arvydas anušauskas

Rugsėjo 29-ąją Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas mini 58-ąjį gimtadienį. Ta proga 30-metė ministro žmona Lina Anušauskienė naujienų portalui tv3.lt papasakojo apie judviejų šeimos tradicijas ir atskleidė, ko gi savo vyrui ji palinkėtų šiemet.  Pasakodama apie šiuos metus, Lina Anušauskienė atvirauja, kad kaip ir daugumai, taip ir jų šeimai karantino laikotarpis buvo sunkus. „Metai, kaip ir visiems, mums buvo sunkūs dėl karantino ir suvaržymų.

Lietuva nuo trečiadienio sudarė galimybę prieglobsčio prašyti šalies ambasadoje Baltarusijoje. Tai numatyta antradienį pasirašytame užsienio reikalų ministrą pavaduojančio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko įsakyme. Iki šiol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys pirmiausia turėtų didinti lėšas gynybai, užuot svarsčiusios apie bendras karines pajėgas. Pasak jo, Lietuvai, kaip ir kitoms bendrijos valstybėms, svarbu, kad ES gebėtų greitai reaguoti į krizes. „Afganistano krizė parodė, kad ES valstybės narės turi stiprinti savo gebėjimą veikti ir reaguoti į įvairaus pobūdžio krizes.

Lenkijos spaudai paskelbus apie galimą Baltarusijos kariuomenės įžengimą į Lietuvą per karines pratybas „Zapad-21“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad Lietuva su sąjungininkais yra pasirengusi atremti bet kokias provokacijas, rašo 15min.lt. Reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus, ministras pabrėžia, kad informacija pagrįsta nežinomais šaltiniais ir gali būti provokacinė.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ministerija ir kariuomenė pasistūmėjo ieškodama geriausių vietų naujam poligonui, o politinį sprendimą dėl galutinės vietos pažadėjo „artimiausiais mėnesiais“. „Tas klausimas dėl poligono yra atviras ir, matyt, artimiausiais mėnesiais mums reikia priimti politinį sprendimą ir besti pirštu į tą konkrečią vietą“, – žurnalistams Švenčionių rajone, Pabradės poligone, pirmadienį sakė ministras.

Lietuvos kariai, vykdę afganistaniečių evakuacijos operaciją, spėjo palikti Kabulą iki Afganistano sostinės oro uoste nugriaudint sprogimui, sako Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, „Jie jau ne Afganistane. Galiu patvirtinti tiesiog, kad jų tuo metu jau nebuvo“, – BNS sakė ministras. Iš Kabulo į Lietuvą skrenda 11 Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų karių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad operacija Afganistane jau eina į pabaigą. Ketvirtadienį perpiet Lietuvą turėtų pasiekti paskutinė evakuojamų žmonių grupė. Iš viso, kaip vardija ministras, bus evakuoti 176 asmenys, tai yra 34 šeimos, tarp jų 7 nėščios moterys. Skelbta, kad ketvirtadienį apie vidurdienį šalį turėtų pasiekti dar apie pusšimtis afganistaniečių.

Baigiantis Lietuvai talkinusių afganistaniečių ir jų šeimų evakuacijos iš Kabulo misijai, likę žmonės dar galėtų atvykti į Lietuvą tik jei prieš tai migruos į kitas valstybes, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Tikrai ne iš Kabulo, tą tiktai galiu pasakyti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad į Lietuvą atgabenti Afganistano piliečiai, įgavę politinio pabėgėlio statusą, bus laisvi gyventi ir dirbti ne tik Lietuvoje, bet visoje Europos Sąjungoje. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad Lietuva priims iki 200 afganistaniečių, jų poreikiams užtikrinti numatyta apie 600 tūkst eurų. Jau dabar į Lietuvą parskraidinta 100 Lietuvos kariuomenei talkinusių afganų ir jų šeimos narių.

Į Lietuvą naktį iš antradienio į trečiadienį parskraidinti pirmieji su mūsų šalies kariuomene Afganistane dirbę vertėjai ir jų šeimos nariai. Apie tai antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Tikslus laikas, kada nusileis orlaivis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste nebuvo skelbiamas iki pat vakaro. Kiek vėliau paaiškėjo, kad lėktuvas turėtų nusileisti kiek prieš 3 val. ryto.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas su Švedijos gynybos ministru Peteriu Hultqvistu (Peteriu Hultkvistu) aptarė situaciją Lietuvos pasienyje su Baltarusija, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Telekonferencinio skambučio metu A. Anušauskas taip pat padėkojo Švedijos kolegai už suteiktą paramą: čiužinius, elektros generatorius, vidaus šviestuvus ir dviaukštes lovas. „Esame dėkingi Švedijai už jos skirtą paramą. Vertiname, kad vienodai matome situacijos sudėtingumą.

Lietuvos kariams padėjusių afganistaniečių vertėjų atgabenimą į Lietuvą sunkina padėtis Kabulo oro uoste, tačiau tai bus bandoma spręsti artimiausiomis valandomis, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Lietuvą pasiekė pusšimtis naujų kariuomenės šarvuotų kovinės paramos visureigių, kuriuos šalis prieš dvejus metus įsigijo iš Jungtinių Amerikos Valstijų, pirmadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Jie iš JAV atplukdyti į Vokietiją, o iš ten tralais pasiekė Lietuvą. Lietuva iš viso yra įsigijusi 200 JLTV (angl. Joint Light Tactica Vehicle) visureigių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad su Rusija siejami programišiai Užsienio reikalų ministerijos susirašinėjimus pavogė pernai lapkritį. „Norime patikslinti, kad kibernetinis įsilaužimas įvykdytas praėjusių metų lapkričio mėnesį. Kibernetinę ataką taip pat bandyta surengti vakar, bet ji nebuvo sėkminga“, – BNS ketvirtadienį sakė ministras. Jis patvirtino siejantis šį įsilaužimą su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.

Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo procedūrą dėl papildomų įgaliojimų kariams pasienyje suteikimo trims mėnesiams. Sprendimą, kuriuo tikimasi padėti pažaboti migrantų krizę Lietuvoje, turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Policijai pradėjus tyrimą dėl grasinimų įvykdyti teroristinį nusikaltimą objektuose Vilniuje, krašto apsaugos ministras teigia, kad teroro grėsmė išlieka žema. Pasak Arvydo Anušausko, neteisėti migrantai nuolat tikrinami dėl galimų ryšių su nelegaliomis organizacijomis.  „Žvalgybos institucijos, pirmiausia Valstybės saugumo departamentas (VSD) vertina šią informaciją, vertina grėsmių realumą.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį su krašto apsaugos ministru ir kariuomenės vadu aptarė karių indėlį valdant migrantų krizę. Šalies vadovui pristatyti įstatymų pakeitimai, kurie suteiktų daugiau galių kariams valdant migracijos krizę. Anot šalies vadovo, šie pakeitimai leistų tai padaryti ekstremalios situacijos metu, tad nepaprastosios padėties gali ir neprireikti.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nesutinka, kad Lietuvos siena su Baltarusija yra „kiaura“. Ministras svarstė, ar nepaprastosios padėties įvedimas padėtų suvaldyti nelegalių migrantų antplūdį, tačiau prasitarė, kad artimiausiomis savaitėmis turėtų būti priimti įstatymų pakeitimai, kurie kariuomenei suteiktų daugiau galių saugant sieną. Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas oficialioje Seimo „Facebook“ paskyroje atsakinėjo į žmonių jam užduodamus klausimus.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai sutarė koordinuoti veiksmus dėl migrantų krizės, ją įvardinę Baltarusijos režimo hibridine ataka prieš Baltijos šalis, Europos Sąjungą (ES) ir NATO. Lietuvos, Latvijos ir Estijos gynybos ministrai prastėjančią saugumo situaciją regione, smarkiai išaugus išorinę ES sieną kertančių neteisėtų migrantų skaičiui, aptarė trečiadienį vaizdo konferencijos metu, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Šią savaitę saugojant Lietuvos – Baltarusijos sieną nuo nelegalių migrantų į pagalbą pasieniečiams ateina kariai. Pokalbis apie tai „Dienos komentare“ su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku. Ministrą kalbina žurnalistė Jolanta Svirnelytė. Kariai didina pagalbą sienos apsaugai, tad kaip realiai tai atrodys? Kas tai bus? Nuo rytdienos dar kartą didinam paramą pasienio apsaugos tarnybai, kitą savaitę dar didinsim paramą pasienio apsaugos tarnybai.

Nelegalų srautas į mūsų šalį jau kelias dienas slopsta, praėjusią parą sulaikytas 31 sienos pažeidėjas. Bet Lietuvos-Baltarusios pasienyje šiandien patruliuoti kartu su pasieniečiais pradeda kariuomenė. Sienos apsaugos tarnybai padės šimtai karių savanorių. O iš Afganistano grįžę Lietuvos kariai ramina visuomenę – Artimųjų Rytų gyventojų nėra ko bijoti.

Kariuomenė pasienyje su Baltarusija penktadienį pradėjo tiesti spygliuotos vielos užtvarą. Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija, spygliuotos vielos užtvara – vadinama koncertina –  tiesiama siekiant suvaldyti pastaraisiais mėnesiais drastiškai išaugusį migrantų, patenkančių iš Baltarusijos, srautą.

Kasdien pasienio pareigūnams sulaikant didelius pabėgėlių skaičius iš Baltarusijos, gyventojai gyvena baimėje – tenka ir patiems nelegalius migrantus sutikti miškuose. Kapčiamiestyje sutinkami pabėgėliai apsimeta turistais, miestelio bendruomenė ragina apie juos pranešti pareigūnams. Ne mažiau raminanti situacija ir dėl jau apgyvendintų migrantų – baiminamasi dėl tokių kaimynų, prašoma sustiprinti policijos pajėgas.

Praėjusį kartą Rusija ir Baltarusija netoli Lietuvos simuliavo karą prieš išgalvotą valstybę Veišnoriją, kuri esą rėmė valdžią Baltarusijoje nuversti norinčius diversantus. Prieš tai buvo išbandytas totalinio karo konceptas, o tai reiškia, kad drauge su karinėmis pajėgomis treniravosi žvalgybos ir saugumo tarnybų pareigūnai, vidaus saugumo pulkai, policija bei netgi vietos valdžios atstovai. Dar anksčiau buvo suvaidinta ribota branduolinė ataka prieš Varšuvą.

Seimas antradienį priėmė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) inicijuotus karių socialinio paketo siūlymus, kuriais pakeista maistpinigių, kelionpinigių, nuomos išlaidų mokėjimo tvarka. „Sąlygos kariams gerėja, o tai turi didelę reikšmę, nes tarnyba Lietuvos kariuomenėje privalo būti motyvuojanti. Mūsų kariuomenė turi būti konkurencingas darbdavys“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Briuselyje vyksta NATO viršūnių susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvauja ir naujasis Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas. Po kelių dienų Ženevoje J. Bidenas susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, kurį viename interviu pavadino „žudiku“. Ko tikėtis iš šių susitikimų ir ką jie gali atnešti Lietuvai? Apie tai aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institu...

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, antradienį dalyvavęs nuotoliniame NATO gynybos ministrų susitikime, atkreipė sąjungininkų dėmesį į kolektyvinės gynybos stiprinimą.

Europos Sąjunga (ES) turėtų įvertinti karinės misijos Ukrainoje galimybę, o Lietuva galėtų imtis lyderystės, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Kaip penktadienį pranešė ministerija, A. Anušauskas neformaliame Europos Sąjungos gynybos ministrų susitikime Lisabonoje pabrėžė, kad saugumo aplinkos blogėjimas Rytų kaimynystėje primena apie būtinybę stiprinti įvairaus lygio ES ir NATO kontaktus bei kasdienį veiklos koordinavimą.

Bent viena vakcinos doze nuo koronaviruso paskiepyti visus tą padaryti norinčius karius tikimasi iki birželio pradžios, sako krašto apsaugos ministras. Anot Arvydo Anušausko, karių skiepijimo situacija pastaruoju metu gerokai pasikeitė ir dabar kariai yra skiepijami sparčiau.

Gavus pakankamą vakcinų kiekį, šį mėnesį tikimasi pirmąja vakcinos doze paskiepyti visus karius, šeštadienį pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. „Prieš mėnesį sakiau, jog tikiuosi, kad šalies kariai ir kariuomenės personalas nuo COVID-19 bus paskiepyti per artimiausius tris mėnesius, skiepijimą vykdant daliniais per Karo medicinos tarnybą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas prognozuoja, kad artimiausiu metu kibernetinių incidentų skaičius Lietuvoje ne mažės, o didės. Šios srities apsaugą dėl technologijos proveržio ministras laiko itin svarbia. „Turiu pasakyti, kad čia iššūkių ne tik nemažėjo, bet didėjo ir didės kiekvienais metais. Technologiniai proveržiai, dirbtinis intelektas ir visa kita tikrai keis situaciją šitoje srityje“, – Seime antradienį kalbėjo A. Anušauskas.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad ir būtina ir toliau tvirtai palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą bei jos sienų neliečiamumą, Rusijai telkiant pajėgas prie šios šalies sienų. Ministras pirmadienį taip kalbėjo susitikime su Estijos gynybos ministru Kalle Laanet. „Pastaruoju metu matome Rusijos provokacinius veiksmus pasienyje su Ukraina ir okupuotame Kryme. Stebime karinių pajėgų kūrimą ir kokybinį karinio potencialo didėjimą perginkluojant ir rengiant pajėgas.

Šalyje pradėjus diegti 5G ryšį, valdžia nusitaikė į jo reguliavimą. Valdantieji siūlo naujos technologijos diegimą vertinti per nacionalinio saugumo kriterijus, o nepatikimų tiekėjų neprileisti prie šaliai svarbių objektų.

Lietuva vienareikšmiškai pasisako už tvirtą transatlantinį ryšį bei NATO pajėgų buvimą šalyje, o gynybos stiprinimas, finansavimo ir pajėgumų didinimas yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas, antradienį vaizdo konferencijoje su  Danijos gynybos ministre Trine Bramsen tvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Lietuvos ir Danijos gynybos ministrai vaizdo konferencijos metu aptarė dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu aptarti šalių bendradarbiavimo klausimai, vakcinacija ir kitos aktualijos. V. Zelenskis sako, kad Ukraina skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, kitaip nei Lietuva, stabdyti neplanuoja. Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Vietos naujam kariniam poligonui bus ieškoma ne tik vakarinėje Lietuvos dalyje, bet visoje šalies teritorijoje. Dėl to susitarė krašto apsaugos ir aplinkos ministrai Arvydas Anušauskas bei Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija. Poligono alternatyvų paieškai Krašto apsaugos ministerija balandžio pabaigoje skelbs naują galimybių studijos konkursą.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Trečiadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Valstybės gynimo taryba. Susitikimo metu aptarta krizių valdymo sistema, karinių pajėgų vystymo prioritetai. Prezidentūros teigimu, šalyje valdant ekstremalias situacijas trūksta lyderystės. Dėl to planuojama atnaujinti valstybės gynybos koncepciją, steigti Nacionalinį krizių valdymo centrą.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pirmadienį aptarė gynybos aktualijas ir kibernetinio saugumo iššūkius. Prezidentūros teigimu, pandemijos metu neturėtų sumažėti dėmesys krašto gynybai ir saugumui. Lietuvoje didėjant kibernetinių atakų skaičiui, A. Anušauskas pabrėžė, kad tai ne tik krašto apsaugos sistemos atsakomybė, o dėmesį tam turi skirti ne tik valstybinės institucijos, bet ir privatus verslas.

Lietuvos institucijos pradeda rengti visuotinį valstybės gynimo planą, kuriame bus apibrėžta ne tik ginkluota gynyba, bet ir kitų institucijų bei visuomenės pilietinio pasipriešinimo vaidmuo. Tai interviu BNS patvirtino krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Ministro teigimu, parengiamieji darbai kol kas vyksta neviešame formate, o artimiausiu metu numatoma paruošti plano koncepciją. „Kol kas nedetalizuosiu, nes svarstymas dar nebuvo atviras.

Šį vakarą specialioje laidoje „Karštai su tv3.lt” kalbėsime apie mažiau žinomus, bet ne mažiau svarbius sausio įvykius, vykusius dar iki sausio 13-osios, apie specialų Apsaugos skyrių, kodėl V. Landsbergiui reikėjo antrininko, apie iškastą požeminį tunelį po Parlamentu ir daugelį kitų įdomių dalykų. Laidos svečiai – Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ir Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas penktadienį pasirašė sutartis dėl trijų karinių miestelių Šiauliuose, Vilniaus rajone ir  Šilalės rajone statybos.

Krašto apsaugos ministerija ketvirtadienį sudarė šių metų karo prievolininkų sąrašus. Juose atsidūrė kiek daugiau nei 38 tūkst. 18–23 metų jaunuolių pavardės. Galutinį šauktinių sąrašą ketinama paskelbti po savaitės. Anot Krašto apsaugos minsiterijos, šauktinius planuojama skiepyti nuo Covid-19. Šiemet į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus. Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.

Nors 2020-ieji atnešė daug sunkumų, kai kurios žinomos poros blogais metais jų tikrai nepavadintų. Daugybė garsių porų šiais metais Lietuvoje sulaukė atžalų. Vieniems tai buvo pirmagimiai, kitiems – jau ne pirmi vaikučiai. Kviečiame prisiminti garsias šeimas, sulaukusias pagausėjimo 2020-aisiais. Visai neseniai vaikelio sulaukė verslininkas Andrius Šedžius ir jo mylimoji Erdvilė. Lapkričio pabaigoje porai gimė mergaitė, kuriai jiedu suteikė Adelės vardą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad gynybos biudžetas nežymiai didės. Apie tai jis kalbėjo žurnalistams po šeštadienio susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte. „Kalbėjome apie 2021 metų biudžetą ir jį lydinčius įstatymus, kalbėjome apie krašto apsaugai skiriamų lėšų dydį. Manau, kad viena pagrindinių žinių yra ta, kad tos lėšos, nedaug, bet vis dėlto bus padidintos ir jos skiriamos pirmiausia karių ir jų šeimų socialiniam gerbūviui“, – sakė jis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai paliko įspūdį kandidatės į žemės ūkio ministrus Dalios Miniataitės ilgametė patirtis žemės ūkio sektoriuje. Tačiau jis pasigenda aiškios jos vizijos svarbiais klausimais. Savo ruožtu kandidatė nesutinka stokojanti aiškių prioritetų.

Pretendentas į krašto apsaugos ministrus konservatorius Arvydas Anušauskas sako, kad jeigu bus paskirtas ministru, tobulins savo anglų kalbos žinias. „Aš sau esu išsikėlęs tikslą per šimtą dienų tą lygį kilstelti. Papildomai teks pasimokyti, bet tai normalu, manau“, – BNS penktadienį sakė A. Anušauskas. Jis teigė šiuo metu anglų kalbą formaliai mokantis pažengusio vartotojo B2 lygiu, tačiau save vertina kukliau.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Arvydas Anušauskas kreipėsi į Generalinį prokurorą, teisingumo bei užsienio reikalų ministrus. Seimo narys domisi, kokiomis sąlygomis į Rusijos Federaciją išduodamas keliolika metų Lietuvoje gyvenęs čečėnas Beslanas Estemirovas.  Žiniasklaidoje skelbiama, kad į Rusijos Federaciją artimiausiomis dienomis bus išsiųstas čečėnas B. Estemirovas.