arvydas anušauskas

Rusija prie ES sienų šiuo metu vykdo du procesus, įspėjo Antrasis operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius. „Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Lietuva, Latvija ir Estija sutarė įrengti bendrą Baltijos šalių gynybinę liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Gynybinė linija apims fizines kliūtis – pradedant melioracijos grioviais ir baigiant betoniniais įtvirtinimais. Vadinamąją pasienio fortifikaciją kariuomenės vadas iš pradžių vadino neefektyvia seniena, tačiau dabar visuomenei krašto apsaugos ministras jau giriasi, kad stiprina iš karto visų Baltijos šalių gynybą.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (PAKK) nusprendus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos, Prezidentūra neatskleidžia, ar šis sprendimas keičia šalies vadovo požiūrį į situaciją. Komisijai priėmus ministrui palankų sprendimą, ELTA pasiteiravo Daukanto aikštės, ar tokios išvados keičia prezidento poziciją – anksčiau jis ne kartą pažymėjo, kad A. Anušauskas paviešino riboto naudojimo informaciją.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai penktadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo vystant kontrmobilumo priemones prie rytinės NATO sienos.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskridęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams. Prezidentūra į susitikimą su Ukrainos prezidento delegacija nepakvietė Gabrieliaus Landsbergio.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK) nusprendė, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Tokį sprendimą PAKK priėmė dar praėjusią savaitę, sausio 11 d. vykusio posėdžio metu. Verdiktas priimtas balsų dauguma, tačiau gautos ir dviejų komisijos narių atskirosios nuomonės. Visgi, informacija apie tai nedetalizuojama.

Ne kartą esame girdėję, kaip mūsų valstybės galvos prieš kameras nė neužsikirsdamos kalba apie tai, jog Lietuvos žmonės ir verslas neturėtų prekiauti su Rusija. O taip pat – nepirkti prekių iš verslininkų, kurie iki šiol suka biznį šalyje agresorėje.

Žiniasklaidai pranešus, kad Lietuvos kariuomenė iš Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio sūnaus Šarūno valdomos „Autovici“ pirko automobilius, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, jog sandoris su įmone buvo sudarytas dar 2022 m., kai „Vičiūnų grupė“ žadėjo iš Rusijos pasitraukti iki metų pabaigos. Pasak jo, naujų sandorių su „Autovici“ šiuo metu nėra numatoma. „Pirkimas buvo pradėtas 2022 m. kovo mėn.

Ketvirtadienį ir penktadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Rygoje susitiks su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais. Numatoma, kad sutikimo metu ministrai aptars bendrų Baltijos valstybių projektų statusą, pasiruošimą NATO viršūnių susitikimui Vašingtone bei paramą Ukrainai. Taip pat susitikime Lietuva oficialiai perims iš Latvijos vadovavimą Baltijos šalių saugumo ir gynybos bendradarbiavimo formatui 2024 metais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Rusijos galimybės įvykdyti provokacijas regione dėl karo Ukrainoje yra ribotos. „Kalbant apie Rusijos pasirengimus mūsų regione, visi pastebi, kad Rusija visą savo sausumos pajėgų potencialą skyrė Ukrainai, į frontą permetė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, jog griežtinant viešųjų pirkimų  ribojimus jie turėtų būti taikomi ne įmonėms, bet jų savininkams.  Tai jis teigė po to, kai antradienį iniciatyvinė grupė „STOP prekybai rusijoje“ paskelbė, jog 2022 metais „Vičiūnų grupės“ vadovo Šarūno Matijošaičio vadovaujama bendrovė „Autovici“ laimėjo milijoninės vertės krašto apsaugos sistemos rengtus pirkimus.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Krato apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, prieš 15 metų vadovavęs Seimo parlamentiniam tyrimui dėl slapto JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) kalėjimo Lietuvoje, sako, kad klausimai, kiek buvo įmanoma, atsakyti. „Prieš 15 metų, kai mes tyrimą atlikinėjom, mes nustatėm, kad tam tikri pareigūnai iš valstybės institucijų neinformavo arba netinkamai informavo tuometinę vadovybę apie savo veiksmus – tai buvo esminė išvada, nes išties buvo įstatymų pažeidimas.

Vilniuje lankantis prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvos suteikta parama Ukrainai vien šių metų sausį sieks daugiau nei 22 mln. eurų. Be to, jo teigimu, be karinės technikos taip pat numatyta skirti dar 15 mln. eurų Lietuvos inicijuotai ir 16 valstybių subūrusiai išminavimo iniciatyvai. „Mes turime sudarę ilgalaikį 2024-2026 metų paramos Ukrainai planą. Jame numatyti 200 mln. eurų, bet, žinoma, ši suma koreguosis.

Lietuvos krašto apsaugos ir Nyderlandų Karalystės gynybos ministerijos, plėsdamos bendradarbiavimą gynybos srityje, pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo iš Nyderlandų bendrovės „Thales Nederland“ įsigyjant daugiafunkces artilerijos radarų sistemas „Thales GM200 MM/C“, rašoma ministerijos pranešime spaudai.  „Lietuvos perkamos artilerijos radarų sistemos reikšmingai sustiprins artilerijos pajėgumus.

Šiemet kaip niekad daug diskusijų sukėlė krašto gynyba ir ką reikėtų daryti, norint apsisaugoti nuo Rusijos grėsmės. Nuomonių, diskusijų ir kritikos būta daug.  Apie tai, kaip Lietuvoje įsikurs vokiečių brigada bei kaip keisis privalomojo šaukimo tarnyba, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ atsakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Buvo įvairių diskusijų apie vokiečių brigadą Lietuvoje.

Dauguma ekonomistų sutinka, kad reikia didinti gynybos finansavimą, tačiau nesutaria, ar tam reikia atskiro mokesčio. Kai kurie BNS kalbinti ekspertai mano, kad turint dideles ambicijas stiprinti saugumo, gynybos ir atgrasymo pajėgumus, vien skolintomis lėšomis kliautis nepavyks. Kiti atskiro mokesčio idėją sieja su populizmu ir mano, kad tam būtinos lėšos turi būti surenkamos per bendrą mokesčių sistemą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako nesureikšminantis vokiečių leidinio „Der Spiegel“ paviešintos nutekintos informacijos, jog brigados dislokavimas Vilniui kelia didelius finansinius iššūkius. Pasak jo, Lietuva ir Vokietija dėl išlaidų dar tariasi, jos bus detalizuojamos vėliau. „Techniniuose susitarimuose viskas bus detalizuojama“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė krašto apsaugos ministras.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašo planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašomas planas įtvirtins abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi, anksčiau pranešė Krašto apsaugos ministerija. Planuojama, kad Vokietijos brigados kariai į Lietuvą atvyks palaipsniui – jau nuo 2024 metų. Dislokavimas turėtų būti baigtas 2027 metais.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė veiksmų planą dėl Bundesvero brigados dislokavimo, jame numatyti karinių vienetų perkėlimo terminai, įsipareigojimai dėl karių šeimų gyvenimo sąlygų, įskaitant mokyklas ir darželius karių vaikams.

Vokietijai ir Lietuvai pasirašant susitarimą dėl nuolatinio Bundesvesro brigados dislokavimo Lietuvoje, Vokietijos parlamento narė iš Žaliųjų partijos Sara Nanni perspėjo dėl kliūčių, kurios gali apsunkinti šį procesą. Parlamentarė teigia, kad Vokietija ir Lietuva dar nesupranta viena kitos iki galo, neturi panašaus suvokimo apie grėsmę iš Rusijos, todėl į tai reiks atsižvelgti. Ir ji nebuvo vienintelė Vokietijos atstovė, kuri įžvelgė bėdų šioje srityje.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Lietuvos ir Vokietijos gynybos ministrai pirmadienį Vilniuje pasirašė planą dėl Vokietijos brigados dislokavimo. Abu ministrai įvardijo, kad tai istorinis sprendimas, o Borisas Pistorius juokavo, kad kitais metais prašys Lietuvos pilietybės. Arvydo Anušausko ir Boriso Pistoriaus pasirašytas planas įtvirtino abiejų šalių ketinimus dėl Vokietijos brigados Lietuvoje ir tolesnę veiksmų eigą dislokuojant vienetą visa apimtimi. Istorinis sprendimas „Vokietijos įsipareigojimai bus ilgalaikiai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuvai kitąmet reikės priimti politinį sprendimą dėl to, kokius tankus Lietuvos kariuomenei įsigyti. Pasak jo, Krašto apsaugos ministerija (KAM) surinko reikalingą informaciją sprendimui priimti, o tai turės padaryti iš šalies vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba. „Kol kas politinis sprendimas nepriimtas. KAM viską surinko, vertinimus, viskas pateikta.

Kitą savaitę pasirašomame Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje plane bus numatyti konkretūs terminai dėl infrastruktūros įrengimo ir karių perkėlimo, kiekvieno objekto technines detales apibrėš vėlesni susitarimai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Daug kas buvo komunikuota, tačiau šiuo atveju ketinimų protokole bus apibrėžta laiko skalė, kada kas bus vykdoma. Bet, žinoma, dėl kiekvieno objekto (bus) detalūs techniniai susitarimai – tas darbas bus nuolatinis.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kad jie virstų realybe, jiems dar turi pritarti Seimas. Pertvarka ateityje gali sudaryti galimybes pereiti ir prie visuotinio šaukimo įgyvendinimo. Ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. „Visuotinio šaukimo atveju, vis tiek naudojamas tas pats teisinis įrankis.

Seimas pradėjo apkaltą politinės korupcijos byloje nuteistam ir puspenktų metų įkalintam darbiečiui Vytautui Gapšiui. Slaptai dėl mandato atėmimo parlamentarai balsuos jau kitą savaitę, prieš pat Kalėdas. Seimo vadovybė prašo Kalėjimų tarnybos per apkaltą atlydėti Gapšį į parlamentą, kad šis galėtų pasisakyti Seime. Vytauto Gapšio kėdė Seimo salėje tuščia. Puspenktų metų bausme nuteistas darbietis jau trečią savaitę leidžia už grotų Kauno kalėjime.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar pritarti Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams. Kaip BNS anksčiau yra sakęs ministras Arvydas Anušauskas, siūlomi pokyčiai sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Pagal naująjį modelį, tarnauti būtų šaukiami mokyklą baigę 18–21 metų jaunuoliai, o studijavimas aukštojoje mokykloje nebebūtų traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą. Šiuo metu šaukiami 18–23 metų vaikinai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako pritariantis gynybos mokesčiui, tačiau dar neaišku, koks jis turėtų būti. „Taip, 2025 metais gali atsirasti (gynybos mokestis – BNS), kokio pavidalo – dabar iš tikrųjų nepasakysiu“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad siūloma šaukimo į kariuomenę pertvarka kuria teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Taip jis kalbėjo ministerijai ruošiantis teikti šaukimo reformą Vyriausybei. Pasak ministro, šaukimo visuotinumą leidžia pasiekti tai, kad pagal naująjį modelį studijavimas aukštojoje mokykloje nebus traktuojamas kaip išimtis, leidžianti atidėti tarnybą.

Įstrigusi Jungtinių Valstijų parama Ukrainai yra nemaloni aplinkybė, teigia premjerė Ingrida Šimonytė, tačiau tiek ji, tiek krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako manantys, kad pagalba bus patvirtinta. Taip jie kalbėjo po to, kai respublikonų senatoriai trečiadienį blokavo Baltųjų rūmų prašymą skirti 106 mlrd. dolerių (97,4 mlrd. eurų) bendrą skubios pagalbos paketą Ukrainai, Izraeliui ir Taivanui, demokratams atsisakius numatyti nelegalios migracijos reformas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vizito Jungtinėse Valstijose metu dalyvavo gynybos forume, susitiko su Senato nariais. Kaip pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija, Ronaldo Reagano vardo nacionaliniame gynybos forume ministras kartu su aukščiausio rango JAV saugumo ir gynybos pareigūnais diskutavo apie svarbiausius šių dienų iššūkius globaliai saugumo darbotvarkei.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi iš naujo permąstyti savo saugumo strategiją ir suprasti, kad kitas Rusijos taikinys galime būti mes. Ir tai gali nutikti jau artimiausiu metu. Apie jį naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas Mantas Martišius ir atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Kitąmet Lietuvą pasieks Jungtinių Valstijų (JAV) koviniai dronai „Switchblade 600“, šeštadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Tai šiuo metu JAV esančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui patvirtino gamyklos „AeroVironment“ vadovas Wahidas Nawabi. Lietuva sutartį dėl šių dronų pasirašė pernai gruodį.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį išvyksta į Jungtines Valstijas, kur dalyvaus Ronaldo Reagano vardo nacionaliniame gynybos forume. Čia jis kartu su JAV saugumo ir gynybos pareigūnais diskutuos apie svarbiausius šių dienų saugumo iššūkius. Forume numatytos diskusijos JAV gynybos prioritetų tema, svarbiausių iššūkių JAV saugumo darbotvarkei aptarimas, JAV gynybos pramonės vystymas.

Lietuvos kariuomenės technikos parko gretas papildė karinės paskirties visureigiai „Mercedes-Benz“ G 350 d. Sutartis dėl šių transporto priemonių pirkimo buvo pasirašyta prieš metus, o lapkričio 28 d. kariuomenės autoparką jau pasiekė pirmoji visureigių partija, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Arvydas Anušauskas džiaugiasi naujais kariuomenės pirkiniais „Lietuvos kariuomenė sparčiai modernėja, jos autoparką papildo nauja ir labai reikalinga technika.

Trys iš dešimties gyventojų mano, kad geriausiai dabartinėje Vyriausybėje dirba krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (29,5 proc.), rodo LRT/Baltijos tyrimų apklausa.  Socialinės apsaugos ir darbo ministrę Moniką Navickienę kaip geriausiai atliekančią savo pareigas įvertino 9,4 proc. gyventojų, vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę – 5,7 proc.  Kaip skelbia portalas LRT, visų kitų ministrų darbą gerai vertina mažiau nei 5 proc. apklaustų gyventojų. 4,1 proc.

Dalyvaudamas Halifakso tarptautiniame saugumo forume, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Kanados gynybos ministru Billu Blairu aptarė regiono saugumo klausimus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas savaitgalį dalyvaus Halifakso saugumo forume Kanadoje. Kaip pranešė ministerija, šeštadienį ministras pasisakys vakarinės forumo sesijos „NATO: būtina“ metu.

Kritikams kartojant, kad krašto gynybai skiriama per mažai lėšų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina prisiminti, kad mes jau smarkiai padidinome finansavimą – per pusantrų metų gynybos biudžetas paaugo dvigubai. Apie tai ministras kalbėjo naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Krašto apsaugos ministerija ne kartą sulaukė kritikos, kad esą dirba per lėtai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį Kyjive susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuriam pristatė Lietuvos šiuo metu teikiamą karinę paramą ir tolesnius paramos planus. Per susitikimą kalbėta ir apie galimybes kartu vystyti įvairius gynybos pramonės projektus, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Lietuva perdavė Ukrainai antidronų ir generatorių, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).  „Lietuva Ukrainai siunčia technologijas, kurios padeda šiuolaikiniame kovos lauke. Svarbu suprasti, kad šiandienos karui reikalingos tokios modernios technologijos, kaip antidronai ar kita moderni įranga. O generatoriai perduodami galvojant apie nenumaldomai artėjančią žiemą, kuri, matyt, bus sunki“, – sako ministras Arvydas Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad į pirmadienį Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtinto Valstybės gynybos plano įgyvendinimą turėtų įsitraukti savivaldybės, kurioms yra deleguota dalis jame numatytų atsakomybių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako šiuo metu nematantis, kad būtų judama link politinio sprendimo dėl pasitraukimo iš konvencijos, susijusios su kasetinių šaudmenų nenaudojimu. „Manau, kad šiuo atveju, kai artėja įvairūs rinkimai gal mūsų politikai tiesiog nori nuošaliau laikytis nuo tokių komplikuotų klausimų, kurie gali sukelti kažkokių nepatogumų“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė A. Anušauskas.

Bendras Lietuvoje dislokuotų vokiečių karių skaičius, kartu su NATO Priešakinių pajėgų bataliono kovine grupe (eFP), sieks per 5 tūkst., sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Vokietija savo pusėje jau atrinko dalinius, tie batalionai, plius artilerijos, plius paramos batalionai, iš viso bus daugiau kaip 5 tūkst. karių“, – trečiadienį žurnalistams prieš Vyriausybės posėdį sakė A. Anušauskas.

Per ateinantį dešimtmetį Krašto apsaugos ministerija (KAM) karinėms atsargoms įsigyti planuoja skirti daugiau kaip 3,1 mlrd. eurų. Ministerija penktadienį informavo, kad didžiausia dalis, apie 90 proc. kaupiamų karinių atsargų, sudarys amunicija, o likusi dalis – įvairios inžinerinės priemonės ir sprogstamosios medžiagos.

Pasipylė prezidentūros kritika Vyriausybei, kad ši atsisako numatyti galimybę skolintis gynybos reikmėms ir kad esą nesilaiko susitarimų dėl kariuomenės plėtimo.  Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ar krašto apsaugos ministerijai reikia pareikalauti daugiau pinigų gynybos reikmėms? Reikia pasakyti, kad Seimas, Vyriausybė ir prezidentūra yra vienoje valtyje, būtų negerai, jei artėjant rinkimams visa tai taptų politinio šou dalimi.

Pelno mokesčio tarifo kėlimas galėtų būti tarp variantų siekiant labiau didinti lėšas gynybai, nes vienintelis tvarus būdas tam – mokesčiai, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tvarūs būdai (didinti išlaidas gynybai – BNS) yra vieninteliai pas mus – mokesčiai, kitų tvarių būdų nėra. (...) Siūlomas pelno mokesčio tarifo didinimas gali būti viena iš opcijų.

Trijų karinių miestelių statybai išleista apie 230 mln. eurų, į Rokantiškėse Vilniaus rajone baigiama įrengti miestelį kariai kelsis jau sausį, sako antradienį jame apsilankęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Visų trijų karinių miestelių vystymui išleista vidutiniškai, buvo šioks toks pabrangimas, 230 mln. eurų su PVM, visais mokesčiais. (...) Man atrodo, (pabrangimas – BNS) neviršijo 8 proc., o kainos (rinkoje – BNS) statybose svyravo iki 25 proc.