archeologai

Gedimino kalne Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai baigė tyrimus, per kuriuos rasta 20 iš 21 sukilėlių palaikų. Kaip BNS informavo muziejus, nepavyko rasti pirmosios 1863–1864 metais Lukiškių aikštėje vykdytų egzekucijų aukos – sukilėlio kunigo Stanislovo Išoros palaikų. Mokslininkai konstatavo, kad ne visų sukilėlių, kuriems įvykdytos egzekucijos, palaikai buvo užkasti toje pačioje vietoje. Kur galėtų būti S. Išoros palaikai lieka neaišku.

Per tiesioginę televizijos transliaciją sekmadienį buvo atidarytas senovės Egipto aukšto rango šventiko sarkofagas. Speciali JAV televizijos „Discovery“ dviejų valandų transliacija „Nežinoma ekspedicija: Egiptas gyvai“ (Expedition Unknown: Egypt Live) vyko iš vietovės netoli al Minjos, prie Nilo upės į pietus nuo Kairo ir al Gizos piramidžių. Archeologai toje vietoje neseniai atrado vertikalių šachtų tinklą, nuvedusį prie tunelių ir kriptų su 40 mumijų.

Archeologų komanda, trečius metus grįžtanti tyrinėti Vilniaus Didžiosios sinagogos komplekso, šiemet tikisi aptikti svarbiausią ir švenčiausią jos vietą – pakylą su kolonomis, iš kurios buvo skaitoma Tora. Archeologas Justinas Račas BNS sakė, kad esminis tyrinėtojų tikslas šiemet – patikslinti buvusios Didžiosios sinagogos vietą, nustatyti kiemą, toliau tyrinėti ritualinių pirčių – mikvų – kompleksą. Pernai archeologai jau baigė vienos iš pirčių tyrimus, aptiko sinagogos laiptinę, vieną kampą.

Netoli garsiųjų Egipto piramidžių – neįtikėtinas archeologų radinys. 30-ies metrų gylyje aptikta daugiau nei 2000-ių metų senumo dirbtuvė, kurioje buvo mumifikuojami žmonės. Ekspertai sako, kad šis radinys padės atskleisti mumifikavimo paslaptis. Tai – senovės Egipto mumijos, kurioms maždaug 2500-ai metų. Jas archeologai Sakaros kapinyne, priklausančiam Memfio nekropoliui, atrado tik dabar.

Karklėje, kraštovaizdžio draustinyje, galimai klastojant archeologinių tyrimų duomenis, išdygo gyvenamasis namas. Negana to, čia užsimota kurti visą gyvenvietę ant neva rastų senų pamatų. Archeologai įtarimų kratosi ir sako, kad taip siekia susidoroti konkurentai. Reportaže matomas dviaukštis namas Karklėje vidury laukų išdygo prieš trejus metus. Vieta – rami, pro langus matyti Plazės ežeras, netoli jūra, tik viena problema: ši teritorija – saugoma.

Egipto pietiniame Luksoro mieste archeologai rado du senovinius kapus, šeštadienį pranešė Senienų ministerija. Pranešime sakoma, kad vienas kapas turi penkis įėjimus, vedančius į stačiakampę kriptą. Joje rasta dažytų medinių laidojimo kaukių, molinių indų ir viena į drobinius vyturus susupta mumija. Kitame kape 6 m ilgio laidojimo koridorius veda į keturias šonines kriptas; jose rasta medinių karstų liekanų ir kitų dirbinių.

Gedimino kalne kasinėjimus vykdantys archeologai aptiko su Aukštutine pilimi siejamų mūro fragmentų. Kaip nurodo Nacionalinis muziejus, mūro liekanos aptiktos vykdant darbus pietrytiniame šlaite, t. y. nukasus viršutinį grunto sluoksnį bei įrengiant drenažą. Atidengus du lauko akmenų mūro konstrukcijos fragmentus nustatyta, kad jie sudaryti iš kalkiniu skiediniu rištų riedulių, tarp akmenų aptikti degto molio plytų fragmentai.

Kultūros paveldo apsauga besirūpinančios institucijos sako, kad pastaraisiais metais suaktyvėjo nelegalūs kasinėjimai ieškant archeologinių vertybių, ir ragina gyventojus pranešti apie pastebėtus pažeidėjus.

 Pietų Turkijoje po viena bažnyčia šalies archeologai galbūt atrado Šv.Mikalojaus, iš kurio gyvenimo išsivystė Kalėdų senelio legenda, palaikus, ketvirtadienį pranešė vienas pareigūnas. Šv.Mikalojus IV amžiuje gimė ir tarnavo vyskupu netoli dabartinės Antalijos esančiame Demrės mieste Viduržemio jūros pakrantėje. Jis buvo palaidotas vietoje, kuri anksčiau būdavo vadinama Myra. Iki šiol manyta, kad jo palaikai buvo pagrobti ir išvežti į Bario miestą pietų Italijoje.

Teritorijoje, garsėjančioje geru daržovių derliumi, po žeme rasta net 26 m ilgio, puikiai išlikusi, kone du tūkstančius metų menanti įspūdinga mozaika. Dar prieš pusę amžiaus šioje vietoje driekėsi geležinkelio bėgiai. Išmontavus geležinkelį, čia liko geras molio sluoksnis – anot archeologų – padėjęs geriau išsaugoti neįtikėtiną amžius menančią mozaiką: o tiksliau – kone 2000 metų.

Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologai atnaujina tyrimus ant Gedimino kalno Vilniuje. Tikimasi, kad šie tyrimai leis daugiau sužinoti apie piliakalnio apgyvendinimą ir patvirtinti hipotezę, kad šių metų pradžioje čia rasti 1863–1864 metų sukilėlių palaikai. „Archeologiniai tyrimai užtrunka, iš lėto kasime numatytą plotą ir nuodugniai jį tirsime.

Atrodo neįtikėtinai, ir tai ne koks muliažas, o tikras Kinijos Mingų dinastijos aukso luitas. Ir jis čia toks ne vienas, o ką jau kalbėti apie sidabro turtus, kuriuos kinų archeologai rado Mindziango upės dugne, Sičuano provincijos pietvakariuose, Pengšano apygardoje. Neįtikėtinas radinys – gyvas žvilgsnis į šimtmečių senumo legendą apie čia 17 a. viduryje paskendusius prieš Mingų dinastiją sukilusių valstiečių vado Zhango ir jo sėbrų laivus, prikrautus brangenybių.

Palangoje atliekami archeologiniai kasinėjimai, panašu, privers perrašyti kurorto istoriją. 16-17 amžiaus radiniai kelia daug klausimų: kurorte rasti, spėjama, senos bažnyčios pamatai ir kapavietės. Palangoje, prie naujosios koncertų salės ir kurhauzo, Tiškevičių alėjoje triūsiantiems archeologams – kaip diena, taip naujiena. Kad ši teritorija bus tokia gausi radinių, nesitikėjo niekas. Tačiau stebina ir istoriniai atradimai.

Tyrimus Vilniaus Lukiškių aikštėje baigiantys archeologai aptiko kelis šimtus vertingų radinių. Tai – ne tik kelių amžių senumo monetos, bet ir kauladirbių pusgaminiai, strėlės antgalis ir papuošalai, žymintys totorių gyvenimo šioje vietoje pėdsakus.

Šių metų pradžia Lietuvos archeologams buvo sėkminga - rasti net keli nauji piliakalniai, apie kuriuos nei jie, nei visuomenė iki šiol nežinojo, rašo „Lietuvos žinios“. Vasarį pagal dr.

Izraelio archeologai įmena vis daugiau mįslių apie milžiniškus kalne įrengtus karaliaus Erodo rūmus. Juos net prieš du tūkstančius metų pats karalius palaidojo po smėliu. Iki šių dienų archeologai atranda itin gerai išsilaikiusių, įspūdingų rūmų dalių. „Didžiausia nuostaba kyla dėl to, kad šis nuostabus, išskirtinės konstrukcijos takas, milžiniškas ir labai gražus, po smėliu buvo palaidotas to žmogaus, kuris nusprendė jį pastatyti.

 Jei nebūtų archeologijos mokslo, tai žmogus turbūt galvotų, kad jį kažkas sukūrė prieš tam tikrą laiko tarpą. Kiekvienais metais į muziejus archeologai iš visos Lietuvos atveža šimtus kilogramų radinių. Daugybę amžių po žeme pragulėję daiktai, kaulai, specialistų rankose tarsi atgyja ir pradeda kalbėti. Jie pradeda pasakoti savo istorijas. Mes sužinome, kaip seniau žmonės gyveno, ką veikė, kuo tikėjo.

Pietų Anglijos archeologai aptiko vieną iš stambiausių viduramžių karališkųjų rūmų, kurį nuo žmonių akių slėpė storas žemės sluoksnis. Aptiktoji pilis – pačiame didžiulės tvirtovės centre, priešais soborą, kuris buvo atrastas prieš keleirius metus.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt  Vos mėnesį Klaipėdos piliavietėje dirbantys archeologai radinius jau skaičiuoja šimtais. Tarp jų yra vertingų, šiai vietai netikėtų radinių. Rytinės Klaipėdos pilies kurtinos vietoje kasinėjantys archeologai jau aptiko šimtus radinių – nuo tradicinių keramikos šukių iki riterių šarvų fragmentų ar vokiečių statytai piliai visai nebūdingų baltiškų papuošalų – sagių ir žiedų.

Bronzos amžius, pakeitęs akmens amžių, yra tikroji civilizacijos aušra. Lietuvos mokslininkai tiria, kaip itin svarbus civilizacijos priešistorės laikotarpis ir šis metalų lydinys paveikė mūsų protėvių gyvenimą, kultūrą bei ekonomiką. Maždaug prieš 7000 metų ėmė formuotis pirmieji miestai ir valstybės. Prieš 5500 metų šumerų pirkliai sukūrė raštą. Po 500 metų jais pasekė egiptiečiai. Bronzos amžiuje pradėta statyti laivus ir kaldinti ginklus, o babiloniečiai išrado ratą.

Archeologiniai tyrinėjimai Londono sičio rajone buvo pakrikštyti „Šiaurės Pompėja“ dėl surastų daugybės vertybių, atskleidusių naujų detalių apie gyvenimą Londone Romos imperijos laikais, skelbia London Evening Standard. Daugiau nei 10 tūkst. radinių ir ištisa gatvė buvo rasta šalia upės kranto, kur seniai išnykusios Walbrooko upės pelkė sukūrė idealias sąlygas jų išlikimui po žeme beveik 2 tūkstančius metų.

Archeologai iš Italijos Bolcano mumijų instituto, ištyrę faraono Ramzio III ir jo numanomo sūnaus mumijas, padarė išvadas, kad faraonas iš tiesų žuvo per sąmokslą prieš jį – tikėtina, kad jam perrėžė gerklę, praneša BBC. Naudodami kompiuterinį tomografą, mokslininkai aptiko jo gerklėje didelę pjautinę žaizdą, kurios ilgis siekė 7 cm. Ši gili žaizda perpjovė trachėją ir visas stambias kraujagysles.

Vienas paslaptingiausių žmonijai žinomų artefaktų – kito, apipinto tiek keistų ir baugių legendų, nėra – lieka nepaaiškinama mįsle. Pirmąsyk tokia kaukolė buvo rasta 1927 metais Centrinėje Amerikoje per žinomo britų archeologo ir keliautojo Frederiko Alberto Mitčelo-Hedžeso ekspediciją. Tačiau šis sensacingas objektas laukė savo atradėjų jų panosėje ilgus trejus metus.

Šiaurės Korėjos naujienų agentūros išplatintame pranešime teigiama, kad senų senovėje vienaragiu jodinėjo jų karalius Tongmyongas, karalystės, apėmusios dalį dabartinės Kinijos ir Korėjos pusiasalio, įkūrėjas. Paprastai Centrinė Korėjos naujienų agentūra (angl. Korean Central News Agency – KCNA) praneša apie „neprilystamus totalitarinės šalies pasiekimus“ ir meilę savo lyderiams.

Vykdant archeologinius tyrimus šalia Changis-sur-Marne miesto Prancūzijoje, esančio netoli Paryžiaus, buvo aptikti labai gerai išsilaikę mamuto kaulai, pranešė Prancūzijos Preventyvios archeologijos institutas (INRAP). Puikiai išsilaikęs priešistorinio gyvūno skeletas buvo atrastas maždaug 2,5 metrų gylyje karjere prie Marnos upės kranto. Ši vieta yra už maždaug 50 km nuo Paryžiaus. Pasak specialistų, Helmutu praminto gauruotojo mamuto palaikai buvo aptikti beveik atsitiktinai.

Švedų pagrobtas lobis, kuris prieš 350 metų nuskendo Vyslos upėje Lenkijoje ir dėl per kelis šimtmečius didžiausios sausros vėl atsidūrė paviršiuje, dabar saugomas policijos. Mat nors sausra padėjo atrasti lobį, dėl vandens trūkumo sunku iškelti didelius daiktus. Tai archeologai galės padaryti, kai vandens lygis šiek tiek pakils, rašo „The Telegraph“. Archeologai Vyslos dugne Varšuvoje jau rado 10 tonų akmens dirbinių ir retų marmuro raižinių, kurie buvo pagrobti iš rūmų, namų ir net kapinių.

Švedų pagrobtas lobis, kuris prieš 350 metų nuskendo Vyslos upėje Lenkijoje ir dėl per kelis šimtmečius didžiausios sausros vėl atsidūrė paviršiuje, dabar saugomas policijos. Mat nors sausra padėjo atrasti lobį, dėl vandens trūkumo sunku iškelti didelius daiktus. Tai archeologai galės padaryti, kai vandens lygis šiek tiek pakils, rašo "The Telegraph". Archeologai Vyslos dugne Varšuvoje jau rado 10 tonų akmens dirbinių ir retų marmuro raižinių, kurie buvo pagrobti iš rūmų, namų ir net kapinių.

Unikalus archeologų radinys pelkėje netoli Elektrėnų – netoli 2 tūkst. metų siekiantys žmonių kaulai ir stiklo karolių vėrinys. Specialistai sako, kad tai pirmas kartas, kai pelkėje aptinkami geležies amžiaus palaidojimai. Septintus metus pelkėje prie Bajorų kaimo archeologinė ekspedicija renka duomenis apie ypatingą senovės lietuvių laidojimo būdą vandenyje XIV–XV amžiuje.

Kromanjoniečių gentis laikoma tiesioginiais žmonių protėviais. Jų atsiradimas datuojamas 40-35 tūkstančiais metų prieš mūsų erą. Būtent šio laikotarpio moters gyvenimą aprašo amerikietė Jean Marie Auel visame pasaulyje populiarumo sulaukusioje istorinėje sagoje „Žemės vaikai“, kurios pirmoji dalis – romanas „Urvinio lokio gentis“, ką tik pasirodė ir lietuviškai. Penkių vaikų mama Jean Marie Auel pradėjo rašyti būdama keturiasdešimties.

Pietų Kinijoje archeologai aptiko, kaip įtariama, iki šiol nežinomos urvinių žmonių rūšies palaikus, skelbia BBC. Pasak mokslininkų, mažiausiai penkių asmenų skeletams 11 500–14 500 metų. Palaikus atradę mokslininkai juos vadina tiesiog „Tauriojo elnio“ urviniais žmonėmis. Žurnale „PLoS One“ paskelbtame pranešime teigiama, kad reikalinga detalesnė skeletų analizė prieš priskiriant šiuos radinius naujai žmonių genties rūšiai.

Tytuvėnuose pradėjo dirbti archeologų, juvelyrų ir restauratorių komanda. Sudegusio muziejaus liekanose ieškoma išlikusių vertybių. Nors nuo gaisro pradžios jau prabėgo pusantro mėnesio, pareigūnai kol kas negali pasakyti nei tikslios gaisro priežasties, nei kurioje vietoje jis kilo, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Reklama Iki šiol gaisravietėje aptikta apie trečdalis vertybių. Jos buvo surūšiuotos, atpažintos ir perduotos pareigūnams.

Policija išsiaiškino, kas miesto centre iškabino ant kuolo kaukolę. Telšių policijos komisaras Alfonsas Motuzas portalui Balsas.lt sakė, jog iškabintos kaukolės jokiais būdais nėra susijusios su pastaraisiais įvykiais dėl galvų pjovimo. Anot komisaro, kaukolę rado iškastoje kapavietėje paaugliai ir nutarė pagąsdinti žmones: „Vaikai kaulą rado kasinėjimo vietoje. Šiuo metu tvarkoma Telšių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčios (Mažosios bažnytėlės) teritorija, kur atkasti seni kapai.

Niuporto šiaurėje, netoli Caerleon'o tvirtovės, archeologai atkasė vieną didžiausių pastarųjų metų atradimų – senovės romėnų uostą. Teigiama, kad uostas buvo įkurtas tam, kad Romos imperijos kariai iš Viduržiemio jūros regiono galėtų atplaukti į pagalbą imperijos kovoje su nuožmiomis Velso gentimis. Caerleon'o tvirtovė, kuri atstojo vadinamojo Augusto legiono, užgrobusio šią sritį, štabą, pastatyta 74-75 mūsų eros metais.

J.Balčikonio gimnazijos stadionas pretenduoja sumušti miesto rekordą ne tik kaip ilgiausiai statomas, bet ir kaip brangiausiai miesto kišenei atsiėjęs mokyklos sporto aikštynas. Daugiau nei porą milijonų litų į jį jau investavusi Savivaldybė per trejetą metų stadiono neužbaigė, o statybininkams už nieką turės pakloti kelis šimtus tūkstančių litų.

Prie reto Lietuvos manieristinės architektūros paminklo – Vilniaus Šv. Stepono bažnyčios – ir toliau pluša restauratoriai. Šių metų bažnyčios fasadų restauravimo projekte numatyta renesansinė fasadų apdaila ir sgrafitinio dekoro atkūrimas. Bažnyčios fasadai pradedami tinkuoti renesansui būdingu tamsiai pilku tinku su pelenais. Šiems darbams 2010 m. Kultūros paveldo departamentas skyrė 400 tūkst. Lt.

Rugsėjo 5 - 7 dienomis jau ketvirtą kartą Klaipėdą sudrebins tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis “PLArTFORMA”. Šiemet festivalis grįžta prie savo tradicinio vietos ir trukmės formato: 3 dienas jis vyks Klaipėdos laivų remonto įmonės angaruose. Pagrindinė festivalio misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti įvairiapusį ir daugiašalį kultūrinį bendradarbiavimą bei kūrybiniais projektais apgyvendinti kadaise buvusias urbanistinės ir pramoninės paskirties teritorijas.

Rugsėjo 5 - 7 dienomis Klaipėdoje ketvirtą kartą vyks tarptautinis šiuolaikinių menų festivalis “PLArTFORMA”. Šiemet festivalis grįžta prie savo tradicinio vietos ir trukmės formato: 3 dienas jis vyks Klaipėdos laivų remonto įmonės angaruose. Pagrindinė festivalio misija – bendrame kūrybiniame vyksme suvienyti įvairiapusį ir daugiašalį kultūrinį bendradarbiavimą bei kūrybiniais projektais apgyvendinti kadaise buvusias urbanistinės ir pramoninės paskirties teritorijas.