arvydas anušauskas

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tęsia netiesioginį debatą su Jungtinių Valstijų (JAV) atsargos generolu Benu Hodgesu. Buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado Lietuvai dedikuotus įspėjimus „laužtais iš piršto“ pavadinęs ministras tikina, kad  esminio nesutarimo iš esmės nėra, mat, akcentuoja jis, diskusijos pretekstu veikiausiai tapo „antraštės efektas“. A. Anušausko teigimu, tą rodo ir B. Hodgeso viešai išsakyti paaiškinimai dėl savo teiginio, jog Lietuvai reikia būti pasire...

Vakaruose pasigirdus svarstymams siųsti į Ukrainą sausumos pajėgas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad valstybės svarsto įvairias iniciatyvas dėl paramos Kyjivui. Visgi, diskutuojant dėl karių dislokavimo, ministras pabrėžė – kalbama tik apie ukrainiečių karių mokomąsias misijas. „Paramos Ukrainai formos yra svarstomos. Ši iniciatyva taip pat svarstoma. Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad didesnis finansavimas gynybai yra būtinas norint laiku vystyti reikalingus pajėgumus, o tai, kad dalis visuomenės nejunta grėsmės, nėra teisinga. Taip jis kalbėjo po BNS užsakymu atliktos apklausos, kuri parodė, kad tik kas penktas lietuvis pritartų savanoriškam gynybos mokesčiui, o daugiau nei trečdalis nemano, kad gynybą finansuoti reikėtų labiau, nei šiuo metu. „Matyt, dalis visuomenės nejaučia grėsmės alsavimo.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Po praėjusią savaitę vykusios Miuncheno saugumo konferencijos Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis neslėpė slogių nuotaikų ir įspėjo – saugumo situacija išties yra prasta. Visgi, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina priešingai ir, vertinant saugumo situaciją Europoje, ragina koncentruotis ne į emocijas. Anot politiko, NATO formatuose nuotaikos yra kitokios nei kai kurie politikai komunikuoja viešai, o valstybės imasi realių veiksmų telkiant paramą Ukrainai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako palaikantis parlamentaro Vytauto Mitalo iniciatyvą, kad gyventojai ir verslas galėtų savanoriškai pervesti lėšų gynybos finansavimui. Vis tik ministras pabrėžė, kad iki šiol savanoriškai skiriamos lėšos gynybai nebuvo reikšmingos. „Idėja gera.

Rusija ir toliau rengs įvairias provokacijas užsienio šalyse, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Taip jis kalbėjo Estijos pareigūnams nuo gruodžio sulaikius 10 įtariamųjų šnipinėjimu Rusijai. Jiems buvo nurodyta vykdyti įvairias nusikalstamas veikas, įskaitant vidaus reikalų ministro ir žurnalisto automobilių langų daužymą ir paminklų niokojimą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad išplėtus karinę infrastruktūrą, Lietuva sąjungininkų kariams suteiks geresnes sąlygas. Taip jis kalbėjo trečiadienį susitikime su naujai paskirta Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadore Kara McDonald. „Atvykote į Lietuvą įtemptu laiku, kai mūsų regione netrūksta saugumo iššūkių. Jūsų paramą ir buvimą jaučiame, mūsų bendradarbiavimas yra glaudus kaip niekada.

Teisėsaugai Latvijoje ir Estijoje sulaikius su Rusijos žvalgyba siejamus asmenis, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas neatmeta, kad jie gali būti susiję ir su pastarųjų savaičių provokacijomis Lietuvoje. „Labai nenustebčiau, nes iš tikrųjų Rusija imasi ir inicijuoja tokius asimetrinius veiksmus.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad, teikiant paramą Ukrainai, gali atsirasti ir kitokių formų, tačiau kokios jos – kol kas nedetalizuoja.  „Aš manau, kad mes artimiausiu metu išvysime, kiek teko kalbėtis su kitais ministrais, pačių įvairiausių iniciatyvų, kaip didinti paramą Ukrainai, ir nebūtinai tai gali būti ginklais“, – LRT laidoje „Dienos tema“ antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu antradienį aptars dronų pajėgumų vystymą ir plėtrą. „Susitikime su krašto apsaugos ministru A. Anušausku ir kariuomenės vadu V. Rupšiu prezidentas išklausys dronų pajėgumų vystymo ir plėtros plano pristatymą“, – BNS nurodė šalies vadovo atstovas Ridas Jasiulionis.

Lietuva šiemet planuoja įsigyti didžiąją dalį inžinerinių priemonių potencialiam priešo judėjimui apsunkinti – vadinamųjų kontrmobilumo priemonių parkų numatyta per 20, sako tarnybų atstovai. Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ketvirtadienį dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime Briuselyje, kuriame aptartas pasirengimas Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone. Lietuva paragino sąjungininkus ambicingai didinti gynybos finansavimą ir plėtoti trūkstamus pajėgumus. Kaip rašoma Krašto apsaugos ministerija (KAM) išplatintame pranešime, šiais metais rekordinis NATO šalių skaičius pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimo lygį.

Lietuva ir dar 20 valstybių trečiadienį Briuselyje pasirašė ketinimų protokolą dėl Ukrainos išminavimo koalicijos įsteigimo, Lietuva jai vadovaus kartu su Islandija. Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, didelis prie koalicijos prisijungiančių valstybių skaičius patvirtina jos reikšmingumą. „Žengtas pirmasis svarbus žingsnis, o priešakyje mūsų laukia dideli darbai. Jei situacija su karių rengimu išminavimo srityje šiuo metu yra patenkinama, įrangos poreikis yra kritinis.

Generalinei prokuratūrai nustačius, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesilaikė praėjusių metų liepos mėnesį vykusio Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio dalyvių susitarimo neviešinto aptartos informacijos, Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl politiko elgesio. Sprendimas trečiadienį vykusio posėdžio metu priimtas bendru sutarimu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį ir ketvirtadienį Briuselyje dalyvaus NATO gynybos ministrų susitikime.  Kaip pranešė ministerija, NATO gynybos ministrai aptars pasirengimą viršūnių susitikimui Vašingtone, didžiausią dėmesį skirdami Aljanso gynybos planų įgyvendinamumo, gynybos finansavimo ir pramonės pajėgumų didinimo klausimams. Čia taip pat įvyks NATO ir Ukrainos Tarybos posėdis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas į diskusiją dėl dronų pajėgumų šalyje plėtros įsivėlusius prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ragina susėsti prie bendro stalo ir išjudinti stringančius procesus. „Šioje vietoje ne kamuoliuką mėtyti vienas kitam reikėtų, o susėsti, priimti sprendimą ir išjudinti šį procesą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Dėl dronų pramonės Lietuvoje sunerimęs prezidentas Gitanas Nausėda kitą savaitę šį klausimą aptars su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis. Praėjusią savaitę prezidentas G. Nausėda leido suprasti, kad yra sunerimęs dėl dronų pramonės vystymo Lietuvoje.

Politikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai. Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Prezidentui Gitanui Nausėdai sudvejojus, ar atsakingos struktūros Lietuvoje sugeba tinkamai įvertinti bepiločių orlaivių svarbą šalies gynybai, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikina, kad šiuo klausimu valstybėje viskas kontroliuojama. Pasak politiko, jo vadovaujama ministerija apie bepiločių orlaivių plėtros planus prakalbo dar iki Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje.

Sunerimęs dėl dronų pramonės Lietuvoje, prezidentas Gitanas Nausėda ketina susitikti su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Pasak jo, krašto apsaugos sistema ir kariuomenė nuvertina bepiločių orlaivių svarbą gynybai. „Mūsų Krašto apsaugos ministerija turėtų būti tikrai Krašto apsaugos ministerija, o ne krašto apsaugos nuo dronų pramonės ministerija. Grįžęs aš tikrai norėsiu skirti šiam klausimui reikalingą dėmesį.

Pasiruošti galimam rusų užpuolimui Lietuva turi tik tiek laiko, kiek okupantui reikės atstatyti savo pajėgumus, sumažėjusius kariaujant Ukrainoje. Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) organizuotoje konferencijoje „Core“ Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas atskleidė, kada Lietuvoje galėtų baigtis taikos metas.

Su naujuoju Italijos ambasadoriumi Emanueliu de Maigret ketvirtadienį susitikęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas paprašė paramos užtikrinant orlaivio „Spartan“ atsarginių dalių tiekimą laiku. „Įmonė „Leonardo“ nori ilginti atsarginių dalių tiekimo terminus, tačiau mes to nenorime. Todėl prašome Italijos paramos siekiant užtikrinti, kad „Spartan“ atsarginės dalys Lietuvą pasiektų laiku“, – ministerijos pranešime cituojamas A. Anušauskas.

Atvyksiantiems Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms būstus planuojama nuomoti, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot jo, dėl ilgalaikės nuomos bendradarbiaujama su nekilnojamojo turto (NT) vystytojais, domimasi galimybėmis vokiečiams skirti jau pradėtus plėtoti projektus. A. Anušausko vertinimu, į Lietuva atvyks „tūkstančiai“ civilių iš Vokietijos, tad „bus didžiulis tos infrastruktūros poreikis“. „Geriausias modelis yra nuoma.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad tikėjosi palankaus prokuratūros sprendimo dėl jam mestų kaltinimų galimai paviešinus įslaptintą informaciją apie ketinimus kariuomenei įsigyti vokiškų tankų. Ministro teigimu, tai, kad jis nepažeidė įstatymo, buvo akivaizdu nuo pat pradžių. „Šis sprendimas yra toks, kokio ir tikėjausi dar praėjusių metų vasarą. Tai buvo akivaizdu“, – Eltai sakė ministras.

Generalinė prokuratūra nutraukė pernai vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl to, ar krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos apie vokiškų tankų pirkimą. „Ikiteisminį tyrimą atlikusio Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro 2024 m. vasario 5 d. nutarime nurodoma, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į kompetentingų institucijų bei specialių komisijų prokuratūrai pateiktas išvadas.

Generalinė prokuratūra nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl įtarto įslaptintos informacijos atskleidimo, krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui paskelbus detales apie ketinimus Lietuvos kariuomenei įsigyti tankų. Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras pernai vasarą pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukė konstatavęs, kad nebuvo padaryta nusikalstama veika.

Buvusiam kariuomenės vadui Jonui Vytautui Žukui kritikuojant sprendimus dėl gynybos planavimo prioritetų, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ateityje buvę kariuomenės vadai apie tai galėtų būti informuojami geriau. „Manau, kad pasiūlysiu jam susitikti, pakalbėti. Manau, kad kariuomenės vadai, ypač, kurie neseniai ėjo tas pareigas, jie galėtų būti informuojami geriau“, – pirmadienį per karinio miestelio Rokantiškėse atidarymą sakė ministras.

Rokantiškėse, Vilniaus rajone, pirmadienį oficialiai atidarytas naujas karinis miestelis. Lietuvos kariuomenės Kunigaikščio Vaidoto pėstininkų bataliono kariams skirtas miestelis viešosios ir privačios partnerystės būdu už 74 mln. eurų pastatytas per trejus metus ir yra vienas iš trijų 231 mln. eurų kainuosiančių šiemet atidaromų tokių objektų.

Lietuvai svarstant apie vieną didžiausių įsigijimų krašto gynybai – tankų batalioną, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad lėšų poreikis šiam kariniam vienetui greičiausiai atsirastų tik po kelerių metų. „Pasirašius sutartį paprastai tik avansuojama, ir tai ne iš karto. Tai tų pinigų šiais metais nereikėtų. Kitais metais jų vis dar nereikėtų. Prireiktų, greičiausiai, tik 2026 metais“, – žurnalistams pirmadienį sakė A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad greitas karinio miestelio Rokantiškėse užbaigimas parodo, kad verslas sugeba efektyviai vystyti krašto gynybos projektus ir šios galimybės turi būti toliau išnaudojamos. Taip pat, anot jo, susitarimas su verslo partneriais – kad už karinius miestelius bus mokama dalimis – leidžia skirti daugiau lėšų ginkluotės įsigijimui.

Savaitės pradžioje įvykus diskusijai dėl šalies gynybos finansavimo, partijos bei įvairios organizacijos pradėjo siūlyti būdus, kaip būtų galima padidinti lėšas krašto apsaugai. Tarp įvardinamų siūlymų – iniciatyva didinti pelno mokestį, pridėtinės vertės mokestį (PVM) pratęsti bankų solidarumo mokesčio taikymo terminą, ieškoti galimybių skolintis krašto apsaugai lengvatinėmis sąlygomis.

Lietuva perdavė Ukrainos kariuomenei tūkstančius prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų ir nuotolinio detonavimo sistemas RISE-1, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Aktyviai ir nuosekliai remiame Ukrainą, nes mūsų parama jai – investicija ir į mūsų pačių saugumą. Didelę dalį naujausios paramos orientuojame į Lietuvos buriamą Ukrainos išminavimo koaliciją“, – išplatintame pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Šilalės rajone, Pajūrio miestelyje, ketvirtadienį atidarytas naujai pastatytas karinis miestelis, jame įsikūrė Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas. Karinio miestelio atidarymo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. Kaip pažymėjo A. Anušauskas, tai pirmasis karinis miestelis, pastatytas ne tik šiame amžiuje, bet ir nepriklausomybė atkūrusios Lietuvos istorijoje.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad buvusiam Baltarusijos milicijos majorui Aliaksandrui Macijevičiui prašant leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, turėjo suveikti patikros mechanizmas. „Šiaip jau turėjo suveikti, nes savo laiku buvo fiksuojama, kas kur dalyvauja Baltarusijoje persekiojant piliečius, stengiantis jiems neišduoti vizų, įtraukti į sąrašus žmonių, kuriems taikomos sankcijos“, – ketvirtadienį Šilalės rajone žurnalistams sakė ministras.

Per dešimt metų – milijardas eurų palūkanų. Tiek sumokėtų Lietuva, jei gynybą stiprintų skolintais pinigais. Tačiau esminė žinia – iš kur paimti pinigų – vis dar nenuskambėjo. Realiais lieka ir pridėtinės vertės, ir gyventojų pajamų mokesčio didinimas, o tai kirstų visų gyventojų kišenei. Jei artimiausią dešimtmetį karo pašonėje esanti Lietuva savo saugumą nuspręstų stiprinti skolindamasi, tam reikėtų šešių milijardų eurų. O skola turi savo kainą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas (ES) gynybos ministrus ragina kuo greičiau įkurti Ukrainos paramos fondą. Kvietimą skubiau įsteigti fondą, kurio biudžetas šiemet siektų 5 mlrd. eurų, A. Anušauskas išsakė dalyvaudamas neformaliame dviejų dienų ES gynybos ministrų susitikime Briuselyje. „Šiuo metu esame kritiniame karo etape. Valstybės turi panaudoti visas turimas galimybes pirkti ginkluotę Ukrainai“, – trečiadienį išplatintame ministerijos pranešime cituojamas ministras.

Po aukšto rango karininkų išsakytos kritikos, kad Lietuvos gynybos planai neturi aiškios vizijos ir prioritetų, Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė atsakymą. Naujienų portalas tv3.lt pateikė klausimus KAM ir Lietuvos kariuomenei po buvusio kariuomenės vado Jono Vytauto Žuko interviu laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“. Žurnalistai teiravosi, nuo bus pradedama įgyvendinti gynybos planus. KAM įvardijo pagrindinius aspektus, bet nenurodė, kokiu eiliškumu jie bus įgyvendinami.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas išvyko į Briuselį, kur antradienį ir trečiadienį susitiks su Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrais. Neformalaus susitikimo metu ministrai aptars ES karinę paramą Ukrainai, ES gynybos pramonės stiprinimą ir karines misijas ir operacijas. Vizito Belgijoje metu taip pat planuojami dvišaliai ministro A. Anušausko susitikimai. Jų metu bus diskutuojama apie Ukrainos išminavimo koaliciją ir NATO rotacinio oro gynybos modelio įgyvendinimą.

Politinių partijų lyderiams, profsąjungų bei darbdavių atstovams tariantis, kaip finansuoti augančias gynybos išlaidas, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kas kitąmet gynybai skirti reikės apie 400 milijonų eurų daugiau nei šiemet. Šiais metais gynybos biudžetas siekia 2,09 milijardų eurų, įskaitant ir 134,8 milijonus eurų bankų solidarumo lėšų, kurios kitąmet baigiasi, nes šis šaltinis yra laikinas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad tarp svarstomų variantų, kaip didinti gynybos finansavimą, kalbama ir apie galimybę skolintis. Pasak jo, mokant palūkanas tai per dešimtmetį biudžetui kainuotų apie 1 mlrd. eurų, jeigu būtų skolinimasi tiek, kad finansavimas atitiktų krašto apsaugos sistemos poreikius.

Rusija prie ES sienų šiuo metu vykdo du procesus, įspėjo Antrasis operatyvinių tarnybų departamento direktorius plk. Elegijus Paulavičius. „Reikia pasakyti, kad Rusija vykdo du procesus vienu metu. T.y. telkia resursus Ukrainos kryptimi, atstato patirtus nuostolius ir tuo pačiu metu kuria naujus pajėgumus ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais“, – kalbėjo E. Paulavičius.

Lietuva, Latvija ir Estija sutarė įrengti bendrą Baltijos šalių gynybinę liniją pasienyje su Rusija ir Baltarusija. Gynybinė linija apims fizines kliūtis – pradedant melioracijos grioviais ir baigiant betoniniais įtvirtinimais. Vadinamąją pasienio fortifikaciją kariuomenės vadas iš pradžių vadino neefektyvia seniena, tačiau dabar visuomenei krašto apsaugos ministras jau giriasi, kad stiprina iš karto visų Baltijos šalių gynybą.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijai (PAKK) nusprendus, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos, Prezidentūra neatskleidžia, ar šis sprendimas keičia šalies vadovo požiūrį į situaciją. Komisijai priėmus ministrui palankų sprendimą, ELTA pasiteiravo Daukanto aikštės, ar tokios išvados keičia prezidento poziciją – anksčiau jis ne kartą pažymėjo, kad A. Anušauskas paviešino riboto naudojimo informaciją.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai penktadienį pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo stiprinimo vystant kontrmobilumo priemones prie rytinės NATO sienos.

Į Lietuvą iš anksto neviešinto vizito atskridęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko padėkoti Lietuvai už paramą kariaujantiems ukrainiečiams ir tartis dėl tolesnės paramos. Tiesa, Zelenskio vizitas nepadėjo susivienyti mūsų politikams. Prezidentūra į susitikimą su Ukrainos prezidento delegacija nepakvietė Gabrieliaus Landsbergio.

Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija (PAKK) nusprendė, kad krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas publikuodamas socialiniame tinkle medžiagą apie tankų įsigijimus nepaviešino Lietuvai perduotos užsienio valstybių įslaptintos informacijos. Tokį sprendimą PAKK priėmė dar praėjusią savaitę, sausio 11 d. vykusio posėdžio metu. Verdiktas priimtas balsų dauguma, tačiau gautos ir dviejų komisijos narių atskirosios nuomonės. Visgi, informacija apie tai nedetalizuojama.

Ne kartą esame girdėję, kaip mūsų valstybės galvos prieš kameras nė neužsikirsdamos kalba apie tai, jog Lietuvos žmonės ir verslas neturėtų prekiauti su Rusija. O taip pat – nepirkti prekių iš verslininkų, kurie iki šiol suka biznį šalyje agresorėje.