arūnas dulkys

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje COVID-19 sergantys migrantai bus pradėti apgyvendinti nuo kitos savaitės, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Maždaug, jei gerai pamenu, eina kalba nuo 23 dienos. Bet tai yra švieži sprendiniai, prie kurių toliau dirbama ir bendradarbiaujama. Čia toks gyvas organizmas, kiekvieną dieną ekstremaliųjų situacijų komisijos ir žmonės ten dirba kiekvieną dieną 24 val. per parą pastaruoju metu.

Nuo pirmadienio koronaviruso testai galimybių pasui gauti tampa mokami. Norintys be didesnių ribojimų naudotis grožio paslaugomis, eiti į kavinę ar kino teatrą, privalės nemenkai patuštinti piniginę, nes testo kaina kai kuriose klinikose siekia ir beveik 100 eurų, tačiau testas galioja tik 48 valandas, tad per mėnesį toks „malonumas“ gali atsieiti ir iki 1 tūkst. eurų.

Nuo pirmadienio įsigalioja nauji reikalavimai, kuriais siekiama suvaldyti koronaviruso plitimą šalyje. Skirtingi ribojimai taikomi žmonėms turintiems galimybių pasą ir jo stokojantiems. Viena pagrindinių skirčių – kaukių dėvėjimas. Pasiskiepiję ar persirgę gyventojai daugeliu atveju galės nusimesti kaukes, o imuniteto nuo koronaviruso neturintieji daugelyje vietų ir toliau privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones.

Nuo rugsėjo 13 dienos gyventojai be galimybių paso negalės naudotis daugeliu paslaugų – valgyti kavinėse ir restoranuose, ilsėtis viešbučiuose, lankytis grožio salonuose ir kirpyklose. Garsios restoranų savininkės atviros – šie ribojimai gali tapti jų verslų pabaiga.  Verslininkė, restorano „Briedžių medžioklė“ savininkė Inga Budrienė žodžių į vatą nevynioja – nauji apribojimai žmones atbaidys nuo restoranų.

Lietuvoje per praėjusią parą nustatyti 548 nauji koronaviruso atvejai, du žmonės nuo COVID-19 mirė, penktadienį praneša Statistikos departamentas. Mirusieji buvo 70–79 ir 80–89 metų. 14 dienų naujų susirgimų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 226 atvejų, o teigiamų diagnostinių testų dalis išliko nepakitusi ir siekia 4 procentus. Šalyje per praėjusią parą atlikti 6023 molekuliniai (PGR) ir 8406 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pusė lietuvių nepalaikytų privalomo skiepijimo nuo COVID-19, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu bendrovės „Vilmorus“ atlikta apklausa. Liepos 29–rugpjūčio 5 dienomis vykdytos apklausos metu 50,3 proc. respondentų į klausimą, ar skiepijimas nuo koronaviruso turėtų būti privalomas, atsakė neigiamai ar greičiau neigiamai. Teigiamai idėją vertino 42 proc. respondentų. Dar 7,7 proc. tvirtino neturintys nuomonės.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad norima įvesti tvarką, kad norintys gauti planines sveikatos priežiūros paslaugas būtų priversti pasiskiepyti ar bent jau atlikti koronaviruso testą. Visgi ministras pabrėžia, kad būtinosios ir skubios pagalbos paslaugos ir ateityje turėtų būti prieinamos visiems. Pasak A. Dulkio, dėl patekimo pas gydytojus mus parengta atskira sveikatos apsaugos ministro tvarka.

Vyriausybei įpareigojus nuo rugsėjo vidurio privalomai nuolat testuotis gamybos įmonių darbuotojus, Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas sako, kad toks sprendimas nėra logiškas. Anot jo, toks reikalavimas galėtų būti taikomas nebent atskiroms įmonėms.

Vyriausybė nusprendė, kad dar daugiau darbuotojų privalės testuotis dėl COVID-19. Į privalančių testuotis darbuotojų sąrašą įtraukiamas gamybos sektorius. Privalomas testavimas šio sektoriaus darbuotojams numatomas nuo rugsėjo 13 dienos. „Siūlome įtraukti gamybos įmonių darbuotojus. Pasiūlymas paremtas tuo, kad daugiausiai proveržių dabar fiksuojama gamybos įmonėse“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Nauji Vyriausybės svarstomi ribojimai turėtų įsigaliotų vienu metu – nuo rugsėjo 13 dienos, o ne dalimis, kaip planuota iki šiol, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Panašu, kad įsiklausysime į organizacijų ir asociacijų kvietimą, kad jiems reikia laiko pasiruošti, tai labai tikėtina, kad šiandien apsitarsime, jog startas būtų vieningas“, – žurnalistams trečiadienį prieš Vyriausybės posėdį teigė A. Dulkys.

Vyriausybė nusprendė, kad imuniteto nuo COVID-19 neturintiems asmenims bus taikomi ribojimai. Šie asmenys galės apsipirkti tik nedidelėse maisto prekių parduotuvėse, negalės lankytis prekybos ir pramogų centruose, grožio salonuose, viešojo maitinimo įstaigose, jie privalės dėvėti kaukes paslaugų teikimo vietose.

Gydymo įstaigos šiuo metu tik formaliai atlieka antikorupcinę veiklą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, antradienį susitikęs su pavaldžių įstaigų vadovais aptarti korupcijos prevencijos priemonių įgyvendinimą. „Korupcijos rizikos sveikatos sistemoje yra itin didelės. Vis dėlto, tik nustatyti sistemos ligą nepakanka – reikia efektyvių jos gydymo ir prevencijos būdų.

Vyriausybė galutinio sprendimo priėmimą dėl ribojimų nepasiskiepijusiems ir neturintiems Galimybių paso priims trečiadienį. Nors praėjusią savaitę buvo kalbama, kad tie sprendimai gali laukti pirmadienį, tačiau nusprendė to nedaryti. Apie tai naujienų portalui tv3.lt patvirtino ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės atstovė Rasa Jakilaitienė.

Vos Vyriausybei prakalbus apie ribojimus, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms, šalyje kaip mat šoktelėjo vakcinavimo tempai. Nuo dienos, kai prabilta apie konkrečias priemones, pirma vakcinos nuo COVID-19 doze pasiskiepijo beveik dvigubai daugiau žmonių nei dieną prieš. Politikai ir specialistai neabejoja – tam įtakos tikrai turėjo Vyriausybės sprendimai. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė kai kuriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems žmonėms. Ribojimus įvertinę verslininkai nesutaria – vieni labai džiaugiasi besikeičiančia tvarka, kiti piktinasi, kad sprendimai yra nelogiški, o treti prašo dar daugiau valstybės kontrolės. Tai esą motyvuotų ribojimų iš tikrųjų laikytis. Vyriausybė trečiadienį iš dalies pritarė naujiems ribojimams Galimybių paso neturintiems žmonėms.

Penktadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankosi Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur susitinka su šios įstaigos padalinių vadovais ir administracijos atstovais. Vizitas numatytas po to, kai praėjusią savaitę Pokyčių inicijavimo grupė pateikė ministrui išvadas dėl Respublikinės Šiaulių ligoninės situacijos vertinimo.

Lietuvoje iki rugsėjo 13 d. be galimybių paso negalės būti naudojamasi veiklomis ar paslaugomis uždarose erdvėse, išskyrus kai kurias išimtis. Į žadamus pakeitimus sureagavo ir valstiečių partijos vadovas Ramūnas Karbauskis. Socialinėje paskyroje buvęs Seimo narys abejoja dėl naujų pakeitimų naudos, esą tai sukels didelę naštą vyresniems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys penktadienį su Respublikinės Šiaulių ligoninės direktore Česlova Špūriene, padalinių vadovais ir administracijos atstovais aptars situaciją gydymo įstaigoje. „Ministras su jais aptars Pokyčių inicijavimo grupės pateiktą išvadą, kuri buvo jau anksčiau pristatyta bendruomenei, taip pat kalbėsis apie bendradarbiavimą, taikytinas priemones ir tolimesnį veikimą pokyčių link“, – BNS teigė ministro atstovė Aistė Šuksta.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad Galimybių paso neturintys asmenys nuo rugsėjo 13 d. negalės lankytis maitinimo įstaigose. Tiesa, tai reikš daugiau laisvių maitinimo įstaigoms – jos dirbti galės be kitų iki tol reikalingų ribojimų. Vis dėlto dalis verslininkų piktinasi bei nesupranta, kodėl Galimybių pasas bus reikalingas ir lauko kavinėse. Trečiadienį Vyriausybė iš dalies pritarė tam tikriems ribojimams, kurie galiotų Galimybių paso neturintiems asmenims.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad kitą savaitę tyrimai galimybių pasui gauti turėtų tapti mokami. A. Dulkio teigimu, tai bus padaryta, kai Vyriausybė priims naujus ribojimus ir dalis paslaugų bus teikiama tik su galimybių pasu. „Galimybių pasui tiks tik PGR tyrimas, jis galios 48 valandas, o mobiliuosiuose punktuose nebus galimybės jo atlikti.

Žinomas šalies režisierius Tadas Vidmantas visai neseniai socialiniame tinkle viešai prabilo apie esančią situaciją šalyje dėl kino salių. Vyras rašė, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įeisi į istoriją, kaip žmogus nužudęs kiną. Tiesa, režisierius pranešė, jog galimai filmas „Naktinė Žvejyba“ bus paskutinis filmas, kurį jis sukūrė. Apie tai jis pranešė feisbuke. „Arūnas Dulkys įeis į istoriją, kaip žmogus nužudęs kiną.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, jog šią savaitę įsigalios tvarka, kaip dalis žmonių bus skiepijama antrą kartą – trečia skiepo doze. Anot jo, tam jau paruošti teisės aktai. „Šią savaitę įsigalios trečios skiepo dozės skyrimas žmonėms su įvairiomis diagnozėmis, atsiras galimybė kai kurias vakcinas pasikeisti, miksuoti jas“, – Žinių radijui sakė ministras.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dėlioja planus, kaip paskatinti daugiau gyventojų skiepytis nuo koronaviruso, nes pandemija vėl veržiasi. Beveik visi šiuo metu aptariami siūlymai yra susiję su situacijos bloginimu skiepytis nesutinkantiems gyventojams, kurie taip apsisprendžia ne patarti gydytojo, o dėl nenoro ar baimės.

Vyriausybei nusprendus, kada būtų grįžtama prie tam tikrų ribojimų dėl COVID-19 situacijos prastėjimo, sveikatos priežiūros specialistai vardija priemones, kurios būtų efektyvios. Specialistų akimis, šiuo metu pati svarbiausia ir efektyviausia kovos su koronavirusu priemonė yra vakcina. Todėl, pasak kai kurių ekspertų, tų asmenų, kurie piktybiškai nesutinka skiepytis, gyvenimas galėtų būti apribotas.

Lietuva dovanoja „AstraZeneca“ vakcinų nuo COVID-19 Ukrainai, Moldovai, Armėnijai. Dar gegužę nusprendusi dovanoti vakcinas Rytų partnerystės valstybėms, Vyriausybė trečiadienį patvirtino, jog Ukrainai dovanojama 131 tūkst. dozių kompanijos „AstraZeneca“ pagamintų vakcinų – 31 tūkst. daugiau, nei svarstyta anksčiau. Moldovai bus dovanojamas vakcinų kiekis padidintas daugiau nei dvigubai – iki 26,5 tūkst. dozių, Armėnijai siriama 27,5 tūkst. dozių vakcinos.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė sako, kad privalomas skiepijimas nuo koronaviruso tam tikroms profesijoms turėtų būti įvestas jau dabar, nelaukiant rudens. „Kadangi kitos šalys įsivedinėja tam tikroms profesijoms, tam tikroms sritims privalomąjį skiepijimą, manau, kad tai turėtų būti padaryta ir Lietuvoje“, – BNS antradienį sakė D. Razmuvienė.

Pripažinkime, kad didžiausias problemas dabar kelia nepasiskiepiję, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Vyriausybė jau artimiausiu metu ruošia pokyčius, o ministras kreipiasi į nesiskiepijančius lietuvius ir ragina juos susimąstyti – esą sudėtingų Covid-19 atvejų gydymas valstybei atsieina ir apie 50 tūkst. eurų.  Ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Kalbėdamas apie tolesnes pandemijos valdymo priemones sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslėpė, kad rudens sesijai ruošiami ir teisės aktų pakeitimai dėl tam tikrų grupių privalomo skiepijimo. Be kita ko, ir už profilaktinius testavimus gali tekti mokėti patiems arba darbdaviui. Pranešęs apie pasikeitimus dėl Galimybių paso jau artimiausiomis dienomis ministras teigė, kad rudens sesijai Seime yra rengiami teisės aktų pakeitimai ir dėl privalomo skiepijimo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami. Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones. „Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius tvirtina, kad jei koronaviruso atvejų augimas išliks toks, koks buvo šias kelias savaites, rudenį pasitiksime su 3 tūkst. atvejų per dieną. Jo tvirtinimu, neskiepytųjų karantinas yra vienas iš geriausių sprendimų šiuo metu stabdant pandemiją, tačiau ekspertas neatmeta galimybės, kad užsipildžius ligoninėms, vėl tektų skelbti visuotinį karantiną.

Vertinant naujausius epidemiologijos rodiklius, Lietuvos žemėlapis iš žalio pamažu vis labiau spalvojasi į blogąją pusę. Ketvirtadienį fiksuojamos dar dvi „rausvos“ savivaldybės – Palanga ir Kretinga. Tokios pačios spalvos zonoje jau kurį laiką yra Klaipėda, dar dvi savivaldybės yra raudonos – Rietavas ir Šilutė. Naujausiais statistikos duomenimis, į C1 zoną (kai 14 d. naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyv. siekia 150–200, o teigiamų tyrimų per 7 d. dalis 0–4 proc.

Ir dabar priversti gyventi griežto karantino sąlygomis sunkiomis hematologinėmis ligomis sergantys ar transplantacijas patyrę pacientai nusivylę esantys palikti nuošalyje. Nesusidarius antikūnams po pirminės vakcinacijos jie su skausmu žiūri į išpilamas COVID-19 vakcinas. Nors ministerija revakcinacijos planų kol kas nedėlioja, ministras Arūnas Dulkys pažadėjo, kad daliai pacientų bus sudaryta galimybė gauti trečią skiepą.

Stebint COVID-19 atvejų augimą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėja, kad dabar daugiau dėmesio turėtų būti skiriama kitiems pandemijos rodikliams. Ministras pabrėžė, kad atvejų augimo tendencija stebima ne tik Lietuvoje.  „Nėra čia jokio pasidžiaugimo, bet pagal vidutinius skaičius vis dar esame trečiame dešimtuke, yra šalių, kur tas augimas jau yra didesnis. Norėtųsi visiems akcentuoti, kad viruso kelionė yra neišvengiama.

Ministrų kabinetas kitą savaitę ketina susėsti svarstyti, kokiomis priemonėmis stabdyti augantį sergamumą COVID-19 Lietuvoje ir kaip skatinti šalies gyventojus skiepytis. Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys neslepia, kad ketinama keisti su galimybių pasu teikiamas privilegijas. Kaip žurnalistams trečiadienį sakė A. Dulkys, pirmadienį ministrų kabinetas ketina pasitarti dėl augančio sergamumo COVID-19 Lietuvoje.

Vilniuje, Antakalnyje įsikūrusiame „Vilnius Tech Park“, vykusio Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Tarybos posėdžio diskusijos buvo skubiai nutrauktos dėl įsismarkavusios audros. Pro konferencijų salės stogą pradėjo veržtis vanduo, dėl to skubiai nutraukta diskusija, kurioje dalyvavo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Konferencijų salėje buvo išjungta elektra, žmonės paprašyti skubiai palikti patalpas, girdėjosi ir įspėjamosios sirenos.

Šeštadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad šiuo metu susiduriama su kai kurių institucijų neveikimu ir žmonių abejingumu, todėl reikia pradėti kalbėti apie pokyčius valdant pandemiją. Ministras, pradėdamas kalbą, sakė, kad nevardins 130 punktų, kurie yra svarbūs kovoje su pandemija, nes jų vis tiek niekas neprisimins, tad geriau įvardins 5 kertinius. Tai jis sakė apsilankęs Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos (TS-LKD) Tarybos posėdyje.

Po apsilankymo Palangos vakcinavimo centre ir susitikęs su meru sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė jau ruošiantis scenarijus, kaip tektų gyventi COVID-19 situacijai vėl blogėjant. Jis tikino, kad kol kas dar nėra prieita iki privalomo skiepijimo būtinybės, tačiau neatmetė galimybės, kad už testus kai kam gali tekti mokėti iš savo kišenės.  Paklaustas, kaip ketinama reaguoti į augančius COVID-19 užsikrėtimo atvejus, ministras teigė, kad strategija ruošiama.

Vyriausybė pritarė nuo liepos 26 dienos praplėsti sąrašą sričių, kuriose leidžiama dirbti tik pasitikrinus dėl COVID-19. Nuo kito pirmadienio testai bus privalomi krovinių ir keleivių vežėjams, pramogų, maitinimo įstaigų ir kitų sričių darbuotojams, kariams. Testai nebus privalomi pilnai pasiskiepijusiems ar COVID-19 persirgusiems darbuotojams.

Prezidento Gitano Nausėdos sukritikuotas dėl per vangaus gyventojų skeipijimosi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė kritiką priimantis, tačiau pridūrė, kad šį iškviesti pasiaiškinti gali tik premjerė. Reaguodamas į prezidento kritiką ir įspėjimą, kad jei per kelis mėnesius nebus paskiepyta daugiau žmonių, teks prisiimti asmeninę atsakomybę, A. Dulkys stokojo konkretumo. „Prezidentas pasakė, prezidentas, matyt, žino, ką pasakė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys kaip tarė, taip ir padarė – nuo liepos 13 d. Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika yra atleistas iš pareigų. Visgi ne visi sutinka su tokiu sprendimu. Štai Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas teigia čia kaip tik įžvelgiantis ir pavojingą tendenciją.    Jis pasakojo dar prieš šiandien paviešintą sprendimą bendravęs su A. Dulkiu ir pataręs visgi neskubėti atleisti vadovo.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys atšaukia Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorių Remigijų Mažeiką iš užimamų pareigų. Šiandien, liepos 12-oji, yra paskutinė jo darbo diena. Ministro įsakymu iki darbo dienos pabaigos R. Mažeika įpareigotas perduoti, o Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriaus pavaduotoja administravimui Aušrelė Šalkauskienė perimti ligoninės svarbiausius reikalus ir dokumentus.

Vyriausybė penktadienį per pasitarimą nusprendė pakeisti ankstesnę poziciją ir įsigyti 11 tūkst. papildomų „Moderna“ vakcinos nuo koronaviruso dozių. Pasak premjerės Ingridos Šimonytės, tai labiau „solidarumo sprendimas“, kurį Lietuva priima paraginta Europos Komisijos. Birželio 16 dieną Vyriausybė buvo nusprendusi papildomos „Moderna“ vakcinos nepirkti, įvertinusi, jog iki šiol užsakyti kiekiai revakcinacijai bus pakankami.

Liepos 6-osios minėjime prezidentūroje dalyvauti atsisakiusi ministrė pirmininkė I. Šimonytė sako taip pasielgusi, kad pabūtų su šeima. Be to premjerė priduria, kad kvietimą į renginį gavo tik praėjusios savaitės pabaigoje. Antradienį prezidentūroje vyko iškilmingas priėmimas Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos proga. Tačiau I. Šimonytė jame dalyvauti atsisakė.

Sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui paskelbus apie pradėtą Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą jį ginti stojo dalis įstaigos darbuotojų. Jų pasirašytame išplatintame rašte pabrėžiama, kad vadovas pradėjo reikšmingus pokyčius ligoninėje ir ragino ministeriją į tai atsižvelgti.

Vyriausybės sprendimu, beveik aštuonis mėnesius Lietuvoje trukęs karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną. Tačiau, pasak sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, keičiasi tik teisinis situacijos šalyje statusas, o didžioji dalis saugos priemonių išlieka. Pokalbis su ministru – TV3 žinių „Dienos komentare“. Nuo ketvirtadienio baigiasi oficialus karantinas.

Nors karantinas Lietuvoje nuo liepos 1 d. atšaukiamas, nemaža dalis ribojimų lieka. Visgi sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys įspėjo, kad blogėjant situacijai karantinas, kaip teisinis režimas, gali bet kuriuo metu grįžti. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tačiau pristatydamas naujausius sprendimus dėl pandeminių ribojimų ministras įspėjo, kad bet kuriuo metu Vyriausybė gali karantiną grąžinti, jei sergamumas sugrįžtų į nepalankius skaičius.

Šiandien priimtas sprendimas pradėti Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovo Remigijaus Mažeikos atšaukimo iš pareigų procedūrą, pirmadienį pranešė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Ši procedūra bus baigta iki liepos 1 d. Kaip buvo informuota, gegužės mėnesį sudariau komisiją dėl šio vadovo galimo darbo pareigų pažeidimo tyrimo. Išvada man buvo pateikta prieš keletą dienų. Komisija pateikė siūlymą pripažinti Remigijaus Mažeikos darbo pareigų pažeidimus.

Ministrų kabinetas nusprendė, kad po beveik aštuonių mėnesių Lietuvoje karantinas bus nutrauktas liepos 1 dieną, ketvirtadienį. Tiesa, numatoma, kad išliks dalis apribojimų, taip pat veiks ir Galimybių pasas. Panaikinus karantiną šalyje išlieka ekstremalioji situacija. Tarp ekstremaliosios situacijos valdymo priemonių bus išlaikyti ūkinės ir viešojo administravimo, paslaugų, švietimo paslaugų ir kitų veiklų ribojimai. „Pereiname iš karantino į kitą statusą.

Prezidentas Gitanas Nausėda išlieka populiariausiu politiku, neigiamai vertinančių premjerės Ingridos Šimonytės veiklą gyventojų dalis aplenkė vertinančius teigiamai, rodo dienraščio „Lietuvos rytas“ užsakymu atlikta bendrovės „Vilmorus“ apklausa.  Šeštadienį skelbiamos apklausos duomenimis, G. Nausėdą teigiamai vertina 63,1 proc. respondentų, gegužę jį teigiamai vertino 61,4 procento apklaustųjų.