artūras černiauskas

  Potencialiai įtakingiausi Lietuvoje – bankininkai ir ekonomistai. Tokios tendencijos matomos peržvelgus paskelbtą rinkos tyrimų bendrovės „Kantar TNS“ apskaičiuotą potencialios įtakos indeksą. Jis įvertina nuomonių lyderių komunikacijos poveikį apklausiant Lietuvos gyventojus, taip pat išmatuoja jų žinomumą ir palankumą jiems.

Lietuvoje minima tarptautinė darbo diena. Iškilmes, kuriose dalyvauja šimtai žmonių, sostinėje tradiciškai ruošia šalies profsąjungos, kurios šiemet valdžios reikalauja europietiškų – didesnių algų. Nors prie šventės organizavimo šiemet po pertraukos tradiciškai prisidėjo ir socialdemokratų partija, naują partiją subūrę Gedimino Kirkilo vedami socdarbiečiai liko už borto. Jie čia nebuvo kviesti.

Valandinė darbo vieta Lietuvoje daugiau nei 5 kartus pigesnė nei Danijoje. Ir nors ekspertai pabrėžia, kad po truputį Lietuva keičia savo veidą, kol kas vis dar esame treti nuo galo pagal darbdavių išlaidų darbuotojams dydį. Eurostatas skelbia, kad 2017 metais vidutinės valandinės darbo sąnaudos Europos Sąjungoje (ES) siekė 26,8 Eur. Tačiau po šiuo vidurkiu slepiasi didžiulė atskirtis tarp Vakarų ir Rytų šalių.

Seimo „tvarkiečių“ frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis siūlo nuo kitų metų atlyginimus mokėti dažniau – keturis kartus per mėnesį, tai yra kas savaitę. Tačiau Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto nariai konservatorė Monika Navickienė ir „valstietis“ Tomas Tomilinas tokį siūlymą kritikuoja. Pastarasis mano, jog didelius darbdavius galima tik paraginti tai daryti, jei to nori darbuotojai.

Lietuvos samdomų darbuotojų profesinė sąjunga ruošiasi akcijai, kuria skatins prekybos centrų savininkus savanoriškai valstybinių švenčių dienomis nedirbti ir taip suteikti laisvadienį darbuotojams. Patys prekybos tinklai teigia, kad darbuotojai nori dirbti švenčių metu.

Tapęs socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėju Vladimiras Banelis turėtų palikti Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininko pareigas, įsitikinęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos vadovas Artūras Černiauskas.

Prezidentės patarėjas sako, kad su profesinėmis sąjungomis ir darbdaviais pasirašytame nacionaliniame susitarime Vyriausybė prisiėmė vienašališkų įsipareigojimų verslui. Tuo metu verslas, Mindaugo Lingės teigimu, rimtų įsipareigojimų neprisiėmė. „Tokio susitarimo negalima vadinti nacionaliniu, tai - Trišalės tarybos susitarimas su vienašališkais Vyriausybės įsipareigojimais verslui. Matome bendrą dvasią, kad to balanso nėra išlaikoma tarp lygiaverčių šalių.

Darbo kodekso svarstymas jau pasiekė Seimą. Tačiau diskusijos tarp darbdavių ir darbuotojų nesiliauja – bus liberalesnės sąlygos ar ne, sudarys prielaidas didinti algas, ar ne? Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Valdas Sutkus Žinių radijo laidoje „Atviras pokalbis“ teigė, kad kodeksas nėra pakankamai liberalus. „Yra pasaulio banko „Doing business” metodika. Pagal darbo kodeksą palygintos šalys.

Profsąjungos mitingais ir piketas reikalauja didesnių algų. Darbuotojus atstovaujančios organizacijos skundžiasi ne tik valdžia, bet ir verslininkų godumu. Anot profsąjungų, naujasis Darbo kodeksas leis įmonėms sutaupyti, bet apie algų kėlimą niekas nekalba. Profsąjungos šį kartą protestavo ne tik šalia Vyriausybės. Smulkesnės protesto akcijos taip pat vyko šalia pagrindinių verslą vienijančių organizacijų. Protesto dalyviai kaltina verslininkus, kad šie rūpinasi tik savimi.

Lietuvos profesinės sąjungos reikalauja darbdavių didinti atlyginimus, nes naujasis Darbo kodeksas sumažins darbuotojų išlaikymo kaštus, be to, anot jų, esama kitų tam palankių ekonominių sąlygų. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas tikina, kad kai kuriuose sektoriuose algos galėtų didėti net iki 20 proc. Anot jo, sunku tikėtis, kad visoje Lietuvoje atlyginimai kils vienodai, todėl jis siūlo pasirašyti darbdavių ir darbuotojų susitarimus.

Darbdaviai kasmet 5 proc. žmonėms turi kelti atlyginimus, antraip negaus liberalaus Darbo kodekso. Tokias sąlygas verslininkams kelia valdantieji. Darbdaviai sunerimo, kad kodeksas gali būti vėl atidėtas. Profsąjungos atidėjimui pritaria teigdamos, kad derybos buvo nesąžiningos. Prie sostinės Balio Dvariono muzikos mokyklos kelininkai keičia seną tarybinį sutrupėjusį grindinį nauju. Darbdaviai tikisi, kad jau liepą toks pat likimas ištiks ir dar sovietmetį menantį tebegaliojantį Darbo kodeksą.

Paviešinti įmonių atlyginimų vidurkiai sukėlė tikrą priešpriešą tarp darbuotojų ir darbdavių. Vieni tikina, kad tai visiškai nieko nepakeitė, tačiau šalia yra ir kita nuomonė – darbuotojai aktyviai domisi skelbiamais duomenimis ir jais tikrai pasinaudos renkantis darbą. „Sodra“ yra paviešinusi ir sausio, ir vasario mėnesio atlyginimus.

Iki Seimo pavasario sesijos pradžios Trišalei tarybai beliko du oficialūs susitikai, o dauguma darbuotojams aktualių klausimų – vis nukeliami. Kai kurie jau nebeslepia, kad susitarti dėl visų klausimų nepavyks, o kiti įvardija, kas kalti dėl atidėliojimo. Pavasario sesija prasideda kovo 10 dieną. Būtent iki tada Trišalei tarybai yra nurodyta susitarti dėl diskusijas sukėlusių punktų ir prezidentės vetuotų. Tarp jų itin darbuotojams aktualus – atostogų trukmė.

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, kad Trišalėje taryboje pavyks sutarti dėl 22, o ne 20-ies darbo dienų kasmetinių atostogų. Vyriausybės vadovas pabrėžia, kad tai svarbu visuomenės gerovei bei siekiui kovoti su smurtu šeimoje. „Viena iš priežasčių - dėl to, kad darbuotojai, dirbantys žmonės galėtų pabūti daugiau su savo vaikais. Kad nereikėtų tada jiems galvoti, ar reikia savo vaikus, kuriems trūksta dėmesio, laiko, auklėti lazda, diržu ir panašiai.

Trišalė taryba, kurioje dirba profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, antradienį pradėjo iš naujo svarstyti naująjį Darbo kodeksą. Premjeras Saulius Skvernelis tikisi, jog diskusijos dėl ginčytinų kodekso straipsnių bus baigtos iki Seimo pavasario sesijos pradžios kovo 10-ąją, kad joje kodeksas būtų priimtas ir liepos 1 dieną įsigaliotų. „Aš pasakiau, kad tai yra ypatingai svarbu.

Seimas ketvirtadienį panaikino Raseinių rajono tarybos narės socialdemokratės Onos Babonienės Seimo nario mandatą. Politikė jo atsisakė argumentuodama, kad iki kadencijos pabaigos liko per mažai laiko. O.Babonienė galėjo pakliūti į Seimą vietoje spalį mirusio socialdemokrato Juro Poželos. Seimui priėmus sprendimą dėl O.Babonienės mandato, į jį pretenduoja žemiau sąraše esantis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.

Seimui trečiadienį atmetus prezidentės veto dėl naujojo Darbo kodekso, darbuotojai nebus pakankamai apsaugoti ir nukentės, o tai galėjo lemti asmeninis prezidentės ir premjero konfliktas, sako profsąjungų vadovas.

Šeštadienį prie Seimo mitinguojantys profesinių sąjungų atstovai protestų rengti daugiau nebeplanuoja, o veiksmų imtis, jei parlamentarai nuspręstų atmesti prezidentės pasiūlytas Darbo kodekso pataisas, žada prieš rinkimus. „Per šią kadenciją neplanuosime daugiau nieko imtis, kadangi šios kadencijos tai būtų gulbės giesmė. Mes imsimės veiksmų jau prieš rinkimus. Tie žmonės, kurie balsuos prieš prezidentės veto, tikrai pajaus mūsų sprendimus, mūsų rekomendacijas.

Po savaitės į rudens sesiją susirenkantį Seimą profesinės sąjungos pasitiks mitingu, kuriame ragins parlamentarus priimti Darbo kodeksą su prezidentės pataisomis. Kitą šeštadienį, rugsėjo 10-ąją, mitingas rengiamas Nepriklausomybės aikštėje prie Seimo, pranešė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK). „Siekiame, kad būtų palaikytas prezidentės veto ir priimtas naujas subalansuotas Darbo kodeksas, nepakenksiantis darbuotojams.

Vyriausybės ir profesinių sąjungų paskutinius susitarimus, kaip patobulinti prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotą naująjį Darbo kodeksą, premjeras Algirdas Butkevičius žada patvirtinti savo parašu, kuris, pasak jo, būtų garantas, kad Seimas į susitarimus atsižvelgs ir jų neiškraipys.

Lietuvos profesinės sąjungos teigiamai vertina prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti Darbo kodeksą, teigia Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. „Mes vertiname visiškai teigiam. Dar nagrinėsime, kas buvo paliesta, nes nežinome dėl darbo laiko ir suminės darbo laiko apskaitos, kas yra ganėtinai svarbus momentas.

Seimas antradienį galiausiai priėmė įvairių nuomonių sulaukusį naująjį Darbo kodeksą, kuris palies kiekvieno dirbančiojo gyvenimą. Siūlome jums susipažinti su tuo, kas konkrečiai keisis ir kaip tai paveiks dirbančiuosius. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas tv3.lt sakė, kad labiausiai jį džiugina tai, kad su naujuoju Kodeksu atsiranda daugiau darbo sutarčių rūšių ir suminė darbo laiko apskaita.

Seimas ketvirtadienį nepradės naujojo Darbo kodekso priėmimo procedūros - projekto svarstymas parlamento valdybos sprendimu išbrauktas iš plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau Kodeksą kritikuojančios profesinės sąjungos neatsisako planų ketvirtadienį surengti protesto mitingą.

Profesinės sąjungos nesutinka su kai kuriais naujojo socialinio modelio pasiūlymais, todėl ketvirtadienį ketina mitinguoti prie Seimo. Mitingo dalyviai bus kviečiami „balsuoti“ už ar prieš Seimo tuo metu svarstomus Darbo kodekso pakeitimus. „Mes rengiame interaktyvią akciją prie Seimo.

Seimui svarstymo stadijoje pritarus nenustatytos apimties darbo sutarčiai, numatančiai asmens įdarbinimą mažiausiai 8 val. per mėnesį, profsąjungos linguoja galva, kad ateis rojus darbdaviams. Mat dirbdamas pagal tokią sutartį žmogus neturi jokių socialinių garantijų, tačiau privalės būti pasiruošęs atvykti bet kada darbdaviui prireikus.

Naujasis Darbo kodeksas, ilgai nagrinėtas, keistas ir tobulintas Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete gerokai pasikeitė nuo pirminės savo versijos, rengto mokslininkų grupės. Dalis verslininkų ir Kodekso rengėjų atvirai piktinasi, kad siūlomas Kodekso variantas tampa nepalankiu nei darbdaviui, nei darbuotojui, tačiau profsąjungų atstovai ir dalis Seimo komiteto narių tikina, kad verslininkai tiesiog nėra gerai įsiskaitę į įstatymą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui baigus svarstyti naująjį Darbo kodekso projektą, sukėlusį tiek diskusijų visuomenėje, ima ryškėti tam tikros tendencijos. Profsąjungų, parlamentarų ir verslininkų atstovai skirtingai vertina, kaip pasikeis darbuotojų ir darbdavių padėtis, tad tv3.lt siūlo jums tai įvertinti patiems. Išeitinės išmokos mažėja Trumpiau nei metus dirbantiems darbuotojams išeitinė išmoka mažėja nuo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (VDU) iki pusės mėnesio VDU.

Socialinis modelis jau kone metus kursto visuomenės, žiniasklaidos ir politikų diskusijas. Profsąjungos piktinosi siūloma blogėjančia darbuotojo padėtimi, socialinio modelio kūrėjai aiškino apie jo pažangumą, o darbdaviai džiaugėsi, kad darbuotojus bus galima lengviau priimti ir atleisti. Po naujojo Darbo kodekso narstymo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete, šis gerokai pasikeitė: džiugina profsąjungas, tačiau ne visus jo kūrėjus, o darbdaviai ne juokais sunerimo.

Ketvirtadienį Seime pristatytas daug diskusijų tarp politikų, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Seime ketvirtadienį pristatytas daug ginčų tarp valdžios, verslo ir profesinių sąjungų sukėlęs naujasis socialinis modelis. Po pristatymo už socialinio modelio projektus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė 16 parlamentarų. Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Dalis visuomenės jau kuris laikas kalba, kad yra nusivylę Lietuvoje esančiomis partijomis ir politikais. Tačiau statistiniai duomenys rodo, kad politinių partijų narių skaičius su kiekvienais metais auga, o profsąjungų narių mažėja. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, politinių partijų narių skaičius 2014 m. padidėjo 1,3 tūkst. (1,1 proc.) ir siekė 115,4 tūkst., arba 4,8 proc. visų 18 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų. Tuo tarpu profesinių sąjungų narių skaičius sumažėjo 1,1 tūkst.

85 tūkst. naujų darbo vietų, pritrauktos užsienio investicijos, 60 naujų teisių darbuotojams, įskaitant lankstesnį darbo grafiką, kūrybines atostogas ir pan., didėjantys atlyginimai – tai tik nedaugelis privalumų, kuriuos akcentuoja naujojo socialinio modelio kūrėjai ir šalininkai. „Investuotojų forumo“ atstovas, darbo teisės advokatas Rimantas Stanevičius nurodo, kad su naujuoju Darbo kodeksu į Lietuvą ateis ir stambios užsienio investicijos, kurios kels atlyginimus visame sektoriuje.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai prasitarė: dėliodami pasiūlymus, kokio amžiaus žmones Lietuvoje reikia išleisti į pensiją ir kaip pasirūpinti tais, kurie iki jos likus keliems metams gyvena iš pašalpų, nes niekas jų nepriima į darbą, jie galvojo ne apie tai, kiek mūsų šalyje žmonės gyvena, o kaip sutilpti į „Sodros“ biudžetą. Ir nesvarbu, kad pagal gyvenimo trukmę lygybės ženklo tarp ES ir Lietuvos dėti negalima.

Naujojo socialinio modelio kūrėjai tvirtina, kad teigiantys, jog anksčiau išleidus į pensiją vyresniuosius, jų vietas užims jaunimas, gyvena fantazijų pasaulyje. Tačiau nors ne visi jauni žmonės bodisi „juodo" darbo, 60-mečiai bus priversti kantriai klebenti darbo biržos duris. Negailestinga statistika Šių metų gegužės 1 dieną Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis mūsų šalyje buvo tarp daugiau kaip 155 tūkst. registruotų bedarbių (8,5 proc.

 Gaunančiųjų minimalią algą šalyje mažėja, tačiau vis dar daug darbuotojų tenkinasi tokiu užmokesčiu. Neatmetama, kad pinigų jie gauna vokeliuose ar kaip arbatpinigius. Statistikos departamentas skelbia, kad praėjusių metų spalį 300 eurų ir mažesnį bruto darbo užmokestį gavusių darbuotojų šalyje buvo 19,4 procento. Daugiau nei pusė jų dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2013 metų laikotarpiu, minimalią algą gaunančiųjų sumažėjo 1,3 procento.

 Praėjusią savaitę nemažai emocijų sukėlusiame kai kurių švietimo įstaigų darbuotojų streike Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai (LPSK) priklausančios pedagogų profesinės sąjungos – Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga (LMPS), Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) ir Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS) – prie jo neprisijungė.

Bedarbiai gali taip ir nesulaukti jiems kitais metais pažadėtų didesnių nedarbo išmokų. Kai kuriems Seimo nariams atrodo, kad tai prasilenkia su sveiku protu. Darbo birža  Stojo piestu Netekusiesiems darbo sužibo viltis, kad darbo paieškų laikotarpiu bus lengviau pragyventi. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė, kad jau nuo kitų metų sausio nedarbo išmoka galės siekti 1040 litų. Dabar didžiausia bedarbio pašalpa yra 650 litų, mažiausia – 350 litų.

Žinių radijas Maži atlyginimai yra Lietuvos problema ne vienerius metus, profsąjungų lyderis Artūras Černiauskas šios problemos šaknis labai aiškiai įvardino „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“. „Viena iš tokių priežasčių yra turbūt darbdavių nenoras mokėti didelio darbo užmokesčio ir būtent mokant mažą algą norima pasiekti maksimalų rezultatą.

Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis siūlo paprasčiau nutraukti terminuotas darbo sutartis su darbuotojais, kurie uždirba maždaug tūkstantį eurų iki mokesčių. Tačiau tai būtų taikoma tik tiems darbdaviams, kurie minimalią algą moka mažiau kaip dešimtadaliui darbuotojų. Tokios Darbo kodekso pataisos įregistruotos Seime.

Ketvirtadienį į mitingą prie Seimo susirinkę tūkstantis profesinių sąjungų ir pensininkų atstovų reikalavo valdžios padidinti minimalią mėnesio algą ir pensijas bei piktinosi sprendimais pirmiausia atlyginimus atkurti ir taip nemažai uždirbantiems valstybės tarnautojams bei politikams. Mitingą prie parlamento organizavo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ bei Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacija.

Gegužės 1-ąją – Tarptautinę darbo dieną – profesinių sąjungų konfederacija ir socialdemokratai sostinėje surengė mitingą prie šalies valdžios įstaigų. Susirinkę prie Seimo mitingo dalyviai su orkestru priešakyje pajudėjo Gedimino prospektu prie Vyriausybės, kur ir įvyko mitingas. Žmonės pasisakė už orų darbą, teisingą atlygį bei kvietė stabdyti emigraciją. Eisenos nuo Seimo iki Vyriausybės pradžioje buvo plakatai, tuo metu jaunos mamos keliavo stumdamos kūdikių vežimėlius.

Didžiausia valstybės bėda, dėl kurios niekaip neatsigauna ekonomika, pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos pirmininko Roberto Dargis, – nesirūpinimas  kasdieniu žmonių gyvenimu. Trys sritys, kurioms derėtų skirti daugiausia dėmesio, kad šalies ekonomika atsigautų, tai energetika, užsienio investicijų pritraukimas ir biurokratijos aparato darbas.

Lietuvai gedint poeto Justino Marcinkevičiaus, o Vyriausybei paskelbus gedulą, Vilniaus miesto savivaldybė anuliavo visus išduotus leidimus viešiesiems renginiams gedulo laikotarpiu, tarp jų ir Profesinių sąjungų konfederacijai išduotą leidimą šeštadienį rengti mitingą. Profesinės sąjungos minties mitinguoti neatsisako ir žada nesankcionuotą mitingą. „Mes su jais kalbėjome, bet jie žmonės įdomūs, nelabai nori suprasti.

„Sparčiai judam link to, kad valdžia įves mokestį už teisę protestuoti prieš savo veiksmus“, - mano Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas. Vyriausybės sprendimui įvesti kasos aparatus dengtuose turguose, kur prekiaujama maistu, besipriešinantys turgaus prekeiviai gavo leidimą mitinguoti, bet, kaip praneša žiniasklaida, su sąlyga, kad patys sutvarkys aikštę, kur ketina reikšti nepasitenkinimą.

Kalbos apie minimaliojo atlyginimo padidinimą gali tapti tikrove - Trišalės tarybos posėdyje „už“ nusiteikę balsuoti trys iš 7 darbdavių atstovų, rašo „Verslo žinios". Tokiu atveju minimalus atlyginimas gali didėti iki 1000 Lt, ar bent iki 900 Lt.

Į didžiausias nuo Nepriklausomybės atkūrimo aukštumas šoktelėjęs nedarbas didina darbdavių savivalę, ir ji kartais virsta niekuo nepridengtu diktatu. Anot „Respublikos” kalbintų kai kurių nukentėjusiųjų, toks elgesys primena baudžiavos laikus, kai ponas galėjo viską, o jo baudžiauninkas buvo šuns vietoje. Tikriausiai niekam ne naujiena įvairiausios istorijos, kaip sunkmečiu darbdaviai žemina savo darbuotojų orumą.

Nacionalinį susitarimą pasirašiusi Vyriausybė ir socialiniai partneriai džiaugiasi dėl šio dokumento, tačiau pripažįsta, kad dėl atskirų sprendimų dar laukia ilgas derybų kelias. "Nacionalinis susitarimas yra svarbus, reikalingas, ir jis apibrėžia mūsų visų atsakomybę. Dialogo procesas, kuris atvedė į šį tarpinį finišą, tikrai negali sustoti su šiais parašais. Su verslu pasirašėme papildomą protokolą dėl kalbėjimosi temų, kurios ypatingai svarbios šiuo laikotarpiu.

Šalies profesinės sąjungos mato daug trūkumų Nacionalinio susitarimo projekte, tačiau pasirašys šį dokumentą, nes "bloga taika yra geriau nei geras karas". Profsąjungos taip pat tikisi, kad pasirašytas Nacionalinis susitarimas padės kontroliuoti Vyriausybės veiksmus.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija pasirašys Vyriausybės siūlomą Nacionalinį susitarimą. Taip nutarė trečiadienį posėdžiavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) valdyba. Posėdyje, pasak LPSK pranešimo, iš principo pritarta Nacionalinio susitarimo projektui. "Procesas buvo labai sudėtingas. Tik nedidele balsų persvara pavyko priimti teigiamą sprendimą", - po dvi valandas trukusio posėdžio sakė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.