artimuosiuose rytuose

Karinis Rusijos kišimasis į konfliktus Sirijoje ir Ukraine įpareigoja JAV ir jos europiečius sąjungininkus sugrąžinti Kremlių ant žemės ir priversti jį pripažinti, kad tokios avantiūros negalima palaikyti amžinai, rašoma „Newsweek“. Rusija paprasčiausiai tam neturi nei pinigų, nei žmonių resursų, įskaitant žemas pasaulines naftos kainas ir žemą gimstamumo lygį. Ji atsidurtų dar didesnėje izoliacijoje, jeigu ir toliau palaikys B. al Assado režimą, bei separatistus Donbase.

Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, kad jo šalis nepasiduos Vokietijos ir Prancūzijos spaudimui sutikti su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kai Europos Sąjunga pristatė planus perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių tarp bloko narių.

Džiazo smuikininkas – nedažna profesija, o geri džiazo smuikininkai – apskritai retenybė. Prancūzas Dominique‘as Pifarély – vienas jų. Jis pelnė pripažinimą ne tik meistriška smuikavimo technika – pirmiausia originalia kūryba, kuri dažnai liejasi scenoje spontaniškai. Pats menininkas tvirtina kartais pagalvojantis apie tai, ką gros, tik dešimt ar dvidešimt sekundžių prieš eidamas į sceną: ypač soliniuose projektuose jis mėgsta kurti publikos akivaizdoje.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris trečiadienį paragino Europos Sąjungos nares imti „drąsių“ veiksmų, pristatydamas nuodugnų planą, kaip ketinama spręsti didžiausią Europoje pabėgėlių krizę nuo Antrojo pasaulinio karo. „Dabar ne laikas išsigąsti – dabar laikas drąsiems, ryžtingiems Europos Sąjungos veiksmams“, – pabrėžė J.-C.Junckeris, skaitydamas savo pirmąjį metinį pranešimą apie padėtį Bendrijoje.

Ekspedicinis Rusijos kariuomenės dalinys išsilaipino Sirijoje ir dalyvauja kariniame konflikte prieš „Islamo valstybę“. Latakijos miesto gynybą Sirijos karinių pajėgų pusėje užtikrina būtent rusai, teigiama net keliuose šaltiniuose iškart, praneša „novayagazeta.ru“. Dar rugpjūčio 12-ąją sukilėlių tinklapis syria.net tvirtino, kad rusų karininkai vadovauja Latakijos gynybai.

Europą krečiant precedento neturinčiai pabėgėlių krizei Suomijos premjeras Juha Sipila šeštadienį pasisiūlė apgyvendinti pabėgėlių savo namuose užmiestyje.

Mažylio Aylano, kurio kūną bangos išplovė viename Turkijos paplūdimyje, šeima turėjo ne kartą palikti savo namus Sirijoje dėl ten vykstančio konflikto, ketvirtadienį pranešė vietos žurnalistas.

JAV kariniai lėktuvai trečiadienį pirmąkart atakavo džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) taikinius Sirijoje, pakilę iš bazės Turkijoje, taip pradėdami naują svarbų etapą kampanijoje prieš tuos ekstremistus. Vienas JAV bepilotis lėktuvas praeitą savaitę įvykdė vieną kovinę misiją prieš IS taikinį Sirijoje, bet trečiadienį surengti antskrydžiai buvo pirmieji pilotuojamų JAV naikintuvų smūgiai, surengti iš strategiškai svarbioje Turkijos vietoje esančios Indžirliko bazės.

Praėjo metai nuo Rusijos paskelbto embargo. Tačiau nepaisant niūrių prognozių, Lenkijos maisto produktų gamintojai skelbia apie rekordinį pelną, rašoma dw.com. „Norite priešintis V. Putinui – valgykite obuolius ir gerkite obuolių sidrą“, – savo skaitytojams pasiūlė Grzegorzas Nawacki, ekonomikos leidinio „Puls Biznesu“ redaktorius. Taip jis sureagavo į Rusijos draudimą įvežti produktus iš ES.

 JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį karštai gynė vienu iš svarbiausių jo užsienio politikos pasiekimų turinčią tapti sutartį dėl Irano branduolinės programos, sakydamas neapsisprendusiems įstatymų leidėjams, kad diplomatijos atsisakymas veikiausiai nuvestų į karą ir nusmukdytų Jungtinių Valstijų patikimumą.

Europos Sąjungos ministrams pirmadienį nepavyko sutarti, kaip paskirstyti iš viso 40 tūkst. migrantų, daugiausia iš Sirijos ir Eritrėjos, kad Italijai ir Graikijai būtų palengvinta pabėgėlių antplūdžio našta. Ministrai sutarė, kad spalį bus pradėtas kiek daugiau nei 32 tūkst. pabėgėlių perkėlimas į kitas šalis, nors birželį vykusiame viršūnių susitikime Bendrijos lyderiai sutarė, kad per dvejus metus iš Graikijos ir Italijos į kitas ES šalis turėtų būti perkelti 40 tūkst. pabėgėlių.

Prašmatnaus Romos priemiesčio ir vieno kaimo Italijos šiaurėje gyventojai penktadienį surengė piktus protestus prieš migrantus; kaimiečiai net degino čiužinius, siekdami neleisti valdžia apgyvendinti jų kaime pabėgėlius. Valdžia Kinto kaime esančiuose tuščiuose butuose planavo apgyvendinti 101 migrantą, bet kai kurie gyventojai įsiveržė į patalpas, išnešė atvykėliams skirtas lovas, čiužinius, televizorius ir lauke sukūrė iš jų laužą.

JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį tvirtai gynė susitarimą dėl Irano branduolinės programos, sakydamas, jog tas istorinis proveržis buvo vienintelė galimybė išvengti karo su Teheranu ir ginklavimosi varžybų Artimuosiuose Rytuose. Kitą dieną po to, kai JAV ir kitos penkios galingosios šalys paskelbė susitarusios su Iranu, B.Obama sakė, kad Jungtinėms Valstijoms iškilęs „fundamentalus pasirinkimas“ – pasinaudoti galimybe taikiai išspręsti šį klausimą arba ją praleisti.

Popiežius Pranciškus ketvirtadienį pareikalavo nedelsiant baigti krikščionių „genocidą“ Artimuosiuose Rytuose ir kituose regionuose, vadindamas susidariusią padėtį „Trečiuoju pasauliniu karu“. Pontifikas, kuris niekada nevengdavo pasisakyti opiomis religinėmis ir politinėmis temomis, šiuos komentarus išsakė Bolivijoje – antrą iš trijų šalių, kurias aplankys per kelionę po savo gimtąjį Pietų Amerikos žemyną.

Galingųjų šalių užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį didins spaudimą Iranui baigti derinti istorinę sutartį dėl šiitiškos respublikos branduolinės programos, likus parai iki galutinio termino, kada tas dokumentas turėtų būti pateiktas svarstyti JAV įstatymų leidėjams. Jeigu JAV Kongresas negaus tos sutarties iki penktadienio paryčių Vienos laiku, kai Vašingtone išmuš vidurnaktį, tuomet ratifikavimo procesas pailgėtų ir tikriausiai taptų keblesnis.

Džihadistų judėjimas „Islamo valstybė“ šeštadienį prisiėmė atsakomybę dėl beveik 40 žmonių, daugiausiai britų turistų, gyvybių nusinešusios žudynės Tuniso pajūrio kurorte per didžiausią išpuolį šios šalies naujausių laikų istorijoje. Dar dešimtys žmonių buvo sužeisti, kai užpuolikas išsitraukė Kalašnikovo automatą iš paplūdimio skėčio ir pradėjo šaudyti į turistus prie penkių žvaigždučių viešbučio „Riu Imperial Marhaba“ populiariame Viduržemio pajūrio kurorte Port el Kantavyje.

Būtent tokiais žodžiais reagavo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, reaguodamas į panašias kalbas. Tačiau ką turėtų „sveikas“ žmogus galvoti apie nuolatinius karinius mokymus ir pastovias provokacijas netoli NATO sienų? Europos politikos analizės centro vadovas A. Wessas Mitchellas teigia: šiandieninė Rusija – „baudžiamojo pobūdžio uždara šalis, nusiteikusi vykdyti išorinę keršto politiką.

Pasaulyje nerimstant susirūpinimui dėl padėties Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos žengė netikėtą žingsnį. Ukrainai „kritiniu momentu“ JAV diplomatijos vadovas Johnas Kerry (Džonas Keris) gegužės 12 d. Sočyje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.

Šis renginys vyksta Alpėse, ir jame artimai bendrauja itin įtakingi žmonės – bet ketvirtadienį prasidedantis uždaras Bilderbergo grupės susitikimas laikomas daug labiau intriguojančiu negu Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimas arba Pasaulio ekonomikos forumas Davose. Bilderbergo grupės susitikimas šiemet vyks viename prabangiame Austrijos viešbutyje, kurį saugo ginkluoti policininkai ir kariniai sraigtasparniai.

Bavarijos Alpės gali atrodyti rami vieta, bet jose vyksiančio Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo, rengiamo nedalyvaujant Rusijai, darbotvarkėje daugiausiai dėmesio bus skiriama pasaulį krečiantiems neramumams, tokiems kaip konfliktas Ukrainoje, džihadistų įsigalėjimas Artimuosiuose Rytuose ir Graikijos skolų krizė.

Vokietijos kanclerė įvardijo pagrindines grėsmes, su kuriomis susiduria pasaulio bendruomenė. Jos teigimu, tai yra Rusijos aneksuotas Krymas, Islamo valstybės veikla, o taip pat infekcijų plitimas ir klimato kaita, praneša rbc.ru.

Nors žinių apie neramumus Jemene netrūksta jau ne vieną dešimtmetį, šiais metais reportažų iš šios šalies padažnėjo, suintensyvėjus kariniams veiksmams regione. Ką čia veikia Saudo Arabija, kas tokie husių kovotojai, koks tariamas Irano vaidmuo konflikte ir kaip prie visos šios tragiškos sumaišties prisideda Vakarai? Klausimų apstu, o atsakymai į juos, deja, piešia niūrią šalies ateitį.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ėmėsi rizikingo žaidimo, rizikuodamas tapti pajuokos objektu ir sulaukti itin skeptiškų vertinimų, praeitą savaitę nuskridęs į Rusiją ir pirmąkart per pastaruosius dvejus metus susitikęs su prezidentu Vladimiru Putinu.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Europa penktadienį rimtyje mini pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines, o lyderiai perspėja dėl šiuolaikinių grėsmių, tokių kaip karas Ukrainoje ir stiprėjantis islamo ekstremizmas. Europoje pergalės Antrajame pasauliniame kare metinės buvo minimos santūriai, tuo tarpu Maskva šeštadienį surengs pompastišką karinį paradą, į kurį dauguma Vakarų lyderių atsisakė vykti, tvyrant įtampai dėl krizės Ukrainoje.

JAV spec. tarnybos padarė grubią klaidą vertinant teroristinės „Al Qaeda“ organizacijos ateitį, prisipažino buvęs Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktoriaus pavaduotojas Michaelas Morellas. Dėl to Baltieji Rūmai gaudavo klaidingas teroristų veiksmų prognozes, teigiama rbc.ru.

Izraelis gali pradėti ginklų tiekimą Ukrainai. Šis žingsnis būtų vadinamas atsaku Rusijai, kuri atnaujino raketų sistemų S-300 tiekimą Iranui, rašoma „nrg.co.il“. Leidinys remiasi neįvardintais šaltiniais kariuomenėje. Pažymima, kad šis sprendimas dar nebuvo viešai svarstomas, nes Rusijos sprendimas dėl bendradarbiavimo su Iranu yra visiškai „naujas“. Šią savaitę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateikė įsaką atšaukti raketų sistemų S-300 tiekimą Iranui.

Ironiška, bet prieš diktatorišką Aleksandro Lukašenkos režimą kovojusi Baltarusijos opozicija dabar turėtų būti suinteresuota jo stabilumu. Kitaip šalis gali netekti dalies savo teritorijos ar net nepriklausomybės. Kita vertus, pasikeitusi situacija verčia ir patį Baltarusijos prezidentą ieškoti kur kas didesnės šalies gyventojų paramos valstybės nepriklausomybei ir teritoriniam vientisumui, į kurį jau pradėjo kėsintis, tiesa, kol kas tik kalbomis, neoimperinės ir nacionalistinės Rusijos jėgos.

 Šių metų vasario pradžioje, praėjus jau pusmečiui po JAV karinių veiksmų Irako ir Sirijos teritorijose, užimtose „Irako ir Levanto islamo valstybės“ grupuotės pajėgų, arba tiesiog „Islamo valstybės“ (IV), pradžios, JAV prezidentas Barackas Obama pristatė Senatui įstatymą, kurio patvirtinimas leistų išplėsti karinius veiksmus prieš IV neapibrėžiant šių veiksmų geografinės plotmės.

Jemenas, tai Arabijos pusiasalio pietvakarių valstybė, nuo praėjusių, 2014-ųjų, metų šalyje vyksta pilietinis karas tarp valdžios kariuomenės ir husių – taip vadina šalies mažumos šiitus sukilėlius, bei kitų pajėgų, jų tarpe ir teroristų. Jemenas – neturtinga dykumų valstybė (BPV vienam žmogui siekia 2,5 tūkst. dolerių), apdovanota nemažais dujų ir naftos ištekliais. Husiai – sukarinta šiitų zeiditų sektos grupuotė. Jie yra vienas iš labiausiai „nuosaikių“ šiitų islamo atšaka.

 Trumpam sugrįžkime į pokario metus. Kaip jau buvo rašyta praėjusiame laikraščio numeryje, tais metais buvo sušaudyta tūkstančiai kovojusiųjų už Lenkiją be komunistų ir sovietų diktato. Tačiau ieškant medžiagos apie nuteistuosius mirties bausme, pavyko aptikti mažai kam žinomą teismo nuosprendį, paskelbtą už nusikaltimą prieš žydus. Kraujas macams Grįžusieji iš koncentracijos stovyklų žydai, nebuvo sutinkami išskėstomis rankomis.

Internetinis leidinys „colta.ru“ publikavo žymaus Rusijos ekonomisto Sergejaus Gurijevo, šiuo metu gyvenančiu ir dirbančiu Prancūzijoje, pokalbį su žurnalistu Dmitrijumi Pašinskiu. Sergejus Gurijevas – ekonomikos mokslų daktaras, Paryžiaus ekonomikos aukštosios mokyklos profesorius. Prieš emigruodamas į Prancūziją dirbo rektoriumi Rusijos ekonomikos mokykloje.

Europos Sąjungai ir Rusijai tenka svarbiausias vaidmuo, stengiantis sustabdyti santykių degradavimą ir sugrąžinti juos į pasitikėjimo bei augimo trajektoriją, pareiškė Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas.

 Krašto apsaugos ministerijos politikos direktorius Vaidotas Urbelis teigia, jog Rusijos agresija Ukrainoje parodė, kad šalims, besiribojančioms su Rusija, gali prireikti specialių pajėgų. „Iki šiol mūsų strategija rėmėsi principu, kad visos NATO pajėgos turi būti perdislokuojamos ir gebančios kautis bet kuriame pasaulio taške.

Praėjus 70-čiai metų po Aušvico išvadavimo senstantys išgyvenusieji ir aukštus postus užimantys asmenys antradienį susirinks šioje Holokausto sinonimu tapusioje vietoje pagerbti aukų ir skelbti pavojaus dėl naujos antisemitizmo bangos.

NATO karinis komitetas ketvirtadienį pritarė tarptautinių štabų steigimui Lietuvoje ir dar penkiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, ir teiks šį pasiūlymą gynybos ministrams, BNS patvirtino Lietuvos kariuomenės vadas generolas majoras Jonas Vytautas Žukas. „Sprendimas yra teigiamas. Tie štabai bus steigiami“, - BNS telefonu iš Briuselio sakė generolas.

 Vykdant tyrimą dėl džihadistų kuopelės, kuri šią savaitę buvo išardyta Belgijoje nespėjusi įvykdyti jokių išpuolių, šeštadienį Atėnuose buvo areštuoti mažiausiai keturi žmonės, sakė šaltinis Graikijos policijoje. Graikijos policijos kovos su terorizmu padalinys aiškinosi, ar tarp tų areštuotų asmenų yra 27 metų Abdelhamidas Abaaoudas (Abdelhamidas Abaudas) – įtariamas tos kuopelės, kuri, kaip praneša žiniasklaida, galėjo planuoti atakas iš Graikijos, organizatorius.

Per visą Vladimiro Putino valdymo laikotarpį Rusija „užsidirbo“ 3,5 trilijono dolerių už naftą. Tie pinigai, kaip leidiniui „Novaja Gazeta“ rašo Julija Latynina, kažkur dingo. Rusijos realios aukso atsargos sudaro beveik 200 mlrd. dolerių, iš jų – 25 mlrd. (tai yra daugiau nei 10 proc.) šalies Centrinis bankas išleido per paskutines dvi 2014-ųjų savaites tam, kad tos valstybinės įmonės, kurios pateko į Vakarų sankcijų sąrašus, galėtų pigiau nusipirkti valiutos ir išsimokėti skolas.

Apie 100 tūkst. žmonių dalyvavo eitynėse daugelyje pasaulio miestų, demonstruodami solidarumą su Prancūzija, – aktyvistai Europoje ir Artimuosiuose Rytuose skandavo šūkį „Je suis Charlie“ („Aš esu „Charlie“) ir laikė iškėlę rašiklius.

 Trimačio spausdinimo technologijos sukels revoliuciją karyboje ir užsienio politikoje, sako ekspertai – ne vien atverdami kelią neįtikėtinoms inžinerijos naujovėms, bet ir iš esmės pakeisdami gynybos pramonę arba netgi visą pasaulio ekonomiką. Daugeliui 3D spausdintuvai vis dar atrodo kaip brangūs žaisliukai, naudojami spausdinti bevertėms plastikinėms figūrėlėms, tačiau vargu ar pritaikomi kam nors kitam.

Irako vyriausybės ketvirtadienį paskelbta statistika rodo, kad 2014-aisiais smurtas šalyje pareikalavo per 15 tūkst. civilių ir saugumo pajėgų narių gyvybių, todėl tie metai yra vieni iš kruviniausių nuo JAV vadovaujamos invazijos, kuri prasidėjo 2003-iaisiais. Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ir Gynybos ministerijų surinkti duomenys rodo, kad Irake praeitais metais žuvo 15 538 žmonės – daugiausiai nuo sunitų ir šiitų priešpriešos kulminacijos 2007 metais, kai žuvo 17 956 žmonės.

Popiežius Pranciškus savo metiniame Kalėdų kreipimesi „Urbi et Orbi“ („Miestui ir pasauliui“) pasmerkė šiais metais vykusį „brutalų“ religinį persekiojimą Artimuosiuose Rytuose ir paragino siekti taikos Nigerijoje, Ukrainoje bei kituose neramiuose pasaulio rajonuose.

„Pesimistinis 2015-ųjų pasaulio gidas“, – tokiu pavadinimu artėjančių metų prognozes pristato informacinė agentūra „Bloomberg“. Remdamasi politikos, karybos ir ekonomikos ekspertų nuomonėmis, agentūra įvardijo vietas pasauyje, kurios gali tapti „karštaisiais taškais“. Jų tarpe – Baltijos šalys, Azovo jūros pakrantė Ukrainoje ir Arktis – tiesiogiai susijusios su Rusija, tačiau nė viena jų neatsidūrė pavojingiausiose vietose.

Irane gimęs Manas Haronas Monisas, pirmadienį surengęs tragišką įkaitų dramą vienoje Sidnėjaus kavinėje, prieš metus buvo paleistas už užstatą, kai buvo apkaltintas prisidėjęs prie savo žmonos nužudymo, o anksčiau taip pat buvo kaltintas lytiniais nusikaltimais. Pareigūnai antradienį pripažino, kad 50-metis vyras, pasiskelbęs šeichu, „prasprūdo per plyšius“, nors jam buvo kelti rimti kaltinimai, o keistas M.H.Moniso elgesys turėjo sukelti susirūpinimą.

 „Irako ir Levanto islamo valstybės“ (ILIV) grupuotės vykdomi miestų ir gyvenviečių užgrobimai centriniame Irake bei Sirijoje ir toliau pribloškia savo brutalumu. Žudomi tiek religinių mažumų atstovai, tiek ILIV besipriešinantys miestų gyventojai, tiek humanitarinę pagalbą regionui teikiantys tarptautinių organizacijų darbuotojai. ILIV iškilimas taip pat prisidėjo ir prie jau ir iki tol buvusios tragiškos humanitarinės krizės regione bei prie vienos didžiausių šių laikų pabėgėlių krizės.

„Brent“ nafta atpigo nuo 115 dolerių už barelį šių metų birželį iki 71 dolerio gruodį, o tai reiškia, kad kritimas siekia jau 34 proc. Ekspertų teigimu, tai dar ne pabaiga, kiek dar kris naftos kaina, kol pasieks dugną, – galima tik nuspėti. Tačiau, anot „Bespoke Investment Group“ pateiktų duomenų, per pastaruosius penkerius metus naftos rinka nuosmukį patiria jau ketvirtą kartą. Nuo 2000-ųjų „meškos miego“ ciklų buvo jau keturiolika. Tačiau kiekvieną sykį naftos kaina sėkmingai atsigaudavo.

Prancūzijos įstatymų leidėjai antradienį balsavo už Palestinos pripažinimą valstybe, panašiai kaip anksčiau pasielgta Didžiojoje Britanijoje bei Ispanijoje; tuo atspindimas vis didėjantis Europos nusivylimas įstrigusiu taikos Artimuosiuose Rytuose procesu.

Pirmieji NATO greitojo reagavimo pajėgų, suformuotų reaguojant į Rusijos intervenciją į Ukrainą, kariai turėtų būti paruošti jau kitų metų pradžioje, pirmadienį pranešė pareigūnai. Rugsėjį mėnesį vykusiame viršūnių susitikime NATO lyderiai susitarė, kad 28 narių Aljansui reikia naujų „ieties smaigalio“ (greitojo reagavimo) pajėgų, kurios, iškilus grėsmei, galėtų būti dislokuotos reikiamoje vietoje per kelias dienas. Šios pajėgos, kurias turėtų sudaryti maždaug 4 tūkst.

 Europos Sąjunga (ES) turi tęsti spaudimą Rusijai dėl karo Rytų Ukrainoje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. Tai Linas Linkevičius sakė pirmadienį atvykęs į ES užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje, kur tariamasi, ar skelbti papildomas sankcijas grupei asmenų dėl karo Rytų Ukrainoje. Pasak Lietuvos ministro, situacija po vadinamųjų rinkimų separatistų kontroliuojamoje teritorijoje Rytų Ukrainoje tik pablogėjo, o Rusija toliau laiko savo pajėgas Ukrainos teritorijoje.