atlyginimai

Vidutinės bankininkų pajamos 2010 metais Europoje ir JAV išaugo 36 proc. iki 9,7 mln. dolerių, liudija „Financial Times“ sudarytas reitingas. Rekordą sumušė vykdomasis „JPMorgan Chase“ direktorius Jamie‘is Dimonas ir „Goldan Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas – jie uždirbo 15 kartų daugiau nei 2009 metais. J. Dimono uždarbis bankė sudarė 21 mln. dolerių (į šią sumą įeina atlyginimas bei priedai). L. Blankfeinas praturtėjo 14,1 mln. dolerių, iš kurių 5,4 mln. buvo vien priedai.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Anglijos „Premier“ lygos klubai pasiekė naują rekordą - algoms skiriama pelno dalis 2009-2010 metų sezone pasiekė net 68 proc., skelbia „Deloitte“. Anot pranešimo, „Man Utd“ futbolininkų gerbūviui užtikrinti skyrė 46 proc., tuo metu „Man City“ - net 107 proc. biudžeto pajamų. Didžiausią sumą nuo 2002 metų skyria Londono „Chelsea“, kurios suma minėtame sezone išties įspūdinga – 195 milijonai eurų. Antroje vietoje žengia „Man City“ (149 mln), trečioje - „Man Utd“ (148 mln.

Nepavykus iškovoti, kad būtų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas jau nuo liepos, profesinės sąjungos ėmėsi piketų. Vakar Panevėžyje piketuotojų atsirado tik du, tačiau jie tikino jaučiantys, jog žmonės juos palaiko, tik nedrįsta viešai to daryti. Profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja minimalios mėnesinės algos didinimo atidėliojimui.

Alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ įmonėje planuojamas streikas, rašo „Verslo žinios“. Streikuoti ketinama dėl darbdavio atsisakymo kelti įšaldytų algų. Profsąjungos teigia, kad tokiu būdu yra pažeidžiama kolektyvinė sutartis, nes  joje numatyta didinti atlyginimus pagal infliacijos rodiklius. Darbuotojai suskaičiavo, kad trejų metų infliacija sudarė 12,4 proc., o kelti yra iš ko – pernai bendrovė uždirbo 54 mln. litų grynojo pelno.

Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2,0 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Galima konstatuoti, jog darbo užmokesčio didėjimas vis dažnesnis paukštis šalies ekonominėje padangėje. Atlyginimai didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus viešbučių ir restoranų, aptarnavimo ir administracinę veiklas, išgaunamąją pramonę ir vandens tiekimą.

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Įvertino maisto, transporto, būsto išlaikymo kainas SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose.

Finansų ekspertams ir visuomenei diskutuojant apie minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo pliusus ir minusus, finansų ministerija meta svarų kozirį, neva iki 900 litų padidinus minimalią algą, šalies viešieji finansai patirtų 41 mln. litų nuostolį per 2011 metus. Tačiau finansų ministerijos specialistai kažkodėl suskaičiavo tik algos didinimo poveikį valstybiniame sektoriuje, akivaizdžiai „užmiršdama“ privatų verslą.

Premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad jis nenori rinktis tarp pensijų ir minimalaus atlyginimų didinimo, kiti politikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinktis vis tiek reikės, nori to premjeras Andrius Kubilius ar ne, o taip pat pirmiausia siūlė didinti pensijas. „Darbuotojas dar gali tikėtis, kad, augant eksportui ar kažkuriems sektoriams, jei turės iš – pridės darbdavys.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

„Atlyginimai neišvengiamai kils, bet ne tiek, kad per 5 metus pakiltume į ES lygį“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas. Tuo tarpu ekonomistas R. Lazutka teigia, kad Lietuvos socioekonominė situacija yra sudėtinga. Ekonomisto įsitikinimu, žmonės negali pragyventi iš pašalpų, nemato jokių galimybių gauti padorius atlyginimus. „Žmonės išvažiuoja, nes labai svarbūs yra socialiniai dalykai.

Ketvirtadienį Vyriausybei turėtų būti pateikti visuomenės siūlymai dėl nedarbo mažinimo būdų. Prieš juos svarstant jau deklaruojamas tikslas bedarbių gretas iki metų pabaigos praretinti bent 20 proc., rašo „Lietuvos žinios“. Su visuomene dėl nedarbo mažinimo priemonių visą balandį viešai besikonsultavusi Vyriausybė planuoja, kaip panaudoti europines lėšas bedarbiams perkvalifikuoti. Esą ant sofos gulinčius mūrininkus galima paversti tolimųjų reisų vairuotojais, o siuvėjas - pardavėjomis.

Lietuvos vežėjai su nerimu laukia gegužės 1-osios. Mat tądien sueis lygiai 7 m. nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). Daug kam tai bereikšmė data, nesukelianti papildomų minčių. Tačiau minėta data reikšminga verslininkams, tarp jų ir vežėjams. Nuo gegužės 1 d. Austrija ir Vokietija nustos taikyti apribojimus 2004 m. į ES įstojusių šalių piliečiams, norintiems dirbti šiose šalyse.

Remiantis darbuotojų apklausos rezultatais, kas antras darbuotojas šiuo metu darbe norėtų pakeisti vienintelį dalyką – atlyginimą. Daugiau nei 50 proc. dirbančių respondentų svajoja apie didesnį atlyginimą ir tikisi, kad į jų norus bus atsižvelgta. CVbankas.lt pranešime pateikiama, kaip atlyginimas priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai. Iš darbo paieškos portalo CVbankas.

Sparčiai auganti infliacija ir vargiai didėjantys atlyginimai privedė prie to, kad namų ūkių padėtis Didžiojoje Britanijoje yra prasčiausia nuo 1921 metų, rodo neseniai atlikto tyrimo duomenys, kuriais remiasi šalies dienraštis „The Daily Mail“. Ekonomikos ir verslo tyrimų centro duomenimis, Britanijos šeimų pajamos yra vidutiniškai 910 svarų sterlingų mažesnės nei prieš dvejus metus.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs sparčiau dėl atsigaunančio vidaus vartojimo ir investicijų, tačiau atsigavimui koją kiš vis nerimstanti infliacija. Augančios kainos skatins būti racionalesniais Infliacijos augimą, pasak vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, lems išlaidos trims produktų grupėms: maistui, transportui ir komunaliniams būsto mokesčiams. Likusių prekių kainų augimas krepšelyje išliks neigiamas, t.y. mažės.

Darbo rinkos barometras negailestingas kadaise paklausių profesijų atstovams. Tarp mažas įsidarbinimo galimybes turinčiųjų šiemet ne tik mokytojai, bet ir ekonomistai, teisininkai, inžinieriai. Darbo biržoje prie tarpininkų kabinetų durų mindžikuojantiems bedarbiams geriau nepasakoti apie naujausias aktyvėjančios darbo rinkos tendencijas – mažėjantį nedarbo procentą, didėjančias galimybes įsidarbinti.

Seime gimsta projektas, kuriuo siūloma nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA), nes tai būtų didelė našta smulkiajam ir vidutiniam verslui, o didinti neapmokestinamą minimumą. Yra idėja MMA iš viso neapmokestinti. Tačiau profsąjungininkams to būtų negana. MMA – neapmokestinti Nesiliaujant kalboms dėl MMA didinimo, Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė siūlo didinti ne jį, o neapmokestinamą minimumą. Artimiausiu metu Seimą turėtų pasiekti tai numatantis įstatymo projektas.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Premjeras Andrius Kubilius skeptiškai vertina minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo galimybę ir teigia, kad tie, kurie tai sau gali leisti, tegul taip ir daro. „Socialiniai partneriai ir įvairios verslo organizacijos nėra vieningi šiuo klausimu: vieni sako kad reikia, o kiti, pavyzdžiui, Smulkaus verslo asociacija, sako kad ne. Tai būtų didelė problema smulkiam verslui ir galbūt tai naikintų darbo vietas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė Andrius Kubilius.

Dažnai spaudos puslapiuose atsiduria istorijos apie atsakomybės ir, žinoma, atlyginimų mokėjimo darbuotojams vengiančius darbdavius. Situacija tampa niūresnė, kai paaiškėja, kad po keletą mėnesių atlyginimų nesulaukiantys žmmonės yra neįgalūs, o juk apie neįgaliųjų integraciją į darbo rinką skambiais šūkiais mėgsta kalbėti ne tik politikai, bet ir įvairios nevyriausybinės organizacijos ar verslininkai. Apie įmonės likvidavimą darbuotojams nepranešė Neseniai į naujienų portalo Balsas.

Ugniagesiai gelbėtojai nerimauja, kad šiemet ir vėl bus taupoma, varant juos nemokamų atostogų. Nors Panevėžyje situacija gal kiek geresnė nei kituose miestuose, spaudžia didelis darbuotojų trūkumas. Lietuvos ugniagesių gelbėtojų profesinių sąjungų susivienijimas kreipėsi į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovą, ragindamas kuo greičiau nutraukti ugniagesiams daromą psichologinį spaudimą dėl nemokamų atostogų ir važiavimo išlaidų kompensavimo.

Kylančios pragyvenimo kainos kalba pačios už save – jaunimas turėtų gauti dvigubai didesnius atlyginimus tam, kad pasiektų savo tėvų pragyvenimo lygį jaunystėje. Ankstesnės kartos žymiai anksčiau sukurdavo šeimas, įsigydavo būstus bei susilaukdavo vaikų nei dabartinis britų jaunimas. Tam, anot banko „First Direct" atliktos apklausos, didžiausią įtaką daro išaugusios pragyvenimo kainos ir  ne taip ženkliai kylantys jaunų darbuotojų atlyginimai.

Nuo vasario 1 d. turėtų pastorėti socialinį darbą dirbančių darbuotojų piniginės. Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kreipėsi į savivaldybių merus ir administracijos vadovus, ragindamas pasinaudoti galimybe bent kiek padidinti atlyginimus šios profesijos specialistams. Didins atlyginimus Ji atsirado, kai ministrų kabinetas pritarė ministerijos siūlymui dalį nepanaudotų lėšų, kurios yra skiriamos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti (tai sudaro 4 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas kreipėsi į savivaldybių merus ir administracijos vadovus, ragindamas pasinaudoti galimybe bent kiek padidinti atlyginimus socialinį darbą dirbantiems specialistams. Tokia galimybė atsirado, kai Ministrų Kabinetas pritarė ministerijos siūlymui dalį nepanaudotų lėšų, kurios yra skiriamos socialinėms išmokoms ir kompensacijoms administruoti (tai sudaro 4 proc.

Ketvirtadienį vyriausybės surengtos spaudos konferencijos metu Estijos finansų ministras Jurgenas Ligis (Jurgen Ligi) sakė, kad ekonomikos prognozuotojai tiki, jog šiais metais augs realusis darbo užmokestis, o tai reiškia, kad pajamos augs sparčiau nei kainos. J. Ligis sakė, kad paskutiniais 2010 m. mėnesiais ir šių metų pradžioje infliacija augo dėl aukštų degalų ir maisto produktų kainų. Estijos finansų ministras pažymėjo, kad vidutinė 2010 m. infliacija siekė 3 proc.

Anglijos banko vadovas Mervynas Kingas savo kalboje pareiškė, kad šalies žmonės kenčia dėl rekordiškai smukusių pajamų. Anot jo, tokio nuosmukio nėra buvę nuo 1920 metų, skelbia „The Daily Mail“. M. Kingas nupiešė košmarišką paveikslą apie milijonų dirbančiųjų finansinę padėtį, į kurią juos stumia nedėkinga kombinacija –  auganti infliacija ir atlyginimų įšaldymas. Per pastaruosius ketverius metus infliacija padidėjo 12 procentų, tačiau žmonių atlyginimai tiek nepaaugo.

Rusijos sporto ministras Vitalijus Mutko pažadėjo, kad prieš 2014 m. Sočyje vyksiančias žiemos olimpines žaidynes bus padidinti nacionalinėje Rusijos komandoje dalyvausiančių sportininkų atlyginimai, praneša „RIA Novosti“. Susitikimo su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu metu V. Mutko sakė, kad vidutinis profesionalių Rusijos sportininkų mėnesinis atlyginimas šiuo metu svyruoja nuo 12 tūkst. (apie 1036 Lt) iki 20 tūkst.

Užpernai aukščiausiojo lygio vadovai Lietuvoje uždirbo 11 proc. daugiau nei bendras visų Baltijos šalių vadovų vidurkis. Pernai vadovai Lietuvoje vis dar uždirbo daugiausiai, tačiau jų atlyginimų pranašumas sumažėjo iki 5,9 proc. Latvijos vadovų atlyginimo lygis panašus kaip ir 2009 metais, 10,9 proc. mažesnis nei bendras šalių vidurkis, o Estijos situacija pasikeitė - vadovų atlyginimo lygis perkopė bendrą kaimyninių šalių vidurkį ir yra 1,3 proc. didesnis nei pernai.

Žinia apie užsieniečiams atsiveriančią Vokietijos darbo rinką bene labiausiai pradžiugino medikus. Sujudimas jaučiamas ir gydymo įstaigose, ir kalbų mokyklose. Lietuviams patrauklūs vokiečių mokami atlyginimai. Gydytojai dar renka informaciją, tikslinasi darbo sąlygas svetur, o slaugytojai jau krauna lagaminus. Dėmesys – Vokietijai Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovai nerimauja, kur reikės ieškoti specialistų, kai, nuo gegužės atsivėrus Vokietijos rinkai, medikai urmu patrauks į Vokietiją.

Pasiruošus iš anksto, euro įvedimas – nebaisus. Toks leitmotyvas skamba pirmuosiuose estų bei Estijoje gyvenančių lietuvių įspūdžiuose apie ką tik įvykusį europinės valiutos įvedimą, rašo „Vakarų ekspresas“. „Ačiū eurui – dabar galima lyginti kainas ir atlyginimus su tikrai europietiškais“, - savo ruožtu kandžiai replikuoja skeptikai. Anot vakarykštės estų spaudos, pirmuosius pirkinius daugiausia visi apmoka kronomis, bet grąžą dažniausiai atsiima eurais.

Daugiau nei pusė Jungtinės Karalystės kompanijų ketina darbuotojų atlyginimus įšaldyti arba mažinti, rodo Britanijos prekybos rūmų atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 450 įmonių, rezultatai, jais remiasi ir BBC naujienų tarnyba. 49 proc. apklaustų kompanijų sakė ketinančios įšaldyti atlyginimus, o 6 proc. bendrovių teigė numatančios juos mažinti. Vis dėlto 45 proc. apklaustų kompanijų tvirtino ketinančios darbo užmokestį didinti.

Rygos oro uoste – keistas reiškinys. Jis ypatingas tuo, kad žmonės čia gauna atlyginimus net jei jų čia nematyti, o duonai užsidirba jau visai kitoje darbovietėje, praneša portalas kompromat.lv. Televizijos laida „Neka Personiga“ (Nieko asmeniško) pranešė apie tris tokius darbuotojus, kuriuos aptikti oro uoste niekaip nepavyko. Visi trys, neatskaičius mokesčių, gauna po 1700 latų (apie 8,5 tūkst.

Kitąmet didžiausi Lietuvos gyventojų laukiantys iššūkiai vis dar bus augančios skolos, nors ir mažėjantis, bet tik statistiškai, nedarbas bei atlyginimai vokeliuose. Tokiomis prognozėmis trečiadienį vykusiame kasmetiniame Lietuvos namų ūkių finansinės situacijos apžvalgos pristatyme dalijosi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai.

To paties lygio pareigybę užimančių ir panašią vertę sukuriančių darbuotojų vyrų ir moterų atlyginimai labiausiai skiriasi žemiausio lygio profesijose – iki 17 procentų, parodė Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas.

Penktadienį Airijos poitikai pritarė minimalaus darbo užmokesčio, ministrų uždarbio ir viešojo sektoriaus tarnautojų pensijų sumažinimui, informuoja „The Wall Street Journal“. Minimalus darbo užmokestis buvo sumažintas vienu euru iki 7,65 eurų (apie 26,3 litų) per valandą. Taip pat buvo nuspręsta 14 tūkst. eurų (apie 48,3 tūkst. litų) apkarpyti šalies premjero Briano Coweno metinį uždarbį. Nuo šiol jis sieks 214 tūkst. eurų (apie 738,3 tūkst. litų) per metus.

Didžiojoje Britanijoje sumažėjo skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamų atlyginimų, pranešė Nacionalinis statistikos biuras, kuriuo remiasi BBC naujienų tarnyba. Taip pat skelbiama, kad pamažu auga visą darbo dieną dirbančių žmonių atlyginimai. Statistikos biuro duomenimis, skirtumas tarp vyrams ir moterims mokamų atlyginimų sumažėjo nuo 12,2 iki 10,2 proc., o tai yra mažiausias skirtumas ir didžiausias sumažėjimas nuo 1997 metų, kai pradėti rinkti tokie statistiniai duomenys.

Skaičiai rodo Didžiojoje Britanijoje yra rekordiškai daug skurstančių vaikų, nepaisant to, kad bent vienas jų tėvų dirba. „The Independent“ skelbia Britanijoje esant 2,1 milijono vaikų, gyvenančių žemiau skurdo ribos, nors jų tėvai ir turi darbą. Teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus šis skaičius išaugo 400 tūkstančių. Dienraštis pastebi, kad tai rodo, jog skambus posakis, kad „iš skurdo galima pakilti tik sunkiai dirbant“ praranda prasmę.

Kiekvienais metais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija patvirtina sąrašą specialybių, kurių darbuotojų Lietuvai labiausiai trūksta. 2008 metais tokių profesijų buvo 100, šiemet – 6. Daugiausiai specialistų stinga Klaipėdos kraštui: čia trūksta laivų suvirintojų, inžinierių, surinkėjų bei dažytojų. Visoje Lietuvoje jaučiamas tolimųjų reisų vairuotojų ir virėjų stygius.

Tarptautinės vadybos ir konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atliktas Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas rodo, kad didžiausias bazinis darbo užmokestis yra Klaipėdoje – 3 proc. didesnis nei rinkos vidurkis, Vilniuje – 1 proc. didesnis nei rinkos vidurkis, Kaune – 5 proc. mažesnis. Panevėžyje ir Šiauliuose baziniai atlyginimai 18 proc. mažesni negu rinkos vidurkis.

Jungtinių Valstijų prezidentas Barakas Obama (Barack Obama) pasiūlė atšaukti atlyginimų indeksavimą dviem milijonams valdininkų šalyje 2011 ir 2012 metais. Apie tai pirmadienį pranešė „The New York Times“. „Siekiant sukontroliuoti biudžeto deficitą aukos neišvengiamos ir šia auka teks dalytis tiems, kas dirba valstybinėse struktūrose“, - pareiškė B. Obama per spaudos konferenciją Baltuosiuose rūmuose.

Šalies valdžia kitais metais valstybinių įstaigų darbuotojams ne tik nežada sotesnių metų, bet dar ir gąsdina kalbomis apie etatų mažinimo būtinybę. Siūlo dar susimažinti Premjero Andriaus Kubiliaus ir finansų ministrės Ingridos Šimonytės viešos kalbos apie nemokamas atostogas privertė dar labiau sunerimti dėl kitų metų biudžeto drebančias Panevėžio ir rajono savivaldybes, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir kitų valstybės institucijų vadovus.

Ugniagesių gelbėtojų profesinė sąjunga kreipėsi į Seimą, Vyriausybę, Vidaus reikalų ministeriją bei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą reikalaudama vykdyti 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimą ir nustatyti žalos atlyginimo pareigūnams tvarką, reformuoti statutinių pareigūnų socialinių garantijų ir darbo užmokesčio sistemas, pareigūnų pensijų klausimą nagrinėti kartu su pareigūnų socialinių garantijų ir darbo užmokesčio sistemos reformos klausimais ir užtikrinti, ...

Kas mėnesį į vokelį įdedant po 576 litus, neoficialiam darbo užmokesčiui per mėnesį išleidžiama 578 mln. litų, o per metus 6,9 mlrd. litų - tokia suma Lietuvoje vertinamas nelegalus darbas, kurio bent pusę ištraukus iš šešėlio būtų ne tik užlyginta "Sodros" deficito duobė, bet ir sukauptas solidus rezervas ateičiai, rašo „Verslo žinios". Nerijaus Mačiulio, „Swedbanko" Lietuvoje vyriausiojo ekonomisto teigimu, pribloškiantį faktą, kad vokeliuose per metus išmokama beveik 7 mlrd.

Vienu geriausiu darbdaviu laikoma bendrovė „Google“ Kalėdų proga nudžiugins savo darbuotojus, padidindama jiems atlyginimus ir suteikdama papildomas premijas. Interneto milžinė „Google“ nuo 2011 metų pradžios visiems savo darbuotojams 10 proc. padidins atlyginimus. Taip pat visi 23 tūkst. bendrovės darbuotojų sulauks dosnios kalėdinės premijos –  1 tūkst. JAV dolerių.

Siekdama sulaikyti darbuotojų išėjimą pas konkurentus, kompanija „Google“ padidins visų 23 tūkst. savo darbuotojų atlyginimus, skelbia „The Wall Street Journal“. Algos darbuotojams bus didinamos nuo sausio mėnesio. „Google“ kovoja dėl talentingų darbuotojų su savo konkurentais, ypatingai su „Facebook“. Beveik 10 proc. šiuo metu „Facebook“ dirbančių asmenų yra buvę „Google“ kompanijos darbuotojai.

Susisiekimo ministras dėl žodžių, kad valstybiniame sektoriuje už 5 tūkst. litų gali dirbti arba bepročiai, arba vagys, turėjo aiškintis ir Seime. Ministras Eligijus Masiulis sako, jog šia skambia fraze tik norėjęs atkreipti dėmesį į problemą, tačiau buvęs klaidingai interpretuotas. „Vartodamas šią skambią frazę, norėjau atkreipti dėmesį į problemą.

Neretai darbuotojai skundžiasi esą nepatenkinti savo darbu, taigi kokią darbovietę jie galėtų vadinti svajonių darbo vieta? Kokio atlyginimo prašyti darbinantis, kad savęs nenuvertintum ar nepervertintum? Iš kur žinoti, kokį atlyginimą mokėti darbuotojui? Kokia darbuotojų nuomonė, kiek jie verti gauti už jų atliekamą darbą? Darbo paieškos portalo CVbankas.lt respondentai įvardijo, kokios yra jų svajonių darbovietės.

Socialiniai darbuotojai pastebi, kad kelis metus iš eilės augęs nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius šiais mokslo metais dar labiau šoktelėjo. Pasak jų, tam įtakos turi auganti bedarbystė ir maži tėvų atlyginimai, praneša LTV. Kai kuriose Kauno mokyklose nemokamo maitinimo vaikams prašančiųjų skaičius jau perkopė visų praėjusių mokslo metų rodiklius.Tokią paramą praėjusiais mokslo metais gavo beveik 8 tūkstančiai vaikų, šiais mokslo metais ji reikalinga kone 9 tūkstančiams.