atlyginimas

Rusijos valdančioji partija šeštadienį pasiūlė Tyrimų komiteto, atitinkančio amerikiečių FTB, darbuotojų atlyginimus pakelti 175 procentais. Tyrimų komitetas pastaruoju metu ypač pasižymėjo opozicijos užgniaužimu, rašo "RIA Novosti". Remiantis įstatymo projektu, atlyginimai kitais metais didėtų trimis etapais - nuo sausio iki spalio. 2011 m. mėnesio atlyginimas Tyrimų komitete siekė 80 tūkst. rublių (6,8 tūkst. litų). Pakėlus atlyginimus, jie siektų maždaug 140 tūkst. rublių (12 tūkst.

Nors viešai Atėnų „Panathinaikos“ klubo vadovai kalba, kad komanda yra atsidūrusi sunkioje krizėje ir kamuojama finansinės nežinomybės, Jonas Mačiulis atskleidė, kad jam nė karto nevėlavo sumokėti atlyginimo. „Atlyginimas visada išmokamas laiku. Jokių krizės padarinių nejaučiame. Čia viskas puiku – oras geras, su žmonėmis bendrauti lengva, nes visi labai gerai kalba angliškai“, – portalui lrytas.lt tvirtino 27 metų puolėjas.

Baigianti darbą Vyriausybė negaili kritikos paskirtojo premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus ir naujos valdančiosios daugumos rengiamai Vyriausybės programai, nors prisipažįsta iš esmės jos dar neišstudijavę.

Mažmeninė prekyba Lietuvoje šiemet padidėjo maždaug 5 proc. Prekybininkų teigimu, palyginti su pernai, – nieko stebuklingo, maisto žmonės perka netgi mažiau nei anksčiau. Tačiau ekonomistai pastebi, kad mažmeninės prekybos augimas daugiau nei dvigubai viršijo realų algų didėjimą. O tai esą rodo, kad gyventojai leidžia iš įvairių kitų šaltinių imamus pinigus. Spalio mažmeninės prekybos apyvarta – beveik pustrečio milijardo litų, tai – beveik 5 proc.

Nuo pat 2008 metų, kai pasaulį sukrėtė finansų ir ekonomikos krizė, bendrovių vadovų atlyginimai tapo jautria tema, rašo CNBC. Akcininkai vis dažniau klausia ar vadovai nusipelnė metinių premijų už veiklos rezultatus. Šiemet vienas aukšto kalibro vadovas, „Citigroup“ vairininkas Vikramas Panditas, akcininkų sprendimu neteko galimybės susišluoti visų priedų ir užmokesčių. Tiesa, atėjus rudeniui jis neteko ir vadovo posto.

Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento.

Darbuotojų CV pateikiama informacija apie tai, kiek jie šiuo metu uždirba, rodo, kad šiuo metu didžiausi atlyginimai sostinėje ir kad yra skirtumų ne tik pagal turimą išsilavinimą, bet netgi pagal lytį. Darbo paieškos portalo CVbankas.lt atlyginimų statistikos duomenys rodo, kad iš trijų didžiausių Lietuvos miestų gyventojų daugiausiai uždirba vilniečiai. Kaune vidutiniai atlyginimai yra apie 9 proc. mažesni nei Vilniuje, o Klaipėdoje skirtumas siekia apie 3 proc.

Rusijoje pėsčiasis, tapęs avarijos kaltininku, privalės atlyginti nuostolius apgadinto automobilio savininkui. Remiantis Rusijos Civiliniu kodeksu, automobilio savininkas privalo kompensuoti gydymo išlaidas pėsčiajam, net jei pastarasis yra eismo įvykio kaltininkas. Jei dėl avarijos kaltas ne automobilio vairuotojas, jam nereikia mokėti administracinės baudos, tačiau už pėsčiojo gydymą sumokėti vistiek prireiks – žinoma, jei nukentėjusysis ar jo giminaičiai to pareikalaus.

Per pastaruosius dvejus metus mokesčiai už komunalines paslaugas Lietuvoje augo beveik penkis kartus sparčiau nei vidutinis atlyginimas. Per šį laikotarpį vidutinis atlyginimas pakilo 5,6 %, o vidutinės namų ūkio išlaidos už komunalines paslaugas šoktelėjo net 27 %. Tokius duomenis parodė bendrovės „Viena sąskaita“ indeksas, kuris apskaičiuojamas analizuojant gyventojų sąskaitas.

Kaip reaguotumėte, jei valstybė iš jūsų pareikalautų mokesčio už muilą, namų langus ar aliejaus virimą? Tie, kas šiandien skundžiasi mokesčiais, nepavydėtų ir senovės Egipto ar viduramžių Anglijos gyventojams, kurie turėjo dar didesnių ir keistesnių prievolių.

Žaisti dėl pėdos traumos negalintis Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas trečiadienį Lietuvos sporto universitete dalijosi  mintimis ne tik apie baigtas dvejų metų trukmės trenerio krepšinio magistro studijas, bet ir atlyginimus klube. Krepšininkas tvirtino, kad reabilitacija vyksta gerai, kiekvieną dieną daug ir intensyviai dirba. „Sunku pasakyti, kada grįšiu į aikštę. Noriu kuo greičiau, bet yra terminai.

Didesni atlyginimai, kuriuos tradiciškai gauna universitetų absolventai, per praėjusį dešimtmetį smuko penktadaliu. Neseniai Didžiojoje Britanijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad augantis universitetuose studijuojančių žmonių skaičius, o taip pat arši konkurencija darbo rinkoje, gerokai sumažino universiteto diplomo naudą. Voriko (Warwick) universiteto mokslininkai stebėjo 17 tūkst. studentų, kurie studijas baigė 2009 metais, ir jų padėtį palygino su studijas baigusių 1999 metais.

250 vyrų ir moterų malasi Los Andželo „Sheraton“ viešbučio salėje su užrašų knygutėmis rankose. Jie dalyvauja tokiuose seminaruose, kaip „Skrydžio privačiu lėktuvu organizavimas“, „Kaip apsaugoti jūsų kliento nuosavybę“. Kitos edukacinės temos susijusios su darbo teise, ekologiškais namų valymo metodais ir būdais, kaip surasti auklę.

Vidurinės klasės egzistavimas, pasak ekonomistų, rodo šalies išsivystymo lygį, tačiau šiuo rodikliu Lietuva pasigirti negali. Priešingai: daugelis ekspertų, paprašyti apibrėžti jos ribas, gūžčioja pečiais ir tvirtina – Lietuvoje vidurinės klasės beveik nėra. Lietuvoje vidurinę klasę sudaro maždaug 27 proc. šalies gyventojų. Tokį skaičių vienintelis iš kalbinamų ekspertų išdrįso įvardyti „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Naujausi duomenys rodo, kad Didžiojoje Britanijoje didėja skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamų atlyginimų. Skirtumas siekia beveik 15 proc., o reiškia, kad likusią šių metų dalį moterys iš esmės dirbs nemokamai, teigia ekspertai. Už moterų teises kovojančios organizacijos „Fawcett Society“ atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad dėl Didžiosios Britanijos vyriausybės vykdomos taupymo priemonių skirtumas tarp vyrų ir moterų atlyginimų ne mažėja, o, atvirkščiai, didėja.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą dėl buvusios Šilutės Pamario pagrindinės mokyklos vyriausiosios buhalterės R. P., kuri įtariama fiktyviai mokykloje įdarbinusi savo seserį ir per kelerius metus apgaule pastarajai išmokėjusi daugiau nei 35 tūkstančius litų atlyginimo.

Į valstybės biudžetą daugiausia pajamų surenkama mokesčių forma, kurių daugiausia sumoka gyventojai. Tiesa, iš biudžeto vėliau šios pajamos taip pat daugiausia perskirstomos patiems gyventojams. Be to, vidutiniškai namų ūkis mokesčiams išleidžia 30-40 proc. savo uždarbio, o atskaičius darbdavio mokamus mokesčius suma išauga iki 46-57 procentus. Tokias analizės išvadas šiandien skelbia ,,Swedbank" Asmeninių finansų institutas. Jo specialistai skaičiuoja, kad praėjusiais metais apie 72 proc.

Darbdavių apklausa rodo, kad MMA pakėlus iki 1000 Lt, sunkumų turėtų virš 30 proc. įmonių. Toks MMA padidinimas labiausiai neigiamai paveiktų maisto ir gėrimų, tekstilės ir drabužių pramonę. Taip pat apdirbamąją pramonę, mažiau – medienos ir baldų, chemijos pramonę, mažiausiai – metalų ir įrenginių pramonę. MMA padidinus iki 1509 litų neigiamą įtaką pajustų kas trečia įmonė. ­­Tai neigiamai atsilieptų net 94 proc. maisto ir gėrimų pramonės įmonių, 100 proc.

Skirtingai nuo užimtumo, darbo užmokesčio prognozės išliko itin optimistinės – atlyginimų perspektyvų indeksas siekia  punktus, ir yra tik trimis punktais mažesnis nei trečią ketvirtį. Geriausias prognozes pateikė tekstilės (72 punktai), medienos (74 punktai) ir metalų pramonė (76 punktai). Prognozės pagerėjo medienos ir baldų, chemijos pramonėje, tačiau pablogėjo maisto ir tekstilės sektoriuose.

Darbdavių skolos indeksas DIX (vienam darbdaviui tenkanti skola), kurį pagal Sodros duomenis skaičiuoja Lietuvos pramonininkų konfederacija ir UAB „Creditreform Lietuva“, per metus sumažėjo 15,0 proc. iki 2183 litų. Nepaisant to, šį spalį trumpalaikes skolas Sodrai augino smulkios ir mažos įmonės bei ūkio šakos, kuriose paprastai mokami nedideli atlyginimai. Viena iš galimų priežasčių – 50 litų kilstelėta minimali alga.

Sėkminga karjera – daugelio jaunų žmonių svajonė. Kiekvienas jos siekia, kaip išmano: kruopščiai renkasi specialybę, aukštąją mokyklą. Tačiau dažnai pamiršta, jog studijos ir diplomas – ne galutinis, o tik pats pirmasis žingsnis ilgame kelyje į trokštamą tikslą. Norint jį pasiekti, dar teks nemažai ką nuveikti, tačiau pasak sėkmingai karjeros laiptais kylančio Andriaus Darulio, visa tai gali padaryti kiekvienas: svarbu noras, kantrybė ir drąsa pokyčiams.

Atlikus Laimės darbe („Happiness at Work“) tyrimą, kuriame dalyvavo 11 tūkst. respondentų iš 90 šalių, paaiškėjo, kokie žmonės darbe jaučiasi laimingiausi, o kurie nenumaldomai seka laikrodžio rodyklę ir laukia darbo dienos pabaigos. Tyrėjų pateiktoje ataskaitoje teigiama, kad žmonės jaučiasi laimingesni dirbdami mažoje bendrovėje, kurioje darbuotojų skaičius neviršija šimto. Dirbant mažesniame kolektyve egzistuoja 25 proc.

Rusai ir toliau demonstruoja, kad turi pinigų maišus ir gali net didžiausioms pasaulio žvaigždėms pasiūlyti atitinkamą sumą. Dabar Machačkalos „Anži“ klubas turi planų prisivilioti „Manchester United“ žvaigždę Wayne'ą Rooney, rašo britų „Sun“. Nuo to laiko, kai praėjusiais metais į Machačkalą iš „Milan“ ekipos persikėlė Samuelis Eto'o, kamerūnietis tapo geriausiai planetoje apmokamu žaidėju. Per metus jis gauna 20 mln. eurų atlygį.

Ūkininkus piktina ne tiek laukinių gyvūnų jų pasėliams daroma žala, kiek šios atlyginimo tvarka. Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, tačiau netrūksta jame ir miškų. Taigi į ūkininkų laukus puotauti užklystantys laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių, jau kelerius metus iš eilės siekiančių maždaug 100 tūkstančių litų.

Ne vienerius metus Lietuvos krovininius vežančių kompanijų vadovai šaukte šaukia, kad rinkoje trūksta vairuotojų, kad sudėtinga rasti profesionalių, gebančių susilaikyti nuo žalingų įpročių, vairuotojų.

Gruzijos vakaruose esančiame Čiaturos mieste pirmadienį prasidėjo šachtininkų streikas, kuriame dalyvauja apie 400 žmonių. Tai pranešė naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi koalicijos „Gruzijos svajonė“ atstovu Malchazu Cereteliu. Streikininkai susirinko prie kompanijos „Georgian Manganese“ biuro. Šachtininkai reikalauja, kad kompanijos vadovybė pagerintų darbo sąlygas ir padidintų darbo užmokestį.

Nemaža dalis žmonių užsidirba papildomai nuomodami savo turtą, įgūdžius ir laiką. Štai dešimt būdų, kuriais galima gauti papildomų pajamų savo išlaidoms ar skolos apmokėjimui. Išnuomokite kambarį Jei turite tuščią kambarį jį galite išnuomoti. Kambarį galite išnuomoti ilgam laikotarpiui arba siūlyti nakvynę turistams per, pavyzdžiui, tokius tinklalapius, kaip Airbnb.

Vilniaus viešojo transporto darbuotojų profesinė sąjunga, mitinguodama prie Vyriausybės, nereikalavo pakelti vairuotojams atlyginimų, tik siekė, kad jiems būtų grąžinti uždirbti pinigai. Tiesa, to neįvykdžius, jie ketina surengti masinį streiką.

Pietų Afrikos Respublikos (PAR) šachtų savininkai sutiko padidinti atlyginimus streikuojantiems šachtininkams. Apie tai skelbia AFP, remdamasi PAR kalnakasybos rūmų pareiškimu. Verslininkų sąjunga pripažino „tam tikrus nukrypimus nuo normos“, susijusius su kalnakasių atlyginimais. Derybininkams pavyko susitarti su kalnakasiais dėl atlyginimo padidinimo nekeičiant galiojančios dvejų metų sutarties. Pagal sutartį buvo numatyta per 2011-2012 m. kasmet padidinti algas po 8-10 proc.

Jau ne vienerius metus migracijos gausa Lietuvoje – viena opiausių žiniasklaidos temų. Tarp gyventojų nuolat sklinda gandai, kad Lietuva išnyks, nes vis daugiau lietuvių ne tik emigruoja į kitas šalis, bet ir sukuria šeimas su kitos tautybės atstovais. Grįžtančių laimės ieškotojų pasitinka kalbos, neva, jie nemyli savo šalies, yra jos išdavikai, nepatriotiški ir panašiai.

Šiandien per apskritojo stalo diskusiją Darbo biržos (DB) atstovė Donata Šlekytė pristatė užimtumo situaciją ir tendencijas Lietuvoje. Ji tikino, kad darbo paklausa auga, o pasiūla mažėja. Aktyvios darbo politikos įgyvendinimas sumažino nedarbą 1,5 proc. – registruotas nedarbas šalyje krenta daugelyje teritorijų, sparčiai mažėja jaunimo nedarbas, o įdarbinimas kyla. 2012 m. sausio–rugpjūčio mėn. padėtis buvo tokia toks: laisvų darbo vietų – 129,8 tūkst., bedarbių – 224,3 tūkst.

Šiandien vykusiame pasitarime Vyriausybė patvirtino komisiją, kuri koordinuos pasiūlymų dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo įgyvendinimą. Komisijai vadovaus Ministro Pirmininko kancleris.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) pakėlimas iki 1500 Lt, SEB banko analitikų skaičiavimais, apie du kartus išaugintų nedarbo lygį šalyje. Jis nuo dabartinių 13,3 proc. išaugtų iki 26 proc. „Sutikime, kad nemaža dalis žmonių dirba už gerokai mažesnį nei 1500 Lt atlyginimą, todėl turi įvykti kažkas ypatingo, kad staiga atsirastų galimybė tą algą padvigubinti ar padidinti keliasdešimt procentų.

Nors teigiama, kad Lietuvoje jaunimo nedarbas yra viena skaudžiausių rykščių, jo mastus ir reikšmę sunku vertinti vienareikšmiškai. Visų pirma dėl to, kad pagrindinis jaunų žmonių iki 22 metų „darbas“ yra studijuoti, įgyti profesiją, o ne žūtbūt įsidarbinti. Antra, vertinant jaunimo užimtumo rodiklius, nepavyksta remtis tikslia statistika. Šių metų antrojo ketvirčio Statistikos departamento apklausos duomenimis, darbo neturi 25,2 proc. jaunuolių iki 25 metų amžiaus.

Vidutinis statistinis darbuotojas Vilniuje turi dirbti 168,5 valandos, kad galėtų  nusipirkti naująjį „iPhone 5“, o Ciuricho gyventojas – vos 22 valandas, byloja Šveicarijos banko USB atliktas tyrimas. Naujasis „iPhone 5“ kainuos tiek, kiek dabar Amerikoje kainuoja „iPhone 4S“. Tyrimas buvo atliekamas 72 pasaulio miestuose.

Tai paaiškėjo tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą. Apklausa atlikta š.m. rugpjūčio 10 – 23 dienomis, apklausta 1018 15 – 74 m. nuolatinių Lietuvos gyventojų.

Seimo Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis kreipėsi į Vilniaus apygardos vyriausiąjį prokurorą Ramutį Jancevičių ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorių Žimantą Pacevičių dėl STT Vilniaus valdybos nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo banko „Snoras“ administratoriaus Neilo Kuperio piktnaudžiavimo.

2011–2012 m. atlyginimai daugiausia augo viduriniosios grandies vadovams ir specialistams, mažiausiai – aukščiausiojo lygio vadovams ir jaunesniesiems specialistams bei darbininkiškų profesijų atstovams, rodo  „Hay Group“ atliktas tyrimas. Tyrimo duomenimis, 68 proc. Lietuvos įmonių atlyginimus vidutiniškai kėlė 2,8 proc., 32 proc. įmonių darbininkų atlyginimų nekoregavo.

Beveik 80 proc. britų verslo lyderių jaučia, kad vyriausiesiems vadovams yra mokama per daug, rodo „Grant Thornton“ atlikta apklausa. Tarptautiniame lygmenyje tokią nuomonę išsakė 66 proc. iš 2800 verslo atstovų, apklaustų 40 šalių, skelbia „The Telegraph“. Apklausa taip pat rodo, kad du trečdaliai (67 proc.) verslo lyderių nori, kad akcininkai turėtų didesnę balso teisę sprendžiant dėl vadovų atlyginimų. Simonas Lowe‘as.

Utenos bei Šalčininkų rajonų ir Neringos savivaldybės prašo, kad Vyriausybė iš rezervo fondo kompensuotų liepos ir rugpjūčio mėnesiais škvalo bei krušos padarytus nuostolius. Valstybės pagalbos ketina prašyti ir Širvintų rajono savivaldybė. Rezervo fondas turi dugną Šįmet Vyriausybės rezervo fondui iš viso buvo numatyta skirti 4 mln. Lt. Dar iki liepos mėnesį siautusios stichijos buvo išleista per 400 tūkst.

Dažnas atsiduriame tokioje padėtyje, kai turimas darbas tampa kančia. Prieš prasidedant vasarai 18 proc. lietuvių tvirtino, kad dabartinis jų darbas netenkina, rodo „TNS LT“ vykdomas šalies darbuotojų lojalumo indekso tyrimas. Per septynerius metus, kai paskutinį kartą 2005 metais buvo atliktas šis tyrimas, nepasitenkimo lygis išaugo 3 procentais. Kaip „Forbes“ teigė Katharine Brooks iš Teksaso universiteto, nepasitenkinimą darboviete gali kelti įvairios priežastys.

Po krizės 2009 m. sumažėjęs į rankas gaunamas vidutinis darbo užmokestis dabar nesiekia nė 1700-ų litų, o jo didėjimas vis nepaveja bendro šalies ūkio augimo. Ekspertų teigimu, algų kėlimą galbūt suaktyvintų tokios valdžios priemonės, kaip mažesnis darbo jėgos apmokestinimas. Subalansuoti mokesčius ragina ir smulkusis verslas. Anot jo, kad ir kiek džiugina eksporto laimėjimai, tikrasis atsigavimas, o kartu ir didesnis darbo užmokestis, ateis tada, kai suklestės vidaus vartojimas.

Liko savaitė, kai didžiųjų miestų gatves užpildys akademinis jaunimas. Dalis jų žengs pirmuosius savarankiško gyvenimo žingsnius, kurie vilioja, bet tuo pačiu ir baugina. „Kaip brangu gyventi ir kaip sunku sutaupyti“, nustemba naujai „iškepti“ studentai. Tokia nuostaba natūrali, kadangi jaunuoliams tenka patiems priimti finansinius sprendimus.

Kalbant apie darbo rinką, yra temų, kuriomis nenoriai diskutuoja ir darbuotojai, ir darbdaviai. Viena iš jų – atlyginimai vokeliuose. Statistika stulbina – atlygis už darbą neoficialiai mokamas ne pavieniais atvejais, o vidutiniškai pusei dirbančiųjų. Tokius duomenis atskleidė darbo paieškos portalo CVbankas.lt atliktos darbuotojų apklausos rezultatai. Nors 55 proc.

Madrido „Real“ klube žaidžiantis brazilas Kaka yra pasiruošęs paaukoti dalį savo devynių milijonų eurų per mėnesį atlyginimą dėlto, kad galėtų žaisti „Milan“ klube, praneša ispanų dienraštis „Marca“. „Rossoneri“ labai nori susigrąžinti 2008 metais ekipą palikusį brazilą, tačiau abejoja dėl brazilo atlygio dydžio. Italai norėtų, kad  ispanai paskolintų futbolininką, tačiau  „karališkasis klubas“ nori parduoti žaidėją, o ne jį skolinti.

Ketvirtadienį Brazilijos centrinio banko darbuotojai pradėjo streiką. Reikalaudami padidinti atlyginimus 23 procentais, banko darbuotojai prisijungė prie analogiškų protesto akcijų, kurias rengia valstybinės struktūros. Apie tai informuoja „The Financial Times“. Kaip pabrėžė Centrinio banko darbuotojų profsąjungos atstovai, jie tik nori, kad būtų indeksuoti jų atlyginimai iki ankstesnio perkamosios galios lygio. Mat infliacija šalyje "prarijo" didelę dalį banko darbuotojų atlygio.

Svarbiausiose krašto institucijose kai kurie darbuotojai pluša tiek, kad, be pagrindinio darbo užmokesčio, esą nusipelno ir papildomo finansinio atlygio. Pirmąjį šių metų pusmetį jiems išmokėtos priemokos valstybės kišenę patuštino solidžia suma, rašo „Lietuvos žinios“. Prezidentūroje, Ministro pirmininko tarnyboje (MPT) ir ministerijose per pirmuosius 6 šių metų mėnesius išmokėta apie 1 mln. 727 tūkst. litų priemokų. Savo darbuotojams jų visai nemokėjo tik Seimo kanceliarija.

Nuo šian­dien 50 li­tų di­dė­jan­ti mi­ni­ma­li al­ga Šiau­lių re­gio­no vers­li­nin­kų ne­gąs­di­na – dau­ge­lis dar­buo­to­jams sa­ko mo­kan­tys di­des­nius at­ly­gi­ni­mus. „Mi­ni­ma­li al­ga tu­rė­tų bū­ti dar di­des­nė“, – tvir­ti­no „Šiau­lių kraš­to“ pa­šne­ko­vai Ge­riau pa­dė­tų įsi­dar­bin­ti „Mi­ni­ma­lią al­gą rei­kia kel­ti dar dau­giau, o da­bar – tik mo­kes­čius su­mo­kės.

Vyriausybė birželio 20 d. savo nutarimu patvirtino, kad nuo rugpjūčio 1 d. minimali mėnesinė alga (MMA) didės 50-čia Lt ir sudarys 850 Lt. Taip pat patvirtino 5,15 Lt minimalųjį valandinį atlygį. Didėjant MMA, bus keičiami Vyriausybės nutarimu nustatyti visų kategorijų darbuotojų mažiausi tarnybinių atlyginimų koeficientai. Minimaliosios mėnesinės algos padidinimas iki 850 Lt palies daugiau kaip 200 tūkst. darbuotojų, tarp jų ir 38 tūkstančius biudžetinių įstaigų darbuotojų.