artimuosiuose rytuose

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį vyksta į Rusiją, kur pirmąkart susitiks su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu nuo tada, kai abu autoritariniai lyderiai pradėjo taisyti santykius, smarkiai pašlijusius Ankarai numušus Rusijos karo lėktuvą. R.T.Erdogano vizitas V.Putino gimtajame mieste Sankt Peterburge taip pat yra jo pirmoji kelionė į užsienį po praeitą mėnesį surengto nesėkmingo mėginimo jį nuversti.

Per kruviną išpuolį vienoje bažnyčioje netoli Prancūzijos šiaurinio Ruano miesto, kurio metu buvo bandoma paimti įkaitų, žuvo kunigas ir buvo nukauti abu užpuolikai, pranešė policijos šaltinis. Įsiveržę į bažnyčią Prancūzijos šiauriniame miestelyje Sent Etjen diu Ruvrė peiliais ginkluoti vyrai nužudė kunigą perrėžę jam gerklę. Kaimyninio Ruano miesto arkivyskupas Dominique'as Lebrunas nurodė, kad užpuolikų auka tapo 84 metų dvasininkas Jacques'as Hamelis.

Turkija pirmadienį pradėjo didelio masto pastangas pagerinti savo diplomatinį įvaizdį, pasiūliusi susitaikyti su Rusija, taip pat girdama susitarimą atkurti ryšius su Izraeliu, Ankarai stengiantis padidinti savo įtaką regione. Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą.

Ortodoksų Bažnyčių lyderiai iš viso pasaulio savo istorinį susitikimą Graikijos Kretos saloje sekmadienį užbaigė raginimu apsaugoti religines mažumas karo draskomuose Artimuosiuose Rytuose ir perspėjimu dėl sparčios mokslo pažangos „moralinių dilemų“. „Ortodoksų Bažnyčia yra ypač susirūpinusi dėl situacijos, kurioje atsidūrė krikščionys ir kitos persekiojamos etninės ir religinės mažumos Artimuosiuose Rytuose“, – sakoma Bažnyčių lyderių aplinkraštyje.

Mirtį teroristams nešantys JAV bepiločiai lėktuvai („dronai“) nukovė dar vieną talibų lyderį – šįkart žuvo „Talibano“ vadas Achtaras Mansur, o tuo pat metu JAV centrinės vadavietės vadas Josephas Votelis slapta lankėsi Sirijoje, kur derino numatomo Rakos, nuo 2014-ųjų pradžios vadinamos džihadistų sostine, puolimo detales. Nukautas „Talibano“ vadas Aukštas pareigas užimantis „Talibano“ vadeiva patvirtino, kad JAV dronas nukovė Achtarą Mansurą – vieną ieškomiausių talibų karo vadų.

Peterburge gimęs Maksimas Freidzonas iškėlė ieškinius „Gazpromui“, „Lukoilui“ ir kitoms rusų kompanijoms bei jų vadybininkams: „Gazpromo“ direktorių tarybos pirmininkui Aleksejui Mileriui, „Gazprom-neft“ generaliniam direktoriui Aleksandrui Djukovui, kompanijos „Lukoil-bunker“ direktoriui Ali Beglovui ir kompanijos „Horizont International Trading“ direktoriui Gremui Smitui.

Šį savaitgalį tarptautinės bendrijos dėmesys nukryps į Austriją, kuri gali tapti pirmąja Europos Sąjungos šalimi, prezidentu išrinksiančia kraštutinių dešiniųjų politiką, Senajame žemyne augant populistinių partijų įtakai. Įtampa dėl pabėgėlių krizės ir augančio nedarbo smarkiai supriešino šalies visuomenę ir paskatino nepatenkintus rinkėjus nusigręžti nuo tradicinių politinių jėgų ir palaikyti radikalias populistines partijas.

Mįslingas oro bendrovės „EgyptAir“ dingimas ketvirtadienį paryčiais pakeliui iš Paryžiaus į Kairą gali būti aiškinamas įvairiai, bet ekspertai sako, kad labiausiai tikėtina priežastis yra teroro ataka. Tiek Prancūzija, tiek Egiptas pastaraisiais mėnesiais buvo svarbūs islamo ekstremistų taikiniai.

Didžiausia pasaulyje „juodojo aukso“ tiekėja Saudo Arabija planuoja 2016 metais ženkliai padidinti gavybą ir sustiprinti pozicija tarptautinėje naftos rinkoje, pareiškė valstybinės „Saudi Arabian Oil Co.“ („Saudi Aramco“) vadovas Aminas Nasseras. Tuo pat metu Rusija paskelbė, kad naftos eksportuotojų kartelis OPEC nebeteko savo galios. Pasak jo, naftos gavyba vien tik iš „Shaybah“ telkinio artimiausiomis savaitėmis bus padidinta trečdaliu iki 1 mln. barelių per parą.

Praėjus penkeriems metams po džihadistų judėjimo „al Qaeda“ vadovo Osamos bin Ladeno nužudymo, jo įkurtas tinklas toli gražu nėra išardytas, nors ir patyrė virtinę skaudžių pralaimėjimų. „Al Qaeda“, nors ir nustelbta pasaulinės džihadistų galiūnės „Islamo valstybės“ (IS), tebėra stipri ir išlieka pavojinga grėsme, sako eksprtai.

JAV respublikonų prezidento rinkimų kampanijos favoritas Donaldas Trumpas trečiadienį pažadėjo iš esmės pertvarkyti šalies užsienio politiką, kuri būtų grindžiama principu „pirmiausia Amerika“, o sąjungininkai būtų spaudžiami sąžininga galimi prisidėti prie bendrų pastangų.

Tuo metu, kai Prancūzija, skaldydama diplomatinių santykių ledus, kviečiasi Vladimirą Putiną į Paryžių, naujoji Rusija kaip niekad primena dvigalvį erelį: iš vienos pusės, apverktina situacija socialinėje ir ekonominėje sferose, iš kitos – sukrečiantis strateginis ir diplomatinis atgimimas, rašoma „Le Figaro“. V. Putinas savo valdžią statė ant trijų stulpų: ant kylančio valstybės autoriteto, pasaulio tvarkos, susiformavusios po šaltojo karo, peržiūros ir ekonomikos pakilimo, rašoma leidinyje.

Buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright interviu austrų laikraščiui „Die Presse“ pasakoja apie Rusijos grįžimą į politinę areną, ES susiskaldymą ir pasaulinės bendrijos silpnumą migracijos krizės fone. Pirmoji tokias aukštas pareigas JAV užėmusi moteris, kurios tikrasis vardas yra Marie Jana Korbelová, yra Antrojo pasaulinio karo metais į JAV emigravusio Čekoslovakijos diplomato duktė, tikriausiai, todėl ji turi tokią kategorišką poziciją pabėgėlių klausimais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengė kasmetinį tiesioginių klausimų ir atsakymų šou, jau per pirmąją valandą buvo užduoti klausimai nuo kelių būklės Omske iki geopolitinės situacijos ir Rusijos vaidmens pasaulyje. Kaip ir kasmet, daugeliui didžiausią susirūpinimą kelia didėjančios komunalinių paslaugų kainos ir Rusijos kelių būklė. Daugelis taip pat nerimavo dėl didėjančių kainų ir laiku neišmokamų atlyginimų.

Pirmą kartą per Jungtinių Tautų 70-ies metų istoriją kandidatai į šios tarpvalstybinės organizacijos generalinio sekretoriaus postą per šią savaitę prasidedančius klausymus sieks įtikinti pasaulio vyriausybes savo tinkamumu užimti šias aukštas pareigas.

Pasaulyje auganti įtampa praėjusiais metais paskatino išlaidų gynybai augimą, kuris buvo užfiksuotas pirmą kartą per ketverius metus, rodo Stokholmo tarptautinės taikos tyrimo instituto (SIPRI) ataskaita. Per visus praėjusius metus pasaulinės išlaidos gynybai sudarė 1,67 trln. JAV dolerio, o tai yra 1 proc. daugiau nei 2014 metais. Labiausiai šios išlaidos augo Rytų Europoje, Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose. O išlaidų gynybai mažėjimas Vakaruose sulėtėjo.

Buvusi Izraelio ministrė pirmininkė Golda Meir yra pasakiusi, kad Izraelis neturi draugų – „visas pasaulis prieš mus“, tačiau tai tik skambūs žodžiai. Izraelis visada rėmėsi JAV palaikymu, tačiau prezidentaujant Barackui Obamai santykiai smarkiai atvėso. Jeruzalės politikai ėmėsi aktyviai ieškoti, iš ko dar galėtų sulaukti paramos. Su B. Obama susitarti nepavyksta Su Izraelio strategine partnere JAV santykiai visada buvo geri, nors ir banguoti.

Kai kurie Europos politikai kaltina Rusiją pridėjus ranką prie migrantų krizės aštrėjimo, „Bloomberg“ rašo apžvalgininkas Joshas Roginas. Anot jo, net prieš tragiškus įvykius Briuselyje, Europoje vyravo prieš musulmonus ir pabėgėlius nukreiptos nuotaikos. Dauguma migrantų pabėgo nuo skurdo Artimuosiuose Rytuose ir ieškojo geresnio gyvenimo Vakarų šalyse. Tačiau, pasak Europos pareigūnų, daugelis migrantų net nepasiekia išsvajotosios Vakarų Europos, o savo migranto kelią baigia Rusijoje.

Europos Sąjungos migracijos reikalų komisaras Dimitris Avramopulas penktadienį perspėjo, kad nesugebėjimas pasiekti pažangos derybose su Turkija per kovą vyksiantį viršūnių susitikimą dėl pastangų apriboti migrantų antplūdį Bendrijai reikštų „katastrofą“. „Jeigu nebus pozicijų suartėjimo ir susitarimo (per viršūnių susitikimą) kovo 7-ąją, patirsime katastrofą“, – D.Avramopulas sakė per spaudos konferenciją Delfų mieste vidurio Graikijoje.

Sirijos teritorija tapo konfliktų vieta, kurioje kovoja šešios valstybės, tačiau aukos – tik vietos gyventojų sąskaita, rašo „Le Point“. Sirijos konfliktas šiuo metu išgyvena lūžio momentą. Karas tampa tik didžiųjų ar regiono valstybių tarpusavio nesantaikos išraiška ir pretekstu. Visi suvedinėja sąskaitas kovojančiais tarpusavyje sirais. Šis karas, anot JT ataskaitų, jau nusinešė 250 tūkst. žmonių gyvybių, rašoma leidinyje.

Belgijos policija antradienį Briuselyje areštavo 10 asmenų, kurie, kaip įtariama, priklauso tinklui, verbuojančiam žmones kovoti „Islamo valstybės“ (IS) gretose Sirijoje, paskelbė prokurorai. Tie 10 asmenų buvo areštuoti per reidus Molenbeke ir kituose Belgijos sostinės rajonuose, bet ši byla nėra susijusi su lapkričio mėnesio kruvinais išpuoliais Paryžiuje, sakoma federalinės prokuratūros pareiškime. Keli atakų Paryžiuje vykdytojai buvo atvykę iš Molenbeko.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo dienos proga už nuopelnus Lietuvai apdovanojo 35 asmenis, tarp jų – buvęs Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. Jam skirtas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Prezidentės dekrete nurodoma, kad Sh.Peresas įvertintas kaip taikos Artimuosiuose Rytuose skleidėjas bei aktyvus Lietuvos ir Izraelio partnerystės puoselėtojas. Antradienį valstybės apdovanojimų teikimo ceremonijoje Sh.Peresas nedalyvavo, jam ordinas bus įteiktas vėliau.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus suderino tekstą deklaracijos, kurią jie pasirašys istoriniame vasario 12 dienos susitikime Havanoje. „Deklaracijos tekstą abi šalys derino vakar iki vėlaus vakaro. Buvo padaryti paskutiniai pataisymai.

Pasaulio lyderiai ketvirtadienį pažadėjo skirti daugiau negu 10 mlrd. JAV dolerių, kad padėtų finansuoti mokyklas, prieglaudas ir darbo vietų kūrimą Sirijos pilietinio karo pabėgėliams, o Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas sakė, kad šie pinigai „gelbės gyvybes, įkvėps vilties ir sukurs žmonėms ateities perspektyvas“. Tačiau Londone vykusios donorų konferencijos dalyviai pripažino, kad galimybės artimiausiu laiku užbaigti jau beveik penkerius metus besitęsiantį konfliktą yra menkos...

Lyderiai ir diplomatai iš 70 valstybių ketvirtadienį susitiks Londone ir pažadės skirti milijardus dolerių, kad padėtų milijonams sirų, priverstų pasitraukti į užsienį arba kitus savo šalies regionus dėl pilietinio karo, ir tuo pačiu apribotų chaotišką pabėgėlių antplūdį Europoje. Vienos dienos susitikime, kuris vyks griežto saugumo sąlygomis netoli Britanijos parlamento pastato, planuojama surinkti lėšų ir susitarti dėl planuojamų ekonomikos bei švietimo projektų, turinčių padėti 4,6 mln.

Sausio 2 d. Rijade įvykdyta šiitų dvasininko šeicho Nimro al Nimro egzekucija išprovokavo nepasitenkinimo ir demonstracijų bangą šiitų teritorijose Artimuosiuose Rytuose ir pablogino ir taip įtemptus Saudo Arabijos ir Irano santykius. Pažymėtina, jog tą pačią dieną mirties bausmė buvo įvykdyta dar 46 žmonėms, iš jų 43 turėjo sąsajų su „Al Qaeda“. Interviu portalui al-monitor.

Vokietija ketvirtadienį paskelbė sugriežtinsianti prieglobsčio suteikimo politiką, o Suomija ir Švedija nurodė planuojančios deportuoti dešimtis tūkstančių atvykėlių, mėgindamos suvaldyti migrantų krizę. Vicekancleris Sigmaras Gabrielis paskelbė, kad Vokietija įtrauks Alžyrą, Maroką ir Tunisą į „saugių kilmės šalių“ sąrašą, todėl tų šalių piliečiams bus labai mažai galimybių gauti prieglobstį.

2015-aisiais visą Europą dėl migrantų antplūdžio paskatinęs aktyviai domėtis konfliktas Sirijoje šįmet, rodos, pasiekė savo apogėjų. Praėjusių metų pabaigoje į konfliktą įsitraukė Rusija ir jos padrikas daugiausiai nuosaikiųjų sukilėlių bombardavimas, Europą užplūdo karo pabėgėliai ir migrantai. Jau šiais metais Saudo Arabija ir Iranas sukryžiavo kol kas diplomatinius kardus, o JAV žada pradėti nors ir simbolinę, tačiau jau antžeminę operaciją.

„Saudo Arabijos ir Irano santykių krizė dar labiau destabilizuoja ir taip chaose bei kraujyje paskendusį Artimųjų Rytų regioną. Galima sakyti, kad šių dviejų šalių konfliktas priartėjo prie tiesioginio karo kilimo grėsmės, nes trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Jemene ir Sirijoje, abi valstybės jau kariauja bei remia skirtingas puses“, – dėmesį į esamą situaciją Artimuosiuose Rytuose atkreipia politologas Mindaugas Puidokas, pažymėdamas, kad tokie patys veiksmai vyko ir per konfliktus Irake, Libane...

Saudo Arabija turi vieną iš geriausiai finansuojamų karinių pajėgų Artimuosiuose Rytuose. Karalystė išleidžia 25 proc. biudžeto savo kariuomenei, o tai yra maždaug 80 mlrd. JAV dolerių. Beveik dvigubai daugiau už tai, ką jie išleidžia sveikatos ir socialinės apsaugos plėtrai. Saudo Arabijos kariuomenė neseniai įsitraukė į Jemeno karą ir suvienyti jėgas su Turkija Sirijoje prieš prezidentą Basharą Assadą. Kaip atrodo Saudo Arabijos karinės pajėgos? Saudo Arabija yra stipri ore.

Pasaulis pradeda Naujųjų metų sutikimo renginius, bet džiaugsmingą nuotaiką temdo džihadistų atakų baimė – Briuselis buvo priverstas atšaukti linksmybes, o daugelyje kitų miestų stiprinamos saugumo priemonės. Pirmasis tradiciškai Naujųjų sutikimo šventę didžiausiu kada nors surengtu fejerverkų šou vidurnaktį pradėjo didžiausias Australijos miestas Sidnėjus. Organizatoriai nurodė, kad pasižiūrėti fejerverkų virš Uosto tilto ir Operos rūmų turėjo susirinkti daugiau negu milijonas žmonių.

Rusija nesistengia atkurti Sovietų Sąjungos, prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė sekmadienį parodytame dokumentiniame filme, bet pagrindinė problema – kad „niekas nenori mumis tikėti“. Nuo Ukrainos krizės pradžios, kai prorusiškas lyderis Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas proeuropietiškai nusiteikusių demonstrantų, Maskva apkaltino Vakarų šalis naudojant „sulaikymo politiką“, primenančią Šaltojo karo laikus.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

JAV prezidentas Barackas Obama pirmadienį dar kartą pareiškė esantis pasiryžęs sunaikinti džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“ (IS), žadėdamas likviduoti tos grupuotės lyderius ir atkovoti jos kontroliuojamas teritorijas Artimuosiuose Rytuose. Kalbėdamas pastebimai griežtesniu tonu, B.Obama sakė, kad Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai kovoja su „Islamo valstybės“ ekstremistais Irake ir Sirijoje, bet pripažino, kad pažanga turėtų būti spartesnė.

Kol nafta vėl gerokai pabrangs, gali praeiti net ketvirtis amžiaus. Ekspertų manymu, jei taip nutiktų, išsipildytų prasčiausias mūsų planetai scenarijus. Pasak jų, pigi nafta stabdo naujų energijos gavybos technologijų raidą. Skatina tinginiauti „Jei tik Artimuosiuose Rytuose nekils karas, į kurį būtų įtrauktos naftą eksportuojančios šalys, pasaulio ekonomika ir toliau galės naudotis atpigusios naftos teikiamais pranašumais.

Vladimiras Putinas turi planą dėl Sirijos. Mes – ne. Taigi, turėtume jam padėti arba pasitraukti iš kelio. Trumpai tariant, tokia yra besiklostanti daugelio Vakarų užsienio politikos mąstytojų pozicija. Aiškiausiai ją išdėstė mano draugė Rachel Polonsky (Reičel Polonski) straipsnyje, kurį neseniai paskelbė Britanijos žurnalas „Prospect“. Neabejotinai teisinga, kad Vakarų šalių politika pakrikusi.

Izraelis – dar viena egzotiška kryptis, kuri iš Baltijos šalių pasiekiama gana lengvai. Raudonoji, Negyvoji, Viduržemio jūros, aukštas pragyvenimo lygis ir daug turistinių pramogų. Ši šalis turi ir daug savitumo, kurio nepamatysite niekur kitur. Štai 7 patarimai turiningoms atostogoms Pažadėtoje žemėje. Informacija parengė viešbučių rezervavimo sistemos „Travel On Spot“ specialistai. Daugiau apie keliones sužinokite čia. 1. Pasimėgaukite Negyvąja jūra Negyvoji jūra – tikras Izraelio simbolis.

 Vokietijos kanclerė Angela Merkel perspėjo, kad gali atsinaujinti ginkluoti konfliktai Balkanų šalyse, per kurias migrantai mėgina pasiekti turtingesnes Europos valstybes, jeigu Vokietija uždarytų savo sieną su Austriją, sakoma antradienį paskelbtuose komentaruose.

Per chaotiškus debatus šį trečiadienį respublikonų partijos kandidatai į prezidento postą apsikeitė nerišliomis frazėmis ir „liberalios“ žiniasklaidos kritika. O Hillary Clinton tuo metu turbūt jau svarstė, ką kviestis į savo komandą Baltuosiuose rūmuose. Tiems, kurie pažįsta Hillary, tai neatrodytų keista: ji visuomet nepriekaištingai pasiruošia visoms užduotims, pasitiki savimi ir mėgsta valdžią.

Beveik 80 proc. Rusijos aviacijos bombarduojamos teritorijos buvo tuose rajonuose, kurie nėra kontroliuojami „Islamo valstybės“ (ISIS). Tokią išvadą pateikė „Reuters“ analitikai, pažymėję, kad šie rezultatai paneigia Rusijos gynybos ministerijos tikinimus, jog Maskva tariamai bombarduoja išskirtinai ISIS smogikų teritorijas. Anot tyrimo, dauguma smūgių yra nukreipta į teritorijas, kurias kontroliuoja grupuotės, kovojančios prieš Sirijos prezidentą Basharą al Assadą.

Rusijoje baigiasi pinigai, o šalies prezidentas Vladimiras Putinas tuština rezervus tam, kad užkamšytų biudžeto skyles ir išsimokėtų už karą Sirijoje, rašo britų leidinys „Daily Telegraph“. Trys pagrindinės reitingavimo agentūros jau pateikė oficialius perspėjimus dėl Rusijos ekonomikos būklės, pareiškusios, kad valstybės galimybės gauti lėšų biudžetui tirpsta. Naftos kainų pakilimo vilties nėra ir nebus, kol Saudo Arabija tęs rinkos tvindymą savo žaliava.

Konservatyvių pažiūrų Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pareiškė, kad jo vyriausybė turėtų imtis priemonių šalies piliečiams apsaugoti, jeigu būtų nuspręsta priimti migrantų, kurie gali atnešti „tikėtinų epidemijų“. Šie pareiškimai bus potencialiai nepatogūs buvusiam Lenkijos premjerui Donaldui Tuskui, kuris dabar yra Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir kritikavo didėjantį Europos Sąjungos šalių nusiteikimą įrengti naujas užtvaras, siekiant atgrasyti pabėgėlius iš Sirijos ir kitur...

Praėjus dviem savaitėms nuo Rusijos aviacijos bombardavimų Sirijoje pradžios kai kurie apžvalgininkai sako, kad reikia skubiai iš naujo apsvarstyti JAV vadovaujamą misiją toje šalyje, kuri apsiriboja bepiločių orlaivių ir naikintuvų smūgiais prieš džihadistų judėjimą „Islamo valstybė“. Pentagonas tvirtina, kad Maskvos vykdoma bombardavimo kampanija, padedanti Sirijos prezidentui Basharui al Assadui, nepakeis JAV vadovaujamos koalicijos karinės misijos pobūdžio.

NATO šeštadienį pradeda didžiausias nuo 2002-ųjų metų karines pratybas, kuriose savo gebėjimus rodys 36 tūkst. karių Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje, stiprinant jų parengtį krizės Ukrainoje akivaizdoje. Šeštadienį prasidedančios pratybos „Trident Juncture“ vyks iki lapkričio 6 dienos; jose dalyvaus personalas iš daugiau kaip 30 šalių, pranešta iš NATO jungtinių pajėgų vadavietės Briunsiume Olandijoje.

Ar gali už masinio musulmonų imigrantų srauto stovėti Rusija? Tebuvo paprastas sutapimas tai, kad, kada Europos Sąjungą užgriuvo galingas žmonių cunamis, Maskva ištiesė Vakarams pagalbos ranką, žadėdami susidoroti su „Islamo valstybe“? Jeigu mes prisimintume dviejų savaičių senumo įvykius, mes pamatytume, kad gigantiška imigrantų banga prie ES sienų atsidūrė staiga, lyg kažkas būtų atidaręs lagerių Artimuosiuose Rytuose ir Turkijoje vartus, „wPolityce“ rašo Sławomiras Sieradzki.

Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pirmadienį Maskvoje susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, Izraeliui nerimaujant dėl Rusijos karinių pajėgų telkimo Sirijoje. B.Netanyahu lydėjo jo kariuomenės ir žvalgybos vadai – gana neįprasta palyda užsienio kelionėje, kurioje Izraelis turėtų pagrindinį dėmesį skirti Rusijos veiksmams karo draskomoje šalyje.

Sirijos pakrantėje įsikūrusiame Rusijos kariniame jūrų uoste Tartuse jau dabar yra 1700 karių ir karinio personalo, praneša „Kommersant“, kurie remiasi vieno iš samdomų karių, jau atvykusių į šį „karštąjį tašką“, pasakomu. „Jie vykdo statybinius ir objektų apsaugos darbus, rekonstruoja pirsą“, – patikslino laikraščio šaltinis. Jo teigimu, konflikto Sirijoje pradžioje šioje bazėje buvo vos keli žmonės.

Rusija siunčia savo karinę techniką ir karius į Siriją. Perkėlimas vyksta iš Novorosijsko karinio uosto, tačiau, anot „gazeta.ru“ paviešintos publikacijos, ne visi karininkai ir samdomi kariai nori kariauti ir kai kurie iš jų atsisako keliauti į naują karštąjį tašką. Pranešimai apie tai, kad Rusija skubiai perkelia ginkluotę ir kariuomenę į Siriją, pasirodė praėjusią savaitę.