atlyginimai

Premjeras Andrius Kubilius, nepaisydamas medikų ir mokytojų profesinių sąjungų reikalavimų paneigti teiginius, jog viešajame sektoriuje taupymas mažesnis dėl nemažėjusių jų atlyginimų, laikosi savo. Premjeras tvirtina, jog imant bendrą vidurkį, praėjusiais metais medikų ir pedagogų atlyginimai išliko nepakitę, kai tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje algos mažėjo.

Pasipiktinimo Premjero Andriaus Kubiliaus pareiškimu apie taupymą nemažinant medikų ir mokytojų algų banga ritasi toliau. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pranešė, kad per 2009–2010 metus sveikatos priežiūros įstaigose dirbančio personalo vidutinis darbo užmokestis sumažėjo daugiau nei 10 proc., o sistemą finansuojančio Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas – 14,5 proc.

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinių sąjungų federacija išplatino pareiškimą, kuriuo premjerą Andrių Kubilių kaltina kiršinant visuomenę ir reikalauja paneigti teiginius, jog taupymas viešajame sektoriuje mažesnis nei privačiame dėl esą nemažintų mokytojų ir medikų atlyginimų. „Premjere, liepos 22 dienos interviu Žinių radijui Jūs pasakėte, kad bendrai viešajame sektoriuje atlyginimai smunka mažiau nei privačiame dėl to, kad nebuvo mažinamos mokytojų ir gydytojų algos.

Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Trečiadienį šiam siūlymui priėmimo stadijoje pritarė 50 Seimo narių, prieš balsavo 15, susilaikė 23 parlamentarai.

Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Antradienį šiam siūlymui po svarstymo pritarė 60 Seimo narių, prieš balsavo 1, susilaikė 21 parlamentaras. Seimas antradienį norėjo iš karto šias pataisas ir priimti, tačiau po balsavimo paaiškėjo, kad balsavo mažiau tautos išrinktųjų nei reikia įstatymo priėmimui - balsavime iš viso dalyvavo tik 66 Seimo nariai.

Seimas po pateikimo pritarė Vyriausybės siūlymui kitais metais palikti 450 litų pareiginės algos bazinį dydį. Po pateikimo už šį siūlymą šeštadienį balsavo 64, prieš - 5, susilaikė 18 Seimo narių. Bazinis dydis taikomas valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginėms algoms, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimams ir karių tarnybiniams atlyginimams bei kitoms teisės aktais nustatytoms išmokoms apskaičiuoti.

Tarptautinės konsultacijų bendrovės „Hay Group“ Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys rodo, kad praėjusių metų antroje pusėje 69 proc. įmonių samdė naujus darbuotojus. Daugiau nei pusė įmonių teigė, kad naujiems darbuotojams pasiūlė tokį pat ar net aukštesnį atlyginimą. Pasak „Hay Group“ generalinės direktorės Baltijos šalims Nedos Songinaitės, tyrimas paneigė išankstines prielaidas, kad sulėtėjus ekonomikai, naujų darbuotojų samda buvo sustabdyta.

Sakoma, geras specialistas turi savo kainą. Ar ši taisyklė galioja ir sunkmečiu? Statistika rodo, kad pastaraisiais metais geri specialistai turi daugiau galimybių išsaugoti darbo vietą, tačiau atlyginimų „karpymas“ neaplankė ir jų. 10, 20, 30 procentų ir daugiau mažėjantys atlyginimai privertė veržtis diržus ne vieną darbuotoją. Ir nesvarbu, ar jis vadovas, ar paprastas darbininkas.

Vilniuje vyksta stebuklai. Miesto valdžia rado atliekamų pinigų. Jie bus atiduoti "Fluxus" kolekcijos pardavėjams. Tiesa, atlyginimų už žiemą negavę kiemsargiai ir toliau kremta sužiedėjusią duoną. Mat jiems nesumokėtus atlyginimus už atliktą darbą žadama grąžinti kada nors. Šelps tik milijonierius Vilniaus valdžia džiaugiasi - susitarta dėl skolos mokėjimo Majos Stendal galerijai, kuriai atstovauja Lietuvos išeivis Jonas Mekas. Už "Fluxus" kolekciją, kuri buvo pirkta už 13 mln.

Dar viena atlyginimų mokėjimo vadinamuosiuose vokeliuose baudžiamoji byla sulaukė teismo verdikto - vienos Panevėžio uždarosios akcinės bendrovės direktoriui L. K. paskirta 2600 litų bauda, juridiniam asmeniui - bendrovei taip pat teks sumokėti 2600 litų baudą. Tokį sprendimą priėmė Panevėžio miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje nusikalstamų veikų padarymu buvo kaltinamas 52 metų panevėžietis L. K. ir bendrovė, kaip juridinis asmuo.

Mažus atlyginimus gaunantiems Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos (ŠSVB) darbuotojams nervai dėl nemokamų atostogų prievolės tąsomi iki šiol. Jei Tarybos posėdyje nebus pakeistas miesto biudžetas, bibliotekininkams tris mėnesius nebus iš ko mokėti atlyginimų. Bibliotekininkų profesinės sąjungos atstovai svarsto apie piketą prie Šiaulių miesto savivaldybės, tik nežinia, kiek tai paveiktų miesto valdžios sprendimus.

Pranešama, kad europarlamentarai nubalsavo už tai, kad kiekvienas jų per mėnesį gautų papildomai 1,5 tūkst. eurų ir visi bendrai galėtų nusisamdyti dar 150 darbuotojų. Aiškinama, kad įsigaliojus Lisabonos sutarčiai Europos Parlamento nariams reikia daugiau padėjėjų. Šį siūlymą dar turi palaiminti Europos Komisija.

Nuo balandžio 15 dienos Kauno savivaldybei pavaldžių sveikatos priežiūros įstaigų - poliklinikų bei ligoninių ir greitosios medicinos pagalbos stoties - vadovų atlyginimai mažėja nuo 5 iki 20 procentų. Dėl sunkmečio šiemet nebus mokami ir atlyginimų priedai.

2010 metais prognozuojamas neigiamas vidutinis metinio darbo užmokesčio pokytis Lietuvoje 1 proc., tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje jis sieks 2 proc. „Baltic Salary Survey“ prognozių tyrimo duomenimis, šiemet visose trijose Baltijos šalyse įmonės planuoja didinti darbuotojų skaičių arba neplanuoja jokių pokyčių. Deja, išvengti darbuotojų skaičiaus mažinimo nepavyks nei vienai šaliai. „Pernai tiek atlyginimus, tiek darbuotojų skaičių mažino visos trys Baltijos valstybės.

Europos Parlamento (EP) vadovybė ieško finansinių galimybių padidinti europarlametnarų padėjėjų atlyginimus 8,6 proc., skelbia „EuropeanVoice“. Susitarimas padidinti išmokas europarlamentarų pagalbininkų išlaikymui nuo 17,540 iki 19,040 eurų per mėnesį buvo pasiektas prieš pat Kalėdas. Dėl to bendras EP biudžetas padidės 13 mln. eurų iki 160 mln. eurų.

Nuo 2010 m. supaprastinama mokinio krepšelio lėšų skirstymo tvarka – Panevėžio mokyklos nepanaudotus pinigus galės skirti pedagogų darbo užmokesčiui. Mokykloms taip pat suteikiama teisė savarankiškai disponuoti 95 proc. krepšelio lėšų, o savivaldybės turės teisę perskirstyti tik 5 proc. atskiros mokyklos lėšų. Iki šiol jos galėjo perskirstyti iki 15 proc. šių lėšų.

Europos Komisijoje tarnauja neįkainojami ES valstybių tarnai. Jiems algos kitąmet nemažės nė centu. Ir žmonės dėl to protestuoja. Jie reikalauja... dar padidinti atlyginimus, siekiančius nuo 2 tūkst. eurų iki keliasdešimties tūkstančių. Nepavydu? Lietuva tikrai Europos Sąjungoje? Čia saviškė Vyriausybė protestuojančius pensininkus, neįgaliuosius ir varguolių šeimas įtikino, kad nieko neatsitiks sumažinus ir taip menkas (keleto šimtų litų) jų išmokas.

Europos Parlamento personalas pirmadienį išsivaikščiojo iš darbo vietų protestuodamas prieš tai, kad šiemet veikiausiai nesulauks kasmetinio algos padidinimo. Europos Sąjungos aparate dirbantiems biurokratams atlyginimas kasmet yra pakeliamas 3,7 proc., tačiau dauguma ES valstybių šiuo metu teigia kenčiančios finansinę krizę ir neturinčios reikalingų pinigų algoms kelti.

Šiaulių miesto vaikų darželių auklėtojos šiemet dirbs be atlyginimų, nes miesto biudžete jiems tiesiog nebeliko pinigų. Atlyginimus už lapkritį joms žadama išmokėti sausį, už gruodį – tik  vasarį. Šiaulių ikimokyklinių įstaigų darbuotojos už lapkritį gavo tik avansus, o algų nebesitiki. Tuo metu savivaldybė teigia, kad tai yra kiekvieno darželio problema.

Už lapkritį Šiaulių darželių darbuotojams išmokėti tik avansai. Algų be kitų metų dauguma darželių darbuotojų nebegaus — nėra pinigų. Švietimiečių profsąjunga kreipėsi į miesto valdžią, kad būtų pradėti skaičiuoti delspinigiai. Be pinigų ir įbauginti Vieno Šiaulių darželio direktorė, prašiusi neviešinti jos pavardės, papasakojo, kaip darželių darbuotojai kenčia dėl pinigų stygiaus.

Jei užsienyje darbo ir gyvenimo sąlygos būtų puikios, šalį neapibrėžtam laikotarpiui paliktų net 70 procentų lietuvių, rodo personalo atrankos kompanijos „Grafton Recruitment“ atlikta apklausa. Pagal šį rodiklį Lietuva kartu su Rumunija, iš kurios emigruoti sutiktų 73,2 procento gyventojų, pirmauja tarp šešių tirtų Rytų Europos šalių. Tokiam poelgiui taip pat pasiryžę būtų 65,6 vengrų, 64,3 slovakų, 61,9 lenkų ir 51,4 procento čekų.