arvydas akstinavičius

Neabejotinai vasario vidurio svarbiausiu įvykiu Lietuvai buvo, yra ir bus Vasario 16-oji. Tai šventė, pažymėta pačiomis gražiausiomis spalvomis: geltona, žalia ir raudona. Visgi tenka suprasti ir tuos žmones, kurie švenčių dienomis netrykšta optimizmu. Ypač kai vasario viduryje valstybė tiesiog yra apspjaudoma.

Referendume ketinama paklausti, ar piliečiai nori pratęsti Ignalinos AE darbą ir ar norėtų teisės patys paleisti Seimą.Referendumą dėl Ignalinos Atominės elektrinės II-ojo bloko uždarymo ir Konstitucijos pataisų inicijuoti mėginantys Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) nariai ir jiems pritariantys piliečiai oficialiai kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK). Jie paprašė įregistruoti iniciatyvinę grupę.

Pratęsti Ignalinos atominės elektrinės veiklą siekianti ir dėl to referendumą inicijuojanti Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) ketina tuo pat metu pasiūlyti rinkėjams balsuoti dėl dar vieno klausimo.Piliečiams bus siūloma išreikšti savo valią ir papildyti Konstitucijos 58 straipsnį pataisa, suteikiančia jiems galimybę patiems inicijuoti Seimo paleidimą.

Pastarosios savaitės politika šį kartą priminė parduotų futbolo rungtynių epizodus. Valstybei svarbią atkarpą „valstybininkai“ rezultatu 0:2 prapylė „Maximai“. Prapylė ne bet kaip, o abu įvarčius patys mušdami į savus vartus. Vaizdas aikštėje atrodytų taip: kirkilų Gediminas, kaip žaidimo organizatorius, aikštės viduryje kamuolį kažkodėl spiria ne į priekį, o perduoda atgal navickų Vytukui. Prie jo staigiai šoka net du varžovai: marcinkevičių Žilvinas ir nedzinskų Darius.

Europos Sąjungos (ES) energetikos komisaras Andris Piebalgas pareiškė, jog derybų dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo atnaujinimas neįmanomas, o verslininkų dalyvavimas naujos jėgainės statyboje nėra didžiausia problema.Derybos atnaujintos nebusKaip rašo DELFI, privataus kapitalo dalyvavimas naujos jėgainės statyboje A. Piebalgui kelia mažesnį galvos skausmą nei skirtingų elektros tinklo elementų – gamybos, tiekimo, skirstymo – sujungimas į vieną bendrovę.

Premjeras Gediminas Kirkilas tiki, kad ES sutiks pratęsti Ignalinos AE veiklą. Anksčiau premjeras yra daug kartų kalbėjęs, kad tai neįmanoma, nes uždaryti jėgainę Lietuva įsipareigojo stodama į ES. Ministras pirmininkas apie tai kalbėjo interviu Lietuvos radijui. Pasak premjero, Lietuva laikysis savo įsipareigojimų, uždarys branduolinę jėgainę, bet vėliau: iki tol, kol bus pastatyta nauja branduolinė jėgainė.

“Iki vasario 16 d. tikimės suformuoti iniciatyvinę grupę ir kreiptis į Vyriausiąją rinkimų komisiją, gauti blankus parašams rinkti”, - portalui “Balsas.lt” šeštadienį sakė Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.Tam pritarė ir Socialdemokratinės minties instituto (SDMI) surengtos konferencijos -  „Lietuvos atominės energetikos perspektyvos ir visuomenės interesas. Referendumo idėja“ - dalyviai.

Neabejotinai svariausiu apžvelgiamos savaitės politiniu momentu tapo Prezidento Valdo Adamkaus išsakytos pozicijos dienraščiui „The Financial Times“ ir pasaulio lyderių forume Davose. Šįkart valstybės vadovą būtina pasveikinti su ryžtingomis kalbomis. Tiesą sakant, V.Adamkų užsienio politikos srityje jau įpratome matyti aktyvų, nebijantį imtis iniciatyvos, sugebantį tarptautiniuose renginiuose sėkmingai spręsti ir sudėtingus klausimus. Tai didelis pliusas mūsų valstybei.

LSDP aneksija buvo ilgai ruoštas ir gerai suplanuotas žingsnis. Suprantama kitu lygmeniu, bet visgi daug kuo primenantis Lietuvos aneksiją 1940 metais. Net LSDP jungimasis su LDDP, kaip ir Lietuvos jungimasis prie TSRS, buvo vykdomi „savo noru“. „Saulės nešėjų“ taip pat pakako. LSDP istorija jau perrašyta. Septintaisiais aneksijos metais Algirdas Brazauskas pavadintas ne šiaip socialdemokratu. Jam palankūs žurnalistai ir apžvalgininkai suteikė  socialdemokratų patriarcho titulą.

Neseniai įvykęs pokalbis prie dienraščio „Respublika“ apskritojo stalo apie socialdemokratijos raidą Lietuvoje, kuriame savo mintimis pasidalino LSDP garbės pirmininkas A.Sakalas, LSDP vicepirmininkas J.Olekas ir Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, nors ir neišsklaidė abejonių dėl kairiosios alternatyvos perspektyvų mūsų valstybės valdyme, tačiau paskatino dar kartą iš esmės susimąstyti apie pagrindines socialdemokratijos vertybes bei idėjas.

1999 m. pavasaris. Socialdemokratų partijos prezidiumo posėdis Kaune. LSDP pirmininkas Aloyzas Sakalas supažindina su Švedijos socialdemokratų užsakymu atliktų apklausų duomenimis. Socialdemokratų partija su 13,2 proc. piliečių pasitikėjimu yra antroje pozicijoje, 0,2 proc. atsilikdama nuo Centro sąjungos. Konservatoriai ir LDDP, 1993 m. vasarą profesoriaus A.Sakalo paskelbti broliais dvyniais, balansuoja ties patekimo į Seimą riba.

Apibendrinant savaitės politinius įvykius, tenka pastebėti, kad dar aiškiai jaučiasi didžiųjų švenčių pasekmės. Kitaip sunku būtų paaiškinti kai kuriuos politinius sprendimus ir komentarus. Lietuva kuriam tai laikui dar liko be Elektroninių ryšių įstatymo pakeitimo – to, kuris pačių politikų pavadintas  „visuotinio sekimo“ įstatymu. Liko visiškai atsitiktinai. Kaip įprasta, Seimas uoliai ir skubiai vykdė Europos Sąjungos rekomendaciją.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Profesinės sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų sąjunga kviečia piliečius pareikšti savo valią dėl referendumo, skirto Ignalinos atominės elektrinės darbui pratęsti.

Remiantis tautos nuomone ir išvadomis, kad Lietuvos politika yra tvartas, kuriame daug..., teigiamų pokyčių politikoje naujais metais vargu ar galima tikėtis, nes procesai ir toliau vyks tvarto aplinkoje tik vietoj kiaulės šeimininkauti ims žiurkė. Ką duoda tokių šeimininkių pasikeitimai vaizdžiai iliustruoja Vilniaus miesto valdžios darbas. Valdžia pasikeitė, o veiklos principai liko tie patys. Ir nesvarbu kaip juos bepavadinsi – rubikoniniais ar veikminiais.

Kalėdinės ir naujametinės šventės šįsyk buvo pažymėtos atkaklia kova už alkoholį. Simboliška, nes Lietuva yra ta šalis, kurioje švenčių dienomis šis skystas produktas vartojamas ypač gausiai (tarp švenčių – „tik“ labai gausiai). Įdomumo dėlei tenka pastebėti, jog kaunamasi dėl reklamos. Greičiausiai todėl, kad išlaikytų aukštus sunaudojimo statistinius rodiklius, nors, kaip teigia dauguma kovojančiųjų, neva reklama vartojimui įtakos neturi. Keista.

Besibaigiančius metus Lietuva užbaigia skambiu akordu dar plačiau atvėrusiu langines į vakarus – Lietuva tapo Šengeno erdvės nare. Taigi integracijos procesai į Vakarų struktūras daugmaž klostosi sėkmingai. Tačiau ar integruodamiesi mes artėjame prie civilizuoto demokratinio pasaulio – štai klausimas, į kurį, deja, peršasi neigiamas atsakymas. Integruojamės į Vakarus, o panašėjame su Rytais. Paradoksas, bet... Neseniai baigėsi Rusijos Dūmos rinkimai. Paskelbtas Prezidento įpėdinis.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga nori inicijuoti tautos referendumą, kuriuo būtų siūloma pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) antrojo reaktoriaus darbą nepaisant Lietuvos įsipareigojimų uždaryti antrąjį IAE reaktorių iki 2010 m. Toks referendumas turėtų būti surengtas kartu su Seimo rinkimais. Organizuoti referendumą nusprendė praėjusį savaitgalį posėdžiavusi partijos Taryba.Partijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius kalbėdamas “Balsas.

„Trigalvio slibino“ projektas palaidos socialdemokratiją“ – taip ne per seniausiai pareiškė Vilniaus vicemeras ir sostinės LSDP skyriaus lyderis Algirdas Paleckis. Apie „Trigalvį..“ dar pakalbėsim, o socialdemokratijos klausimas Lietuvoje pastaruoju metu linksniuojamas įvairių diskusijų kontekste, tačiau dažniausiai diskutuojant apie politinę ideologinę tapatybę.

Arvydas Akstinavičius: Lietuvos pabudimas rugpjūčio 23 d. šviesoje Savo pranešimą suskirstyčiau į keturias dalis. Pirmoje kalbėsiu kaip pilietis, antroje – kaip politikas, trečioje – kaip socialdemokratas, o ketvirtoje, baigiamojoje – kaip Socialdemokratų sąjungos narys. Kadangi laikausi principo, kad kiekviename pranešime šalia analizės, vertinimų, kritikos privalo būti siūlymai, tai pabaigoje ir pateiksiu ką ir kaip reikia daryti iš socialdemokratinės pozicijos.

Stebint vis aštrėjančias diskusijas dėl naujos atominės jėgainės projekto, tenka atkreipti dėmesį į vieną tarsi netyčia apeinamą, tačiau esminį klausimą – tokios atominės elektrinės būtinumo Lietuvai klausimą. Apie jėgainę diskutuojama taip, lyg jau būtų įrodyta ir pagrįsta argumentais bei skaičiavimais, kad ši elektrinė yra neišvengiamai būtinas objektas. Socialdemokratų sąjunga šiuo klausimu jau buvo išreiškusi savo poziciją.

Jei ligi šiol pasigirsdavo tik priešlaikinių Seimo rinkimų reikalavimų, tai dabar padėtis valstybėje, kai kurių politikų ir apžvalgininkų nuomone, yra tokia rimta, jog svarstytini ir priešlaikiniai Prezidento rinkimai bei atsirado poreikis steigti naujas politines organizacijas. Panašius raginimus vis dažniau išsako neparlamentinių partijų,  visuomeniniai judėjimų atstovai bei politologai, tačiau tam ima pritarti ir kai kurie Seimo nariai.

Civilizuotoje demokratinėje valstybėje ministras ar premjeras, neištesėję savo pažado, atsistatydina. To tiesiog reikalauja politinė logika. Tuo tarpu Lietuvoje Švietimo ir mokslo ministrė bei premjeras, nekart žadėję kelti algas mokytojams, toliau kaip niekur nieko eina savo pareigas, aiškindami, kad pinigų nėra, o biudžeto peržiūrėti negalima.

Rengti pakartotinius rinkimus likus metams iki eilinių Seimo rinkimų tikrai nėra jokios logikos. Tad į Dzūkijos apygardoje vykusius rinkimus tiesiog reikėtų žiūrėti kaip į testą Lietuvos politikos perspektyvoms. Jie pateikė tris požymius – du blogus ir vieną gerą. Pirmas blogas – tai, kad rinkėjai už rinkimų testą vėl gavo neigiamą balą. Pasirodo penktadaliui jų valdžia tokia, kokia yra, yra priimtina, vykdo jiems tinkamą politiką ir jokių pokyčių jie nenori.

Šiuo metu išgyvename tokį laikotarpį, kuomet kalbant apie Lietuvos politinį, ekonominį, socialinį gyvenimą tenka išsakyti daug kritikos ir pateikti ne mažiau neigiamų vertinimų. Ne ką geresnė padėtis demokratijos ir visuomenės pilietiškumo klausimais. Todėl praėjusią savaitę negalėjo nedžiuginti Švietimo darbuotojų profsąjungos ir Žemaičių kultūros organizacijų pademonstruotos politinio brandumo ir pilietiškumo akcijos.

Praėjusios savaitės pabaigoje teko išgirsti premjero Gedimino Kirkilo mintį, kad, sprendžiant automobilių spūsčių problemą Vilniuje, reikėtų valstybines institucijas iškelti į sostinės pakraščius, o pastatus panaudoti gyvenamosioms patalpoms. Atvirai pasakius, tokia idėja nenustebino, nes tai būtų dar vienas lobynas statybų bendrovėms valstybės sąskaita. O gal šia iššauta mintimi premjeras bandė nušauti ir antrą zuikį – Vyriausybės programoje įsipareigota decentralizuoti valdymą.

Italijoje brangsta makaronai. Tauta tuoj pat išreiškia nepasitenkinimą. Lietuvoje brangsta duona, pienas, mėsa, jų gaminiai, komunalinės paslaugos ir t.t. Tyla. Brango, brangsta ir dar brangs. O tauta rami, tyli. Kodėl Lietuvoje žmonės turėtų būti tokie ramūs, savo publikacijoje „Lietuva – iš arti ir iš toli“ („Veidas, Nr. 35, 2007-08-30) bando aiškinti politikos apžvalgininkas, Vilniaus universiteto TSPMI docentas Kęstutis Girnius.

Amerikiečių politikas Judžinas Makartis yra sakęs, kad rinkiminės kampanijos metu pavojinga kalbėti apie tai, ką rinkėjai gali prisiminti. Lietuvos politikoje, atrodo, veikia priešingi dėsniai. Rinkėjams net specialiai primenama jiems padaryta žala ir iš to neteisingus veiksmus padarę politikai pasirodo net gauna politinių dividendų, tai yra balsų. Ir net pakankamai daug.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) valdyba kreipėsi į Lietuvos Katalikų bažnyčios hierarchus. Rašte, kurį pasirašė partijos pirmininkas Arvydas Akstinavičius, raginama pasisakyti pilietiškumo ir politikos  klausimais.

Parlamente atostogos, o be to daug kalbama apie žmonių nusivylimą  parlamentinių partijų ir politikų veikla, permainų poreikį. Būtent todėl „Balse.lt“ tęsiame ciklą pokalbių su lyderiais tų politinių jėgų, kurios šiandien Seime neatstovaujamos. Šį kartą kalbiname Lietuvos centro partijos lyderį (LCP) pirmininką Romualdą Ozolą. - Pradėkime nuo aktualijų. Prezidentas V. Adamkus nacionalinio transliuotojo eteryje pakartojo, jog oligarchijos pavojus Lietuvoje tebėra. „Balso.

Generalinė prokuratūra atsisakė atnaujinti saugumo karininko Vytauto Pociūno žūties aplinkybių tyrimą. Šiuo atsisakymu prokurorai pamynė Lietuvos valstybės ir teisėsaugos garbės reikalu, be abejonės, laikytiną šios istorijos ištyrimą iki smulkiausių detalių ir niuansų. Kaip tai daroma, Didžiosios Britanijos pareigūnai pademonstravo A.Litvinenkos nunuodijimo atveju. Visi tokioje byloje esantys neaiškumai ir įtarimai privalo būti nagrinėjami ir paaiškinti.

Daug aštrių diskusijų ir vertinimų sulaukė rentų parlamentarams svarstymas Seime. Galiausiai galutinio sprendimo nepriimta ir klausimas nukeltas rudeniui. Ar bus dar prie jo grįžta, sužinosime jau po keleto mėnesių. Į patį rentų klausimo iškėlimą ir svarstymą Seime žiūriu tik kaip į pasekmę. Priežastimi laikyčiau tai, kad valdžioje nebeliko tikrų partijų ir politikų. Kuomet prarandamas savitumas, tuomet ir gimsta poreikis rentoms ar panašiai.

Bene prieš kiekvienus rinkimus ima bruzdėti politiškai aktyvesni piliečiai: kas kuria naują partiją, kas – judėjimą. Vieni iškart pretenduoja tapti „gelbėtojais“, kiti – tenkinasi satelitų vaidmeniu. Atrodo, pastarasis vaidmuo nenorom labiau limpa taip vadinamiems judėjimams. Sakau „nenorom“ todėl, kad jie nenori vadintis politikais, jiems artimesnis ir labiau prie širdies intelektualo vardas. Jie nori būti dvasiniais visų piliečių, o ypač politikų vadovais. Tai yra, būti aukščiau už visus.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Susikūręs Naujosios kairės judėjimas iš karto išprovokavo diskusiją dėl kairiųjų vertybių Lietuvoje. Pasisakęs už gėjų parado surengimą Vilniuje, Naujosios kairės 95 (NK95) judėjimas iš karto sulaukė daug kritikos strėlių tiek iš kairiųjų, tiek iš dešiniųjų.

Pastarųjų dienų įvykiai – pasiūlymai mokesčių srityje, valdančių partijų susitarimas, pažeidžiant LR Konstituciją, siekiant įvesti mokamą mokslą bei sveikatos apsaugą, įrodo visišką svarbiausių valstybės institucijų – Seimo ir Vyriausybės nenorą suvokti, įvertinti ir atsižvelgti į Lietuvos padėtį.

Galingu gegužės devintosios minėjimu ir Prezidento Vladimiro Putino perspėjimais Maskva tarsi baigė dar vieną neapykantos etapą, nukreiptą prieš iš jos glėbio ištrūkusias, nepriklausomybės kelią pasirinkusias ir savarankišką politiką vykdančias valstybes. Šįkart taikiniu pasirinkta Estija. Nenorom kyla klausimas: kas gali tapti sekančia Maskvos politikos auka? Įvykiai Taline parodė, jog tarp ES ir NATO valstybių solidarumo principas stipriai išsiderinęs.

Tenka konstatuoti, kad Vyriausybės veiklos ataskaita yra akivaizdžiai populistinė, stipriai prasilenkianti su realiu valstybės ir jos piliečių gyvenimu. Paties premjero Gedimino Kirkilo kalba Seime priminė brežnevinės nomenklatūros laikus, kuomet liaudis juokaudavo, jog penkmetis įvykdomas per tris dienas. Kaip ir Prezidento metinis pranešimas, taip ir Vyriausybės veiklos ataskaita nemaža dalimi paremta LLRI ideologijos dvasia.

Prieš dešimt metų, taip pat po savivaldos rinkimų, kurie tuometinei Socialdemokratų partijai buvo sėkmingi, LSDP stovykloje visu greičiu pradėjo suktis revoliuciniai procesai. Kodėl revoliuciniai? Todėl, kad LDDP vadovai bet kokia kaina stengėsi į LSDP vadovybę prastumti sau lojalius politikus, kurie netolimoje ateityje įvykdytų LSDP-LDDP jungtuves.

Praėjusią savaitę teko pabūti TSPMI patalpose surengtoje konferencijoje „Kas šiandien eina į kairę?“. Kalba ėjo apie naująją kairę ir kiekvienas pranešėjas dėstė savo požiūrį apie ją. Negaliu sakyti, kad buvo neįdomu. Tą patvirtino ir kai kurių klausytojų linkčiojimai į taktą dėstomoms mintims. Tačiau tokioje pozicijų įvairovėje net bandymams surasti kažko jungiančiojo, atrodė problematiškas. Galbūt konferencija ir nekėlė sau tokio tikslo.

110 metų socialdemokratijos susikūrimo metinių minėjimas tikriausiai dabartiniams tikriems socialdemokratams yra daugiau ne šventė, o jausmas. Jausmas, kad tu neši vėliavą savo pirmtakų, kurie burdamiesi į socialdemokratinę organizaciją iškėlė ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo idėją.

Lietuvoje nebelieka nei kairės, nei dešinės. Visos partijos baigia perimti vieną - valdžios ideologiją. Ir niekas politinių ideologijų nepasigenda - politikai tik jų surogatais dangsto pragmatiškus interesus, o suklaidinti rinkėjai trokšta ne abstrakčių idėjų, bet konkrečių pažadų. Sąjūdžio laikais ir pirmaisiais Nepriklausomybės atkūrimo metais besikuriančios partijos ganai aiškiai deklaravo ideologines nuostatas. Tačiau joms išsikristalizuoti bei įsitvirtinti taip ir nepavyko.

Vienų politikų nepasitenkinimas kitais negali būti išreiškiamas tiesioginio valdymo įvedimu, tvirtina Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas advokatas Kęstutis Čilinskas. "Siūlymai įvesti tiesioginį valdymą daugiausiai grindžiami politinės kovos motyvais, - Eltai teigė teisininkas, komentuodamas kai kurių neįtakingų partijų siūlymą įvesti tiesioginį sostinės valdymą.

Neįtakinga kairioji centristinė partija "Socialdemokratija 2000" kaltina premjerą Algirdą Brazauską nukrypimu nuo kairiosios politikos kurso ir stambių kapitalistų protegavimu.

Buvęs partijos "Socialdemokratija 2000" lyderis Rimantas Dagys atsistatydino iš partijos valdybos ir tarybos narių. Spaudos teigimu, R. Dagys su dalimi bendražygių ketina prisijungti prie opozicinės Tėvynės sąjungos (TS), kur jam gali būti patikėta vadovauti naujai socialinės politikos klausimus kuruosiančiai frakcijai. R. Dagys prieš pusmetį pasitraukė iš partijos pirmininko posto. Pastaruoju metu partijos pirmininko pareigas laikinai ėjo jo pavaduotojas Arvydas Akstinavičius.

Nuo savo įsikūrimo prieš daugiau nei trejus metus tarp politikos autsaiderių esanti partija "Socialdemokratija 2000" ne tik keičia savo pavadinimą, bet ir planuoja tapti naujos politinės kokybės Lietuvoje pradininkais. Kaip trečiadienį (09.24) spaudos konferencijoje Vilniuje sakė laikinai partijos "Socialdemokratija 2000" pirmininko pareigas einantis Arvydas Akstinavičius, naujoji tikrosios socialdemokratinės pakraipos partija taps naujos, kokybiškos politinės partijos pavyzdžiu.

Valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) skyla. Apie tai skelbia nedidelė ir įtakos šalies politiniame gyvenime neturinti partija "Socialdemokratija 2000", kuri metų pabaigoje žada kartu su atskilėliais nuo LSDP įsteigsianti naują darinį - Lietuvos socialdemokratų sąjungą. Kaip rašo “Kauno diena”, šis darinys puoselėja viltį jau šios kadencijos Seime turėti kelis atstovus, o kitų metų parlamento rinkimuose perkopti partijoms privalomą 5 procentų balsų barjerą.

Artėjant Seimo rinkimams, politinių jėgų jungimosi tendencijos užvaldo dar net neegzistuojančias partijas. Šeštadienį vyksiančiame partijos "Socialdemokratija 2000" tarybos posėdyje ketinama aptarti bendradarbiavimo galimybes su dar neįsteigta buvusio centristų lyderio Romualdo Ozolo kuriama Nacionaline centro sąjunga.