atlyginimas

Ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika. Vakariečiai pensininkai mėgaujasi atostogomis saulėtuose kurortuose, o Lietuvos senukai vos suduria galą su galu ir parduotuvėje skaičiuoja, kiek produktų galės įsidėti į krepšelį. Badaujantis Kaunas Spaudoje skurdo tema minima neretai, tačiau Seime jai skiriama per mažai dėmesio.

 Siūlyti didesnį atlyginimą – ne visada geriausias būdas kelti darbuotojų motyvaciją. Naujausias Harvardo universiteto tyrimas, kurį aprašo naujienų portalas qz.com, atskleidžia, kad nėra tiesioginės koreliacijos tarp atlygio ir produktyvumo kilimo. Vis dėlto, atlikus tyrimą paaiškėjo, kad, jeigu darbdavys duoda papildomų pinigų, kurie yra neįskaičiuoti į atlyginimą, darbuotojų produktyvumas kyla. Pasak Harvardo mokslininkų, tokių darbuotojų produktyvumas ūgteli visus 20 proc.

 Atsiradus daugiau išteklių, dauguma gyvūnų veda daugiau palikuonių, tačiau žmonių atveju vyksta priešingas procesas. Kodėl? Ir kaip mūsų pasirinkimai paveiks žmonijos ateitį? Gyventojų perteklius, ko gero, yra didžiausias žmonijai kylantis iššūkis. Iki 1800-ųjų metų mūsų skaičius pasiekė 1 milijardą. Dabar žmonių daugiau, nei 7 milijardai ir iki 2085-ųjų šis skaičius taikosi pasiekti 10 milijardų. Nors tai ir kelia problemų, tačiau kartu tai yra mūsų, kaip rūšies, sėkmės liudijimas.

 Šią savaitę išėjusiame „Balsas.lt savaitė“ numeryje skaitykite žurnalisto Vismanto Žuklevičiaus straipsnį „Skurdo Lietuva“. Autorius rašo, kad ekonominiai rodikliai gerėja, tačiau Lietuvoje skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Svarbiausios priežastys: aukštos maisto kainos, maži atlyginimai ir pensijos bei didžiųjų prekybos tinklų vykdoma politika.

„Nieko neveikimas yra šios valdžios bruožas“, – taip, praėjus ketvirčiui Seimo kadencijos, valdžios darbą apibūdino liberalas Remigijus Šimašius. Seimo narys konservatorius Dainius Kreivys pritarė kolegai ir teigė, kad Seime atlyginimas jam mokamas be reikalo.  „Šiandien Seime mes matome labai aiškią stagnaciją. Seime, turiu prisipažinti, algą gaunu beveik veltui, nors kiekvieną dieną aš būnu jame nuo ryto iki vakaro, bet Seimo salėje netenka pabuvoti. Įstatymų nėra.

Valstybės kontrolierė Giedrė Švedienė šiandien dalyvaus Seimo valdybos posėdyje ir valdybos nariams paaiškins apsisprendimo kreiptis į teismą dėl susidariusios iškreiptos apmokėjimo už darbą sistemos sureguliavimo motyvus. „Kreipiausi į teismą, kad būtų ištirta, ar atsiradę sisteminiai apmokėjimo už darbą alogizmai neprieštarauja Konstitucijai“, – sakė G. Švedienė.

Dėl siekio per teismą atgauti neteisėtai sumažintą atlyginimą Seimo valdyba kviečiasi valstybės kontrolierę Giedrę Švedienę. „Seimo valdyboje kitą trečiadienį, buvo prašymas valdybos narių, norime pakviesti valstybės kontrolierę ir išgirst motyvus, kodėl Valstybės kontrolė, kaip atsakinga už lėšų kontrolę ir efektyvų panaudojimą, žinodama, kad valstybėj yra sisteminių problemų, sudėtinga grąžinti pensininkams, kuriems buvo paimti pinigai, reikalingas milijardas litų, jie patys eina į teismus dėl...

 Bazinis pareiginės algos dydis kitąmet turėtų likti toks pat kaip ir šiemet - 450 litų. Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui dar metams pritarti šio dydžio sumažinimui. Už tai balsavo 57 parlamentarai, 15 buvo prieš, 9 susilaikė. Toliau projektą svarstys Seimo komitetai. Projektą pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė tvirtino, kad nors truputį pakelti šį dydį nėra galimybių.

Remdamasis prieš porą savaičių viešojoje erdvėje pasirodžiusiais siūlymais, jog darbo dieną reikėtų trumpinti iki 6 valandų, specialistų paieškos portalas cvmarket.lt atliko apklausą, kurioje dalyvavo 664 respondentai. Jų buvo klausiama, ką šie veiktų su likusiu nuo darbo laiku. Paaiškėjo, kad daugiau nei trečdalis apklaustųjų ilsėtųsi ir užsiimtų savo mėgstama veikla, o dar trečdalis skirtų tą laiką šeimai.   Tik 11 proc. respondentų teigė, kad susirastų antrą darbą, o 7 proc.

Nors Vilniaus savivaldybę slegia daugiau nei milijardo litų skola, kai kurių savivaldybės valdomų įmonių vadovų atlyginimai per metus gerokai išaugo. Patys vadovai tikina, kad jų algos didėja natūraliai gerėjant bendrai situacijai Lietuvoje, rašo savaitraštis "Vilniaus diena". "Vilniaus dienos" pateikiamais duomenimis, didžiausi atlyginimai trečią šių metų ketvirtį buvo Miesto ūkio ir transporto departamento kuruojamos srities įmonėse.

 Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius Lietuvoje yra maždaug dešimtadaliu mažesnis nei Latvijoje ir apie 50 proc. mažesnis nei Estijoje. Tiesa, latviai labai džiaugtis negali, nes dėl dar didesnės nei Lietuvoje darbo mokesčių naštos jų darbo užmokestis sumokėjus mokesčius tampa beveik toks pats, kaip ir lietuvių. Tačiau estai, net ir sumokėję mokesčius, gauna 50 proc. didesnį darbo užmokestį. Kyla klausimas, ar toks atotrūkis pagrįstas? Akivaizdu, kad ne.

Žiniasklaidos priemonėms paskelbus, kad kai kurie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariai liepos-rugsėjo mėnesiais deklaravo savivaldybėje dirbę po 16 valandų per parą ir už tai gavę atlygį iš savivaldybės biudžeto, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus miesto taryboje seniūnas Valdas Benkunskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti, ar minėtu atveju nėra sukčiavimo, ar kitos nusikalstamos veikos požymių.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad su kitų metų biudžetu jokių naujų mokesčių nebus įvedinėjama, o Tarptautinio valiutos fondo (TVF) rekomenduojamiems automobilių ar nekilnojamojo turto mokesčiams – dar ilgas kelias. Pasak ministro, biudžetas bus pildomas gerinant Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) darbą, o ar ilgai savo postą išlaikys VMI vadovas, jis teigė negalintis pasakyti.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymo pataisas dėl algų viešajame sektoriuje atkūrimo, tačiau pareiškė, kad įgyvendinant Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas „ne pats optimaliausias kelias“.   „Vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą pasirinktas ne pats optimaliausias kelias. Tačiau šios pataisos numato konkretų Konstitucinio Teismo nutarimo įgyvendinimo mechanizmą ir leidžia pradėti sunkmečiu sumažintų algų atstatymo procesą“, – pranešime spaudai teigė prezidentė.

Keliauti po pasaulį yra itin smagus užsiėmimas. Tik turėk pinigų. Būtent čia ir prasideda didžiosios linksmybės. Būdami užsienyje lietuviai taip įprato lyginti prekių ir paslaugų kainas, versti eurus ar kitą valiutą į litus ir užsiimti matematiniais skaičiavimais, kad retkarčiais pats atostogų džiaugsmas nuplaukia į antrą planą. Taupūs mes žmonės, nieko nepadarysi. Juolab, kad toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti švaistytis sunkiai uždirbtais pinigais į kairę arba į dešinę.

Siunčiate gyvenimo aprašymus, einate į darbo pokalbius, tačiau vis nesulaukiate skambučio iš būsimo darbdavio? Dienos eina, o jūs vis dar neturite darbo. Naujienų portalas „Business insider“ pateikia galimas priežastis, kodėl taip nutinka.

Kelis mėnesius atlyginimų negaunantys Vilniaus kiemsargiai antradienį surengė protesto akciją prie Vyriausybės, tikėdamiesi atkreipti centrinės valdžios dėmesį į savo problemas. Vyriausybė teigia, kad atsakomybė tenka miesto valdžiai, o darbuotojo teisė į atlyginimą privalo būti gerbiama.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Šiaulių AVMI) informuoja, kad vykdant projektą „Baltieji chalatai“ mokesčių specialistai nustatė vieną veterinarijos kliniką, kuri nedeklaravo beveik 300 tūkst. Lt pajamų. Į valstybės biudžetą baigiama sumokėti beveik 60 tūkst. litų pelno, gyventojo pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių, o nuo rugsėjo 1-osios dviem klinikos darbuotojams atlyginimas padidintas nuo 800 iki 1,5 tūkst. litų.

Net ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (25 proc.), visiškai patenkinti savo atlyginimu būtų tik tuo atveju, jei jis pakiltų 100 ir daugiau procentų. Tai, atlikę apklausą, išsiaiškino specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Pasak cvmarket.lt atstovės Raimondos Tatarėlytės, vos 2 proc. apklaustųjų atsakė, jog jiems užtektų ir 10 proc. padidinto atlyginimo. Anot jos, tokie rezultatai atskleidžia kelis svarbius dalykus.

VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius Šių metų gegužės–birželio mėnesiais trijose Baltijos šalyse buvo atliktas atlyginimų tyrimas. Buvo siekiama išsiaiškinti įvairių pareigybių ir profesijų atlyginimų kitimo tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, nes tai nesuteikia realiai naudingos informacijos. Paaiškėjo, kad lietuvių verslininkai darbuotojams moka mažiausius atlyginimus, o estai visose tyrimo srityse aiškiai pirmauja.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė su finansų ministru Rimantu Šadžiumi aptarė ekonominę ir finansinę šalies padėtį, kitų metų valstybės biudžeto formavimą, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą bei Konstitucinio Teismo nutarimų dėl darbo užmokesčio mažinimo neproporcingumo ir pensijų kompensavimo įgyvendinimą. Pasak Prezidentės, šiuo metu šalies ekonomika yra viena sparčiausiai augančių Europoje, tai palaipsniui turi pradėti justi visi žmonės.

Nuo kitų metų ketinama atstatyti sumažintus atlyginimus visiems valstybės pareigūnams ir tarnautojams, o nuo 2015 metų galėtų būti grąžintos ir sumažintos pensijos, sako finansų ministras Rimantas Šadžius. Tuo metu šalies prezidentė kritikuoja ministro siūlymą šiemet atlyginimus atstatyti tik iš dalies.

Bendrovė „vokeliuose“ išmokėjo 35 tūkst. litų, nors vien tik šiais metais darbuotojų darbo užmokesčiui ji gavo beveik 67 tūkst. litų iš Europos Sąjungos fondo bei Kauno teritorinės darbo biržos. 2013 m. rugpjūčio 27 d., Kaunas.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, antrąjį šių metų ketvirtį vidutinis metinis bruto darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 2253 litus. Per ketvirtį šis rodiklis išaugo 0,9 proc., o palyginti su atitinkamu laikotarpiu prieš metus vidutinis bruto atlyginimas šalyje padidėjo 4,6 proc. Sparčiau už šalies vidurkį per metus algos augo privačiame sektoriuje. Realusis darbo užmokestis (atmetus kainų komponentės įtaką) palyginti su pirmuoju šių metų ketvirčiu ūgtelėjo 0,3 proc. ir 3 proc.

Gitanas Nausėda Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 253 Lt ir, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų ketvirčiu, išaugo 4,6 proc.: valstybės sektoriuje – 3,7 proc., privačiajame – 5,4 proc. Būtų neteisinga dėkoti už vidutinio atlyginimo augimą tik Vyriausybei, šiemet pakėlusiai minimalią mėnesio algą (MMA) nuo 850 iki 1000 litų.

Vasarai artėjant link pabaigos susitikome su visuomet užimta politekonome, publiciste, ekonominės minties dėstytoja ir buvusia mokytoja Aušra Maldeikiene. Šį kartą nusprendėme sužinoti p. Maldeikienės požiūrį į ekonomines realijas Lietuvoje žvelgiant vidutinio statistinio lietuvio akimis. Aušra Maldeikienė dalijasi su mumis savo įžvalgomis.

  Aušra Jakubonytė, LRT.lt Darbuotojams, kurie nemėgsta savo darbo ir neturi motyvacijos, gresia ilgalaikis stresas ir suprastėjusi gyvenimo kokybė. Anot ekspertų, dėl to kalti gali būti ne tik per mažai dėmesio savo pavaldiniams skiriantys vadovai, bet ir pačių darbuotojų įsitikinimas, kad darbas neturi teikti džiaugsmo. Biudžetinėje įstaigoje dirbanti 25 metų Rugilė pasakoja, kad yra nusivylusi savo darbu.

Vis daugiau darbdavių naudojasi  lengvata įdarbindami bazinių karinių mokymų dalyvius. Darbdaviai gali gauti darbo užmokesčio subsidiją, jei įdarbina bazinius karinius mokymus baigusius asmenis, arba už savo darbuotojus, sugrįžusius juos atlikus. Tokiu atveju darbdaviui kompensuojama dalis darbo užmokesčio, skirto mokėti tokiam asmeniui – 1,5 minimalios mėnesinės algos dydžio – 1275 lt.

Milžiniškais tempais mažėjant mokinių skaičiui, net ir profesinės sąjungos prakalbo apie mokytojų mažinimo vajaus būtinybę. Vyriausybė, baimindamasi protesto akcijų Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai metu, ir toliau ramina pažadais įvairias profesines grupes. Policijos pareigūnams žadėta padidinti atlyginimus nuo 2014 m. sausio 1 d., gyvenimas neturėtų blogėti ir pedagogams. Mažėja ir mokinių, ir mokytojų Naujųjų mokslo metų šalies pedagogai laukia su nerimu.

Privalomasis sveikatos draudimas sujauktas kaip reikiant. Tiems, kurie dirba pagal darbo sutartį, arba yra apdrausti valstybės lėšomis, šiek tiek aiškiau. Darbdavio atskaitomos arba valstybės sumokamos draudimo įmokos suteikia teisę nemokamai naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis. Tačiau gyvenimas yra margesnis, ir yra dešimtys tūkstančių lietuvių, kurie nereguliariai gauna autorinį atlyginimą, užsiima individualia veikla arba nedirba ir nėra užsiregistravę darbo biržoje.

Kaip ir kiekvienais metais, prasidėjus stojimų karštinei, pasipila patarimai abiturientams: kur stoti ir kokios galimos perspektyvos ar nusivylimai laukia išsirinkus įvairias studijų kryptis. Kaip taisyklė, jau keleri metai žiniasklaidoje ekspertai vieningai tvirtina, kad mažiausiai perspektyvų suteikia socialiniai mokslai, o daugiausiai – inžinerijos, medicinos, bei biotechnologijų kryptys.

Policijos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai, penktadienį kartu su kitų statutinių pareigūnų atstovais susitikę su premjeru Algirdu Butkevičiumi, kalbėjo ne tik apie finansavimo sugrąžinimą į prieškrizinį lygį ir menkus atlyginimus, bet ir apie būtinybę priimti Policijos veiklos įstatymą. Nors Premjeras pareigūnams nepažadėjo, kad algos didės jau šiemet, jie teigia, kad susitikimas buvo naudingas.

Kaip visada, energija trykštantis bičiulis Alvydas įsiveržė į redakciją ir tėškė ant mano stalo lapą su skaičiukais. „Pasižiūrėk ir pasakyk, ar įmanoma taip gyventi? Tokie, kaip aš, mokame mokesčius, o kiti šaiposi iš mūsų. Suprantu, kad mokesčių lengvatos gali būti taikomos neįgaliesiems, bet tu man paaiškink, kodėl aš turiu mokėti už milijonierius?“ – be užuolankų rėžė svečias. Pasiekęs ketvirtą dešimtį, Alvydas nuolat dirba kelis darbus.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dy...

Jei gerai uždirbs, darbuotojai Lietuvoje pasiryžę taikstytis su nuobodžiu darbu, atsisakyti karjeros ir gauti algą ar jos dalį vokelyje. Tačiau net ir dėl gerų pinigų lietuvis nenorėtų kęsti prastos atmosferos darbovietėje, taip pat nuolatinių viršvalandžių. Tokias išvadas padarė specialistų paieškos portalas cvmarket.lt, apklausęs 366 asmenis, besižvalgančius naujo darbo. „Būtent darbo įdomumo pirmiausia sutiktų atsisakyti norintys gauti gerą atlyginimą. Tokių apklausoje buvo 22 proc.

Pasklidus informacijai, kad Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai dėl gerokai vėluojančių atlyginimų nusprendė streikuoti, sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis pareiškė, jog ši problema jam žinoma, ir pridūrė teigiamai vertinantis VPLC iniciatyvą bei pamėtėjo akmenukų į Vilniaus savivaldybės daržą. VPLC darbuotojai per streiką ketina reikalauti ne tik išmokėti algas, bet ir užtikrinti įstaigos funkcionavimą. Birželio pradžioje jie buvo gavę algas už balandį.

Ką bendro turi buitis ir seksas? Pasak kai kurių keistas įžvalgas pateikiančių mokslininkų, labai daug. Na ir kas, kad neretai vienos įžvalgos prieštarauja kitoms – verta jas žinoti ir pagal poreikį pritaikyti ginčo „kieno eilė iš indaplovės išimti indus“ metu.

Niujorko nekilnojamojo turto agentūra skatina savo darbuotojus kilti karjeros laiptais. Visgi tai daro keistu būdu – šie turi pasidaryti tatuiruotę su kompanijos logotipu, rašoma Didžiosios Britanijos portale „Metro“. Kompanijos „Rapid Realty“ darbuotojams buvo pasiūlytas greitas, bet kiek skausmingas būdas padidinti algą 15 procentų. Kol kas 40 nekilnojamojo turto agentų sutiko išsitatuiruoti juodai žalią kompanijos logotipą.

Vos 16% Lietuvos informatikos studentų baigę studijas norėtų dirbti užsienyje, rodo beveik 500 būsimųjų programuotojų apklausa. 53% informatikų po studijų planuoja dirbti Lietuvoje, 23% ketina imtis savo verslo, 16% norėtų dirbti užsienyje, o likę 8% dar buvo neapsisprendę, paaiškėjo apklausus 495 informatikos ir su ja susijusių specialybių studentus. Apklausą, bendradarbiaudama su 4 Lietuvos universitetais, inicijavo programavimo ir el. verslo paslaugas teikianti NFQ grupė.

Vilniaus priklausomybės ligų centro (VPLC) darbuotojai du mėnesius dirbo be atlygio, o pacientų skaičius gerokai apribotas, rašo "Lietuvos žinios". Vilniaus savivaldybė vietoj 5,5 mln. litų, kaip paprastai, VPLC šiemet skyrė išlaikymą tik pirmajam metų ketvirčiu - 1,5 mln. litų. Darbuotojai du mėnesius negavo algų. Šią savaitę buvo pervestos algos už balandį, tačiau gegužės pinigų, anot dienraščio, dar nematyti.

Mokslo metams baigiantis ne vienas paauglys svarsto galimybę įsidarbinti vasaros atostogų metu, o kai kurie internetu, per tėvus ar pažįstamus jau darbų ir ieško. Tačiau panašu, kad galimybės darbų susirasti yra beveik lygios nuliui. Bent jau sprendžiant iš praėjusios vasaros rezultatų ir iš šiauliečių pasakojimų.

„Danske bank“ vyriausiosios analitikė Violetos Klyvienės nuomone, MMA didinimas nėra geras sprendimas. Anot jos, protingiau būtų MMA nustatyti pagal darbuotojo amžių. „Gavus duomenis apie pirmąjį šių metų ketvirtį, nemanau, kad MMA dydis turėtų kilti iki 1200 lt“, – sako V. Klyvienė. Anot analitikės, situacija labai skiriasi mieste ir periferijoje, todėl neabejotinai ir įmonių galimybės mokėti atlyginimą yra skirtingos.

Valdančiosios Darbo partijos (leiboristų) pirmininkas Vytautas Gapšys sako, jog metų pabaigoje minimalią algą ketinama didinti iki 1200 litų. „Tai yra svarbiausias mūsų įsipareigojimas, iš dalies jis jau įgyvendintas – minimali alga padidinta iki 1 tūkst. litų, o šių metų pabaigoje ketiname padidinti ją iki 1200 litų“, – interviu dienraščiui „Lietuvos žinios“ sakė „darbiečių“ lyderis.

Jeigu teismas nespėtų išnarplioti privačių Vilniaus vežėjų skundo, ir viešojo transporto reforma nuo liepos 1-osios startuotų tokia, kokia yra pristatoma, vežėjai tuomet prašys nuostolių atlyginimo. Tai patvirtino Vilniaus miesto vežėjų asociacijos prezidentas Saulius Matulionis. Jo teigimu, maršrutiniai taksi siekia ne išlikti kaip kultūros paveldas, bet nori toliau teisėtai dalyvauti rinkoje teikiant keleiviams paslaugas, kurie šias galėtų pasirinkti.

Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį 2013 m. ketvirtį sudarė 2 232,9 lito: valstybės ir privačiajame sektoriuose – atitinkamai 2 340 ir 2 169,8 lito, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje sudarė 1 731,1 lito: valstybės sektoriuje – 1 809,3 lito, privačiajame – 1 685 litus.

 Dauguma apklaustų Lietuvos įmonių vadovų įsitikinę, kad euro įvedimas Lietuvos ekonomikai reikš ne tik išaugusį investuotojų susidomėjimą ir eksporto galimybes, tačiau ir didėjančias sąnaudas darbuotojų atlyginimams bei žaliavoms.

Tėvai daro viską, kad padėtų vaikams susitvarkyti gyvenimą, tačiau jie neįvertina vieno: kokį vardą duoti vaikui, rašo „forbes.com“. Internetinė tarnyba „TheLadders“, kuri užsiima įdarbinimu, kadrų atranka ir profesiniu orientavimu, apjungia šešis milijonus vartotojų (3,4 proc. iš kurių yra kompanijų vadovai) ir turi didelę duomenų bazę apie atlyginimus.

Asta Kažukauskienė, LRT Telelvizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Apklausus Klaipėdos regiono darbdavius paaiškėjo, kad įdarbinti vasarai jie planuoja vos kelias dešimtis nepilnamečių. Jaunesniems nei 16-kos metų paaugliams išvis nepasiūlyta nė viena darbo vieta, praneša LRT televizijos naujienų tarnyba. Mokslo metai baigiasi, tad nemažai nepilnamečių pradeda ieškoti darbo.

Tik vienas iš dešimties policijos pareigūnų mano, kad jo darbas yra prestižinis. Tvirtos nuomonės šiuo klausimu neturėjo 51 proc. apklaustų policininkų. Tačiau net 40 proc. drąsiai pareiškė – darbas policijoje nė iš tolo negali būti vertinamas kaip prestižinis.