atlyginimai

Parlamentarai antradienį pradėjo svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymą dar šiemet didinti prokurorų atlyginimus. Už atitinkamus įstatymų projektus buvo 122 Seimo nariai, vienas susilaikė. Toliau projektą svarstys parlamentiniai komitetai, Vyriausybė jam turės pateikti išvadą. Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo teisės klausimais Andriaus Kabišaičio, teisėjai ir prokurorai užtikrina teisingumo vykdymą, todėl jų darbo užmokestis neturėtų smarkiai skirtis.

Seimas planuoja nustatyti algas vietoj skandalą dėl piktnaudžiavimo sukėlusių kanceliarinių išmokų. Antradienį ketinama priimti tai numatančias Vietos savivaldos įstatymo pataisas. Pagal projektą, atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos.  Opozicijos lyderiui bei komitetų ir komisijų pirmininkams būtų nustatomas 20 proc. didesnis, pavaduotojams – 10 proc. didesnis atlyginimas nei eiliniams tarybos nariams.

Atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojai uždirba gerokai mažiau nei vilniečiai. Nors atlyginimai auga visoje šalyje, atotrūkis tarp Vilniaus ir Lietuvos regionų tik plečiasi. Dalyje regionų žmonės „į rankas“ vidutiniškai uždirba beveik 500 eurų mažiau nei sostinėje. Genė Panevėžio rajone įsikūrusią Naujamiesčio miestelio seniūniją valo jau ketveri metai: į rankas gauna apie 600 eurų. „Kaip yra, taip yra. Niekur nepasidėsi, žmogus dirbi ir tiek, nesėdėsi gi namuose“, – pasakojo Genė.

Po naujienų portale pasirodžiusio 19-mečio liudijimo apie kunigo Kęstučio Palikšos seksualinius veiksmus prieš jį, po savaitės tylos pasisakė ir arkivyskupas Gintaras Grušas. Arkivyskupas atsiprašo tikinčiųjų, kad neišsiaiškino dėl ko kunigo Palikšos darbo vietoje buvo atliekama krata. Po kurios kunigas buvo nuteistas dėl vaikų pornografijos laikymo. Arkivyskupas tikina, kad kunigas iki šių įvykių buvo nepriekaištingos reputacijos, tačiau paaiškėjo ir kita istorijos dalis.

Lietuvos ekonomika paniro į recesiją. Ir nors Valstybės duomenų agentūra gerina ekonomikos smukimo rodiklį, jis vis tiek patvirtina, kad ekonomika ritasi žemyn. Traukiasi apdirbamoji pramonė, prekyba, pervežimų ir nekilnojamojo turto pardavimų apimtys. Išaugo ir nedarbas, o profesinės sąjungos ragina darbuotojus būti atidžius, kokius popierius pasirašyti pakiša darbdaviai, kad neliktų be darbo ir dargi – be pinigų.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 12,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1462 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 10,5 proc. iki 1422 eurų, privačiame sektoriuje – 13,1 proc. iki 1483 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis didėjo 5,2 proc. iki 9,18 euro.

Atlyginimai ar universalios išmokos tarybų nariams būtų teisingiausias kelias sprendžiant neskaidraus išmokų veiklai naudojimo problemą, antradienį sakė prezidento patarėja Irena Segalovičienė. „Šiuo atveju siūlomas ir diskutuojamas atlyginimas ar universali tarybos nario veiklai vykdyti skirta išmoka galėtų būti variantai – jie matomi ir šiuo metu yra diskutuojami, – Žinių radijui sakė patarėja. – Ko gero, tai yra teisingiausias kelias – atlyginimas ar universali išmoka.

Lietuvos įmonės veiklą vykdo įvairiose šalyse, taip pat ir Afrikoje. Tačiau verslininkai pastebi, kad tinkamų darbuotojų ten rasti irgi sunku, todėl vykdo neįprastas atrankas, pavyzdžiui, iš karto kviečia 50 kandidatų ir pateikia jiems testus. Taip pat siūlo ir lietuviams vykti dirbti į Afrikos šalis. Darbdaviai siūlo ne tik apmokėti kelionę, bet ir nupirkti lėktuvo bilietus šeimos nariams, kurie norėtų atskristi aplankyti.

Vokietijos chemikalų gamybos įmonės BASF padalinio Lietuvoje 24 darbuotojų atlyginimų mediana balandį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 13 tūkst. eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 12,4 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Valstybės investicijų valdymo agentūros darbuotojų algų mediana buvo 12,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 16,4 tūkst. eurų, šioje įstaigoje dirba 18 darbuotojų.

Pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos gyventojų pajamos toliau tolygiai augo, tačiau pajamų didėjimas nusileido infliacijai – parodė „Sodros“ pirmojo ketvirčio gyventojų darbo pajamų apžvalga. Analizė atskleidė ir vaikų susilaukusių šeimų pasirinkimus derinant tėvystę ir darbą.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalies ekonomika traukiasi – apie mažėjančius pardavimus ir atleidžiamus darbuotojus praneša ne viena pramonės įmonė. Tačiau kai kurios Lietuvos bendrovės, panašu, jokių recesijos ženklų nejaučia – jos darbuotojams ir toliau moka penkiaženkles sumas. Balandžio mėnesį net 57 įmonės savo darbuotojams mokėjo atlyginimus, kurių vidurkis viršija 10 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.

Lietuvos startuolių įmonės skaičiuoja, kad turi kelis šimtus laisvų darbo vietų. Darbuotojams jos siūlo ne tik 3,5 tūkst. eurų vidutinius atlyginimus, bet ir keliones į užsienį, sporto trenerius, įmonės gydytojus ar psichologus. Tačiau reikalavimai būsimiems darbuotojams irgi nemaži, jie turi turėti tarptautinės patirties, mokėti užsienio kalbas. Svarbios ir darbuotojų asmeninės savybės.

Vidutinis paskaičiuotas mėnesio darbo užmokestis Lenkijoje pirmąjį šių metų ketvirtį buvo 14,3 proc. didesnis nei prieš metus – 7124 zlotai (1575 eurai), pranešė nacionalinė statistikos tarnyba GUS. Per metų ketvirtį (pirmąjį šių metų, palyginti su paskutiniu praėjusiųjų) vidutinis bruto mėnesio atlyginimas šalyje paaugo 5,8 procento. GUS duomenimis, 12-os mėnesių infliacija šalyje balandį sulėtėjo iki 14,7 proc. nuo 16,1 proc. kovą, 18,4 proc.

Lietuvos pramonė susiduria su sunkumais – tūkstančiai darbuotojų išleidžiami į prastovas. Pasak Ingos Ruginienės, tokia tendencija rodo, jog darbdaviai laukia ekonomikos atsigavimo. Vidmantas Janulevičius pridėjo, kad galutinį produktą Lietuvoje kuriančios įmonės atlyginimus turėtų kelti.

Penktadienį darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovus vienijanti Trišalė taryba sutarė ir pasiūlė Vyriausybei, kad nuo kitų metų MMA būtų didinama 10 proc. iki 924 eurų. Be to, taryba rekomendavo neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) mažiausiai uždirbantiems žmonėms didinti 20 proc. iki 750 eurų. Tiesa, dėl šio dydžio dar spręs Seimas priimdamas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas. Tuo metu galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.

Pirmojo šių metų ketvirčio darbuotojų užmokesčio vidurkis įmonėje „Lidl Lietuva“ prieš mokesčius siekė 1925,42 eurus ir buvo didžiausias tarp maisto produktais prekiaujančių penkių didžiųjų šalies prekybos tinklų. Įmonei papildomai investavus į darbo užmokesčių biudžetą, nuo šių metų sausio 1 d. atlyginimai augo visų parduotuvių ir logistikos centro komandų nariams, o rugsėjį padidės ir administracijos darbuotojų atlyginimai. Kaip rodo portalo „Rekvizitai.lt“ duomenys, šių metų sausio–kovo mėn.

Artėjant šiltajam sezonui prekybos tinklai ieško kelių šimtų sezoninių darbuotojų. Daugiausiai jų ieškoma pajūryje. Prekybos tinklų atstovai naujus darbuotojus stengiasi prisivilioti ne tik alga, bet ir nemokamu apgyvendinimu, maitinimu ir papildomomis naudomis. Prekybos tinklo „Maxima“ Personalo departamento direktorė Tatsiana Ihnatovich tikino, kad šiltajam sezonui jau intensyviai ruošiamasi, o darbuotojų įdarbinimas prasidės gegužės mėnesį.

Paradoksai Lietuvos ekonomikoje nesiliauja. Nors tautiečiai sutartinai skundžiasi, kad dėl tebeaugančių kainų kišenėse švilpauja vėjai, o verslai baiminasi sunkumų, „Sodros“ skaičiai rodo, kad metų pradžioje algos augo kone rekordiškai. Vidutiniškai atlyginimai augo 15 procentų, tokių skaičių nesitikėjo net ekonomistai. Smarkiai padaugėjo ir uždirbančiųjų dideles, penkis tūkstančius eurų viršijančias, algas.

Viena pagrindinių prokuratūros problemų yra mažas finansavimas bei nepakankami prokurorų atlyginimai, sako generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Anot jos, išaugus energetinėms kainoms, padidėjus išlaidoms dėl depozitinėje sąskaitoje laikomų lėšų, pernai prokuratūra baigė su skola, o biudžeto augimas daugiausiai ir buvo skirtas skolų padengimui. „Tačiau norisi tikėtis, kad vis dėlto bus atsižvelgta į mūsų poreikį ir būsime išgirsti ne tik dėl finansavimo, bet ir dėl mūsų atlyginimų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį lankėsi Lietuvos Aukščiausiajame Teisme (LAT), kur darbą pradeda naujoji pirmininkė Danguolė Bublienė. Su ja šalies vadovas aptarė „opius teismų bendruomenei klausimus“, įskaitant teisėjų atlyginimus, pranešė Prezidentūra. „Teisėjų atlyginimai turi būti konkurencingi ir patrauklūs aukščiausios kvalifikacijos teisininkams.

Jeigu Seimas patvirtintų valstybės tarnybos reformą, teisėjų atlyginimai būtų padidinti jau šiemet, sako teisingumo ministrė. „Vyriausybė yra numačiusi, kad jeigu Seimas jau dabar jį (valstybės tarnybos reformos paketą – BNS) priima, nuo liepos 1-osios teisėjai gali gauti didesnes algas“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Ewelina Dobrowolska. Ji komentavo pranešimus apie teisėjų skundus teismams dėl valstybės veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir neveikimo, nedidinant jų darbo užmokesčio.

Iš 76 veiklos sričių 67-iose vyrų vidutinis atlyginimas išlieka aukštesnis nei moterų – šių metų sausį vyrai vidutiniškai per mėnesį uždirbo 229 eurais daugiau nei moterys, parodė kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ analizė, atlikta remiantis „Sodros“ duomenimis.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ skelbia apie naują keleivių salono įgulos įdarbinimo kampaniją. Įmonė teigia siekianti užtikrinti įvairovę ir kviečia visus, nepriklausomai nuo amžiaus ir įgūdžių bei ragina kandidatuoti asmenis, kurie jau turi ilgalaikės darbo patirties kitose srityse, rašoma pranešime žiniasklaidai. Bendrovės atstovai nurodė, kad šiuo metu ieško net 100 naujų specialistų, kuriems tereikia vidurinio išsilavinimo – apmokymus organizuos pati įmonė.

Darbo rinkos specialistai ragina darbdavius kelti darbuotojams atlyginimus ir jų ieškoti Lietuvos regionuose, o ne užsienyje. Anot jų, tik tokiu būdu šalyje didės vidurinioji klasė, t. y.  darbuotojai uždirbantys daugiau nei 1 tūkst. eurų.  Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas šią savaitę vykusiame Personalo valdymo profesionalų asociacijos forume teigė norintis paneigti mitą, kad darbdaviai su darbuotojais nesidalija pinigais.

Pakilus prekių ir paslaugų kainoms, gyventojams tapo sunku sudurti galą su galu. Daugelis darbuotojų skundžiasi, kad infliacija augo sparčiau nei jų alga. Todėl nemažai jų šiemet planuoja keisti darbą, pagrindinė to priežastis – noras daugiau uždirbti. Specialistai įspėja darbdavius, kad jie atlyginimus dažnai kelia per vėlai, tada, kai darbuotojas jau gauna kitą darbo pasiūlymą.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje darbuotojų atlyginimų mediana sausį siekė 15,9 tūkst. eurų iki mokesčių ir buvo didžiausia šalyje, rodo „Sodros“ duomenys. Įmonėje, kurioje dirba 21 darbuotojas, vidutinis atlyginimas iki mokesčių pirmąjį šių metų mėnesį buvo 17,9 tūkst. eurų. Toliau rikiavosi JAV programinės įrangos kūrėjos „Ubiquiti Networks Europe“ padalinys, kuriame dirba 45 darbuotojai – mediana buvo 10,3 tūkst., vidutinis atlyginimas – 11 tūkst.

Uždirbantieji daugiausiai lietuviai gauna 6,5 karto daugiau pinigų nei žmonės uždirbantieji mažiausias algas. O atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau didėja, į rankas vilniečiai gauna daugiau net 400 eurų. Taip skelbia naujausi „Sodros“ duomenys. Kaip prikelti regionus, specialistai siūlo skirtingus būdus – vieni tvirtina, kad išeitis yra didesnis turtingųjų apmokestinimas, kiti svarsto, kad reikėtų labiau išnaudoti nuotolinio darbo privalumus.

Artėjant pavasariui puiki proga pradėti siekti išsikeltų naujametinių tikslų. Ekspertai sako, kad emigracija sumažėjo, tačiau prašyti didesnio atlyginimo žmonės bijo. Kaip suprasti savo vertę ir nebijoti prašyti algos kėlimo? Kokius žingsnius reikia žengti norint uždirbti daugiau? Anot „CV-Online“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiandien lietuviai gerai apsvarsto esamas darbo galimybes Lietuvoje ir neskuba emigruoti.

Paskutinį praėjusių metų ketvirtį fiksuotas spartus gyventojų darbo pajamų augimas, nemažėjo ir darbuotojų poreikis. Vis dėlto augę atlyginimai nepasivijo infliacijos. Be to, atlyginimai kilo lėčiau nei pensijos.

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Valstybinė darbo inspekcija 2022 metais atliko 30 planinių patikrinimų dėl lygių galimybių ir nediskriminavimo principų laikymosi įmonėse, kuriose stebimas didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčių atotrūkis. Patikrinti atrinktos konkrečios įmonės, atsižvelgus į „Sodros“ pateiktus duomenis apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkį, rašoma VDI pranešime žiniasklaidai.

Lietuvos ekonomika metų pabaigoje smuko beveik 2 proc. ir tai yra didžiausias smukimas nuo pat finansų krizės prieš 15 metų, tačiau metinės ekonomikos apžvalgos pristatyme buvo teigiama, kad skaičiai nėra tokie blogi, kokių galėjome tikėtis. TV3 žinių „Dienos komentare“ Socialinių tyrimų centro direktorius Boguslavas Gruževskis šią mintį pakomentavo ir atsakė, ar tai tiesa.

Vokietijos technologijų koncerno „Siemens“ Suomijos padalinio Lietuvos filialo, kuriame dirba 28 darbuotojai, atlyginimo mediana gruodį buvo didžiausia šalyje – ji siekė 14,2 tūkst., eurų iki mokesčių, o vidutinis atlyginimas – 16,3 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Kipre registruotos žaidimų kūrėjos „Wargaming Vilnius“ (988 darbuotojai) atlyginimo mediana buvo 10 tūkst., vidutinis atlyginimas – 14,6 tūkst.

Krizė vis plačiau rodo savo dantis ir renkasi aukas. Kėdainiuose veikusi mažoji bendrija „Jūsų oazė“, kuri valdė kavinukę tuo pačiu pavadinimu, susidūrė su finansiniais sunkumais. Ne mažiau sunkumų atsirado ir žmogiškuosiuose santykiuose – finansinių bėdų prispaustas mažosios bendrijos vadovas ieško paaiškinimo, kodėl įmonės veikla staiga tapo labai nuostolinga, o trys darbuotojos piktinasi iki šiol negaunančios atlyginimų ir teisybės ieško tiek darbo inspekcijoje, tiek su teisininkais.

Atlyginimai Lietuvoje 2022 metais vidutiniškai paaugo 11 proc., o per 5 metus – 65 proc., rodo atlyginimo tyrimo www.manoalga.lt duomenys, Tačiau atlyginimai augo ne visiems vienodai. Daugiau nei 20 proc. 2022 metais atlyginimai paaugo tekstilės, drabužių pramonės, chemijos pramonės, kokybės vadybos, telekomunikacijų, paslaugų sektoriaus bei draudimo srities darbuotojams.

Euro zonoje ateinančiais mėnesiais bus stebimas „labai stiprus“ darbo užmokesčio augimas, atlyginimams vejantis išsiplėtusią infliaciją, pirmadienį paskelbė prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB). „Tikimasi, kad atlyginimų augimas per ateinančius kelis ketvirčius bus labai stiprus, palyginti su istoriniais modeliais“, – rašoma mėnesiniame ECB biuletenyje.

Nuo 2023 m. sausio 1 d. didėja darbo užmokestis viešųjų ir biudžetinių sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime. Vykdant Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos (LNSS) šakos kolektyvinės sutarties nuostatas, LNSS veikiančių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Šakos kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, darbo užmokestis didėja vidutiniškai 14 proc.

Pakilusi infliacija stipriai sumažino gyventojų perkamąją galią, todėl jie vis reikalauja didesnių atlyginimų. Darbdaviai šio poreikio tenkinti nenori ir teigia, kad toks žingsnis tik dar labiau pakeltų infliaciją. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas ir profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė susiginčijo, kaip elgtis būtų teisingiausia. Ponia Inga, dabar tikriausiai didžiausia problema atlyginimai ir jų augimas.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Mažiausias pajamas gaunantys gyventojai, kitais metais galės šiek tiek atsikvėpti. Minimali mėnesinė alga (MMA) kitais metais didės apie 15 proc. Tuo metu daugiau uždirbantys gyventojai turės tenkintis lėtesniu atlyginimų augimu. Prognozuojama, kad jiems algos turėtų augti iki 10 proc.  Ekonomistai tvirtina, kad daugiausiai išlos kvalifikuoti darbuotojai, kurių darbdaviai nerizikuos prarasti, todėl didins jiems algas, net ir patirdami ekonominių sunkumų.

„Forbes“ pristatė dešimtuką daugiausiai uždirbančių 2022 m. sezono „Formulės 1“ pilotų. Nuo pat 2013 m. šiame sąraše dominavo britas Lewisas Hamiltonas („Mercedes“), bet šiemet situacija pasikeitė. Naujuoju lyderiu tapo dukart pasaulio čempionas olandas Maxas Verstappenas. „Red Bull“ lyderis per metus iš viso uždirbo 60 mln. JAV dolerių. Jo alga siekė 40 mln. JAV dolerių, o dar 20 mln. JAV dolerių jis gavo kaip premijas. L.Hamiltono alga siekė 55 mln. JAV dolerių, o premijų jis negavo.

Sparčiai augančios prekių ir paslaugų kainos toliau „valgo“ gyventojų pajamas. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis neatskaičius mokesčių per pastarąjį ketvirtį padidėjo. Tačiau įvertinus infliaciją, jis buvo mažesnis. Vidutinis mėnesinis bruto (neatskaičius darbuotojo mokesčių) darbo užmokestis šalies ūkyje 2022 m. trečiąjį ketvirtį sudarė 1799 eurus ir, palyginti su 2022 m. antruoju ketvirčiu, išaugo 1 proc., skelbia Statistikos departamentas.

Klaipėdos logistikos bendrovės „Baltic Port Agency“ atlyginimų mediana spalį buvo didžiausia Lietuvoje – 12,3 tūkst. eurų, o vidutinis 21 darbuotojo atlyginimas – 11 tūkst. eurų iki mokesčių, rodo „Sodros“ duomenys. JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 20 darbuotojų atlyginimų mediana spalį buvo 10,3 tūkst. eurų, vidutinis atlygis – 11,6 tūkst. eurų.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį, kuris viršijo 50 tūkst. eurų (iki mokesčių), Lietuvoje rugsėjį mokėjo plastiko ir metalo gaminių inžinerijos paslaugų bendrovė „Gemini grupė“, kurioje tuo metu dirbo keturi darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Su Kremliui artimu oligarchu Andrejumi Melničenka siejama trąšų gamintoja „PhosAgro Baltic“, kuriai dėl Europos Sąjungos sankcijų Lietuvoje įšaldytos akcijos ir lėšos, keturiems savo darbuotojams rugsėjį išmokėjo vidutiniškai po 35,8 tūkst.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo numatoma 5 eurais (iki 186 eurų) didinti pareiginės algos bazinį dydį. Šis dydis taikomas apskaičiuojant valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, politikų ir teisėjų darbo užmokestį. Įstatymo projekte siūloma 2023 metams patvirtinti 186 eurų bazinį dydį, kuris, palyginti su šiuo metu galiojančiu baziniu dydžiu, didėtų 5 eurais, arba 2,8 proc.

Širvintose esančiame baldų fabrike „Templari“ dirbantiems darbuotojams iš Ukrainos tinkamai neišmokamas atlyginimas, antradienį rašo portalas lrt.lt. Portalo duomenimis, bent dešimt darbuotojų iš Ukrainos bendrovėje atlyginimas neišmokėtas už rugsėjį bei dalį rugpjūčio.

Prekių ir paslaugų kainos auga, tačiau daugelio darbuotojų atlyginimai kartu su kainomis nedidėja. Darbuotojams svarstant, kaip sudurti galą su galu, kai kuriems iš jų gali tekti verstis su mažesnėmis pajamomis.  Taip nutiks darbuotojams, dirbantiems lauko ar kilnojamus darbus. Nuo lapkričio 1 dienos mažinamas leistinas kompensacijų dydis darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu.

Regionų apygardos administracinis teismas pirmadienį rengiasi pradėti nagrinėti teisėjų skundą dėl atlyginimų. Kaip BNS informavo teismas, 25 teisėjų inicijuota byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Teisėjai pareiškime nurodo, kad 2008-aisiais prasidėjus ekonominei krizei jų atlyginimai sumenko tiek sumažinant koeficientą, tiek ir bazinį dydį.

Dar prieš metus darbo rinką veikė pandemija. Šiuo metu tiek daug kandidatų, kiek anksčiau, siūlantys darbą nebesulaukia. Reikalingiausius darbuotojus jie vilioja didesniais atlyginimais. Vis dėlto daugiausia uždirba tie žmonės, kurie dirba užsienyje arba namuose. Taip pat paklausūs tapo saulės elektrinių montuotojai. Ketvirtadienį portalo cvbankas.lt vadovas Tomas Toleikis apžvelgdamas Lietuvos darbo rinką pasakojo, kad dabartiniais duomenimis nedarbo lygis siekia 4,9 proc.