atlyginimai

Nors nepaliaujamai augo žaliavų kainos, Lietuvos įmonių pajamos jau keturis ketvirčius iš eilės kyla greičiau nei išlaidos. Ženkliai pagerėjo apyvartumo rodikliai ir apyvartinio kapitalo finansavimo struktūra, prasidėjo investavimas į ilgalaikį turtą.

Vieniems saulėlydis, kitiems saulėtekis - būtent taip galima pavadinti situaciją, kurioje dabar yra atsidūrę pagrindinių mokyklų ir gimnazijų mokytojai. Nors ne visi mokytojai yra linkę skųstis arba džiaugtis savo dabartine padėtimi, visgi pagrindinėse mokyklose pagrindinė problema yra ne tik mažėjantis darbo krūvis. Drastiškai mažėja mokinių, norinčių mokytis papildomai. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys: mokinių mažėjimas ir tėvų finansinė padėtis.

Sovietmečiu klestėjusio Panevėžio mėsos kombinato buvę darbuotojai anuomet nė baisiausiame sapne nematė savęs išeinant iš darbo be atlyginimo, atostoginių ir išeitinių kompensacijų, kaip jiems atsitiko 2000-aisiais. Kaip reaguoja žmonės, po daugiau kaip 10 metų iš valstybės sulaukę po kelis šimtus litų? 2000 metų gegužę bankrutavusi bendrovė „Panevėžio maistas“, panevėžiečių atmintyje likusi kaip mėsos kombinatas, šiomis dienomis vėl subūrė savo buvusius darbuotojus.

Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius teigia, kad finansinės išlaidos yra įmonės vidaus reikalas, tačiau reikia stengtis neleisti kilti įtampai tarp senbuvių ir naujų darbuotojų.

Ugniagesiai gelbėtojai tęsia rugpjūčio 31-ąją pradėtą protesto akciją, kuria reikalauja neatleidinėti ugniagesių, teisingai apmokėti už darbą ir spręsti įsisenėjusias problemas. Protesto akcijos rengiamos trečiadienį, 17 val., prie Žalgirio sporto arenos, kur tęsiasi Europos krepšinio čempionato rungtynės, ir ketvirtadienį, likus valandai iki krepšinio rungtynių pradžios.

Regionų ligoninės skambina pavojaus varpais - trūksta jaunų medikų. Mažiausiai 30 procentų gydytojų Lietuvoje - pensinio amžiaus. Ligoninės gydytojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais, rašo „Respublika“. Būsimus medikus rajonų ligoninės vilioja apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva.

Darbo biržoje statybų bendrovės ieško statybininkų, ir sunkiai jų randa. Šiaulių apskrityje nuo balandžio iki rugsėjo Šiaulių darbo birža statybininkams siūlė net 972 laisvas darbo vietas. Didžiausias poreikis - apdailininkų ir betonuotojų. Šiaulių darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Mikšionytė „Šiaulių kraštui“ pripažino, kad jau nuo pavasario statybos bendrovės intensyviai ieško mūrininkų, apdailininkų, betonuotojų, pagalbinių darbininkų. „Statybininkų netrūksta - trūksta pinigų.

Tik už dvi darbo valandas per dieną – beveik tūkstančio litų atlyginimas. Taip plačiai gyvena viešoji įstaiga „Sportas visiems“, organizuojanti 5-ąsias „Sportas visiems“ (TAFISA) žaidynes, kurias jau spėta prilyginti aferai. Į viešąją įstaigą susibūręs gausus būrys buvusių valdininkų ir politikų melžia ne tik apskrities savivaldybių biudžetus – nusitaikė ir Europos Sąjungos paramą.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, vidutinis darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) išaugo 2,5 proc. Liepos mėnesį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc.

Statistikos departamento duomenimis, antrąjį 2011 m. ketvirtį, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinis mėnesinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo 2,5%. Atlyginimai viešajame sektoriuje ūgtelėjo 3%, o privačiame sektoriuje – 2,6%. Per metus darbo užmokestis padidėjo visuose ūkio sektoriuose, išskyrus vandens tiekimą ir nuotekų valymą (-1,2%) bei meninę, pramoginę ir poilsio organizavimo veiklą (-0,3%). „Tokios tendencijos rodo, kad tvirtėjantis šalies ūkio atsigavi...

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Berlynas paskelbtas geriausiu Vokietijos miestu pagal atlyginimų ir kainų santykį, praneša „Welt“, remdamasis Šveicarijos banko UBS tyrimu „Kainos ir atlyginimai“, kurį bankas skelbia kas treji metai. Pagal gyventojų atlyginimus pirmaujančiais miestais pripažinti Ciurichas ir Ženeva, nuo jų kiek atsilieka Kopenhaga ir Oslas. Tarp Vokietijos miestų pagal atlyginimus pirmauja Miunchenas – jis užima 9-ąją vietą bendrajame sąraše.

Viena didžiausių Lenkijos geležinkelių bendrovių „Przewozy Regionalne“ trečiadienį pradėjo 24 valandų streiką. Traukinių operatorės profesinės sąjungos reikalauja pakelti atlyginimus ir reformuoti darbo valdymo sistemą. Jeigu jų reikalavimai nebus patenkinti, kitas streikas numatomas rugpjūčio 24 dieną. Per streiką Lenkijoje iki ketvirtadienio ryto nekursuos 2 tūkst. 700 traukinių.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.

Valstybės valdomų energetikos įmonių vadovų atlyginimai atitinka rinkos sąlygas ir nėra per dideli, sako energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ A. Sekmokas teigė, kad įmonių vadovų atlyginimai turi priklausyti nuo įmonių pobūdžio, veiklos. Ministras atmetė teiginius, esą valstybinių įmonių vadovų atlyginimai yra didesni už valstybės. „Tačiau kartu šitie atlyginimai turi būti palyginami rinkos sąlygomis, nes prarastume kvalifikuotus vadovus.

Nors šiemet valdžia pinigų padėti labiausiai skurstantiems nerado, daugelio ministerijų vadovų atlyginimai didėjo. Antrąjį šių metų ketvirtį lyginant su pirmuoju, vidutinis mėnesio darbo užmokestis, įskaitant priedus ir priemokas, pakilo beveik pusei ministrų iš 13-kos. Anot Vyriausybės atstovų, didėjo ne alga, o priedai už stažą ir gerą darbą. Visgi pripažįstama, kad tokia tvarka ydinga ir žadama ją keisti. Pavasarį daug diskutuota dėl minimalios 800 litų algos padidinimo bent 100 litų.

Atsigaunant ekonomikai, nedarbo lygis iš esmės mažėja tik dėl emigracijos. Nuskurdinti žmonės priprato gyventi iš pašalpų, nes darbas šalyje šiuo metu tampa bevertis. Valdžiai vis dažniau trimituojant apie ekonomikos atsigavimą, darbo rinkoje nesijaučia optimizmo – tebeturime per 200 tūkst. bedarbių. Daug kur jau trūksta darbo rankų, bet norinčiųjų dirbti mažėja. Prezidentė Dalia Grybauskaitė yra sakiusi, kad socialinė sistema orientuota į pašalpų mokėjimą, o ne į skatinimą dirbti.

Rugpjūčio 1 dieną veiklą pradėjo naujoji bendrovė „Lietuvos energija“, sukurta sujungus „Lietuvos energiją“ ir Lietuvos elektrinę. Kruonio hidroakumuliacinė bei Kauno hidroelektrinės tapo „Lietuvos energijos“ struktūriniais padaliniais. Naujoji „Lietuvos energija“ perėmė sujungtų įmonių turtą, teises ir pareigas. Joje dirba 501 darbuotojas. Reorganizacijos metu patirti ir tam tikri nuostoliai.

Benzinas Latvijoje liepą buvo septintoje vietoje pagal pigumą Europos Sąjungoje (ES), o dyzelinis kuras – dešimtoje, verslo portalui „Nozare.lv“ pranešė Latvijos centrinio banko ekonomistė Krista Kalnberzinia, remdamasi „Energy.eu“ duomenimis. Estijoje benzino kainos – antros mažiausios, o dyzelinio kuro – penktos mažiausios. Benzinas Lietuvoje liepą buvo aštuntoje vietoje pagal pigumą ES, o dyzelinas – antroje vietoje.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Per keturis pastaruosius mėnesius skolų „Sodrai“ lygis buvo mažiausias, nors per II ketvirtį Lietuvoje įdarbinta 43,8 tūkst. darbuotojų daugiau nei atleista (+3,6 proc.), o kai kuriose šakose augo ir atlyginimai. Anot įmonių mokumą vertinančios UAB „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojo Romualdo Trumpos, padėties pagerėjimą nulėmė geresnis einamųjų skolų dengimas ir sumažėjęs naujų skolų skaičius, ypač viešojo sektoriaus ir statybos bei transporto įmonėse.

Šalyje formuojama nuomonė apie tuoj tuoj gresiantį atlyginimų didinimą yra gerokai perdėta. Apklausę Šiaulių verslininkus, įsitikinome, kad vos viena kita įmonė ketina kelti algas. Geresnes sąlygas darbuotojams gali pasiūlyti su užsienio užsakovais dirbančios įmonės. 1000 eurų lūkesčiai Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Bronislovas Lubys metinėje konferencijoje pareiškė, kad verslas moka per mažus atlyginimus.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės“ darbuotojams – beveik 1 tūkst.

Praėjusią savaitę Alytaus miesto savivaldybės meras Feliksas Džiautas lankėsi Vyriausybėje dėl buvusios „Alytaus tekstilės“ darbuotojams iki šiol neišmokamos atlyginimų dalies. Tekstilininkų įmonės bankroto byla tęsiasi nuo 2007-ųjų pabaigos, aukcionuose parduodamas nekilnojamasis turtas nuvertėjo, o skola darbuotojams – beveik 3 mln. litų – kabo iki šios dienos. Garantinio fondo parama – vienkartinė Buvusiems „Alytaus tekstilės" darbuotojams – beveik 1 tūkst.

Policijos reforma yra akivaizdi policininkų skurdinimo programa. Žeminantys atlyginimai ir pensijos Sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Taip vaizdžiai galima įvardinti prieš kelis metus prasidėjusią bei tebevykstančią policijos reformą. Pertvarką, kurios metu galutinai pakirsta pagarba policininko profesijai. Prisidengę skambiu krizės vardu, valdantieji ilgai nemąstę palaimino policininkų skurdinimo planą.

Niūriausiai Lietuvos ekonomiką šiuo metu vertina vyresni nei 29 metų ir daugiau nei minimumą uždirbantys žmonės – beveik kas antras iš jų mano, kad ekonomika dar nėra atsigavusi. Tuo tarpu mažiausias pajamas turintys ir jaunesni nei 29 metų žmonės šalies ekonomiką vertina pozityviau. Tokias tendencijas rodo naujausi gyventojų tyrimo rezultatai. Su teiginiu, kad Lietuvos ekonomika šiuo metu yra nuosmukyje sutinka vidutiniškai 52 proc. 30 – 50 metų ir vidutiniškai 30 proc.

Kaip parodė „CV Online“ atlikta apklausa, 2012 metais didžioji dalis įmonių planuoja didinti atlyginimus. Tokius ketinimus išsakė 67 proc. įmonių atstovų, 31proc. respondentų numatė stabilius atlyginimus. Šiemet darbdaviai kelti algų neskubės. 63 proc. jų nurodė, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs, 35 proc. planuoja kelti atlyginimus savo darbuotojams. Patys dirbantieji yra truputėlį mažiau optimistiški. 65 procentai jų mano, kad 2011 metais atlyginimai išliks stabilūs.

Vyriausybėje svarstant dilemą, kaip pritraukti į valstybės valdomas įmones talentingus vadovus ir jau esamus paskatinti būti labiau ambicingus, girdimi pasiūlymai mažinti kintamąją dalį ir didinti skaidrumą šioje srityje. Neatmetama, kad, patvirtinus naują tvarką, bus sudarytas potencialas augti kai kurių įmonių vadovų algoms, tačiau jos negalės būti didesnės už vidurkį atlyginimų, kuriuos gauna kiti tos pačios rinkos vadovai.

Populiariausias ir labiausiai įgrisęs žodis Lietuvoje – krizė. Vyriausybė atkakliai kartojo ir tebekartoja– pinigų nėra, veržkimės diržus. Premjeras griežtai sako, kad kelti atlyginimų viešajame sektoriuje dabar nėra finansinių galimybių, pensijų grąžinti į ankstesnį lygį dar ne laikas, o didinti minimalaus atlyginimo neįmanoma, kol siaučia krizė.

BTV tiesioginiame eteryje verslininkai pagaliau pripažino, kad būtina didinti darbininkų algas jau dabar. „Kas turi atsitikti, kad verslininkai iš tikrųjų pradėtų mokėti daugiau? Aš manau, yra du momentai: vieną dieną verslas staiga pajus, kad nebėra su kuo dirbti. Ir kita, ką verslas jaučia, kad nebėra su kuo gyventi: vis dėlto, socialinės atsakomybės, mums, kaip verslininkams, pastaruosius 20 metų stipriai trūko“,  – sakė „Ekonominių konsultacijų ir tyrimų“ partneris Gintas Umbrasas.

Per ekonominę krizę „Sodros“ įmokos dalies pervedimai į žmonių pensijų kaupimo sąskaitas buvo laikinai – dvejiems metams – sumažinti nuo 5,5 iki 2 proc. Įstatyme buvo numatyta, kad 2011 m. pradžioje pervedimai bus atkuriami į ankstesnį lygį. Tačiau praėjusiais metais Seimui pakeitus įstatymą nuostatos dėl didesnių pervedimų atkūrimo nebeliko.

BTV tiesioginiame eteryje buvo diskutuojama apie socioekonomines šalies tendencijas. Savaitraščio „Veidas“ ir „Prime Consulting“ atlikta apklausa rodo, kad 87,4 proc. didžiųjų šalies miestų gyventojų krizės pabaigos vis dar nemato. Krizė baigėsi tik 7 proc. respondentų. Du trečdaliai apklaustųjų sako išleidžiantys viską, ką uždirba – buvo teigiama BTV.

Švedijos automobilių gamintoja „Saab“ teigia, kad neturi pakankamai pinigų savo darbuotojų atlyginimams, praneša BBC. „Saab“ savininkė „Swedish Automobile“ šiuo metu derasi su skolintojais ir bando gauti trumpalaikę paskolą, tačiau negali užtikrinti, kad tikrai tų lėšų gaus. Anksčiau šį mėnesį „Saab“ teigė, kad dvi Kinijos bendrovės ketina į „Saab“ investuoti 245 mln. eurų. Šiuo metu gamyba pagrindinėje „Saab“ gamykloje Švedijoje yra sustabdyta, nes bendrovė neatsiskaitė su tiekėjais.

Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos buvę apskaitos darbuotojai neslepia – kai kurios suaukotos lėšos stichinių nelaimių aukoms niekada nukentėjusiųjų nepasiekdavo. Savaitraštis „Ekonomika.lt“ tęsia pasaulyje už nuveiktus humaniškus darbus gerai žinomos organizacijos – Raudonojo Kryžiaus draugijos Lietuvoje buvusių darbuotojų išpažintis apie ne visai sklandžią ir ne visai žinomą organizacijos veiklą.

Didžioji Britanija yra septintoje vietoje pagal mokesčius, kuriuos moka žmonės, uždirbantys mažiau nei 15 242 svarus sterlingų per metus (1270 svarų sterlingų per mėnesį). Šalis yra septintoje vietoje ir pagal mokesčius, kuriuos moka asmenys, uždirbantys ne daugiau nei 121 900 svarų sterlingų per metus (10 158 svarus sterlingų per mėnesį). Tie, kurių pajamos siekia 15 242 svarus sterlingų per metus, Jungtinėje Karalystėje gali sau pasilikti tik 83,2 proc. sumos.

Vidutinės bankininkų pajamos 2010 metais Europoje ir JAV išaugo 36 proc. iki 9,7 mln. dolerių, liudija „Financial Times“ sudarytas reitingas. Rekordą sumušė vykdomasis „JPMorgan Chase“ direktorius Jamie‘is Dimonas ir „Goldan Sachs“ vykdomasis direktorius Lloydas Blankfeinas – jie uždirbo 15 kartų daugiau nei 2009 metais. J. Dimono uždarbis bankė sudarė 21 mln. dolerių (į šią sumą įeina atlyginimas bei priedai). L. Blankfeinas praturtėjo 14,1 mln. dolerių, iš kurių 5,4 mln. buvo vien priedai.

Jeigu nori pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą, Latvija ir Lietuva turi išlaikyti krizės metu nustatytus atlyginimų apkarpymus, teigia Pasaulio banko vadybininkas Baltijos šalims Thomas Laursenas. Varšuvoje Th. Laursenas žurnalistams sakė, kad euras abiem šioms šalims tebėra „puikus inkaras“. Latvijai ir Lietuvai gali nepavykti įsivesti euro 2014-aisias, prekių brangimas didina infliaciją. Gegužę vartotojų kainų augimas šiose šalyse pasiekė 5 proc.

Anglijos „Premier“ lygos klubai pasiekė naują rekordą - algoms skiriama pelno dalis 2009-2010 metų sezone pasiekė net 68 proc., skelbia „Deloitte“. Anot pranešimo, „Man Utd“ futbolininkų gerbūviui užtikrinti skyrė 46 proc., tuo metu „Man City“ - net 107 proc. biudžeto pajamų. Didžiausią sumą nuo 2002 metų skyria Londono „Chelsea“, kurios suma minėtame sezone išties įspūdinga – 195 milijonai eurų. Antroje vietoje žengia „Man City“ (149 mln), trečioje - „Man Utd“ (148 mln.

Nepavykus iškovoti, kad būtų padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas jau nuo liepos, profesinės sąjungos ėmėsi piketų. Vakar Panevėžyje piketuotojų atsirado tik du, tačiau jie tikino jaučiantys, jog žmonės juos palaiko, tik nedrįsta viešai to daryti. Profesinės sąjungos kategoriškai prieštarauja minimalios mėnesinės algos didinimo atidėliojimui.

Alaus daryklos „Švyturys-Utenos alus“ įmonėje planuojamas streikas, rašo „Verslo žinios“. Streikuoti ketinama dėl darbdavio atsisakymo kelti įšaldytų algų. Profsąjungos teigia, kad tokiu būdu yra pažeidžiama kolektyvinė sutartis, nes  joje numatyta didinti atlyginimus pagal infliacijos rodiklius. Darbuotojai suskaičiavo, kad trejų metų infliacija sudarė 12,4 proc., o kelti yra iš ko – pernai bendrovė uždirbo 54 mln. litų grynojo pelno.

Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, pirmąjį 2011 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 2,0 proc. didesnis, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Galima konstatuoti, jog darbo užmokesčio didėjimas vis dažnesnis paukštis šalies ekonominėje padangėje. Atlyginimai didėjo beveik visuose ūkio sektoriuose, išskyrus viešbučių ir restoranų, aptarnavimo ir administracinę veiklas, išgaunamąją pramonę ir vandens tiekimą.

Pigiausia gyventi Šiauliuose. Tokios išvados priėjo šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, atlikusi penkių Lietuvos didmiesčių analizę. Bet būsto išlaikymas Šiauliuose pernai brango labiausiai, be to, šiauliečiai uždirba mažiausiai iš visų didmiesčių gyventojų. Įvertino maisto, transporto, būsto išlaikymo kainas SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės atlikti skaičiavimai parodė, kad iš penkių Lietuvos didmiesčių pigiausia gyventi Šiauliuose.

Finansų ekspertams ir visuomenei diskutuojant apie minimalios mėnesio algos (MMA) padidinimo pliusus ir minusus, finansų ministerija meta svarų kozirį, neva iki 900 litų padidinus minimalią algą, šalies viešieji finansai patirtų 41 mln. litų nuostolį per 2011 metus. Tačiau finansų ministerijos specialistai kažkodėl suskaičiavo tik algos didinimo poveikį valstybiniame sektoriuje, akivaizdžiai „užmiršdama“ privatų verslą.

Premjerui Andriui Kubiliui pareiškus, kad jis nenori rinktis tarp pensijų ir minimalaus atlyginimų didinimo, kiti politikai dėl to vieningos nuomonės neturi. Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskich portalui „Balsas.lt“ sakė, kad rinktis vis tiek reikės, nori to premjeras Andrius Kubilius ar ne, o taip pat pirmiausia siūlė didinti pensijas. „Darbuotojas dar gali tikėtis, kad, augant eksportui ar kažkuriems sektoriams, jei turės iš – pridės darbdavys.

Socialinės apsaugos sistema teoriškai turėtų užtikrinti būtinųjų poreikių patenkinimą ir orų gyvenimą trumpuoju laikotarpiu, pavyzdžiui, kai staiga netekus darbo ieškoma kito. Vis dėlto dirbant ir nedirbant gaunamos finansinės naudos santykis rodo, kad šiandien Lietuvoje nedirbti kartais netgi apsimoka. Nedarbo spąstų rodiklis parodo, kurią dalį bedarbio gaunamos socialinės išmokos sudaro jo pajamose, kurias jis gautų, jei įsidarbintų.

„Atlyginimai neišvengiamai kils, bet ne tiek, kad per 5 metus pakiltume į ES lygį“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos atstovas D. Arlauskas. Tuo tarpu ekonomistas R. Lazutka teigia, kad Lietuvos socioekonominė situacija yra sudėtinga. Ekonomisto įsitikinimu, žmonės negali pragyventi iš pašalpų, nemato jokių galimybių gauti padorius atlyginimus. „Žmonės išvažiuoja, nes labai svarbūs yra socialiniai dalykai.

Ketvirtadienį Vyriausybei turėtų būti pateikti visuomenės siūlymai dėl nedarbo mažinimo būdų. Prieš juos svarstant jau deklaruojamas tikslas bedarbių gretas iki metų pabaigos praretinti bent 20 proc., rašo „Lietuvos žinios“. Su visuomene dėl nedarbo mažinimo priemonių visą balandį viešai besikonsultavusi Vyriausybė planuoja, kaip panaudoti europines lėšas bedarbiams perkvalifikuoti. Esą ant sofos gulinčius mūrininkus galima paversti tolimųjų reisų vairuotojais, o siuvėjas - pardavėjomis.

Lietuvos vežėjai su nerimu laukia gegužės 1-osios. Mat tądien sueis lygiai 7 m. nuo to laiko, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą (ES). Daug kam tai bereikšmė data, nesukelianti papildomų minčių. Tačiau minėta data reikšminga verslininkams, tarp jų ir vežėjams. Nuo gegužės 1 d. Austrija ir Vokietija nustos taikyti apribojimus 2004 m. į ES įstojusių šalių piliečiams, norintiems dirbti šiose šalyse.

Remiantis darbuotojų apklausos rezultatais, kas antras darbuotojas šiuo metu darbe norėtų pakeisti vienintelį dalyką – atlyginimą. Daugiau nei 50 proc. dirbančių respondentų svajoja apie didesnį atlyginimą ir tikisi, kad į jų norus bus atsižvelgta. CVbankas.lt pranešime pateikiama, kaip atlyginimas priklauso nuo amžiaus, išsilavinimo, lyties ir kokie yra darbuotojų lūkesčiai. Iš darbo paieškos portalo CVbankas.