atminimas

Praėjus vos kelioms valandoms po vieno iš „Apple“ steigėjų Steve'o Jobso mirties internete pradėjo veikti jo atminimui skirtas tinklalapis. Jo kūrėjai pabrėžia esantys nesusiję su bendrove „Apple“, tai esanti jų asmeninė iniciatyva. „Stevejobsday2011.com" spalio 14-ąją, penktadienį, siūlo paskelbti Steve'o Jobso diena ir pagerbti šio žmogaus atminimą originaliu būdu: apsirengti taip, kaip mėgdavo rengtis pats S. Jobsas, t.y. juodu golfu, mėlynais džinsais ir sportiniais bateliais.

Tuskulėnų aukų atminimo dieną Prezidentė Dalia Grybauskaitė Rimties parko memorialiniame komplekse atidarė ekspoziciją „Tuskulėnų dvaro paslaptys“. Pagerbdama KGB kalėjimo rūsiuose kankintus ir nužudytus Lietuvos patriotus, Prezidentė pabrėžė, kad kiekvienas lietuvis turi žinoti istorinę tiesą ir vertinti laisvę, už kurią sumokėta tokia skaudi kaina. „Įtaigi ir moderni ekspozicija primena laikmetį, kuriame susidūrė dvi priešpriešos – budelio žiaurumas ir tikrasis žmogiškumas.

Panevėžio žydų bendruomenė ir Žydų paramos bendrija Holokausto atminties dieną minėjo atskirai. Kad ir kokie nesutarimai išskyrė jų narius, šiuo svarbiu žydų tautai laikotarpiu jų, kaip paaiškėjo, buvo ir daugiau. Renginiai, skirti Lietuvos žydų genocido atminties dienai, mieste prasidėjo jau išvakarėse – ketvirtadienį.

Šiandien, Lietuvos žydų genocido aukų atminimo dieną, Kauno IX Forte susitiko žmonės, vienaip ar kitaip susiję su žiauriomis žydų žudynėmis karo metais. Čia atvyko nacių stovykloje gimęs žydas Peteris Lothas ir Lietuvą okupavusio nacių kariškio anūkas Guido Kaschas. Vokietijoje inicijuotas „Gyvybės žygio“ renginys jau kurį laiką sutaiko ir atstato santykius tarp krikščionių ir žydų. Palikuonys atsakingi už senelių darbus „Šiandien yra ypatinga diena – Holokausto atminimo diena.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti Holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. 9.00 val. ryto prasidės maldinga eisena nuo Geto aukų aikštės iki Aukštųjų Panerių memorialo. Procesija pajudės nuo Subačiaus gatvės, kur po Vilniaus geto sunaikinimo atrinktiems žydams buvo įkurta darbo stovykla, iki Rūdininkų aikštės – buvusių geto vartų. Tai bus apie 4 kilometrų autentiškas kančios kelias, kuriuo žmonės eis melsdamiesi.

Aistros, įsiliepsnojusios prieš 3 mėnesius, kai sostinės Antakalnio kapinėse buvo atidengtas antkapinis paminklas prezidentui Algirdui Brazauskui, pamažu virsta ryžtu šį monumentą pakeisti kitu. Šiandien minint 79-ąsias prezidento A. Brazausko gimimo metines velionio prezidento atminimą Antakalnio kapinėse pagerbė jo artimieji, Socialdemokratų partijos (LSDP) bendražygiai. Ir vienus, ir kitus glumina paminklas, pastatytas pirmųjų politiko mirties metinių proga.

Vilniuje tęsiasi atminimo renginiai, skirti holokausto aukomis tapusių Lietuvos gyventojų atminimo metams. Ketvirtadienį net 15 valandų – nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, sostinės Šv. Kotrynos bažnyčioje bus viešai skaitomi Vilniaus žydų gete kalintų žmonių vardai. Skaityti tūkstančius nužudytųjų Paneriuose vardus ir pavardes kviečiami visi norintys vilniečiai ir miesto svečiai.

Tyrėjai vis dar nenustatė, koks stabdymo veiksnys veikė lėktuvą Jak-42, kuris rugsėjo 7 d. sudužo prie Jaroslavlio. Tarpvalstybinė aviacijos komisija paskelbė, kad lėktuvą kilimo metu veikė neaiški stabdymo jėga, rašo rt.com. Lėktuvas išriedėjo už pakilimo tako, nuvažiavo apytikriai 400 m ir tik tuomet atsiplėšė nuo žemės. Anksčiau buvo pasirodžiusi informaciją, kad lėktuve veikė įjungtas rankinis stabdis, naudojamas lėktuvui stovint, o ne kylant. Tačiau tokia informacija nebuvo patvirtinta.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, viešėdama JAV, pasiūlė Lietuvoje įsteigti buvusio JAV prezidento Ronaldo Reagano vardo tyrimų centrą. I. Degutienė Vašingtone susitiko su R. Reagano fondo vykdomuoju direktoriumi Johnu Heubuschu ir JAV Kongreso nariu Davidu Dreieriu. Susitikimo metu aptartos galimybės įsteigti R. Reagano vardo tyrimų centrą Lietuvoje. „Tokio centro įsteigimas Vilniuje įamžintų Prezidento R. Reagano idėjas ir politinius pasiekimus ir užtikrintų jų tęstinumą Rytų Europoje.

Savižudžio ekstremisto ataka pražudė 28 žmones Bagdade. Dar 30 žmonių sužeista, skelbia BBC. Skelbiama, kad savižudžio ataka buvo surengta Bagdade, kur buvo minima Ramadano, šventojo musulmonams laikotarpio, tuo pačiu ir pasninko pabaiga. Irake pastaruoju metu padažnėjo išpuolių. Nors JAV baigia išvesti visus karius iš šios Artimųjų Rytų valstybės, situacija dar nėra labai stabili, dažnai konfrontuoja įvairios grupės.

Gabrielės Petkevičaitės-Bitės jubiliejų panevėžiečiai paminėjo įspūdingai, prieš 150 metų gimusiai kūrėjai suteikė miesto ir rajono garbės pilietės vardą. Tačiau rašytojos namas Šv. Zitos gatvėje labiau primena landynę nei muziejų. Šiais metais Panevėžio bendruomenė pažymėjo kraštietės, rašytojos, mecenatės, Panevėžio miesto ir rajono garbės pilietės Gabrielės Petkevičaitės-Bitės 150 metų jubiliejų. Paskutinėmis pavasario dienomis šiai sukakčiai paminėti vyko nemažai renginių.

Šią savaitę Alytuje ir Vilniuje bus pagerbtas parlamento gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko atminimas. Abiejuose miestuose 20-ųjų jo žūties metinių minėjimo renginiai prasidės šv. Mišiomis: penktadienį Alytuje – Šv. Angelų Sargų bažnyčioje, sekmadienį Vilniuje – Vilniaus įgulos Šv. Ignoto bažnyčioje. Penktadienį kario savanorio atminimas bus pagerbtas ir prie jo kapo Alytaus kapinėse. Alytaus miesto teatre rengiama prisiminimų popietė.

Šeštadienio rytą Klaipėdos skulptūrų parke pagerbtas 2000 m. Ramiajame vandenyne prie Meksikos krantų į uraganą patekusio ir dingusio transportinio laivo „Linkuva“ įgulos atminimas. Vidurdienį atviroje jūroje vyko vainikų žuvusiems nuleidimo ceremonija. Prie paminklo „Linkuvai“ susirinko žuvusiųjų artimieji, bendradarbiai, buvęs ir dabartinis Klaipėdos merai.

Šiemet sukako dešimt metų nuo vienos žymiausių lietuvių poečių Juditos Vaičiūnaitės (1937-2001) mirties. Prisimenant poetę, daugelį gražiausių savo kūrybos posmų skyrusią Vilniui, jo senamiesčiui, rugpjūčio 4 dieną sostinės skvere prie Šv. Kotrynos bažnyčios bus atidengiamas Juditos Vaičiūnaitės atminimui skirtas įamžinimo ženklas - skulptoriaus Henriko Orakausko sukurta skulptūrinė kompozicija.

Lenkijoje lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje paminėtos jų skrydžio per Atlantą 78 metinės. Lakūnų žūties vietą nuo šiol primins ir trys lietuviški koplytstulpiai. Laisvė ir Tėvynė – pagrindiniai žodžiai skambėję šiandien Pščelniko (buvusio Soldino) miške, prie paminklo legendinio skrydžio per Atlantą didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.

Paneriuose, kur buvo nužudyta tūkstančiai žydų, siautėjo vandalai. Sekmadienį apie pietus sostinės policijai pranešta, kad išniekintas Panerių memorialas. Vandalai aprašinėjo memorialą raudonais dažais, rašo 15 min.lt Dėl šio antisemtinio išpuolio Vilniaus policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Socialdemokratų partijos vadovybę nustebino prezidento Algirdo Brazausko našlės Kristinos Brazauskienės noras prisidėti prie skandalingojo Vytauto Šustausko partijos ir net jai vadovauti. „Jeigu tai žinotų velionis prezidentas A.Brazauskas, jis niekada nepritartų tokiam sumanymui. K.Brazauskienės pasirinktas kelias kompromituoja gerą prezidento A.Brazausko vardą ir atminimą,“ – sako Algirdas Butkevičius, Socialdemokratų partijos pirmininkas.

Šiandien minimos pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko mirties metinės. Sekmadienį minint prezidento Algirdo Mykolo Brazausko pirmąsias mirties metines ant jo kapo Antakalnio kapinėse Vilniuje atidengtas paminklas. Ant A.M.Brazausko kapo Antakalnio kapinėse įrengta granitinė platforma ir pailgas pjedestalas su metaline prezidento galva. Lėšas paminklui pastatyti skyrė Vyriausybė.

Nežinomi asmenys išniekino buvusio Švedijos premjero Olofo Palmės kapą, esantį Stokholme, Adolfo Fredriko bažnyčios šventoriuje. Kaip praneša vietos leidinys „Expressen“, ant antkapio buvo nutepliotas grafitininko parašas. Užrašą ant antkapio ketvirtadienį aptiko bažnyčios vyresnysis Ted Harris. Pasak jo, visi kiti kapai nenukentėjo. Dėl incidento kreiptasi į policiją, kuri ieško vandalo.

Vienose seniausių Europoje sunaikintų žydų kapinių įrengta memorialinė kapinių vietos įamžinimo lenta – dar vienas pagarbos ženklas žydų tautai, atspindintis Vilniaus žydų kapinių svarbą Lietuvos istorijoje. Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. XVIII a. jos buvo uždarytos, o sovietmečiu sunaikintos. Atminimo lentos atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Premjeras Andrius Kubilius pažymėjo, kad Holokausto metus mininti Lietuva tęsia žydų atminimo įamžinimą.

Ne vien tik Amerikoje, bet ir Lietuvoje pagarsėjęs kunigas Arvydas Žygas, jam netikėtai mirus 2011 m. gegužės 7 d. Saint Louis ligoninėje, buvo įspūdingai pagerbtas jo gimtajame Cicero mieste prie Čikagos, kur jis išvydo dienos šviesą 1958 m. birželio mėn. 6 d. Po kelių savaičių jam būtų sukakę 53 –eji. Jo tėvai – pabėgėliai nuo Raudonosios armijos – 1945–1950m. gyveno D.P. stovyklose Vokietijoje, o vėliau su daugeliu likimo nublokštų tautiečių išvydo JAV krantus.

Puntukas kelia aistras tarp iniciatyvių anykštėnų ir valdžios atstovų. LTV naujienų tarnybai pranešus apie aktyvių anykštėnų iniciatyvą nuplauti vandalų ištepliotą vieną didžiausių šalyje akmenų – Puntuką, sukilo paveldosaugininkai. Pasak jų, stipri vandens srovė galėjusi pakenkti akmeniui, todėl jį restauruoti reikės dar didesnių lėšų.

Gegužės 19-ąją, minint aktoriaus, dainininko, režisieriaus ir renginių vedėjo Vytauto Kernagio 60-ąsias gimimo metines, Vilniuje, Kaštonų gatvėje, ant 2-u numeriu pažymėto namo atidengta maestro atminimui skirta lenta.

Iškiliam poetui Justinui Marcinkevičiui atminti Trakų urėdijoje pasodinta giraitė. Į miškasodžio talką pakviesti poeto giminės, Lietuvos rašytojų sąjungos nariai. Nors neišskirdavęs kurio nors medžio, poetas, pasak jo dukros, mėgęs vaikščioti po Dzūkijos pušynus ir pats mielai sodindavęs medelius.Ketvirtadienį J. Marcinkevičiui atminti plunksnos broliai sodina giraitę Trakų urėdijos Žėronių miške. „Iš viso bus pasodinta 11 tūkst. sodmenų.

Vatikanas antradienį pranešė, kad gegužės 1 dieną vyksiančiose velionio popiežiaus Jono Pauliaus II beatifikavimo apeigose dalyvauti turėtų šimtai tūkstančių piligrimų. Per tris dienas truksiančias ceremonijas velionis pontifikas bus paskelbtas palaimintuoju. Taip bus sudaryta galimybė vėliau jį paskelbti Katalikų Bažnyčios šventuoju, skelbia Vatikano žiniasklaida. Jonas Paulius II (lot. Ioannes Paulus PP. II, it.

„A. Dautarto mirtis šiandien skatina iš naujo paklausti, kodėl lietuviai žudosi dažniau nei kitų tautų atstovai“ – BTV eteryje svarstė geras velionio bičiulis Artūras Orlauskas. Jo teigimu, laidų vedėjas tokį sprendimą priėmė ne spontaniškai. Pasak A. Orlausko, katastrofa įvyko, nes viskas Aurimui susidėjo į vieną. A. Orlauskas apgailestavo, kad A. Dautartas nepalaukė. „Bet jeigu jis tą sekundę būtų sustojęs, gal jis po penkių minučių būtų pasielgęs jau kitaip.

D. Britanijoje visuomenės pasipiktinimą sukėlė Londono magistratų teismo sprendimas nubausti viešai valstybę įžeidusį musulmonų radikalą vos 50 svarų bauda, skelbia „London Evening Standard“. Incidentas įvyko per žuvusių Britanijos karių pagerbimo ceremoniją Londone.

Izraelis Kamakawiwoolo buvo Havajų muzikantas, savo muzika išgarsėjęs ne tik gimtinėje, bet ir už jos ribų. Internete galima pažiūrėti vaizdo klipą, skirtą šio menininko atminimui.

Dabar jam būtų 28 metai. Jis padėtų savo tėvui treniruoti Ričardą Berankį, o gal žaistų šalies rinktinėje. Bet dabar žaisdami Aivaro Balžeko atminimą pagerbia kiti. Šiauliuose sekmadienį prasideda Aivaro Balžeko atminimo turnyras, kuriam pirmą kartą suteikta Tarptautinės teniso federacijos antroji kategorija (ITF). Tai aukščiausio lygio jaunių (iki 18 metų) varžybos Lietuvoje.

Pirmadienį Vilniuje ant Lietuvos socialdemokratų partijos būstinės sienos atidengta paminklinė lenta Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimui. Lentos A. Brazauskui atidengimo ceremonija vyko vidurdienį B. Radvilaitės gatvėje. Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius ir Lietuvos jaunųjų socialdemokratų vadovas Juras Požela atidengė atminimo lentą. Ceremonijoje A. Butkevičius pasakė kalbą A. Brazausko garbei, kurioje pabrėžė politiko nuopelnus ir ryškiausias savybes.

2000–ųjų gegužę popiežius Jonas Paulius II melsdamasis už įvairių konfesijų XX a. tikėjimo kankinius, meldėsi ir už dr.Stanislovą Mačiulį. “Gelbėjo kitus, žuvo patys" – šie žodžiai iškalti granito paminkle trijų Panevėžio chirurgų – dr. S.Mačiulio, dr. Juozo Žemgulio ir Antano Gudonio – atminimui.

Prie Seimo iškilmingai atidengta Lietuvos valstybės gynėjams skirta atminimo lenta ir suliepsnojo Atminties laužas. Atminimo lentą atidengė Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Seimo Pirmininkės pavaduotojas, Kovo 11-osios Akto signataras Česlovas Vytautas Stankevičius. Parlamento vadovė pažymėjo, kad prie Seimo atidengta atminimo lenta yra skirta įamžinti beginklių dvasios pergalę prieš galingiausią pasaulio imperiją.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė kviečia Lietuvos žmones Sausio 13-osios rytą uždegti žvakutes žuvusiųjų už Laisvę atminimui pagerbti. Ketvirtadienį, sausio 13-ąją, 8 val. ryto žvakutės nušvies ir visus Seimo langus. „Minime sovietų agresijos ir kovos už laisvą Lietuvą dvidešimtmetį.

„Tėvas niekada nebuvo nusivylęs Lietuva! Niekada!" – įsitikinęs kompozitorius ir dainininkas Jonas Sakalauskas. Per šiandien Vilniaus televizijos bokšto tunelyje vyksiančius renginius jis pristatys savo kūrinį „Noctis“, taip pagerbdamas neseniai po sunkios ligos išėjusio anapus tėvo laisvės gynėjo Antano Sakalausko atminimą.

Haitis mini pirmąsias daugiau kaip 220 tūkst. žmonių gyvybių nusinešusio žemės drebėjimo metines, praneša agentūra AFP. Dvi dienas truksiantys atminimo renginiai prasidėjo antradienį. Vyriausybės atstovai aplankė masinę kapavietę sostinės Port o Prenso pakraštyje, kur palaidota daug stichijos aukų. Trečiadienį per žemės drebėjimą sugriautos Port o Prenso katedros griuvėsiuose bus aukojamos katalikiškos mišios. 16.53 val. vietos laiku visa šalis žuvusiuosius pagerbs tylos minute.

Ant buvusio Krašto apsaugos departamento, dabartinio Krašto apsaugos savanorių pajėgų štabo, pastato antradienį atidengta atminimo lenta. Atminimo lentą, menančią įvykius, kai 1991 m. sausio 11 d. pastatą, kuriame tuo metu buvo įsikūręs Krašto apsaugos departamentas, jėga užgrobė Sovietų sąjungos kariuomenė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė atidengė drauge su Lietuvos kariuomenės vadu generolu majoru Arvydu Pociumi.

Sausio 9–ąją, sekmadienį, artėjant Sausio 13-ajai – Laisvės gynėjų dienai, Vilniuje rengiamas XX tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu„, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti.

Seimo rūmuose atsiras vasarą mirusio Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir buvusio Aukščiausios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko, Europos Parlamento nario Vytauto Landsbergio vardais pavadintos salės. Trečiadienį Seimo valdyba pritarė tokiems darbo grupės dėl svarbiausių Lietuvos parlamentarizmo istorijos įvykių įamžinimo siūlymams. Dabartinė Baltoji salė bus pavadinta A. M. Brazausko vardu. Konstitucijos salei numatoma suteikti V. Landsbergio vardą.

Seimas, pradėdamas antradienio plenarinį posėdį, pagerbė Tuskulėnų aukų atminimą. „Prieš 66 metus, šią dieną – rugsėjo 28–ąją – NKGB–MGB budeliai Vilniaus centre, Lukiškių aikštės rūmų rūsiuose, pradėjo beveik trejus metus trukusias žudynes, per kurias netekome beveik 800 mūsų bendrapiliečių. Žudikai nesirinko tautybės, jie skynė ir trypė intelektualiausius, savo Tėvynę ir jos Laisvę mylinčius žmones“, – sakė I. Degutienė.

Prezidento Algirdo Brazausko atminimą įamžinti ruošiasi jo jaunystės miestas Kaišiadorys. Gali būti, kad Algirdo Mykolo Brazausko vardu bus pavadintas šio miesto parkas. Kaišiadorių politikai jau užregistravo tarybos sprendimo projektą, dėl prezidento A. Brazausko vardo suteikimo suteikimo miesto parkui. Tai Balsas.lt patvirtino Kaišiadorių rajono meras Romualdas Urmilevičius. Kaišiadorių miesto parkas yra prie pat mokyklos, kurią baigė velionis šalies vadovas.

Antradienį Seimas iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Karoblio 70–ąsias ir Vytauto Paliūno 80–ąsias gimimo metines. Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas apžvelgė signataro V. Paliūno gyvenimo kelią, primindamas jo dėdės – partizano Juozo Paliūno tragiškos žūties aplinkybes.

Medininkų pasienio poste šeštadienį, liepos 31–ąją, bus iškilmingai paminėta skaudi istorijos pamoka – prieš 19 metų, 1991–ųjų liepos 31–osios rytą, čia buvo nužudyti septyni Lietuvos policijos ir muitinės pareigūnai.

Liepos 28 dieną 85–eri metai būtų sukakę profesorei Reginai Žepkaitei. Istorijos mokslų žinovės gyvybė užgeso šį pavasarį – ji buvo palaidota gimtajame Alytuje. Profesorė – Lietuvos istorijos instituto ilgametė vadovaujančioji, vyresnioji mokslo darbuotoja,  „Lietuvos istorijos metraščio“ rašytoja, straipsnių, monografijų, knygų autorė. Už nuopelnus alytiškė buvo apdovanota valstybine premija, „Sidabrinės bitės“ kultūros premija Varėnoje.

Pasaulyje garsaus lakūno Vytauto Lapėno atminimui įamžinti statomas paminklas Tetirvinų kaime Pasvalio rajone lakūno vardu pavadintoje gatvelėje. Paminklo atidarymas ir aviacijos šventė planuojami rugpjūčio 28 dieną. Legendinis lakūnas Vytautas Lapėnas, suteikęs sparnus daugeliui žmonių, tapęs tikru Mokytoju, savo asmeninių savybių ir ypatingų gabumų dėka yra žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Deja, priartėjus prie sportinių viršukalnių, Vytautą patykojo nelaimės.

Birželio 26-ąją mirusio pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimu pasirūpins naujoji Lietuvos socialdemokratų partijos įkurta komisija. Visuomenės bei partijos narių siūlymu įkurtai komisijai vadovaus socialdemokratas Česlovas Juršėnas. Pasak partijos lyderio Algirdo Butkevičiaus, komisija artimiausiu metu ketina sudaryti ir partijos vadovybei pateikti planą, kaip įamžinti iškilios Lietuvos asmenybės A. M. Brazausko atminimą.

Dar prieš prezidento Algirdo Mykolo Brazausko laidotuves buvo skelbiama, kad velionio šalies vadovo atminimą įamžinti siūloma jo vardu sostinėje pavadinant gatvę ar aikštę. Tačiau nuo sostinės nenori atsilikti ir mažesni šalies miestai, kurių istorija susijusi su Algirdo Mykolo Brazausko asmenybe. Savų idėjų kaip pagerbti velionį turi velionio vaikystės miestų - Rokiškio bei Kaišiadorių - savivaldybės.

Pirmasis faktinis šalies vadovas, o dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis nesako, ar atvyks pagerbti prezidento Algirdo Brazausko atminimo į šalies Prezidentūrą. Amžinas A. Brazausko oponentas neviešina, ar žada dalyvauti pačiose laidotuvėse. Portalo diena.lt  šaltinių teigimu, V.Landsbergis neketina atvykti pagerbti savo politinio priešininko A.Brazausko atminimo. Buvę ir esami valstybės vadovai velionio A.Brazausko atminimą pagerbė antradienį.

JAV pirmadienį pareiškė gilią užuojautą Lietuvai dėl Lietuvos Prezidento Algirdo Brazausko mirties, informuoja naujienų agentūra AFP. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A. Brazauskas mirė šeštadienį, eidamas 78-uosius metus. "Amerikos žmonių vardu prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) reiškia gilią užuojautą Lietuvos žmonėms dėl Prezidento Algirdo Brazausko mirties", - teigiama Baltųjų rūmų atstovo Roberto Gibso (Robert Gibbs) pareiškime.

Trečiadienį 14-18 val. ir liepos 1 d., ketvirtadienį, 10-18 val. - atvirų durų valandos Seimo parodų galerijoje Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko atminimui pagerbti. Lankytojai kviečiami apžiūrėti Prezidento A. M. Brazausko atminimui skirtą fotografijų parodą, kurioje pristatomos per Nepriklausomybės laikotarpį užfiksuotos Prezidento darbo akimirkos, kadrai iš Seimo posėdžių, tarptautinių susitikimų, renginių. Atvirų durų valandų metu bus demonstruojamas filmas apie A. M. Brazauską.