atminimas

Nacionalinis susivienijimas „Už Lietuvą Lietuvoje“ organizuoja automobilių žygį–akciją „Baltijos keliu“. Rugpjūčio 23 d. automobilių kolona važiuos Baltijos keliu iki pat Latvijos sienos, kur įvyks susitikimas su Latvijos Nepriklausomybės akto signatarais, Tautos fronto veikėjais bei šiandienos politikais.

Daugeliui – miesto keistuolis, nelai­mėlis, Alytaus simbolis, bet visiems jis buvo Kolia. Tik vienas kitas žinojo jo tikrąjį vardą – Nikolajus Zelenka. Oficialiuose dokumen­tuose rašoma, kad jis gimė 1965 metais, bet jo šeimą pažinoję garbaus amžiaus miestiečiai tikina, kad Kolia buvo keleriais metais jaunesnis. Liepos 10-ąją kukli alytiškių procesija N.Zelenką palydėjo į amžinojo poilsio vietą – šeimos kapavietę Daugų gatvės kapi­nėse.

Pamiršti nuoskaudas, susitelkti bendram darbui politinius kalinius, tremtinius ir laisvės kovų dalyvius ragina Seimo vadovė, pažymėdama, kad nuo vienybės ir susitelkimo priklauso, kokioje Lietuvoje gyvensime.

Šimtai laisvės gynėjų slėptuvių, išsibarsčiusių Lietuvos miškuose, netrukus turėtų būti prieinamos visiems. Apie svarbiausias pasipriešinimo kovų akimirkas liudijančias slėptuves norima atstatyti, kitose tik bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai apie šioje vietoje buvusius įvykius ir asmenis. Tokiu būdu tikimasi atkurti partizaninio karo laikų infrastruktūrą, kuri pamažu grimzta į užmarštį.

Sostinėje, Taikomosios dailės muziejaus kiemelyje, trečiadienį bus atidengta memorialinė lenta, skirta 1863-1864 m. sukilimo dalyviams. Ceremonijoje dalyvaus užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Vilniaus arkivyskupas metropolitas kardinolas Audrys Juozas Bačkis, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys, Taikomosios dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovai, dalyvaujantys diplomatinių atstovybių vadovų suvažiavime, istorika...

Antradienio popietę Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse, prie paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, rengiama atminimo valanda, skirta paminėti vieno įsimintiniausių įvykių Lietuvos istorijoje – skrydžio per Atlanto vandenyną – 79–ųjų metinių sukaktį. 1933–iųjų vasarą Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę lietuvių pilotai Steponas Darius ir Stasys Girėnas pasiryžo įgyvendinti tiems laikams labai sunkų žygį – dviese lėktuvu įveikti Atlanto vandenyną. Planavo be sustojimo nuskristi 7186 km.

Britų atlikėja būdama 27-erių pernai mirė nuo alkoholio perdozavimo. Pasinaudojus naujausiomis technologijomis planuojama atlikėją grąžinti ant scenos bent vienam koncertui. Ir po mirties didžiulio populiarumo nestokojanti atlikėja į sceną grįš hologramos pavidalu. Jos tėvas pristaria idėjai, bet prisipažino nenorėsiantis išvysti hologramos. Šiais metais tokia holograma buvo sukurta legendiniam Amerikos reperiui 2Pac'ui.

Pasaulį sukrėtė sausio 14-osios naktį prie Italijos krantų įvykusi prabangaus lainerio Costa Concordia katastrofa. Nelaimės metu, kai šis užplaukė ant povandeninės uolos, laive buvo daugiau nei 4,2 tūkst. žmonių. Tragedijos aukomis tapo 32 žmonės. Praėjus lygiai šešiems mėnesiams po katastrofos vienos iš aukų vyras ryžosi po vandeniu, 25 gylyje pastatyti memorialinę lentą ir taip įprasminti žmonos atminimą, nes jos kūno gelbėtojams taip ir nepavyko rasti.

Šiaurės Prancūzijoje vandalai išniekino 40 vokiečių karių, žuvusių per Pirmąjį pasaulinį karą, kapus, skelbia BBC. Nuo antkapių buvo nuplėšti mediniai kryžiai, kurie vėliau buvo sudeginti. Prancūzija pasmerkė „siaubingą išniekinimą“ ir pradėjo šio įvykio tyrimą. Tai įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai susitiko paminėti oficialaus susitaikymo 50-metį.

Kazachstane taksisto užpuolikams gerokai kliuvo nuo specialiųjų pajėgų pareigūnų. Kaip skelbia newsru.ru, Aktobe, Kazachstano respublikoje, per specialią operaciją buvo nukauti du nusikaltėliai, dar vienas sužeistas. Specialiųjų pajėgų šturmas sukėlė daug klausimų. Gyventojai manė, kad vykdomas įkaitų vadavimas. Tuo labiau, kad buvo panaudotas sraigtasparnis, puolė specialiojo būrio pareigūnai.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis pasipiktino vandalais, ištepliojusiais Šv. Jono Bosko bažnyčią ir išniekinusiais Vilniaus Rasų kapinėse esančius J. Pilsudskio širdies ir jo motinos kapus.

Nors buvo įvairių gandų apie Laimutės Stankūnaitės ir jos dukters gyvenamąją vietą, moteris pastebėta vienoje šalia Kauno esančių kavinių. Kartu su mama buvo ir mergaitė bei trys apsaugos darbuotojai. Nuotrauką, kurioje matyti L. Stankūnaitė su dukra ir du vyrai, paviešinęs Renaldas Ščiglinskas portalui Balsas.lt patvirtino, kad motina su dukra buvo pastebėtos praėjusio penktadienio vidurdienį. „Vidury dienos, apie 12–13 val., važiavau Marijampolės link, „VIA Baltica“ keliu.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė savo ir viso parlamento vardu pareiškė užuojautą dėl Seimo nario profesoriaus Justino Karoso mirties. „Velionio biografija itin turtinga aktyvios veiklos – mokslinės, politinės, visuomeninės. Tačiau, manau, ryškiausias bruožas, visada lydėsiantis Justino Karoso atminimą, – Jo tolerancija, profesinė ir žmogiškoji kultūra, pagarba kitaip mąstančiam, gebėjimas ir noras kalbėtis, išgirsti ir suprasti.

Naktį į trečiadienį po sunkios ligos mirė Seimo narys socialdemokratas Justinas Karosas, pranešė LTV Naujienų tarnyba. Jis buvo LSDP narys. (Papildyta 10.39) Šiuo metu į Seimą atvykę velionio Justino Karoso artimieji. Trečiadienį Seimo valdyba sudarė valstybinę komisiją parlamentaro J. Karoso laidotuvėms organizuoti. Komisijai vadovauja Česlovas Juršėnas.

Sekmadienį, gegužės 20-ąją, minint kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, Vilniuje bus pagerbti Lietuvos partizanai ir Laisvės gynėjai. Šv. Ignoto bažnyčioje bus aukojamos padėkos šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir Laisvės gynėjus, Simono Daukanto aikštėje vyks Valstybės vėliavos keitimo ceremonija ir Garbės sargybos kuopos karių su XIV a. apranga ir ginkluote pasirodymas. Vėliau ceremonija tęsis aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos.

Bendrovė „Monetų namai“ Romo Kalantos aukos metinių proga, pagerbdama R. Kalantos atminimą, išleido paauksuotą medalį. Prieš 40 metų, gegužės 14 dieną Kaune, protestuodamas prieš sovietinį režimą, R. Kalanta paaukojo savo gyvybę, susideginęs Muzikinio teatro sodelyje. Medalio dizainas buvo kuriamas glaudžiai bendradarbiaujant su R. Kalantos artimaisiais. Pasak R. Kalantos brolio Antano Kalantos, bet kuris brolio paminėjimas yra reikšmingas ir labai svarbus.

Sekmadienį Rusijos sostinės Maskvos centre užsimušė fotografas, mėginęs iš namo balkono nufotografuoti opozicijos eitynes – "Milijonų žygį”. Nelaimė atsitiko Bolšaja Jakimankos gatvėje. Vyras su fotoaparatu iškrito iš šeštojo aukšto balkono. Nuo patirtų sužalojimų jis mirė vietoje. Dabar pareigūnai bando nustatyti žuvusiojo asmenybę. Neatmetama, jog tai – vieno iš leidinių fotokorespondentas.

Ketvirtadienį Seimas plenariniame posėdyje tylos minute pagerbė prieš 26 metus įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos aukų atminimą. „Sukanka lygiai dvidešimt šešeri metai nuo Černobylio atominės elektrinės katastrofos, kurios padarinius žmonija jus dar ilgai. Įvairiais skaičiavimais, dėl priežasčių, susijusių su katastrofa, žuvo 10 tūkst. žmonių, dar maždaug 3,5 mln. susirgo įvairiomis ligomis. Deja, nuo radiacijos dėl avarijos atominėje jėgainėje tiesiogiai nukentėjo per 7 tūkst.

Susidomėjimas knyga „Titaniko lietuviai“, išleista legendinio laivo tragedijos šimtmečio minėjimui, jau nusirito ir per Atlanto vandenyną. Tautiečiai Jungtinėse Amerikos valstijose siūlo autorių surinktą medžiagą panaudoti filmo kūrimui. Su žurnalisčių Gerdos Butkuvienės ir Vaidos Lowell parašyta knyga susipažinę JAV lietuviai autorių teiravosi, ar surinkta medžiaga dar nesusidomėjo kinematografininkai.

Armėnijoje antradienį minima genocido aukų atminimo diena, skirta 1,5 mln. žuvusių armėnų per Osmanų imperijos valdymą 1915-1923 metais pagerbti, skelbia „RIA Novosti“. Dešimtys tūkstančių žmonių renkasi prie sostinėje Jerevane esančio Armėnų genocido memorialo, skirto masinių žudynių aukoms atminti, informavo portalas „ArmeniaNow“. Armėnijos politinių jėgų atstovai trumpam nutraukė parlamento rinkimų kampaniją ir prisijungė prie 97-osios kasmet minimos nacionalinės gedulo dienos.

Lenkijos slidinėjimo kurorte Zakopanėje pastatytas paminklas, skirtas 2010 metais įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometinis prezidentas Lechas Kaczynskis bei kiti svarbūs pareigūnai, aukoms pagerbti, remdamasi naujienų agentūra PAP skelbia „RIA Novosti“. Trijų metrų ilgio bronziniame paminkle sužymėtos visos 96 tragedijos aukų pavardės.

Kovo 15-oji – diena, kuomet netekome vieno iškiliausių Lietuvos atlikėjų, dainuojamosios poezijos pradininko Vytauto Kernagio. Norėdami įprasminti Maestro kūrybą bei papildyti ją naujomis spalvomis tarptautinių konkursų laureatas, aksominio balso savininkas Liudas Mikalauskas ir violončelių bei kontraboso kvartetas „Bass Arco“ kviečia paminėti šią dieną kartu.

Šiandien , kovo 15 dieną, sukanka lygiai keturi metai, kai Lietuva neteko iškilios kultūros asmenybės – maestro Vytauto Kernagio. Lietuvių muzikos, dainuojamos poezijos atlikėjas ir autorius, pramoginių renginių režisierius, televizijos laidų vedėjas, dainuojamosios poezijos pradininkas Lietuvoje – tai tik keletas jo veiklos sričių, kurios nenusako tikrosios šio žmogaus, kūrėjo ir įkvėpėjo reikšmės Lietuvos žmonėms, Lietuvos kultūrai, muzikai, teatrui.

Viršutiniame Kauno pilies bokšto aukšte iki balandžio 29 dienos bus eksponuojamos 25 menininko Leono Striogos medinės skulptūros. Dauguma jų - dar niekur nematytos, sukurtos per pastaruosius dvejus metus. Pilyje atidarytą savo darbų parodą „Atsibus tėvynės sūnūs, Didžią praeitį atminę...“ skulptorius L. Strioga skiria Maironio 150-osioms gimimo metinėms. L. Strioga - produktyvus menininkas, gausiai įvertintas įvairiais apdovanojimais ir premijomis.

Eidamas 75-uosius metus mirė radijo ir spaudos žurnalistas Jonas Lukoševičius, pranešė Lietuvos radijas. Lietuvos radijuje jis daug metų dirbo laidų užsieniui vyriausiuoju redaktoriumi. J. Lukoševičius yra buvęs periodinių leidinių „Sportas“, „Švyturys“ bei „Gimtasis kraštas“ žurnalistas ir redaktorius. Jis taip pat kelerius metus dirbo laikraščių „Moscow News“ ir „Tiesa“ korespondentu Niujorke.

Trečiadienio vakarą Vilniaus senamiestyje įsikūrusioje Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje atidaryta jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projekto „Misija Sibiras'11“ fotografijų paroda. „Šios parodos nuotraukos skiriasi nuo fotografijų iš istorijos vadovėlių ar asmeninių albumų. Jos įamžintos tokių pačių jaunų žmonių, kaip mes: jie studijuoja, dirba, savaitgaliais mėgsta ilgiau pamiegoti, lankosi koncertuose, svajoja.

Šiaulių teniso mokykloje vyksta paskutiniai parengiamieji darbai prieš šios savaitės pabaigoje čia startuosiantį Tarptautinės teniso federacijos (ITF) jaunių turnyrą Aivaro Balžeko atminimo taurei laimėti. Vieninteliame antros kategorijos jaunių teniso turnyre Lietuvoje  varžysis per šimtą sportininkų iš beveik dvidešimties pasaulio šalių, teigiama pranešime spaudai. „Tai yra išskirtinis turnyras. Todėl ir ruoštis jam kasmet tenka ypač kruopščiai.

Vienai garsiausių visų laikų dainininkių Whitney Houston atminti LNK televizija Šv. Valentino dienos vakarą, 22.35 val. parodys legendinę romantinę dramą „Asmens sargybinis“, kurioje pagrindinį vaidmenį atliko šį šeštadienį netikėtai mirusi dainininkė. 1992 metais sukurtas ir dviem „Oskarams“ už muziką nominuotas filmas buvo Whitney Houston aktorinis debiutas, šiame filme ji vaidino su Kevinu Costneriu.

Lietuvos fotomenininkų sąjunga už nuopelnus fotografijai įsteigė Skirmanto Valiulio premiją. Fotografijos, televizijos ir kino kritikas, menotyrininkas, Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys, 1990-1992 m. – Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius S. Valiulis mirė praėjusių metų .sausio 28 dieną.

Prokurorai tradiciškai susiburs pagerbti žuvusio kolegos – prieš trylika metų Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo nužudytas pirmasis teisininkas – buvęs Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Gintautas Sereika. Šeštadienį Mažeikiuose rengiamas septintasis futbolo turnyras nužudytam prokurorui G. Sereikai atminti.

Lietuvoje minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena. Jungtinių Tautų Organizacijos patvirtintą atmintiną dieną pagerbiamos Antrajame pasauliniame kare nacių ir jų talkininkų įvykdytų masinių žudynių aukos, skatinamos švietimo programos, siekiant skleisti tolerancijos idėjas ir ugdyti nepakantumą antisemitizmui.

Šiandien prie „Grauman's Chinese“ kino teatro Los Andžele buvo pagerbtas 2009 metais mirusio popkaraliaus Michaelo Jacksono atminimas. Ceremonijoje dalyvavo atlikėjo vaikai Prince'as Michaelas (14 m.), Paris (13 m.) ir devynerių Blanketas. Visi jie cemente įspaudė atspaudus su garsiąja blizgučiais nusagstyta tėčio pirštine ir batais. Greta jie paliko ir savo rankų atspaudus. Be atlikėjo vaikų ceremonijoje dalyvavo M. Jacksono motina Katherine bei broliai Tito ir Jackie.

Žydų genocido – holokausto – metu buvo nužudyta apie 6 milijonus žydų: milijonas vaikų, 2 milijonai moterų ir 3 milijonai vyrų. Tai sudaro maždaug du trečdalius visos Europos žydų populiacijos. Taip pat, jeigu palaikytume daugybės mokslininkų nuomonę, į šį sąrašą reikėtų įtraukti ir daugiau aukų, nukentėjusių nuo nacių – milijonus romų, karo belaisvių, homoseksualų, žmonių su negalia, politinių ir religinių oponentų. Tokiu atveju bendrą holokausto aukų skaičių sudarytų nuo 11 iki 17 milijonų.

Kasmet, sausio pradžioje, artėjant Laisvės gynėjų dienai, pasigirsta daugmaž tą pačią graudžią giesmę kartojančių balsų, klausiančių, ar už tokią Lietuvą kovojome ir lyginančių kokius nors šių dienų gyvenimo paradoksus su Sausio 13–osios auka. Todėl pradėsiu nuo to, kad Sausio 13–oji, mano supratimu, buvo unikalus įvykis, į kurį nieko panašaus mūsų tūkstantmetėje istorijoje nebuvo, nėra ir nebus.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Minėjimo renginių programa penktadienį prasidės mokyklose, valstybinėse įstaigose, ambasadose rengiama pilietine akcija „Atmintis gyva, nes liudija“. Prezidentūroje bus teikiami Sausio 13-osios atminimo medaliai. Seimo Kovo 11-osios salėje iškilmingai bus įteikta pirmoji Laisvės premija – ji paskirta garsiam rusų disidentui Sergejui Kovaliovui. Laisvės gynėjų dienos minėjimas vakare baigsis šv.

Sausio 13-osios aukos pagerbiamos atminimo renginiais. Laužai jau suliepsnojo prie Televizijos bokšto, Lietuvos Respublikos Seimo. (Papildyta 21.11) LRT rodė, kaip Seime vyko iškilmingas sausio 13-osios aukų minėjimas. Kalbėjo ir to laikmečio Seimo bei kitų objektų gynėjai. Vis dėlto, kai kurie jų apgailestavo, kad šiuo metu Lietuvoje dalis laisvę gynusių asmenų nėra tinkamai įvertinti.

Lietuva mini 21-ąsias tragiškų Sausio 13-osios įvykių metines ir Laisvės gynėjų dieną. Ketvirtadienį nuo pat ryto duris visiems lankytojams atvers Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rimties parko memorialinis kompleksas. Vidurdienį Seimo Kovo 11-osios salėje prasidės 1990–1991 m. valstybės gynėjų konferencija. Vėliau Seime vyks Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnų interaktyvus edukacinis renginys „Sausio 13-oji.

Trečiadienį Sirijos mieste Homse žuvo prancūzų žurnalistas Gilles Jacquier. Tai pranešė „Le Figaro“. Velionis tapo pirmuoju užsienio žurnalistu, žuvusiu per Sirijos opozicijos ir prezidento Bashar Assad režimo konfrontaciją. Jis dirbo Prancūzijos televizijos kanalo „France 2“ korespondentu ir operatoriumi.

Rusija atmetė Lietuvos prašymą dėl M. Gorbačiovo apklausos. Kaip skelbia lenta.ru, su nuoroda į kitus šaltinius, rusai tokį sprendimą motyvavo tuo, kad ET konvencijoje nurodoma, jog toks teisinės pagalbos prašymas gali būti atmestas esant pavojui, kad prašymas gali pakenkti šalies, gavusios prašymą, vidaus gyvenimui, suverenitetui ir t.t. Asmeninė M. Gorbačiovo kaltė prisidėjus prie civilių žudynių nėra įrodyta. Lietuva jį norėjo apklausti kaip liudytoją.

Sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Ateinantį sekmadienį Vilniuje rengiamas XXI tradicinis tarptautinis bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“, skirtas žuvusiems už Lietuvos laisvę atminti. Šia gražia tradicija pagerbiamas Loretos Asanavičiūtės, Virginijaus Druskio, Dariaus Gerbutavičiaus, Rolando Jankausko, Rimanto Juknevičiaus, Alvydo Kanapinsko, Algimanto Petro Kavoliuko, Vytauto Koncevičiaus, Vido Maciulevičiaus, Tito Masiulio, Alvydo Matulkos, Apolinaro Povilaičio, Igno Šimulionio, Vytauto Vaitkaus atminimas.

Vieno svarbiausių Lietuvos kino istorijoje režisieriaus Almanto Grikevičiaus atminimo vakare bus proga pamatyti jo ankstyvuosius dokumentinius filmus. Prieš metus mirusio A. Grikevičiaus atminimo vakare trečiadienį sostinės „Skalvijos“ kino centre laukiami visi, kam įdomus ir brangus režisieriaus kūrybinis palikimas.

Seimas antradienį tylos minute pagerbė buvusio Čekijos Prezidento Vaclavo Havelo atminimą. „V. Havelas buvo 20 amžiaus antros pusės kovos už laisvę simbolis. V. Havelas Lietuvą vadino šalimi, kuriai daugiau nei daugeliui kitų teko kovoti už tautinį savarankiškumą ir kultūros savitumą.

„Jeigu ta moteris ant manęs už ką nors pyksta, tegul ateina ir duoda man į snukį. Kam reikia tyčiotis iš mano mirusios mamos?“, – liejo širdgėlą redakcijoje apsilankęs Rimantas Andrijauskas. Po Vėlinių aplankęs senosiose kapinėje mamos kapą, jis rado nuverstą antkapio paminklą. Anot vyriškio, tai nebe pirmas kartas, kai niekinamas jo motinos kapas. Rimantas tikina, kad tai psichinių sutrikimų turinčios moters darbas. Istorija kartojasi – Tai trečias kartas, kai randu nuverstą mamos antkapį.

Kryžių kalno koplyčia turi būti įrašyta į kultūros paveldo vertybių registrą, nusprendė antradienį posėdžiavusi Kultūros paveldo departamento vertinimo taryba. Pasak Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininko Romo Pakalnio, toks komisijos narių sprendimas priimtas balsų dauguma. Pagrindinis svertas, nulėmęs, kad koplyčia būtų išsaugota - istorinė statinio vertė, atsižvelgta ir į žmonių nuomonę, praneša Lietuvos radijas.

Sekmadienį iš pat ryto sostinės Katedros aikštę nušvietė 15 tūkst. 377 žvakučių liepsnos, simbolizuojančios kiekvieną nepriklausomos Lietuvos keliuose užgesusią gyvybę. Nuo 2005 m. Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį visame pasaulyje prisimenami eismo įvykiuose žuvę ir sužeisti žmonės.

Sekmadienį iš pat ryto sostinės Katedros aikštę nušvies 15 tūkst. 377 žvakučių liepsnos, simbolizuojančios kiekvieną nepriklausomos Lietuvos keliuose užgesusią gyvybę. Nuo 2005 m. Jungtinių Tautų ir Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva kasmet trečiąjį lapkričio sekmadienį visame pasaulyje prisimenami eismo įvykiuose žuvę ir sužeisti žmonės.

Seimo Žmogaus teisių komitetas kartu su Lietuvos žmogaus teisių asociacija organizuoja skulptūrinio žymens, skirto žmogaus teisių gynėjo akademiko Andrejaus Sacharovo (1921-1989) atminimui įamžinti, atidengimą. Skulptūrinis suoliukas bus atidengiamas A. Sacharovo aikštėje (prie Spaudos rūmų), autorius – skulptorius Vladas Kančiauskas.

S. Jobso sesuo praleido su broliu paskutines jo gyvenimo akimirkas ir girdėjo paskutinius inovatoriaus žodžius. Mona Simpson atskleidė, kad paskutines gyvenimo akimirkas S. Jobsas praleido apsuptas artimiausių žmonių šilumos. Dailymail.co.uk rašo, kad paskutinėmis gyvenimo akimirkomis S. Jobsas pažvelgė kažkur į tolį ir ištarė „Oho, oho, oho...“ (Angl. Oh wow, oh wow, oh wow). Taigi, M. Simpson teigimu, paskutiniai brolio žodžiai buvo vienskiemeniai, tačiau reiškiantys susižavėjimą.