arvydas akstinavičius

Rimantas Dagys pasiaukojo dėl „Leo LT“? Profsąjungų bado akciją išprovokavęs bazinės algos mažinimas tebuvo klaidinantis manevras. Siekta sukelti triukšmą, kurio priedangoje Seimas ypatingos skubos tvarka per šią savaitę iš esmės sutvirtins „Leo LT“ sandorį. „Kalbėjau su Dagiu tos pačios dienos, kada buvo nuspręsta mažinti bazinę algą, rytą. Jis prisiekinėjo, kad to daryti nereikia.

Trijų rinkimų per aštuonis mėnesius Lietuvai akivaizdžiai per daug. Per daug ta prasme, kad per daug interesų, emocijų. Todėl po rinkimų iš valdžios visuomenė sulaukia ne naujos kokybės, aiškumo, stabilumo, o tik daugiau painiavos, pasimetimo ir naujų akibrokštų. Aišku, pati kalta – ką išsirinko, tą ir turi. Seimo rinkimai baigėsi tuo, kad ketveriukė skubos tvarka susimetė postų dalyboms. Nesvarbūs liko rinkimų pažadai, programos, o ką jau bekalbėti apie ideologijas, principus, atsakomybę.

Paskutinis skambutis, egzaminai, atsisveikinimas su mokytojais ir mokykla, aukštųjų mokyklų auditorijos... Tai kasmetinės šio laikotarpio procedūros, primenančios, kad metai bėga. Metai bėga, o  Lietuva visom prasmėm vis labiau grįžta į balanos laikus. Jeigu anksčiau bent būdavo deklaruojama, kad švietimas ir mokslas yra prioritetinė sritis, tai dabar ši sritis vis dažniau vadinama biudžeto našta ir valdžios galvos skausmu.

Naujausiame „Balsas.lt savaitės“ numeryje - Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius perspėja, kad prezidento rinkimai vyksta taip, kaip nori šalį valdančios grupuotės. Kritikuoja, tačiau remia − Esate nedidelė partija, kuri nepateko į Seimą. Rinkimuose į Europos Parlamentą nutarėte nedalyvauti. Kodėl? - „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Akstinavičiaus. − Susidėjo keletas faktorių.

Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) nutarė nedalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose. Šeštadienį posėdžiavusi LSDS taryba priėmė sprendimą nedalyvauti EP rinkimuose, nors Teisingumo ministerija bei Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino, kad Socialdemokratų sąjunga atitinka partijoms keliamus reikalavimus ir kartu su 16 politinių organizacijų turi teisę dalyvauti šiuose rinkimuose, pranešė LSDS.

Dvi svarbiausios ir opiausios bei daugiausia dėmesio sulaukusios savaitės temos – tai kainų reguliavimo ir Leo LT klausimai. Lietuvos Seimas kelias valandas bandė pabūti civilizuoto demokratinio pasaulio dalimi ir priėmė kainų reguliavimo įstatymo pataisas bent kiek ribojančias stambių prekybos tinklų savivalę. Tačiau netrukus, su Prezidentu priešakyje, jau klusniai demonstravo nuolankumą prekybininkams, kalbėdami LLRI demagogijos frazėmis.

Praėjusi savaitė baigėsi sėkminga „Maximos“ psichologine ataka prieš Lietuvos piliečius. Tai gali būti apgalvota reakcija į valdžios bandymą riboti antkainius, tuo neva demonstruojant rūpinimąsi pirkėju.

Sparčiau nei tikėtasi smunkanti ekonomika ir nepasiteisinusios viltys padidinant mokesčius subalansuoti biudžetą verčia politikus ieškoti naujų taupymo ir biudžeto lopymo metodų. Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) prabilo apie progresinius mokesčius, o koalicijos partneriai siūlo platinti obligacijas.

Prezidento rinkimai pradeda užimti vis didesnę politinės, informacinės, pagaliau žmonių tarpusavio bendravimo erdvės dalį. Žiniasklaida supažindina visuomenę su kandidatais, suteikia informacijos apie pačią instituciją. Įsijungia net psichoanalitikai, kurie surūšiuoja pretendentus į valstybės vadovo kėdę pagal psichologinius kriterijus. Tačiau visa tai viso labo tėra išorinė, parodomoji kandidatų į Prezidentus pusė.

Praėjusią savaitę S.Nėries gimnazijoje vyko diskusija ekonomikos tema. Reikia pagirti organizatorius, kad į renginį jie pakvietė labai skirtingą ekonominį spektrą atstovaujančius pranešėjus. Požiūriai išsiskyrė ir kalbant apie monopolijas (ne valstybines). Laisvosios rinkos instituto atstovas teigė, jog monopolija yra nei blogai, nei gerai. Tuo tarpu Lietuvos socialdemokratų sąjunga sako, kad monopolija yra labai blogai.

Per beveik devyniolika Nepriklausomybės metų Lietuvoje aktyviai buvo peršama nuomonė, jog savarankiškoje valstybėje nereikia dairytis į praeitį, knaisiotis tarybinių laikų istorijoje ir aiškintis kas buvo kas. Tenka pripažinti, kad tokia propaganda visgi pasiekė realų rezultatą. Todėl klausimas: „Ar mūsų valstybėje karjerą gali padaryti tik neišstojusieji iš KGB?“ ir šiandien laikytinas aktualiu.

Šeštadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje keletą valandų trukusi piliečių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueiga nusprendė įkurti visuomenės judėjimą ir „imtis konkrečių veiksmų prieš cinišką nepagarbų, jau daug metų trunkantį valdžios požiūrį į savo šalies piliečius“. Pirmiausia valdžios prašoma panaikinti“"nusikalstamas LEO LT bendrovės sutartis“ ir jos funkcijas perduoti naujai kuriamai Energetikos ministerijai.

Tokio chaoso valstybėje dar nebuvo. Jo pasekmės Lietuvai neabejotinai bus žymiai liūdnesnės ir skaudesnės nei sausio 16-osios riaušės. Blogiausia, kad vos ne kiekvieną dieną atsiranda po subjektą, kuris vienokia ar kitokia forma prisideda prie chaoso eskalavimo. Štai „Lietuvos rytas“net surado lietuviškąjį kašpirovskį, tačiau galiausiai pasirodė, jog jis visgi buvo dienraščio suklaidintas ar paprasčiausiai pats stipriai suklydo. Sakoma, kad valdžia – tautos veidrodis.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga su nerimu stebi naujos valdančios koalicijos veiksmus rengiant, svarstant ir pristatant naujos Vyriausybės programą – antrikrizinį planą. LSDS nuomone, valdančioji koalicija, apkaltinusi buvusią vyriausybę krizės sukėlimu, pati atsidengė smūgiui – ką buvusios kadencijos Seime veikė tuometinė opozicija: miegojo, pritarė valdantiesiems ar pati kasė ir gilino valstybės skolų duobę? Juolab, kad dabartinis jų finansų ministras vadovavo Statistikos departamentui.

Socialdemokratų sąjunga ne kartą savo dokumentuose konstatavo faktą, kad per aštuoniolika nepriklausomybės metų visos valdžioje buvusios partijos, nesvarbu kaip jos vadinosi, vykdė dešiniąją, stambaus kapitalo ir turtingųjų interesams atstovavusią laisvosios rinkos (LLRI) dogmomis paremtą politiką.

Prieš dešimtį metų tuometinė valdančioji dauguma liustracijos procesą pakreipė taip, kad visi klausimai dėl buvusio bendradarbiavimo su sovietiniu saugumu būtų sprendžiami ne iš esmės, o tik epizodiškai ir pagal reikalą. Net nebuvo bandyta priimti visaapimančio Liustracijos įstatymo. Vietoj jo iš keleto fragmentų sulipintas tik imitacinis darinys, kuris neleido sėkmingai vykdyti Liustracijos proceso, ribojo įkurtos Liustracijos komisijos galimybes.

Pasibaigus Seimo rinkimams  Juozas Erlickas rašė, kad „Išsipildė pranašystės: kiekviena virėja valstybę valdys. Privirs dabar košės. Kažin ką pirmiau paleis: vidurius ar Seimą?“ Taiklus pastebėjimas. Juolab, kad politiniai įvykiai, valdžios formavimas sukelia panašias mintis. Štai Vėlinių išvakarėse būsimasis premjeras pareiškė, jog išsiaiškino, kad padėtis valstybėje yra kelis kart blogesnė, nei buvo manyta. Toks dalykas tikrai nestebina, nes TS-LKD, kaip tikra opozicija, nedirbo.

Lietuvos socialdemokratų partijos senbuvis, Europos parlamentaras Aloyzas Sakalas siūlo pripažinti pralaimėjus rinkimus ir siekia pakeisti partijos statutą ir politinę pasaulėžiūrą. Jis ketina suvienyti visas kairiojo flango politines jėgas ir tiki LSDP atsinaujinimo siekiais bei potencialių partnerių noru tapti šios jėgos dalimi. Su juo apie tai šnekėjosi portalo „Balsas.lt“ spec. korespondentas Tomas Čyvas.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.  - Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.

Lietuvos socialdemokratų sąjunga išplatino savo skundą Vyriausiajai rinkimų komisijai, kurį pasirašo pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Lietuvos socialdemokratų sąjunga ne kartą atkreipė Jūsų dėmesį į tą faktą, jog LSDS, kaip neparlamentinė politinė organizacija, yra diskriminuojama. Tą patvirtino Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos, STT išvados. 2008 m. Seimo rinkimų metu Lietuvos socialdemokratų sąjunga eilinį kartą susidūrė su diskriminacijos faktais iš žiniasklaidos, sociologų pusės.

Seimo rinkimuose, kurie įvyks spalio 12 d., dalyvaus 21-os partijos kandidatai, o oficialus koalicinis sąrašas bus vienas. Galutiniai kandidatų sąrašai bus paskelbti visuomenei po poros dienų. Kaip portalą „Balsas.lt“ informavo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas, rinkimuose grumsis tik viena oficiali koalicija - „Darbo partija + jaunimas“. Jos lyderiai – Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas ir Leiboristų partijos vadovas Viktoras Fiodorovas.

Dėl korupcijos, valstybei daromos žalos ir nebaudžiamumo sunerimusi Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) pasiūlė griežtinti atsakomybę už sunkius ekonominius nusikaltimus, panaikinti jiems senaties terminą ir grįžti prie bylų, kuriose valstybę apiplėšę asmenys išvengė atsakomybės. Šiems siūlymams nepritarė Raimundas Šukys. Jis sakė, kad tai jau praeitas etapas, dalis pataisų - pavėluotos, neteisingos ir antikonstitucinės.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką sugrįžtantis Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Šeštadienį partijos suvažiavime B. Genzelis partijos kandidatų sąraše įrašytas pirmuoju numeriu. Tam vienbalsiai pritarė visi suvažiavimo delegatai. B. Genzelis taip pat Seimo nario mandato sieks vienmandatėje Kretingos 36-ojoje rinkimų apygardoje.

Lietuvos socialdemokratų sąjungą (LSDS) į Seimo rinkimus ves į aktyvią politiką planuojantis sugrįžti Kovo 11-osios Akto signataras profesorius Bronislovas Genzelis. Tai Eltai patvirtino Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas Arvydas Akstinavičius. Pasak jo, B. Genzelį planuojama įrašyti partijos kandidatų sąraše greičiausia pirmuoju numeriu. Tačiau kol kas neaišku, ar B. Genzelis sieks parlamentaro mandato vienmandatėje apygardoje. Tai turėtų paaiškėti kitą savaitę.

Seimo rinkimų alsavimas tampa vis labiau juntamas. Šios savaitės pirmadienį pasirodęs savaitraštis „Veidas“ (2008-08-04, Nr.31) tai tik patvirtino. Skiltyje „Redaktoriaus laiškas“ skelbiama, kad „iki Seimo rinkimų liko vos du mėnesiai“. Ten pat primenama, jog „normaliose šalyse, tarkime, Vokietijoje ar Didžiojoje Britanijoje partijos savo rinkimų programas pristato iki rinkimų likus mažiausiai devyniems mėnesiams“. Pradžioje viskas parašyta labai teisingai.

Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS ) pirmininko pavaduotojas, Marijampolės tarybos narys Gediminas Akelaitis portalui „Balsas.lt“ tvirtino, jog „Fronto“ partijos atstovas Vytautas Mikalauskas esą siūlė jam bei jo bendražygiams balotiruotis frontininkų sąraše bei vardijo atitinkamas pinigų sumas. Už vietą pirmajame dešimtuke esą būtų reikėję susimokėti 5 000 litų, o pavyzdžiui trečiasis dešimtukas tebūtų nuskausminęs piniginę 1 000 Lt.

Valstybė skęsta problemose, o štai premjerui problemų Lietuvoje nėra. Todėl žmogus ir keliauja iš vieno pasaulio krašto į kitą, keletui dienų nusileisdamas gimtojoje žemėje pasirūpinti, kad problemų ir toliau jam nekiltų. Premjeras planuoja atostogauti. Be abejo, atostogos – šventas reikalas, juolab, kad Vyriausybės vadovas problemų Lietuvoje neturi. Todėl ir dalį atostogų leis tolimame Pekine, olimpinėse žaidynėse.

Į Seimą veržiasi ne tik dabartiniai jo nariai bei ten atstovaujamos partijos. Neparlamentinė Lietuvos socialdemokratų sąjunga (LSDS) į sąrašą priėmė ir kompaniją, ketinančią atkurti konservatorių „suvalgytus“ krikščionis demokratus. Antradienį LSDS valdybos posėdyje buvo diskutuota apie LSDS taktiką Seimo rinkimų kampanijos metu.

Seimas antradienį atmetė prezidento Valdo Adamkaus veto Minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo įstatymui, kurį šalies vadovas buvo grąžinęs pakartotinai svarstyti. Už tai balsavo 79, prieš – 2, susilaikė – 3 parlamentarai.

Kainų augimo stabdymas, kova su infliacija, lengvatų klausimai, pilietybės įstatymo pataisos. Tai tikriausiai pačios karščiausios ir liūdniausios pastarojo laikotarpio temos politinėje arenoje. Seimas prasitęsė pavasario sesiją, tačiau tiek jo, tiek vyriausybės veikla dabar nukreipta viena linkme – rinkimams.

Seimo Europos reikalų komitetas penktadienį balsų dauguma priėmė sprendimą rengti konsultacinį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo. Seimo narių teigimu, toks referendumas būtų „parama“ deryboms su Europos Sąjungos strukūromis. Tačiau lieka vis dar neaišku, ar derybos apskritai vyksta. Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis portalui „Balsas.

Šį penktadienį Seimo Europos reikalų komitetas ketina priimti galutinį sprendimą, ar Lietuvai reikalingas referendumas Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklai pratęsti, tačiau jau dabar Seimo nariai į šią iniciatyvą žiūri skeptiškai, ir retas kuris tiki jos realumu.

Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo iniciatyvinė grupė surinko vos šeštadalį piliečių parašų, reikalingų, kad būtų surengtas referendumas dėl Ignalinos jėgainės veiklos pratęsimo po 2010-ųjų. Referendumo iniciatorių nuomone, dabartiniai įstatymai pasmerke žlugti bet kokį piliečių valios pareiškimą. Pirmadienį Vyriausiajai rinkimų komisijai  įteikta šiek tiek daugiau negu 50 tūkst. parašų, remiančių referendumo dėl Ignalinos AE veiklos pratęsimo organizavimą.

Trečiadienį Seimo Pirmininkas Česlovas Juršėnas pateikė Seimo nutarimo „Dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ projektą. Siūloma Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininku patvirtinti dabartinį Komisijos pirmininką Zenoną Vaigauską. Aktyviai tam frakcijos nesipriešina. Projektui po pateikimo pritarta. Balsavo: už – 27, prieš – 1, susilaikė 10. Pagrindiniu komitetu projektui svarstyti paskirtas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

Tai nėra nauja tiek pasaulio, tiek Lietuvos politikos istorijoje. Per pastaruosius aštuoniolika Nepriklausomybės metų tų klaidinančių manevrų taip pat buvo pakankamai. Jie pridengdavo įvairius sandorius, privatizacijos procesus ar pan. Paskutiniu metu keičiasi tik klaidinančių manevrų pobūdis. Manyčiau pasikeitimai susiję su naujuoju premjeru ir jo aplinka.

Daugiau nei šimtas įvairių nevyriausybinių organizacijų aktyvistų, šiandien susirinkę į mitingą prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pastato, reikalavo panaikinti cenzūrą ir politikų bei interesų grupių įtaką nacionaliniam transliuotojui. Kai kurie  piketo dalyviai kalbėjo apie tai, kad reikėtų keisti LRT tarybos formavimo  principą ir įstatymiškai apriboti politikų įtaką visuomenės interesams turinčiam atstovauti transliuotojui.

Europos Komisijos koridorius su Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo misija šlifuojantis Vyriausybinės darbo grupės vadovas Aleksandras Abišala kol kas negali pasigirti pradėtomis derybomis. Kaip praneša portalas Alfa.lt, penktadienį uždarame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje jis nepateikė konkretaus veiksmų plano. „Kiekvieną kartą kartoju – jokių derybų nėra, yra konsultacijos. Derybos prasidės, kai turėsime derybų objektą.

Lietuvoje ant žlugimo ribos atsidūrė dar viena piliečių valia rengiamo referendumo idėja. Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 metų organizatoriai pripažįsta, kad jiems, greičiausiai, nepavyks iki nustatyto termino surinkti reikalingų 300 tūkstančių rinkėjų parašų. Tačiau tokį referendumą gali paskelbti Seimas.  Kaip naujienų portalui “Balsas.

Referendumo dėl Ignalinos veiklos pratęsimo iniciatyvinės grupės koordinatorius Arvydas Akstinavičius šalies vadovams - prezidentui, Seimo pirmininkui bei premjerui - skundžiasi, kad sudaromos kliūtys sklandžiai rinkti parašus ir prašo jų įpareigoti valstybės struktūras teikti visokeriopą paramą referendumo iniciatoriams.

Šeštadienį aikštėje priešais Vyriausybės rūmus palapinę parašų rinkimui atsidarę Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo entuziastai teigia jau pasiekę teigiamą rezultatą. Anot jų, šalies valdžiai teko imtis iniciatyvų tiktai jų dėka. Referendumo dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo iki 2015 m. ir teisės piliečiams patiems paleisti Seimą bei skelbti pirmalaikius rinkimus iniciatoriai atidarė parašų rinkėjų palapinę, kuri veiks iki birželio pradžios.

Pavasarį gamta keičiasi taip sparčiai, kad, berods, tie pokyčiai pajėgūs išjudinti bet ką. Tačiau nustumti nuo arenos politinę klounadą, deja, ne jų galioje. Jau beveik turime naują politikos „gelbėtojų“ komandą. Šį sykį iš profesionalių pramogų pasaulio atstovų. Tad tradicija išlieka: nauji rinkimai – nauji gelbėtojai. Tik va tos 10 (ar tik nebus apeliacija į 10 Dievo įsakymų?) jų pateiktų nuostatų labai jau trenkia naftalinu.

Lietuvos politikai toliau nesutaria, kaip galima būtų pratęsti Ignalinos atominės elektrinės darbą. Referendumo dėl IAE darbo pratęsimo iniciatoriai išplatino kreipimąsi į Seimo narius. Rašte, kurį  paskelbė neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas ir iniciatyvinės grupės koordinatorius Arvydas Akstinavičius, apeliuojama į parlamentarų nuoširdumą.

A. Akstinavičiaus kalba pasakyta balandžio 12-osios nacionaliniame mokytojų kongrese. Mielos mokytojos, gerbiami mokytojai, Lietuvos socialdemokratų sąjungos vardu sveikinu nacionalinį pedagogų kongresą. Žymus lietuvių poetas yra pasakęs, jog žmogaus gyvenime po Motinos ir Tėvynės svarbiausias yra Mokytojas. Jūsų dėka Lietuva europėja.

Referendumą dėl Ignalinos atominės jėgainės (IAE) darbo pratęsimo inicijavusios piliečių grupės lyderis, neparlamentinės Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius portalui „Balsas.lt“ sakė, jog parašai renkami pilnu tempu, o lengviausia tai daryti provincijoje. Didžiuosiuose miestuose esą pasirašo mažiau žmonių. Anot A. Akstinavičiaus, parašų rinkimui labai pakenkė Seime išreikštas nusistatymas paskelbti referendumą IAE darbo pratęsimo reikalu.

Povelykinės savaitės politikos ypatumu tikriausiai galima laikyti pareikštą išskirtinį dėmesį artėjantiems Seimo rinkimams. Kalbėjo daug kas, įvairiais aspektais. Apibendrinant galima sakyti, jog prognozės pesimistinės. Beje, su išreikštomis nuomonėmis daug kur reikia sutikti. Antai dviejų politologinių institutų vykdyto tęstinio projekto „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“ prognozėmis šį rudenį vyksiantys rinkimai į LR Seimą pasižymės nematytomis populizmo varžybomis.

Ketvirtadienio posėdyje Seimas pradėjo svarstyti nutarimo projektą, kuriame  siūloma surengti privalomąjį referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbo pratęsimo iki 2015 metų. Už šio projekto tolesnį svarstymą balsavo 46, prieš – 1, o susilaikė 7 Seimo nariai. Toliau nutarimo projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Jau vien tai, kad sprendimą siūloma priimti tik birželio mėnesį, yra siekis referendumo ir IAE pratęsimo reikalą sužlugdyti.

    Pavadinti praėjusią savaitę neeiline pakaktų vien dėl vienos datos: kovo 11-sios. Tačiau savaitė dar pasižymėjo ir prasidėjusia Seimo pavasario sesija, Prezidento su premjeru fiasko Briuselyje dėl energetikos ateities. Dar tęsėsi mokytojų streikai, netekome žymių Lietuvos kultūros ir meno žmonių ir kt.       Visgi plačiau komentuoti norėčiau kelis įvykius, kurie  išsamesnių komentarų nesulaukė.

Liberalų ir centro sąjungos frakcija (LiCS ) surinko reikalingus parlamentarų parašus po nutarimo projektu, įpareigojančiu drauge su Seimo rinkimais surengti ir referendumą dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo iki 2015 m. Kaip  praneša LiCS frakcija, po juo pasirašė visų Seimo frakcijų atstovai. Frakcijos seniūno Vytauto Bogušio nuomone, referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo turėtų inicijuoti ir paskelbti Seimas.

Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas portalui „Balsas.lt“ patvirtino, jog dar trečiadienį vakare susirinkę valdančiosios koalicijos frakcijų lyderiai nutarė paremti idėją rengti referendumą siekiant pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą. Pasak V. Muntiano, sprendimą rengti referendumą ketinama patvirtinti Seime. „Nebereikės tiems žmonėms vargti renkant parašus. Tegul derybos su Europos Komisija ir tautos apsisprendimas vyksta paraleliai.