archeologai

Kauniečiai su nekantrumu laukia, kada pagaliau prasidės „didieji“ Rotušės aikštės atnaujinimo darbai. Na, o kol kas čia nuo birželio pabaigos darbuojasi MB „Praeities tyrimų institutas“ archeologai. O plotas, kuriame atliekami šie tyrimai, išties nemažas – net 4 tūkst. kvadratinių metrų. Apsilankius aikštėje, daugelyje aikštės vietų bei greta „baltosios gulbės“ matyti tranšėjos, užpiltos statybine skalda. Čia archeologai jau pasidarbavo – nukloti įvairūs nauji inžineriniai tinklai.

Prieš kelias dienas Baltijos jūros pakrantėje, netoli Olando kepurės, įvyko tai, ką net ekspertai prilygina stebuklui – rasta mamuto iltis. Kaip praneša Pajūrio regioninis parkas, netikėtą radinį aptiko menininku Artūru prisistatęs vyras, nenorėjęs atskleisti savo pavardės. Jis – nuolatinis parko lankytojas, klaipėdietis.

Telšių rajone, netoli Kuršų gyvenvietės, archeologai atkasė Žemaičių apygardos partizanų vadavietės bunkerį. Kaip ketvirtadienį pranešė Telšių rajono savivaldybė, kasinėjimų metu archeologai aptiko daugiau nei 300 įvairių radinių, o atkastas bunkeris išliko visiškai nepaliestas. „Tai išties unikalus radinys mūsų rajone: nepaliestas partizanų bunkeris, turintis labai įdomią istoriją, – pranešime teigia Telšių rajono meras Tomas Katkus.

Merkinėje, miškelyje tarp Kryžių kalnelio ir miestelio kapinių, archeologai atkasė trijų partizanų palaikus, šeštadienį pranešė Kultūros vertybių globos tarnybos archeologai. Kultūros vertybių globos tarnybos archeologų, vadovaujamų archeologo, Lino Kvizikevičiaus, atkasti palaikai rasti negiliai, keturiasdešimt centimetrų po velėna. Vienų palaikų rasti tik fragmentai, kiek giliau aptikti dar dviejų žmonių palaikai. Visi jie buvo sumesti kniūpsti.

Vilniuje, Verkių dvarvietės teritorijoje, Archeologijos projektų centro „Antiqua“ archeologai kasinėdami šiaurės vakarų parko dalyje aptiko XIII–XIV amžių moterų kapus, trečiadienį pranešė Lietuvos nacionalinis muziejus. Šio laikotarpio kapinynas rastas dar 2008 metais. Tuo metu buvo rasti du kapai – vyro ir moters, taip pat daugybė įkapių. Siekiant tiksliau nustatyti kapinyno ribas ir jo datavimą, archeologiniai tyrimai pratęsti šių metų pavasarį.

39 metų Christopheris Reesas iš Bridžendo (Velsas) ir jo 7 metų sūnus Dylanas 2023 m. spalio mėnesį buvo išėję pasivaikščioti su šunimi į Southerndown paplūdimį Velse. Jie ieškojo fosilijų, kurių šioje vietovėje buvo aptikę ir anksčiau, tačiau jų radinys pasirodė esąs šiurpesnis nei manyta. Tėvas ir sūnus paplūdimyje rado, kaip manė, gyvūnų kaulus ir parsinešė juos namo, o paskui apimti panikos suprato, kad tai iš tikrųjų yra žmogaus palaikai.

Italų naras Viduržemio jūros dugne netoli Sardinijos salos krantų pastebėjo kažką metalinio, o netrukus paaiškėjo, kad tai – IV a. pirmosios pusės laikų senovės romėnų monetos. Didelės bronzinės monetos, kurios senovės romėnų buvo vadinamos foliais, į apyvartą buvo išleistos dar 294 m. Diokletiano reformos metu. Iš viso naras jūros dugne surado apie 30-50 tūkst. monetų, o ekspertai nustatė, kad jos pagamintos galėjo būti tarp 324 iki 340 m. po Kr.

Mokslininkai beveik 30 metų vargo, kol atkūrė, kaip galėjo atrodyti Inkų imperijos gyventoja, kurią prieš 500 metų imperijos gyventojai paaukojo dievams. Andų kalnuose užmuštos ir paliktos jaunos merginos kūnas, ekspertų teigimu, išsilaikė gerai, tačiau sudėtingiausia buvo atkurti vadinamosios Chuanitos veidą. 1995 m. tyrėjai Peru Andų kalnyne, daugiau nei šešių kilometrų aukštyje, šalia ugnikalnio rado įšalusius merginos palaikus.

Sostinės centre, Aguonų gatvėje rasta 18 kapų. Pranešama, kad Aguonų gatvėje aptiktoje masinėje kapavietėje galėjo būti palaidotos maro aukos, tai patvirtino Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja Gerda Mockevičė.  Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus vedėja G. Mockevičė tv3.lt sako, kad gyventojams nėra dėl ko nerimauti dėl rastų kapaviečių, kurios gali būti iš XV-XVI amžiaus.

Prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų romėnai taip pat valgė picą. Tokią išvadą pateikė archeologai, kasinėjantys po Vezuvijaus išsiveržimo sunaikintą Pompėją.  Freska, aptikta Pompėjos griuvėsiuose, sukėlė didelę nuostabos bangą archeologijos pasaulyje.

Saudo Arabijos mokslininkai atskleidė, kaip galėjo atrodyti daugiau nei prieš 2 tūkstančius metų Žemėje gyvenusi moteris. Panaudoję 3D technologiją jie rekonstravo kaukolę, rastą kelių tūkstančių metų senumo kape. Tamsiaplaukė moteris dabartinės Saudo Arabijos teritorijoje galėjo vaikščioti prieš daugiau nei 2 tūkstančius metų. Mokslininkai panaudojo 3D technologiją ir sėkmingai atkūrė visą jos veidą.

Vilniaus senamiestyje archeologai vasarą rado 500 vienetų XV–XX amžiaus nukaldintų monetų, Žygimanto Augusto monetų lobį bei keturių grašių ir obolų monetas, pirmadienį pranešė tyrimus vykdžiusi įmonė „Kultūros vertybių paieška“. Sklypuose K. Vanagėlio gatvėje atrastos ir trys paauksuotos audinių plombos su Anglijos valdovų Tiudorų dinastijos herbu. Visi šie radiniai bus perduoti saugoti Lietuvos nacionaliniam muziejui.

Švenčionių rajone, Bėlio ežere, po vandeniu aptikta bronzos amžiaus gyvenvietė, pranešė archeologai. Anot jų, sonaru žvalgant ežero dugną, ties sala aptiktos į dugną sukaltos polių struktūros bei ežere pasklidusios medinių pastatų sijos. Archeologinių tyrimų metu kasinėjimai vykdyti po vandeniu ir pačioje saloje. „Salos povandeniniame šlaite aptikti trejomis eilėmis sukalti mediniai poliai, tikėtina, kad tai gynybinė užtvara, saugojusi prieigą į saloje įsikūrusią gyvenvietę.

Elektrėnų savivaldybės teritorijoje (šalia Lazdėnų k.) surastas bendras lietuvių ir lenkų karių kapas, pranešime spaudai rašo Elektrėnų rajono savivaldybė.  Pasak pranešimo, kariai žuvo 1920 m. spalio mėn. Lietuvos ir Lenkijos karinio konflikto metu. Šiuo metu kapavietėje dirba archeologai. Vėliau palaikus planuojame garbingai perlaidoti kapinėse.

Klaipėdos universiteto (KU) Baltijos istorijos ir archeologijos instituto archeologų komanda kasinėjimų Kukuliškių piliakalnyje metu aptiko didžiausią iki šiol sėklų kolekciją Lietuvoje, pirmadienį pranešė universitetas. „Per kasinėjimus rasta sėklų kolekcija yra didžiausia Lietuvoje. Turime per 30 tūkst.

Šalia Santuokų rūmų Vilniuje, tyrinėdami buvusias liuteronų kapines, archeologai cinkuotame karste aptiko paauksuotą carinės Rusijos XIX vidurio jūrų karo laivyno karininko kardą, tačiau palaikų jame nebuvo, ketvirtadienį pranešė televizija TV3. Jos teigimu, toks radinys nustebino archeologus. „Niekada nesitiki sveiko kardo rasti, nes tai yra labai retai pasitaikantis radinys“, – teigė  archeologas Ramūnas Šmigelskas.

Lietuvišku auksu vadinamu gintaru mūsų protėviai puošdavosi net prieš 6000 metų. Palangoje istorikai pristatė, kiek darbo turėdavo įdėti ir kokius įrankius naudojo senovės žmonės, norėdami pasipuikuoti dirbiniais iš gintaro. Na, o mažiausi kurorto gyventojai ir svečiai galėjo išbandyti, ir kiek kruopštumo bei triūso prireikia archeologams, kad tokius senovinius papuošalus atrastų. Iš pirmo žvilgsnio panašu, kad pliaže, prie Palangos tilto, vaikai tiesiog kapsto smėlį.

Šiurpą keliantis 1800 metų senumo kapo ženklas prakeikia kiekvieną, kuris į jį atverčia. Šis antkapis yra pirmasis radinys senovės žydų kapavietėje Beit Še'arim. Niekas nenorėtų rasti kapavietėje tokio antkapio, ant kurio būtų grėsmingas užrašas, kuris yra užrašytas tarsi krauju ir skelbiantis apie prakeiksmą. Tačiau būtent tai praėjusiais metais pavyko pastebėti Galilėjos teritorijoje, kuri apima šiaurės Izraelį ir pietų Libaną.

Klaipėdos universiteto archeologai aptiko unikalų radinį. Vienintelę Baltijos regione išsilaikiusią silkių rūšiavimo sistemą su šioms žuvims sandėliuoti ir šaldyti skirtais kubilais. Viską įrengė dar devynioliktame amžiuje gyvenę klaipėdiečiai, kai Baltijos jūrą ištiko keista neganda – visos silkės susibūrė tik prie Norvegijos krantų. Restauruotoja Akvilė atsargiai specialia konservuojančia medžiaga padengia daugiau nei pusantro šimto metų senumo lentą. Ir tokių yra ne viena.

Peru archeologai rado naują, įspūdingą kapavietę su kone tūkstančio metų senumo mumijomis, kurios buvo ne šiaip palaidotos, o paaukotos turtingesnio, įtakingesnio žmogaus garbei. Kraupų radinį archeologai kasinėja sostinės pašonėje. Įrantys audiniai, virvės, iš jų kyšantys griaučiai ir žmogaus dantys – kone tūkstančio metų senumo radinius archeologai atsargiai iškasa Peru sostinės Limos pašonėje.

Netikėti radiniai tvarkomame Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose. Darbininkai kapitaliai remontuodami buvusį seminarijos pastatą ir šalia jo ir pačiame pastate po grindimis rado 15–17 amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Radiniai koreguoja ir remonto darbus, vis tik tikimasi, kad Žemaičių vyskupystės muziejus lankytojams duris atvers po gerų metų. Archeologas Nerijus parodė atkastus radinius prie Žemaičių vyskupystės muziejaus, kuris šiuo metu yra kapitaliai tvarkomas.

Izraelyje vienam laimingam narui Viduržemio jūroje pavyko rasti tikrą lobį. Senovinių inkarų, keramikos ir didžiulį kalaviją, kuris jūros dugne išgulėjo beveik ištisą tūkstantmetį. Maždaug penkių metrų gylyje akylam narui nusišypsojo tikra sėkmė. Jo rankose – didžiulis senovinis kalavijas. Apie tai, kad netoli Haifos uosto esančioje įlankoje galima rasti lobį, Izraelio specialistai kalbėjo jau seniai.

Meksikos piramidę tyrinėjantys archeologai per daugiau nei dešimtmetį vykusius kasinėjimus galiausiai prisikasė prie bene svarbiausio savo atradimo. Ir tai – ne imperinio nefrito papuošalai ar krokodilo formos pakabukai, o du tūkstančius metų siekiančios gėlių puokštės. Neįgudusiai akiai toks apdegęs ryšulėlis gali pasirodyti niekuo neypatingas, tačiau archeologui Sergio Gomezui ir jo komandai tai bene svarbiausiais radinys Meksikos piramidės požemiuose.

Didžiosios sinagogos vietą Vilniuje tyrinėjantys archeologai, atidengę svarbiausią šventovės dalį, šiemet rado komplekso kolonų liekanas, dekoruotą grindų mozaiką, tarp radinių – rankos formos ritualinė Toros rodyklė.

Tamsiame, tik archeologų žibintais apšviestame urve ant sienų matyti dešimtys raudonų ir juodų delnų atspaudų, mirgančių ant urvo sienų Meksikoje. Manoma, kad taip majai švęsdavo vaikų įžengimą į brandą. Ant sienų matyti bene 140 spaudinių, dažniausiai – vaikų rankų. Ir šiems įspaudams yra daugiau nei 12 amžių. „Kaip matote, jie ant sienų įspausdavo juodos spalvos antspaudus. Juoda spalva simbolizavo mirtį. Žinoma, tai nereiškė, kad jie bus nužudyti, mirs tik iš ritualo perspektyvos.

Rokiškio rajone rastas vienintelis toks Lietuvoje ankstyvojo bronzos amžiaus durklas. Sensacingas radinys net 4000 metų senumo ir tai tapo neginčijamu įrodymu, kad mūsų ainiai dar gerokai prieš Kristų palaikė ryšius su Europa. Rokiškio krašto muziejaus direktoriaus pavaduotojas Giedrius Kujelis maunasi baltas pirštines, kad galėtų atsargiai iš maišelio ištraukti neseniai atkeliavusią unikalią vertybę. Nors eksponatas ne pilno sprindžio dydžio, tai nė kiek nesumenksta.

Šylant orams ir laisvėjant karantino ribojimams, į gamtą traukia ir metalo ieškikliais apsiginklavę tautiečiai. Tokia situacija itin nerimą kelia paveldosaugininkams, mat naują pramogą atradę žmonės kartais netyčia suardo unikalias teritorijas, o kai kurie kaip juodieji archeologai specialiai ieško vertybių ir iš to bando pasipelnyti. Kultūros paveldo specialistė rodė įvairius radinius, kuriuos į Kauno skyrių sunešė gyventojai.

Grupė mėgėjų prancūzų archeologų vykdė neteisėtą kasinėjimą netoli Prancūzijos miesto Craonne ir aptiko, jų manymu, liūdnai pagarsėjusios Vinterbergo tunelio katastrofos liekanas, praėjus 101 metams po šiurpaus įvykio. 1917 m. pradžioje Prancūzijos pajėgos pradėjo puolimą Chemin des Dames kalnagūbryje, esančiame į šiaurės rytus nuo Paryžiaus, bandydamos atsiimti Aisne regioną.

Įspūdingų mumijų ir trofėjinių galvų iš ikikolonijinės Pietų Amerikos laikų. Tiesa, archeologiniai eksponatai demonstruojami ne kokiame muziejuje – Peru pareigūnai juos rado vieno žmogaus namuose – pačiame miesto centre. Radinys, kurio tikrai niekas nesitikėjo. Pareigūnai medinių dėžių turinį apžiūri ir viską fiksuoja Peru pietuose esančio Kusko miesto centre. Čia stūksančiuose namuose jie aptiko net pusšimtį dėžių su įspūdingais ir šiurpiais archeologiniais radiniais.

Lietuvių archeologai ir Oksfordo mokslininkai ėmėsi neeilinio tyrimo: ar vienintelė lietuviška šunų veislė – lietuvių skalikai – yra giminingi prieš daugiau nei 300 metų ar netgi anksčiau su didikais medžiojusiems jų protėviams. Šiam tikslui pasitarnavo ir archeologinių tyrimų metu aptikti šunų kaulai, ir dabartinių skalikų kraujo ėminiai. Pirmajame tokio masto tyrime mokslininkai tikisi išsiaiškinti ir daugiau informacijos apie viduramžių ir vėlesnių laikų šunis.

Genocido ir rezistencijos tyrimo centras paskelbė gerą žinią – pavyko rasti bei atpažinti 11-os partizanų ir jų rėmėjų palaikus. Tarp identifikuotų laisvės gynėjų ir paskutinis mirties bausme nuteistas partizanas ir jauniausia, vos 16-metų auka. Centro istorikai sako besitikintys ateityje atrasti ir atpažinti dar daugiau šalies didvyrių palaikų.

2000-čių metų senumo greito maisto restoranas. Jį nepaprastai geros būklės archeologai atrado kasinėdami Vezuvijaus ugnikalnio sunaikintą Pompėjos miestą. Archeologai tikisi, kad atradimas leis sužinoti ne tik daugiau apie tragišką Pompėjos likimą, bet ir mėgstamus pražuvusio miesto gyventojų užkandžius. Kažkada gatvės maisto kioską puošusios freskos atrodo kaip naujos, tačiau iš tiesų po pelenais Pompėjos mieste slėpėsi daugiau nei 2000 metų.

Puiki žinia Lietuvos istorijos tyrinėtojams ir mylėtojams – istorikai rado ilgiausiai prieš sovietų okupaciją kovojusio partizano Antano Kraujelio-Siaubūno bunkerį-slėptuvę.  Antano Kraujelio atminimo įamžinimo labdaros ir paramos fondui įsigijus Pinkevičių namą Papiškių kaime, Utenos rajone, ir pradėjus ruošti būsimo muziejaus projektą, istorikai pradėjo ir tyrimus, kurių metu po namo duonkepiu rado Siaubūno slėptuvę.

Egipto archeologams šiemet išties sekasi: prieš kiek daugiau nei mėnesį jie pasauliui parodė daugiau nei pusšimtį įspūdingų sarkofagų, o dabar rado dar daugiau nei šimtą. Paskutinis archeologų radinys įspūdingesnis ne tik skaičiumi, bet ir kokybe – karstai ir mumijos puikiai išsilaikiusios, priklausė prieš 2,5 tūkst. metų turtingai gyvenusiems egiptiečiams. Senovės Egipto laidojimo apeigos, matyt, dar ilgus metus stebins pasaulį.

Šiaulių centre remontuojantys gatves darbininkai atkasė, manoma, septynioliktame amžiuje čia palaidotų žmonių griaučius. Apie pačių kapinių buvimą šioje vietoje buvo žinoma, bet dabartiniai radiniai archeologus glumina – kai kuriose kapavietėse suaugę ir vaikai laidoti paskubomis, kūnus kraunant vieną ant kito. Ar tai buvo maro aukos, kol kas nežinoma. Šiaulių miesto centrinėje Vasario 16-osios gatvėje atliekant rekonstrukcijos darbus darbininkai atkasė kapavietes.

Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonuose esančiame Asvejos ežere archeologai ir narai aptiko viduramžių kario palaikus. Po vandeniu žvalgant ir fiksuojant senojo Dubingių tilto liekanas, devynių metrų gylyje, ežero šlaite, aptikti žmogaus palaikai, padengti dumblo ir smėlio sluoksniu, pranešė archeologė Elena Pranckėnaitė.

Akmenės rajone visiškai šalia Latvijos sienos aptiktas žiemgalių kapinynas. Kai kurie radiniai net iš V amžiaus ir yra siejami su didžiuoju tautų kraustymusi. Kaip jie atsidūrė Vegerių apylinkėse, kur aptiktas kapinynas, sukelia intrigą. Atsargiai archeologai atkasinėja 15-16 amžiaus žmogaus palaikus rastus Akmenės rajone Vegerių apylinkėse. radiniai rodo, kad čia žiemgaliai žmones laidojo nuo 5 amžiaus.

Peru dykumoje archeologai aptiko net 2000-ių metų senumo piešinį, kuriame pavaizduotas katinas. Iki šiol nežinomas piešinys puikuojasi vietovėje, pagarsėjusioje milžiniškais, į UNESCO paveldą įtrauktais Naskos piešiniais. Naujasis Naskos dykumos eksponatas, skaičiuojantis daugiau nei 2000-ius metų. 37 metrų ilgio katinas, kurio niekas iki šiol ant šios kalvos nepastebėjo.

Puikiai išsilaikę 2,5 tūkstančio metų senumo sarkofagai, kuriuos Egipto archeologai iškasė Kairo pašonėje esančiame nekropolyje. Manoma, kad sarkofagai priklausė kadaise gyvenusiems šventikams ir klerkams.   Kiek daug darbo reikėjo įdėti senovės Egipto meistrams, kad pagamintų tokus įspūdingus sarkofagus. Medinius karstus puošia ne tik detalūs veidų atvaizdai, bet ir daugybė papuošimų ir hieroglifų. Šie įspūdingi sarkofagai – naujausias Egipto archeologų viešai parodytas radinys.

Siekdami atstatyti iki Antrojo pasaulinio karo mieste stovėjusią liuteronų bažnyčią, iš kurios telikę tik pamatai, archeologai atrado ne tik senųjų uostamiesčio gyventojų palaikus, bet ir įrodomų, kad tarpukariu bažnyčioje buvo elektra. Vis tik daugiausia mįslių archeologams sukėlė atkasta tą laikmetį lenkianti šildymo sistema. Jos veikimo principo nepavyksta įminti iki šiol. Archeologė Greta valo indų šukes, kurias surado kasinėdama Švento Jono bažnyčios pamatus.

Rekonstruodami vieną pagrindinių Kretingos gatvių darbininkai aptiko senąją Kretingą. Prieš darbininkų ir archeologų akis atsivėrė daugiau kaip tūkstantis archeologinių radinių. 200 jų – muziejinės vertybės. Tęsdami tyrimus, mokslininkai rado ir vienas ant kito tiestus senuosius grindinius, taip pat net septynioliktame amžiuje čia gyvenusių kretingiškių namų liekanas. Darbininkai pačiame Kretingos centre atsargiai šluoja žemes nuo didžiulių akmenų.

Sensacingas radinys – Zarasų rajone ant Mineikiškių piliakalnio archeologai aptikto net 3 tūkstančiai metų senumo gyvenvietės pėdsakus. Komanda džiaugiasi neįkainojamais ir labai vertingais vėlyvojo bronzos amžiaus radiniais ir atradimais. „Buvo trys eilės kuolaviečių sustatytos ir mes žinome, kad pastatai maždaug į tą pusę koncentravosi“, – po kruopščių daugiau kaip mėnesį trukusių kasinėjimų gynybinę tvorą aptikę archeologai tiesiog netveria džiaugsmu.

Mineikiškių piliakalnyje, esančiame netoli Zarasų, archeologai atrado prieš maždaug 3 tūkst. metų šioje vietoje buvusią vėlyvojo bronzos amžiaus gyvenvietę. Kaip BNS sakė archeologė, mokslinio projekto vadovė Agnė Čivilytė, unikalu tai, jog archeologams pavyko atrasti „labai tiksliai išstatytų medinių konstrukcijų liekanų“. „Tai – stulpavietės, kuolavietės, kurios išstatytos taip, tarsi tarsi liniuote būtų nubrėžta.

Archeologai pasakoja, kad netoli dabartinės Karklės pakrantės prieš porą tūkstančių metų galėjo driektis prekybos gintaru kelias, kuriuo šis Baltijos auksas pasiekdavo net Egiptą. Tokią hipotezę jie kelia kasinėdami prieš trejus metus aptiktą seniausią vakarų Lietuvoje piliakalnį. Čia archeologai aptiko bronzos amžiaus gyvenvietės liekanas, o jose – gausybę gintaro. Archeologė Miglė rodo bronzos amžiaus grūstuvę.

Atliekant Šiaulių Šv. Petro ir Povilo katedros rekonstrukcijos darbus, šventoriuje darbininkai atkasė prieš daugiau nei penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kapai siekia laikus, kai šalyje siautėjo maras ir kitos ligos. Tačiau specialistai ramina, kad užkrato pavojaus nėra. Rekonstruojant Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo katedrą, darbininkai šventoriuje rado prieš penkis šimtus metų palaidotus palaikus. Kaulams atidengti prireikė dviejų dienų kruopštaus darbo.

Ukmergėje, Pilies kalne, archeologai aptiko gynybinio bokšto, grindinio, kelių mūrinių pastatų liekanų. „Nors archeologiniai tyrimai Pilies kalne daryti ir 2016 metais, tačiau tada jokių pastatų liekanų neaptikta“, – teigiama Kultūros paveldo departamento (KPD) pranešime. Pasak archeologo Justino Račo, panašu, kad Pilies kalno parko viršutinė dalis kažkada buvo nustumdyta, nes ten praktiškai nėra jokio kultūrinio sluoksnio. „Po velėna prasideda molis.

Meksikoje archeologai rado slaptą rūmų praėjimą senovės majų mieste Ušmalyje. Buvusio gubernatoriaus tvirtovė manoma įkurta dar 670 metais. Tyrėjai mano, kad tai padės sužinoti apie senovės majų civilizaciją naujų detalių. Galinga majų imperija savo aukštumas pasiekė klasikiniu laikotarpiu. Tai buvo maždaug tarp 250-950 m. VIII a., kai jų populiacija siekė 15 mln. žmonių. Nepaprasti vaizdai – video siužete.

Kaune, tiesiant vandentiekio vamzdžius, aptiktos dar vienos kapinės, apie kurių egzistavimą specialistai nieko nežinojo. Manoma, kad čia laidota maždaug prieš pustrečio šimto metų. Įdomu tai, kad jose aptikta daug mažų vaikų ir net kūdikių kapelių. Perlojos gatvėje Panemunėje jau gerą savaitę pluša archeologai. Siaurame pravažiavime tarp individualių namų jie vieną po kito atidengia naujus kapus. Iš viso jau atkasta 14 kapaviečių.

Norėdami įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai vienos Klaipėdos mokyklos kieme atkasė žmonių kaulus. Darbai sustabdyti, kasinėjimus atlieka archeologai. O juos smalsiai stebi mokiniai. Ir skaičiuoja kiek kaukolių archeologai iš perkasos ištraukia. Vaizdą pro savo klasės langus mato Simono Dacho progimnazijos Klaipėdoje mokiniai. Perkasa, kurioje archeologai iš po žemių traukia žmonių kaulus. Norėdami šioje vietoje įrengti apšvietimo stulpą, darbininkai atkasė palaikus.