandenviečių veiklą. Tai visų pirma sietina su elektros sutrikimais.

Savaitės pradžioje Lietuvoje praūžus audrai, Valstybinių miškų urėdijos prižiūrimuose miškuose išvartyta ir išlaužta apie 80 tūkst. medžių, ketvirtadienį pranešė urėdija. Anot jos, tvarkymo apimtys siekia 50 tūkst. kubinių metrų. Labiausiai nukentėjo Panevėžio regioninio padalinio teritorijoje esantys miškai, kuriuose tvarkomas plotas siekia 18 tūkst. kubinių metrų. Taip pat dideli kiekiai medžių išversti Kuršėnų, Šalčininkų, Dubravos ir Raseinių regioniniuose padaliniuose.

Dėl audros padarinių daliai gyventojų iki šiol neturint atkurto elektros tiekimo, Lietuvoje jau diskutuojama apie atsparumo audroms stiprinimą. Telekomunikacijų bendrovių atstovai sutaria – būtina pirmiausia dėti pastangas, kad elektra nedingtų, o ne ieškoti atsarginių elektros šaltinių. „Pritarčiau ieškoti priežasties, o ne simptomus spręsti.

Po sekmadienį praūžusios audros dešimtys tūkstančių gyventojų jau trečią parą vis dar neturi elektros. ESO toliau tvirtina daranti, ką galinti ir gedimus pašalinti per artimiausias paras. ESO jau žada mokėti ir kompensacijas gyventojams ir verslams, kurie elektros neturės ilgiau kaip tris paras. Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Pirmadienį visoje Lietuvoje siautusi audra lėmė vienos Grigiškių gyventojos mirtį, sukėlė virš milijoną eurų siekiančius nuostolius, o audros padariniai toliau šalinami. Apie audrą gyventojai perspėti nebuvo –  premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog paprastai tokiomis sąlygomis gyventojai turi būti informuojami. Nors ir akcentavo, kad anksčiau pranešimai gyventojus neretai erzindavo. Šiandien apie 30 tūkst. gyventojų vis dar neturi elektros.

Po Lietuvoje praūžusios audros viešojoje erdvėje sklandant raginimams daugiau investuoti į neatsparių elektros oro linijų pakeitimą požeminėmis, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atkreipia dėmesį, kad už tokius projektus sumoka vartotojai, o ne valstybė. Taip pat, anot jos, nors yra planas užtikrinti geresnę kabelių apsaugą nuo stichijų, tai laiko reikalaujantys sprendimai. „Kabelių tiesimas po žeme nėra priklausomas nuo biudžeto eilučių.

Dėl audros padarinių Lietuvoje elektros iki šiol neturi 30 tūkst. 566 klientai, gyvenantys Pakruojo, Kėdainių, Pasvalio, Panevėžio ir kituose rajonuose. Energijos skirstymo operatorius ESO skelbia užregistravęs 429 gedimus. Tuo metu ugniagesiai gelbėtojai toliau šalina nuvirtusius medžius ant kelių, elektros linijų. Nuo trečiadienio 6 valandos ryto iki ketvirtadienio 6 valandos ryto registruoti 36 tokie išvykimai, Eltą informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Prieš keletą dienų Lietuvą siaubusi audra, panašu, kad pasiekė ir 2024 m. Paryžiaus olimpinių žaidynių organizatorę Prancūziją. Pranešama, kad dėl kylančios audros šalies sostinėje yra nutraukiamos tam tikrų sporto šakų varžybos. Paryžiuje vykstančiose olimpinėse žaidynėse dėl artėjančios audros yra stabdomos lauke įrengtose arenose vykstančios varžybos.

Latvijoje greičiau susidorojus su sekmadienį ir pirmadienį praūžusios audros padariniais, šalinti elektros tiekimo sutrikimus į pasienio ruožą Joniškio rajone siunčiami šios šalies elektrikai Latvijos skirstomųjų tinklų operatorė „Sadales tikls“ į Lietuvą atsiunčia dvi brigadas, trečiadienį pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO).  „Nuolat palaikau ryšį su Latvijos kolegomis ir žinau, kad situacija miškingose vietovėse ten gerokai geresnė negu Lietuvoje.

Dėl šalyje praūžusios audros Vilniaus, Akmenės ir Joniškio rajonuose paskelbta ekstremali padėtis. Neturintys elektros žmonės skundžiasi neturintys kaip pasigaminti maisto, neturi geriamojo vandens, neveikia nuotekų šalinimo sistemos. Draudikai skaičiuoja, kad stichija jų klientams padarė žalos už 3 mln. eurų. Liūtys sukėlė dar vieną nuošliaužą Vilniaus Gedimino pilies kalne. Nukentėjo ir kapinės – kapai įgriuvo, nugriuvę medžiai sumaitojo kapus ir paminklus.

Per Lietuvą praūžus audrai ir iškritus dideliam kritulių kiekiui, vandens lygis pamažu slūgsta, tačiau kai kuriose vietovėse vis dar kyla ir išlieka pavojingas.  Kaip skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT), vietomis, daugiausiai pietvakarinėje šalies dalyje, dar stebimas vandens lygio kilimas iki 51 cm. Pavojingas vandens lygis išlieka Aunuvoje ties Aunuvėnais (Kelmės r.) ir siekia 308 cm.

Šalindami dėl audros nuvirtusius medžius, Lietuvos ugniagesiai atliko rekordinį tokių darbų kiekį pastaraisiais metais – atliktų darbų kiekis artėja prie 1,5 tūkst. Iki trečiadienio 13 valandos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas buvo registravęs 1 tūkst. 395 iškvietimus dėl ant kelių, elektros linijų ir kitų vietų nulūžusių medžių, jie buvo pradėti gauti nuo sekmadienio vakaro, kai prasidėjo stichija.