atlyginimai

Sekdami posakiu, kad lietuviai mėgsta skaičiuoti svetimus pinigus, siūlome šį kartą paskaičiuoti Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės pinigus. Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis yra 714,5 Eur (2467 litų) neatskaičius mokesčių, o minimali mėnesinė alga siekia vos 300 Eur (1035 litai). Su šiais atlyginimais Lietuvos piliečiai išgyvena mėnesį, išlaiko nekilnojamą turtą arba jį nuomojasi.

Didės atlyginimai naujai išrinktiems merams ir vicemerams. Seimas antradienį 79 balsais už, vienam parlamentarui balsavus prieš ir 4 susilaikius priėmė tokias Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo pataisas. „Iki 2008 metų merų atlyginimai maždaug prilygo Seimo narių atlyginimams.

Leidinio „Business Insider“ žurnalistai nutarė pasiknaisioti kino žvaigždžių sąskaitose. Kiek už vieną Holivudo filmą uždirba didžiausios pasaulyje kino žvaigždės? Solidžiajam 20 milijonų dolerių klubui priklauso tokie aktoriai kaip Robertas Downey jaunesnysis, Leonardo DiCaprio, Sandra Bullock, Angelina Jolie, Denzelis Washingtonas ir Mattas Damonas. Didžiausias atlygis už kino filmą priklauso aktoriui Leonardo DiCaprio.

 Kai Lietuva lyginama su kitomis šalimis, dažnai pastebimi kelis kartus didesni atlyginimai Vokietijoje ar Švedijoje. Tačiau turime dairytis ne į atlyginimų skirtumus, o į tai, dėl kokios ekonomikos politikos šalys jų yra pasiekusios, sako LRT.lt pašnekovai. Ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, Lietuva per ketvirtį amžiaus pasiekė tikrai nemažai, bet jau laikas išjungti autopiloto režimą, imtis ekonomikos reformų, nes artėja sudėtingi savarankiško ekonominio augimo laikai.

 „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis Paskutinįjį praėjusių metų ketvirtį atlyginimų augimas įgavo pagreitį – privačiame sektoriuje jie buvo net 5,7 proc. didesni nei prieš metus. Nuo įstojimo į Europos Sąjungą vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje padidėjo dvigubai – nuo 354 iki 714 eurų. Ar gali per antrąjį dešimtmetį atlyginimai dar kartą padvigubėti ir kas gali paskatinti šį procesą? Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip sunkiai pasiekiama svajonė.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo nuo kovo 1 dienos padidinti minimalius biudžetinių įstaigų darbuotojų tarnybinių atlyginimų dydžius. Nuo žemiausios kvalifikacijos darbininko pareigybės minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai didėtų vidutiniškai po 5 procentus tarp pareigybių. „Šiuo metu ne tik darbininkų, bet ir kai kurių sričių specialistų bei įstaigų vadovų minimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai yra minimalios algos dydžio.

Vyriausybė posėdyje trečiadienį turėtų apsispręsti, kaip nuo kovo didės mažiausi biudžetininkų atlyginimai. Šių metų biudžete skirta lėšų, kad algos biudžetininkams galėtų didėti vidutiniškai 5 procentais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi koeficientus, kaip algos didės specialistams su aukštuoju, aukštesniuoju išsilavinimu ir tarnautojams. Taip pat padidės mažiausiai apmokamų visų pareigybių darbuotojų minimalūs tarnybiniai atlyginimai.

 Du iš trijų dirbančių Lietuvos įmonėse mano, kad šiais metais atlyginimai kils. Tačiau tik 8 proc. įsitikinę, jog šis padidinimas palies daugumą, jo „nesuvalgys“ infliacija. Tokias įžvalgas, apklausęs Lietuvos darbuotojus, skelbia specialistų paieškos portalas cvmarket.lt. „Įsivedus eurą viešojoje erdvėje kaip niekad pagausėjo kalbančių, kad atlyginimai šiemet augs. Tai pranašauja ne tik įvairūs ekonomistai, bet žada ir politikai, – sako portalo cvmarket.

 Asta Volkovaitė Kovą su atlyginimais vokeliuose deklaruojanti valdžia nemato reikalo išnaikinti legalių vokelių – komandiruotpinigių, kuriais vietoje dalies atlyginimo atsiskaitoma su darbuotojais. Tokia situacija daug metų klesti milijonus generuojančiame privačiame vežėjų versle. Oficialus atlyginimas įdarbinus susitraukia „Reikalingas tolimųjų reisų vairuotojas. Į Rusiją nevažiuojame. Atlyginimas nuo 1 350 eurų“. Panašių skelbimų pilni darbo paieškos puslapiai.

Kai kuriuose sektoriuose nebelieka skirtumo tarp aukštesnės kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimų, tačiau tarp valdančiųjų yra manančių, kad aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų orumas ir darbo užmokestis – jų pačių reikalas. „Vienas iš nedaugelio administracinių svertų, kuriuos turi valdžia, yra MMA, ir tuo naudojasi.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė pasirašė ir Vyriausybei pateikė nutarimą dėl mažiausiai uždirbančių kvalifikuotų darbuotojų tarnybinių atlyginimų minimalių dydžių didinimo. Taip siekiama viešajame sektoriuje sumažinti darbo užmokesčio skirtumą tarp vadovų ir mažiausią darbo užmokestį gaunančių darbuotojų.

Žinių radijas Sostinės kiemsargiai, negaunantys algų nuo praėjusių metų lapkričio, ketina skelbti streiką. Tuo metu Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad su kiemsargiais buvę atsiskaityta dar iki Kalėdų. Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Renata Telinskytė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad situacija nė kiek nepasikeitė. Savivaldybė ir toliau neatsiskaito su įmonėmis, tvarkančiomis Vilniaus miestą.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad mažiausiai uždirbančių slaugytojų atlyginimai turėtų kilti, o uždirbantieji daugiausiai turėtų gauti mažiau. Ministrė trečiadienį žurnalistams sakė, kad slaugytojų darbo apmokėjimo ir galimo jų funkcijų plėtimo klausimus sprendžianti darbo grupė ieško būdų, kaip sumažinti netolygumus, kai vienų slaugytojų atlyginimai tesiekia minimumą (300 eurų), o yra iš uždirbančiųjų 4 tūkst.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Jau netrukus litą pakeisiantis euras mūsų šalies IT paslaugų rinką paveiks teigiamai, tačiau reikšmingų pokyčių neatneš. IT paslaugų bendrovės „CSC Baltic“ generalinis direktorius Antanas Uršulis teigia, jog euras darbuotojų sąlygų ir lūkesčių ženkliai nepakeis, tačiau valiutos konvertavimas Lietuvai padės sustiprinti patikimos ir investicijoms patrauklesnės šalies įvaizdį.

 Lietuviai rankose jau gniaužia pirmuosius lietuviškus eurus. Kiti pinigus laiko banke ir perdėm nesijaudina dėl valiutos pokyčių. Tačiau ar gyventojai pasiruošę atsiskaityti, kai dangus maišysis su žeme? Šios eilutės galėtų tapti pigaus veiksmo filmo scenarijumi. Arba skeptitizmo persmelktu straipsniu. Visgi savaitraštis „Ekonomika.lt“ spalio pabaigoje rašė, kad lietuviai pradeda kainas skaičiuoti eurais ir naujosios valiutos palaikymas didėja.

Trečdalis parlamentarų teikia pataisą, kuri sudarytų galimybę nuo sausio kilti jų padėjėjų ir frakcijų referentų atlyginimams. Seimo nariai siūlo, kad jų pagalbininkai galėtų būti priskiriami A12-A14 tarnautojų kategorijai, šiuo metu jiems skiriama tik A12 kategorija. Aukštesnė kategorija lemia didesnį atlyginimą. A12 kategorijos tarnautojas gauna maždaug 2,5 tūkst.

 Ieškai darbo Anglijoje? O gal dirbi, bet nesi patenkintas uždarbiu? Tuomet tau pravers šis Anglija.lt straipsnis – pasidomėjome, kokios specialybės Didžiojoje Britanijoje populiariausios ir geriausiai apmokamos. Kas uždirba daugiausia? Pirmasis darbas atvykus į Didžiąją Britaniją retam būna svajonių profesija ir dar rečiau – gerai apmokamas.

 Asta Volkovaitė Šiaulių apskrityje esančiose Savivaldybėse išjungtas taupymo režimas, o kai kuriose jau pradėti dalinti priedai net už sveikinimų rašymą, rašo savaitraštis „Šiauliai plius“. Aiškėja, kad priedų ar priemokų dalinimas gali tapti net politinių balų rinkimo priemone – dosniems sprendimams prieštarauti bejėgiai net Savivaldybių prievaizdai. Priemoka – už akcijas, sveikinimus.

 Premjeras Algirdas Butkevičius pritaria idėjai nuo kitų metų maždaug 70 litų padidinti mažiausiai gaunančių biudžetininkų atlyginimus. „Biudžetiniame sektoriuje dirbantiesiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems mažiausius atlyginimus jie bus padidinti apie 70 litų, bet tikrai dar kol kas šis didinimas nėra patvirtintas. Bet aš šiam pasiūlymui pritariu“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako A. Butkevičius.

 Seimo valdantieji kol kas nesutarė, kada ir kiek bus didinama minimali alga (MMA), tačiau beveik neabejojama, kad 100 litų ji gali didėti nuo liepos. Seimo vadovė „darbietė“ Loreta Graužinienė pareiškė, kad Seimui nebus teikiamas kitų metų biudžeto projektas, kol valdantieji nesutars dėl MMA ir mažiausių atlyginimų didinimo. Partijos Tvarka ir teisingumas lyderis Rolandas Paksas mano, kad iki tol bus susitarta.

Mažiausiai uždirbančių socialinių darbuotojų algas kitais metais ketinama padidinti 15 proc., žada socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Tačiau Algimanta Pabedinskienė sako, kad į 2015 metų biudžetą lėšos - daugiau kaip 20 mln. litų - dar nėra įtrauktos, todėl ji tikisi, kad metų viduryje būtų galima perskirstyti biudžetą ir pinigus skirti antrąjį pusmetį.

Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas trikdo dalies Lietuvos įmonių veiklą ir gali atsisukti prieš pačius darbuotojus, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atlikta įmonių apklausa. Iš 181 apklaustos įmonės, kas trečia teigė, kad 2012–2013 MMA didinimas jų veiklą paveikė neigiamai. Jei nuo naujų metų MMA būtų didinama 200 litų, tai neigiamai paveiktų 46 proc. apklaustų įmonių, rašoma LLRI pranešime spaudai.

 Opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Jurgis Razma ir Rimantas Jonas Dagys siūlo kelti atlyginimus mažiau uždirbantiems valdininkams. Konservatoriai įregistravo Valstybės tarnybos įstatymo pataisas, kuriomis nuo kitų metų sausio būtų padidintas pareiginės algos koeficientas 1-10 kategorijų valstybės tarnautojams. Nuo 11 iki aukščiausios 20 kategorijų tarnautojų atlyginimai nesikeistų.

Žinių radijas  Lietuvoje įmonių vadovų ir darbuotojų atlyginimai šiuo metu skiriasi beveik aštuonis kartus ir šis rodiklis yra vienas didžiausių ES. Tai rodo tarptautinės žmogiškųjų išteklių konsultacijų bendrovės „Hay Group“ atlyginimų rinkos tyrimas.  Pramonininkų ekonomikos ir Finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas Žinių radijui sakė, kad reali situacija yra kitokia.

Vilniaus viešojo transporto vairuotojai žada spalio 21 dieną surengti streiką, jei iki to laiko negaus atlyginimų už rugsėjo mėnesį. Tai BNS sakė savivaldybės įmonės „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Jonas Dekaminavičius. Autobusų ir troleibusų vairuotojai streiko metu ketina išvažiuoti tik į 30 procentų maršrutų. „Spalio 2 dieną įvyko „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų susirinkimas. Ten išrinkome streiko komitetą ir priėmėme sprendimą.

Vidaus reikalų ministerija siūlo Vyriausybei 2015 metais didinti statutinių pareigūnų atlyginimus iki 10 procentų. Šiemet 1–10 kategorijų pareigūnų, tarnaujančių Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Viešojo saugumo tarnyboje, Vadovybės apsaugos departamente, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje, atlyginimai vidutiniškai buvo padidinti 5 procentais, o policijos pareigūnų – 6 procentais.

 Antradienį ir toliau streikuos didžiausių Prancūzijos avialinijų pilotai. Dėl šio, daugiau kaip savaitę trunkančio, streiko „Air France“ priversta kiekvieną dieną atšaukti daugiau kaip pusę skrydžių, ir tai kainuoja kompanijai dešimtis milijonų eurų. Avialinijos informavo apie susidariusią padėtį savo klientus, oro uostuose padėtis gana rami.

Apie dešimt įmonių Kanadoje savo darbuotojams atlyginimus moka bitkoinais. Toks žingsnis gali lemti bitkoinų vertės augimą, mano virtualios bitkoinų keityklos Bitmarket.lt analitikai. Galimybę atsiskaityti su savo darbuotojais virtualiąja valiuta praeitų metų pabaigoje suteikė Kanados bendrovė „Wagepoint“. Ši kompanija įmonėms teikia mokesčių ir atlyginimo apskaitos bei mokėjimo paslaugas.

Didindama išlaidas gynybai, valdžia neatsisako įsipareigojimų gyventojams grąžinti per krizę sumažintų pensijų, didinti atlyginimus ir kitų pažadų socialinėje srityje. Taip interviu LRT radijui ketvirtadienio rytą teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tikrai noriu užtikrinti, kad niekas nemažės, bus viskas išmokama laiku. Valstybė tikrai susitvarkys su iššūkiais.

Anglijos banko valdytojas Markas Carney, kreipdamasis į Britanijos profesines sąjungas pareiškė, kad atlyginimai šalyje realiai turėtų pradėti augti apie ateinančių metų vidurį, o po to – imti augti dar greičiau. Kasmetinėje profesinių sąjungų konferencijoje sakydamas kalbą M. Carney išsakė nuomonę, kad darbininkai „nusipelnė“ daugiau pinigų ir pridūrė, kad nedarbo lygis turėtų sumažėti iki 5,5 procento. Jis taip pat išsakė prognozę, kad palūkanų normos turėtų pradėti augti ateinantį pavasarį.

Nuo spalio 1 d. minimalus mėnesinis atlygis (MMA) sieks 1035 Lt., o nuo sausio 1 d. 300 eurų. Toks skubotas MMA didinimas suneramino smulkiuosius verslininkus, tačiau kaip radijo stočiai „Laisvoji banga” sakė, Seimo biudžeto ir finansų komiteto narys Povilas Gylys, toks žingsnis sietinas su euro įvedimu ir didesnių sunkumų sukelti neturėtų.

Vida Tavorienė Artėjant rugsėjui mokytojų profesinės sąjungos grasina streikais. Pedagogai reikalauja mokinio krepšelį ir bazinę mėnesio algą padidinti iki lygio, kuris buvo prieš krizę. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis pareiškė, kad pedagogų nusiteikimas streikuoti gali būti trečiųjų šalių provokacija. Mokytojai žeria priekaištus ministrui, kad jis esą skaldo pedagogų profesines sąjungas.

 Lietuvoje minimalus mėnesinis atlyginimas 2016 metų pabaigoje gali siekti 350 eurų (apie 1200 litų), prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas. Pasak Nerijaus Mačiulio, tai apskaičiuota, remiantis Vyriausybės programa bei atsižvelgiant į ekonomikos augimą.   „Nuo kitų metų, prognozuojame, minimalus mėnesinis atlyginimas bus padidintas iki 300 eurų, o 2016 metų pabaigoje sieks 350 eurų - apie 1200 litų.

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys, Šešėlinės vyriausybės kultūros ministras prof.

Laisvoji banga Už Sveikatos ministerijos vairo vos prieš savaitę stojusiai naujajai ministrei Rimantei Šalaševičiūtei – visuomenės dėmesys. Kokias pirmtako Vytenio Povilo Andriukaičio reformas ji tęs, o kokie darbai bus nukreipti kita linkme, ministrė atskleidė „Laisvosios bangos“ radijo eteryje. Abortai – moters pasirinkimo laisvė Apie visuomenėje ypač jautrias temas naujoji ministrė turi aiškią poziciją.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Anksčiau Premjeras yra sakęs, kad maži viešojo sektoriaus atlyginimai yra didžiausias vyriausybės rūpestis, tačiau jie, kaip ir minimali mėnesinė alga galėtų būti didinami tik kitais metais. Beje, dėl MMA didinimo nėra sutarimo ir Trišalėje taryboje, todėl pirmas klausimas šią savaitę 25 metų sukaktį minėjusios pramonininkų konfederacijos prezidentui Robertui Dargiui apie MMA.

Šiandien Vilniuje vyko Lietuvos švietimo profesinės sąjungos organizuotas mitingas. Į jį rinkosi pedagogai iš įvairiausių Lietuvos miestų ir miestelių - Kauno, Panevežio, Zarasų, Šilutės ir kitų. Mitinge susirinko daugybė mokytojų, kurie vieningai stojo ginti savi interesų ir priminti vyriausybei jos dalintusbet neįvykdytus pažadus.

Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio viešai pateikti duomenys visuomenę, seniai susitaikiusią su „dovanėlėmis vargšams gydytojams“ privertė šiurptelėti: daugiau kaip 900 medikų dirba trijose ir daugiau įstaigų ir kas mėnesį susižeria daugiau kaip 10 tūkst. litų. Vidutiniškai šie medikai dirba 3-7 darbo vietose, o rekordininkas net 11-oje darboviečių: keturiose valstybinėse ir septyniose privačiose. Įvardintas didžiausias atlyginimas – 44 tūkst.litų.

„Viskas tvarkoje. Ką galima būtų padaryti daugiau? Pakelti atlyginimus, kompensuoti pensijas, sumažinti išlaidas suskystintų dujų terminalui. O visą kitą – tvarkoje“, – žurnalistams sakė Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas po paskelbtos Vyriausybės veiklos ataskaitos.

  „Ne vieną kartą esu kalbėjęs daugelyje auditorijų: valstybės tarnautojų efektyvumas Lietuvoje yra žemas, norėtųsi, kad kiekvienas tarnautojas aiškiai žinotų, kokie jam yra suteikti įgaliojimai, kokią atsakomybę jis prisiima, kokius gali priimti sprendimus“, – į klausimą, ko nepavyko padaryti Vyriausybei, atsakė premjeras Algirdas Butkevičius. „Kai kada per daug ilgai vyksta procesai, – dėstė premjeras. – Ypač svarstant įvairias programas, įvairiausias priemones.

„Daugelį metų visuomenė neturėjo tikros informacijos apie situaciją. Todėl mūsų atliktas tyrimas yra savotiškas iššūkis Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM), kuri neatlieka savo darbų“, - kalbėjo Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) pirmininkas Audrius Jurgelevičius. Pasak jo, atlikus tyrimą galima drąsiai daryti prielaidą, kodėl ŠMM nenorėjo teikti tokių duomenų. „Jie atskleidžia labai prastą situaciją ir griauna daugybę mitų, kuriuos kuria pati ministerija, švietimo politikai.

„Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) yra parengusi savo rekomendacijas dėl neoficialių priemokų. Žiūrėsime, ką ruošiasi teikti Sveikatos apsaugos ministerija. Taip, vyksta kova su medikais, yra paskelbta „raganų medžioklė“. Gal ne viskas yra gerai, tačiau tai nesprendžia problemos“, - balsui.lt sakė Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė.

Moterų ir vyrų atlyginimai Lietuvoje vis dar skiriasi daugiau nei dešimtadaliu. Šis skirtumas, priklausomai nuo užimamų pareigų ir įmonės veiklos srities, gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų. Atlyginimų atotrūkiui įtakos veikiausiai turi ir pačių naujos darbovietės ieškančių moterų nuostata. Personalo atrankos specialistai stebi tendenciją – per darbo pokalbius moterys būsimų darbdavių Lietuvoje paprastai prašo apie 10 proc. mažesnių atlyginimų.

2012–2013 metų sezoną tris svarbiausius trofėjus laimėjęs Miuncheno „Bayern“ klubas šįmet – po didinamuoju stiklu. UEFA Čempionų lygos nugalėtojai, Vokietijos čempionai ir Vokietijos taurės laimėtojai, vadovaujami Pepo Guardiolos, ir šį sezoną demonstuoja įspūdingą žaidimą. Dienraštis „Bild“ skaičiuoja, kad praėjusį sezoną klubas operavo 202,8 mln. eurų biudžetu,o šį jis turėtų būti dar didesnis. Tris ketvirtadalius biudžeto „praryja“ atlyginimai žaidėjams.

Vilius Petkauskas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“ Optimistai mėgsta sakyti – „ne pinigai – laimė!“, o ciniški piliečiai suskumba atrėžti, kad laimė susijusi ne su pinigais, o su jų kiekiu. „Ekonomika.lt“ aiškinasi, kas šiemet džiaugsis pilnesne pinigine. Ne kiekvienam Lietuvos darbo rinkos dalyviui tenka patirti laimę, kai atlygio augimą lemia 9 aukščiausio rango teisėjų verdiktas. Didžioji dalis Lietuvos piliečių priversta paklusti rinkos letenai.

Rinkos tyrimų bendrovė „Dice“ pranešė ištyrusi IT specialistų darbo rinką Jungtinėse Valstijose ir konstatavo šiuo metu joje susiklosčiusią palankią situaciją: atlyginimai IT srities darbuotojams ir jiems taikomos lengvatos auga, naujos darbo vietos kuriamos greičiau, nei jas užima kandidatai, o nedarbo lygis išlieka labai žemas, praneša „ITWorld“. „Dice“ atliktos IT specialistų apklausos duomenimis, maždaug 54 proc. apklaustųjų yra patenkinti savo darbu. Šis skaičius 3 proc.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Kompensuoti praradimus galima tada, kai nukenčia tik dalis žmonių – tada likusi visuomenės dalis gali jiems padėti, sako socialinių mokslų daktaras Teodoras Medaiskis. „Apskritai manau, kad sprendimas kompensuoti pensijas – socialiai labai neteisingas“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ teigia jis. T. Medaiskis primena, kad nuo krizės nukentėjo visi.

Lietuvos banko vadovas pareiškė, kad įvedus eurą, vidutinis atlyginimas Lietuvoje didėtų sparčiau nei infliacija, vadinasi, didėtų reali žmonių perkamoji galia. „Lietuvos banko vertinimu, dėl euro įvedimo teigiamo poveikio šalies ūkiui darbo užmokestis vidutiniu laikotarpiu per metus augtų 0,6 proc. sparčiau nei infliacija. Tai reiškia, kad pajamų augimas pranoktų kainų augimą, o reali gyventojų perkamoji galia didėtų.