audra

Florida ruošiasi netrukus smogsiančiam uraganui „Milton“, rašo „Sky news“. Pareigūnai prašo gyventojų evakuotis, o JAV prezidentas Joe Bideas dėl audros atidėjo planuotą kelionę į Vokietiją. J. Bidenas lieka JAV, kad galėtų įvertinti pasirengimą audrai. Floridoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Floridos gubernatorius Ronas De Santis pareiškė, kad gyventojai turėtų kuo skubiau evakuotis.

Iš Šiaurės Atlanto Europos link atslenka tropinis uraganas Kirk. Šiek tiek nusilpęs ir tapęs audra, jis, prognozuojama, paveiks didžiąją Europos dalį. Ciklonas Kirk kliudys ir Lietuvą, tiesa, pasekmės bus mažesnės nei likusioje žemyno dalyje.

Vyriausybė skyrė papildomus 39 tūkst. eurų pernai vasarą nuo audros nukentėjusiems Panevėžio rajono savivaldybės gyventojams. Šiemet balandį Vyriausybė tam pačiam tikslui jau skyrė savivaldybei 152 tūkst. eurų. Kaip rašoma praėjusį trečiadienį priimtame Ministrų kabineto nutarime, 39 tūkst. 713 eurų iš valstybės rezervo lėšų skiriama pernai per rugpjūčio 6–7 dienomis vykusią audrą nukentėjusių gyventojų gyvenamųjų namų stogams.

Praėjus savaitei po audros „Helene“ siautėjimo JAV pietryčiuose, žuvusių žmonių skaičius viršijo 210.  Institucijų ketvirtadienio duomenimis, Šiaurės ir Pietų Karolinos, Džordžijos, Floridos, Tenesio ir Virdžinijos valstijose registruota iš viso 212 žuvusių aukų. „Helene“ po uragano „Katrina“ 2005 m. yra daugiausiai aukų JAV žemyninėje dalyje pareikalavusi stichija per praėjusius 50 metų. „Helene“ rugsėjo 26 d. Floridoje smogė JAV žemyninei daliai ir tada nuskriejo per kelias valstijas.

JAV pietryčiuose žmonės toliau kovoja su mirtį sėjusios atogrąžų audros „Helene“ padariniais. Naujausiais JAV stočių CNN ir CBS skaičiavimais, audra pražudė mažiausiai 162 gyventojus. Audra, kuri ketvirtadienio vakarą kaip antrosios kategorijos uraganas smogė sausumai Floridos šiaurės vakaruose ir tada kiek susilpnėjusi judėjo į šiaurę, šešiose valstijose padarė didelės žalos. Naktį į trečiadienį (vietos laiku) 1,3 mln.

Vietos valdžios ir žiniasklaidos duomenimis, galingos pietrytinius Jungtinių Valstijų regionus nusiaubusios audros „Helene“ aukų skaičius pasiekė mažiausiai 155. Oficialūs asmenys ir žiniasklaida patvirtino, kad mažiausiai 74 žmonės žuvo Šiaurės Karolinoje, 36 – Pietų Karolinoje, 25 – Džordžijoje, 14 – Floridoje, keturi – Tenesyje ir du – Virdžinijoje.

Baigtas vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės inicijuotas tarnybinis patikrinimas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente (PAGD), aiškinantis, kodėl šių metų liepą visuomenei nebuvo išsiųsti įspėjamieji pranešimai apie artėjančią audrą. Patikrinimo metu nustatyta, kad PAGD vadovai tarnybinių nusižengimų nepadarė.

Galingos audros „Helene“ aukų skaičius sekmadienį išaugo iki mažiausiai 93 – vien Šiaurės Karolinos valdžia pranešė apie 30 žuvusiųjų, tuo tarpu gelbėtojai mėgina pasiekti nelaimėlius visuose Jungtinių Valstijų pietrytiniuose regionuose. Vėtra ir liūtys talžė miestus ir miestelius visoje Floridoje, Džordžijoje, Šiaurės Karolinoje, Pietų Karolinoje ir Tenesyje, griaudamos namus, tvindydamos kelius ir be elektros palikdamos milijonus gyventojų.

JAV Floridos valstiją niokoja galingas uraganas „Helene“. Sinoptikai perspėja, kad audros banga gali būti „katastrofiška“, rašo „Sky news“. Majamyje įsikūręs Nacionalinis uraganų centras pranešė, kad „Helene“ Floridai smogė apie 23.10 val. vietos laiku. Meteorologijos tarnyba nurodė, kad galimi 225 km/h vėjo gūsiai ir staigūs potvyniai.

Daugiau nei tūkstantis žmonių kreipėsi į ESO prašydami atlyginti audros sukeltus nuostolius, kai, ilgam dingus elektrai, teko išmesti maistą ar pirkti generatorius. Prašymų sumos siekia kelis šimtus eurų, tačiau daugiau nei 200 eurų ESO nemokės. Visgi, daugybė žmonių kompensacijų nė nebando gauti – vieni mano, kad pastangos neatsipirks, kiti tikina iš ESO nesulaukę informacijos, kur kreiptis. O šėlusi audra pastatų ir automobilių apgadino tiek, kad nuostoliai žmonėms siekia kone 10 mln. eurų.

Mokslininkai perspėja, kad dėl deginamos naftos, dujų ir anglies didėja potvynius Vidurio Europoje sukeliančių liūčių tikimybė, rašo „Politico“. Trečiadienį paskelbtoje analizėje teigiama, kad katastrofinių potvynių tikimybė tapo dukart didesnė. Audros ir potvyniai bus tik stipresni Mokslininkai nustatė, kad planetai toliau šylant tokių stichijų rizika ir galingumas dar labiau didės.

Po Lenkiją nusiaubusios audros ir potvynių šalis susidūrė su netikėta problema. Kaip rašo lenkų portalas onet.pl, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas paskelbė kovą su bebrais. Po potvynių bebrai pradėjo rausti pylimus. Buvo surengtas krizių štabo posėdis, kuriame be kita ko buvo aptartas ir bebrų klausimas. „Jūsų siūlymai nėra pirmieji, kad reikalingi greiti pokyčiai, kai kalbama apie bebrų buvimą ant pylimų. Priėmėme sprendimus 2010 m., aplinkosaugininkus tai erzino, bet yra prioritetai.

Vengrija ruošiasi dar didesniam Dunojaus upės vandens lygio kilimui, rašo „Hungary Today“. Penktadienį Vengriją užklupo audros „Boris“, kuri jau anksčiau šią savaitę sukėlė katastrofinius potvynius Vidurio Europoje – Lenkijoje, Austrijoje ir Čekijoje, padariniai. Audra Europoje pareikalavo gyvybių, nusiaubė miestus. Vengrija ruošiasi potvyniams Stiprią audrą lydėjo galingas lietus, dėl to Vengrija visą savaitę ruošėsi didelio masto potvyniams.

Potvyniai ir toliau kamuoja Europą nuo Lenkijos iki Rumunijos. Aukų skaičius išaugo jau iki 23. Ir nors liūtys jau praūžė, kylantis upių vanduo vis dar kelia pavojų, tad potvyniams aktyviai ruošiasi trečias pagal dydį Lenkijos miestas Vroclavas prie Odros upės ir vietovės Vengrijoje bei Slovakijoje, pro kurias teka Dunojus. Dauguma Lenkijos gyventojų dar atsimena, kaip 1997 m. liepą Vroclavas ir kiti jų miestai atsidūrė po vandeniu.

Savaitgalį dalį Europos nusiaubė galingos liūtys. Upeliai virto šėlstančiomis upėmis, buvo užlieti ir nuplauti miesteliai. Dėl potvynių žuvo bent 15 žmonių, buvo sugriauta daugybė pastatų. Mokslininkai sako, kad pamatyti vaizdai jiems kelia nerimą, tačiau nestebina, rašo „The Guardian“. „Vidurio Europą užklupusios katastrofiškos liūtys yra būtent tai, ko mokslininkai tikisi dėl klimato kaitos“, – sako Londono Imperatoriškojo koledžo Granthamo instituto darbuotoja Joyce Kimutai.

Žemo slėgio ciklonas pavadintas Boriso vardu niokoja Rytų ir Centrinę Europą. Gausios liūtys sukėlė potvynius Lenkijoje, Čekijoje ir Rumunijoje. Perspėjimai dėl pavojaus paskelbti Vokietijoje ir Austrijoje. Kelias dienas Europoje siaučianti stichija jau pražudė 8 žmones. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Boriso vardu pavadinta audra niokoja Centrinę ir Rytų Europą, su savimi nusinešdama viską, kas pakliūva pakeliui. Užfiksuota, kaip Čekijoje vandens srovė neša automobilį ir medinę pašiūrę.

Dėl audros „Boris“ ir liūčių kilusių potvynių nusiaubta Centrinė ir Rytų Europa. Štai kaimyninės Lenkijos pietuose esančiuose miestuose evakuoti gyventojai, yra ir žuvusiųjų. Visgi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas Donatas Valiukas teigia, kad ši audra ir liūtys Lietuvos turėtų nepaveikti. Tiesa, klimatologas neatmeta galimybės, kad ateityje dėl klimato kaitos galime susidurti su panašiomis nelaimėmis.

Galingos liūtys savaitgalį nusiaubė Vidurio ir Rytų Europą. Patvino miestai, išsiliejo užvankos, dalyje gyvenviečių žmonės buvo iš esmės atkirsti nuo civilizacijos. Jų evakuacija vis dar tęsiasi, situacija išlieka pavojinga. Lenkijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovakijoje ir Čekijoje užfiksuoti kadrai atima žadą – kai kurie miestai tiesiog nusiaubti, namai užtvindyti, o gatvėse kyšo apsemtų automobilių stogai.

Čekijoje per audros „Boris“ sukeltus potvynius žuvo vienas ir dingo dar septyni žmonės, pirmadienį pranešė čekų policija. Vienas žmogus nuskendo upėje netoli Bruntalo šalies šiaurės rytuose, be to, pareigūnai užregistravo septynis dingusius žmones, radijui sakė policijos viršininkas Martinas Vondrašekas.

Rumunijoje per potvynius, kuriuos sukėlė audra „Boris“, į Vidurio ir Rytų Europą atnešusi smarkių liūčių ir sukėlusi didelių sutrikimų, žuvo keturi žmonės, šeštadienį pranešė gelbėjimo tarnybos. Nuo ketvirtadienio ciklonas „Boris“ į kai kurias Austrijos, Čekijos, Vengrijos, Rumunijos ir Slovakijos dalis atnešė stiprius vėjus ir neįprastai smarkias liūtis.

Vidurio ir Rytų Europą siaubia potvyniai. Dėl gausių liūčių Rumunijoje pakilęs upių vanduo jau apsėmė bene dvi dešimtis gyvenviečių, šalies gelbėtoja jau ištraukė mažiausiai keturis skenduolius. Upės kyla ir Lenkijoje. Šimtus gyventojų mūsų kaimynai priversti evakuoti šalies pietvakariuose. Potvyniai grasina ir Vokietijai, Austrijai, Čekijai... Patvinusios gatvės, išversti medžiai ir galingos srovės išlaužtos tvoros.

Dėl audros suniokotų Papilės I ir II piliakalnių artimiausiomis savaitėmis laukiama ekspertų išvadų, tuomet bus priimti sprendimai dėl jų tvarkymo, sako Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. Savivaldybės vadovas teigia, kad dėl darbų finansavimo ketina kreiptis į centrinę valdžią. „Artimiausiomis savaitėmis laukiame ekspertų išvadų ir tuomet priimsime sprendimus dėl jų tvarkymo“, – BNS sakė V. Mitrofanovas.

Lenkijoje ruošiamasi itin dideliam kritulių kiekiui, gyventojai perspėjami dėl galimų potvynių. Meteorologai numato, kad kritiškiausia padėtis laukia savaitgalį. Dėl prognozuojamų liūčių Lenkijos žiniasklaidoje skelbiami įvairūs įspėjimai gyventojams, apie prognozes pasisakė ir šalies premjeras Donaldas Tuskas.

Po tvankios karščio bangos Šiaurės Italiją užklupo smarkios audros, buvo užtvindytos gatvės ir išversti medžiai, vienas žmogus paskelbtas dingusiu. Daugiausia nukentėjo šiauriniai Lombardijos ir Pjemonto regionai, pranešė vietos žiniasklaida. Netoli Turino miesto traktoriumi dirbęs vyras buvo nuneštas iš krantų išsiveržus Orko upei, ketvirtadienį pranešė naujienų agentūra ANSA. Jo paieškos tęsiamosi.

Antrąjį kalendorinio rudens vakarą Panevėžio gatves sėmė liūtis, skandino automobilius, kai kam kliuvo ir ledukų. Miegoti ramiai neleido ir dangų skrodžiantys įspūdingi žaibai bei griaustinis. Žaibas trenkė į beržą daugiabučių apsupty, supleškėjo ir BMW. Laimė, žmonės per gamtos išdaigas nenukentėjo. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Rasai iš Panevėžio rajono, Trakiškio kaimo, pavyko užfiksuoti įspūdingus audros vaizdus. Vaizdo įraše matyti, kaip žaibus ir griaustinį lydi kruša.

Per smarkią audrą į senovinę Konstantino arką Romoje trenkė žaibas, nukrito kai kurie fragmentai, trečiadienį pranešė pareigūnė. Po antradienio popietę trenkusio žaibo „visi fragmentai buvo rasti ir apsaugoti“, sakė Koliziejaus archeologinio parko atstovė ir pridūrė, kad „žalos vertinimas jau prasidėjo“. Triumfo arka buvo pastatyta 315 m., švenčiant imperatoriaus Konstantino pergalę prie Milvijaus tilto. Arkos tvarkybos darbai jau vyko nuo pirmadienio.

„Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) praėjusią savaitę paskelbus, kad jau galima teikti prašymus dėl audros sukeltų nuostolių atlyginimo, iki šios dienos jų sulaukta iš kiek daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų. „Sulaukėme daugiau nei pusės tūkstančio gyventojų prašymų dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Trečiadienio vakarą buvo fiksuotas pavojingas lietaus intensyvumas, skirtinguose Lietuvos rajonuose merkė lietus su perkūnijomis ir vėjo gūsiais. Tądien daug kur trumpai su perkūnija palijo, vietomis palijo smarkiai su stipresniais vėjo gūsiais (iki 15–16 m/s). Aukščiausia oro temperatūra 21–27 laipsniai. Naktį palijo beveik visoje šalyje.

Trečiadienį Lietuvoje praūžė stiprus lietus. Specialistai įvardijo, kur lietaus kliuvo daugiausiai. Apie tai „Facebook“ įraše parašė „Meteo.lt“ Trečiadienį daug kur trumpai su perkūnija palijo, vietomis palijo smarkiai su stipresniais vėjo gūsiais (iki 15–16 m/s). Aukščiausia oro temperatūra 21–27 laipsniai. Naktį palijo beveik visoje šalyje.

Aiškėja daugiau detalių apie pasaulį sukrėtusią superjachtos tragediją prie Sicilijos krantų. Pasirodo, kad prabangiame laive britų milijardierius šventė pergalę po daugiau nei dešimtmetį trukusių teismų sukčiavimo byloje. Šventėje ant vandens dalyvavo magnato šeima, artimiausi draugai ir advokatai. Jau paaiškėjo visų šešių dingusiais laikomų asmenų tapatybės. Tiesa, narai į 50 metrų gylyje gulintį laivą, kur, tikėtina, ir yra jų kūnai, kol kas negali patekti.

Kaip ir žadėta, trečiadienio popietę Lietuvą pasiekė lietaus debesys. Vakariniuose rajonuose prapliupo smarkus lietus, kitur dar tik formuojasi kritulių su perkūnija židiniai. 17.30 val. duomenimis, lietus jau spėjo praeiti pro Šakius, Tauragę, Šilalę. „Šakiai skęsta!“ – grupėje „orų entuziastai“ rašo šakietė Donata.  Apie stiprų lietų Šakiuose praneša ir Linas: „Šakiuose pila.

Sinoptikai skelbia, kad lietaus debesys jau formuojasi vakarinėje šalies pusėje, o kitas frontinių kritulių masyvas artėja prie Lietuvos iš pietvakarių. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, trečiadienio vakarą ir ateinančią naktį daug kur palis, vietomis smarkiai (gali iškristi iki 15–49 mm kritulių). Orus realiuoju laiku patariama stebėti puslapyje Meteo.lt skiltyje „Radarai“. Šiandien Lietuvoje daug kur trumpi lietus su perkūnija, vietomis smarkūs.

Pranešus apie artėjančią liūtį su perkūnija, gyventojams kyla klausimų, kiek prognozės patikimos ir kiek lietaus numatoma jų gyvenamoje vietovėje. Puslapyje „Orai ir klimatas Lietuvoje“ pateikiamas paaiškinimas, kaip interpretuoti orų modelių duomenis.  Kiek pas mane palis ir ar labai stipriai lis. Šiandien vakare maždaug tokie klausimai iškilo. Vasarą neretai būna tokių situacijų, kuomet labai tiksliai atsakyti į klausimus paprasčiausiai neįmanoma.

Trečiadienį daug kur vyraus niūrūs orai, gali lyti, griaudėti perkūnija. Apie tai rašoma „Meteo.lt“ „Facebook“ paskyroje. „Antradienio diena buvo be žymesnių kritulių. Didesnę dienos dalį šalies pietryčiuose dangų dengė debesys. Aukščiausia oro temperatūra 23–28 laipsniai. Naktį palijo daugiausia pietrytiniuose rajonuose (intensyviausiai – Druskininkuose, iki 8,8 mm), pasitaikė pavienių perkūnijų.

Panašu, kad orai šiomis dienomis leis patirti visas savo puses. Trečiadienį dalyje Lietuvos prognozuojama audra, po jos – vėsesnis ir lietingas ketvirtadienis, o savaitgalis ir vėl džiugins šiluma bei saule. Iki rudens likus vos 11 dienų, aiškėja, kaip užbaigsime sezoną – ar vasara ir toliau tęsis kaip buvo pernai? Trečiadienis Lietuvoje numatomas neramus, tačiau audringesni orai bus ne visur. Naktį vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose, trumpi lietūs su perkūnija.

Savivaldybės įmonei „Grinda“ paskelbė perspėjimą vilniečiams apie iš Varšuvos link Lietuvos artėjančią liūtį. Apie artėjančią audrą praneša ir žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė. Kaip reikėtų elgtis užklupus audrai ir kaip apsaugoti save ir kitus, dalinasi priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovai. PAGD atstovų teigimu, pučiant stipriam vėjui, lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna silpnos konstrukcijos statiniai, nuvirsta nepritvirtinti įrenginiai.

Varšuvą skandinanti liūtis atslenka į Lietuvą. Stichijai jau ruošiasi sostinės savivaldybės įmonė „Grinda“, kuri paskelbė perspėjimą vilniečiams. Kaip skelbia „Grinda“, lūtis, šįryt paskandinusi Varšuvą, greitkeliu S8 juda Vilniaus link ir, tikėtina, šį kartą neaplenks. „Šiemet didesnės liūtys jau kelis kartus aplenkė Vilnių ir išsitaškė kitur – tačiau tikėtina, kad amžinai taip sektis negali.

Informaciją apie liepos pabaigoje siautusios audros pažeistus ar nuniokotus dirbamos žemės plotus kol kas pateikė tik trys savivaldybės. Jos skaičiuoja, kad nukentėjo beveik 8 tūkst. hektarų, o labiausiai nukentėjo Joniškio rajonas, skelbia Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).  ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorės Virginijos Žostautienės teigimu, duomenis kol kas pateikė Akmenės, Joniškio ir Telšių rajonai.

Pirmadienio naktis buvo nerami – dalį Lietuvos skalavo smarkios audros. Nemenkai kliuvo Šilutės rajonui, paviešintame vaizdo įraše matyti, kad audra smogė be gailesčio. Rugpjūčio 19-ąją, 1 val.

Šalies vadovas Nausėda sako, kad audra tapo geru testu krizėms turinčioms ruoštis institucijoms ir kaip ir kiti politikai pasigedo informavimo apie artėjančią grėsmę.

Kelmės rajono savivaldybės meras Ildefonsas Petkevičius pasirašė potvarkį, kuriuo dalyje Kelmės rajono teritorijos dėl stichinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus ir pavojingo meteorologinio reiškinio – vėjo, ir jų sukeltų padarinių, paskelbta savivaldybės lygio ekstremalioji situacija.   Skelbiama, kad ekstremaliosios situacijos operacijų vadovu paskirtas Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Remigijus Reimeris.

Tropinė audra Debby į JAV pietryčius atnešė smarkias liūtis ir sukėlė potvynius. Dalyje Floridos, Džordžijos ir Pietų Karolinos valstijų buvo užlieti keliai, žmonės buvo gelbėjami iš savo automobilių, o kai kur ir iš namų, praneša amerikiečių žiniasklaida. Čarlstono pakrantės mieste Pietų Karolinos valstijoje naktį į trečiadienį galiojo komendanto valanda, „kad žmonės neitų į gatves ir būtų užtikrintas jų saugumas ir mūsų gelbėtojų saugumas“, teigiama miesto valdžios pranešime.

Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). „Po audros tiekimas atstatytas visiems. Kai kur veikia generatoriai. Yra linijų pažeidimai ir tam, kad žmonės turėtų elektrą, jiems paimti generatoriai“, – BNS teigė ESO atstovė Rasa Juodkienė.   Pasak jos, daugiausia generatorių veikia Vilniaus regione. Kiek jų iš viso pastatyta, R. Juodkienė negalėjo pasakyti.

Nors po praėjusią savaitę Lietuvą siaubusios audros kai kurie be elektros likę verslai naudojosi energijos kaupikliais, didesnė dalis gyventojų juos įsirengti galės po rudenį planuojamo skelbti kvietimo daliai kaupiklio kainos padengti, sako Aplinkos projekto valdymo agentūros (APVA) departamento direktorė Agnė Markauskienė. „Planuojame startuoti ir (su parama – ELTA) gyventojams su kaupikliais. Tikimės, kad tos audros bus nebaisios.

Nuo sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros smulkusis verslas nukentėjo labiau nei stambesnis, teigė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas. „Poveikis didžiausias buvo smulkiems verslams, kurie prioritetų didelės įtakos šalies ekonomikai neturi. Jiems teko tikrai gerokai palaukti“, – LRT radijui trečiadienį sakė M. Dubnikovas.

Šiaulių ir Šakių rajonuose dėl praėjusią savaitę siautusios audros padarinių paskelbta ekstremali situacija. Antradienį ekstremalią situaciją potvarkiu paskelbė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Anot savivaldybės, ekstremali situacija paskelbta dėl stichinio lietaus. „Intensyvus lietus sukėlė didelę žalą žemės ūkiui, sunaikinant ir sugadinant 970 ha žemės ūkio grūdinių ir ankštinių kultūrų“, – skelbia savivaldybė.

Šiaulių rajono savivaldybės meras Česlovas Greičius pasirašė potvarkį, kuriuo paskelbė savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje dėl katastrofinio meteorologinio reiškinio – labai smarkaus lietaus sukeltų padarinių nuo liepos 29 d. iki jos padarinių likvidavimo.

Audra Debby, sustiprėjusi iki 1-osios kategorijos uragano, pasiekė JAV Floridos valstiją ir netrukus vėl susilpnėjo iki tropinės audros. Anot žiniasklaidos, stichija pareikalavo mažiausiai keturių žmonių gyvybių. Portalo „PowerOutage“ duomenimis, šimtai tūkstančių namų ūkių Floridoje liko be elektros. Regione buvo atšaukti kai kurie skrydžiai. Debby į JAV pietinę dalį atnešė smarkius vėjus ir gausius kritulius.

 Šalies institucijos ir tarnybos turi tinkamai pasiruošti, kad ateityje audros nebeužkluptų „netikėtai“, sako prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba. „Prieš penkis ar daugiau metų kelininkai vis bandydavo atsikratyti tokio požiūrio, kad juos žiema užklumpa netikėtai. Tai turime tikrai padaryti viską, kad audra mūsų irgi neužkluptų netikėtai.