aplinkos ministerija

Ketvirtadienį prasideda Europos judumo savaitė – didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija, skatinanti rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones ir daugiau vaikščioti pėsčiomis. Ji baigsis rugsėjo 22 dieną tradicine Diena be automobilio, kurią pažymės dauguma šalies savivaldybių, pranešė Aplinkos ministerija.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad Lietuvoje būtų draudžiama prekiauti daugeliui įprastais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais, lazdelėmis balionėliams ir panašiomis prekėms. Taip, anot aplinkos ministro, siekiama sumažinti gamtoje atsiduriančio vienkartinio plastiko kiekį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui antradienį pateikė įstatymų pataisas, kuriomis būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva.

Šį šeštadienį, rugsėjo 11 dieną, visoje Lietuvoje vyks pirmąkart organizuojama miškų tvarkymo akcija „Miško kuopa“. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia dalyvauti visus, kurie yra neabejingi mus supančiai aplinkai ir nori prisidėti prie svarbaus tikslo bei sumažinti milžiniškus atliekų kiekius, kurie teršia mūsų šalies miškus ir girias.  Kasmet surenka 1000 tonų atliekų Miškas neabejotinai yra kiekvienam lietuviui svarbi vieta, kur ieškoma ramybės, poilsio ir pramogų.

Aplinkos ministras sako, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų. „Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, –  žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas.

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ ketina investuoti į savo nuotekų valyklą ir atnaujinti jos veiklą, tačiau aplinkos ministras sako, kad su užsienio ekspertais dar tariamasi, ar įmonės siūloma technologija nėra pernelyg sudėtinga ir tarši.

Aplinkos ministerija Vyriausybei ir Seimui siūlys būdus, kaip sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų apimtį ir skatinti rūšiuoti komunalines atliekas.  Ministras Simonas Gentvilas sako siūlysiantis nuo 2023 metų nuo 10 iki 50 eurų už toną padidinti mokestį už aplinkos teršimą atliekas gabenant į sąvartyną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už atliekų deginimą. „Suteikiame savivaldybėms visas galimybes rūšiuoti, jos gauna 100 proc.

Įsigytam ekologiškam transportui kompensuoti penkios įmonės prašo 8 mln. eurų paramos, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pasibaigus kvietimui teikti paraiškas.  Kvietimui buvo skirta 10 mln. eurų. Jis orientuotas į transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimą ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimą ar plėtrą.

Nuo sekmadienio Lietuvoje prasideda paukščių medžioklės sezonas. Tuo pačiu pradeda galioti draudimas paukščius medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. „Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizuoti“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime. Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Penktadienį Kuršėnų krašte aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir parlamentare Rima Baškiene susitiko su Šiaulių regiono ūkininkais aptarti, kaip tvarkyti mėšlą ir užtikrinti vandenviečių apsaugą.

Ketvirtadienį pristatytas naujas automobilių taršos mokestis. Kiek reikės mokėti už taršų automobilį? Ar tai paskatins žmones persėsti į ekologiškesnes transporto priemones? Ką valdžia darys su surenkamais pinigais? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars šešėlinė valstiečių aplinkos ministrė, Seimo narė Ligita Girskienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad ketvirtadienį numatyta pristatyti automobilių taršos mokesčio pakeitimus, o jų projektai bus teikiami rudenį.  Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis. Jis skaičiuojamas priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km. Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio.

Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose. Kol kas duomenys bus naudojami tik analizei, tačiau ateityje matuoklio „pagauti“ taršių automobilių savininkai gali sulaukti ir bausmių, pavyzdžiui, jiems nebus leidžiama įvažiuoti į konkrečias miesto vietas.

Šešiolika savivaldybių pasinaudojo daugiau kaip 0,5 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos parama ir Sosnovskio barštį naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje, pranešė Aplinkos ministerija. Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. „Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas perspėjo, kad „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) bei kitos uosto krovos įmonė bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo. „Jeigu „Klasco“ pati nesusipras, kad turi susitvarkyti, ją uždarysime – tam turime visas priemones“, – pranešime sakė Klaipėdos uoste penktadienį lankęsis S. Gentvilas. Jis į uostamiestį atvyko stebėti, kaip vykdomas nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi ES reglamentu sugriežta birių krovinių krova.

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, taip pat naminių gyvūnų sąrašas, pranešė Aplinkos ministerija. Leidžiamų nelaisvėje auginti žinduolių sąrašo projekte yra 35 jų rūšys ir gentys. Tarp jų – dygliuotosios pelės, smeltpelės, kai kurios žiurkės, žiurkėnai, šinšilos, stumbrai, bizonai, stirnos, danieliai, taurusis ir dėmėtasis elniai, vikunijos, muflonai, šernai, kt.

Artimiausiu metu aplinką itin teršiančių automobilių savininkų laukia neramūs laikai. Jau nuo vasaros tokias transporto priemones nustatys „nuotolinė akis“, kuri matuos ne tik išmetamus teršalus, bet fiksuos automobilio numerį ir identifikuos jo savininką. Dar kardinalesni pokyčiai laukia artimiausiais metais – visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl savo nušalinimą patvirtinusio aplinkos ministro Simono Gentvilo.  Apie tai trečiadienį savo feisbuko paskyroje pranešė Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė, kuri ir kreipėsi į VTEK, prašydama įvertinti S. Gentvilo elgesį.

Šią vasarą Lietuvos keliuose laukia naujovė – važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos nuotolinė „akis“. Ji fiksuos išmetamų išmetamų teršalų kiekį, nustatys labiausiai teršiančius automobilius, fiksuos jų numerius ir identifikuos šias transporto priemones ir jų savininkus. Šią vasarą, pradedant įgyvendinti Aplinkos ministerijos projektą, ne mažiau kaip penkiose  Vilniaus vietose bus  matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo gegužės 1-os dienos pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti medžioklę Punios šile esančiuose profesionalios medžioklės plotuose. Elninių žvėrių medžioklės negalės būti organizuojamos tol, kol bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo salėje sulaukė nepatogių klausimų. Vyriausybės nariui teko teisintis dėl Aplinkos apsaugos departamento vadovės Olgos Vėbrienės atleidimo. Opozicija kaltina S. Gentvilą, kad šis su jam neįtikusia pavaldine tiesiog susidorojo. Ministras kritiką atremia ir tikina, kad jo veiksmai teisėti ir pagrįsti.  „Gerbiamas ministre, aš po jūsų skandalingo, politiškai motyvuoto susidorojimo su Olga Vėbriene klausimų neturiu. Bet klausimų jums turi visuomenė.

Aplinkos apsaugos departamentui laikinai vadovaus Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas. Kaip pirmadienį pranešė ministerija, R. Sakalauskas departamentui vadovaus tol, kol bus rastas naujas vadovas – ministerija konkursą nuolatiniam direktoriui atrinkti inicijuoja antradienį. R. Sakalauskas ministerijos ir ministerijai pavaldžių įstaigų struktūroje dirba nuo 1993 metų.

Saugant perinčius paukščius, iki rugpjūčio nebegalima pjauti saugotinų medžių, šią savaitę pranešė Aplinkos ministerija. Draudimas šalinti saugotinus želdinius ar jų dalis įsigalioja kovo 15 dieną, prasidedant intensyviam paukščių veisimosi laikotarpiui. „Jeigu medį ar kitą augalą šalinti būtina, gyventojai turi gauti ornitologo eksperto pažymą arba savivaldybės leidimą“, – rašoma pranešime.

Aplinkos ministerija siūlo įpareigoti didžiuosius Lietuvos miestus nustatyti mažos oro taršos zonas ir užtikrinti, kad visas miestų viešasis transportas būtų varomas tik elektra arba kitais atsinaujinančiais energijos ištekliais (AEI). Visgi savivaldybės sako, kad tai būtų įmanoma tik su finansine valstybės pagalba. Klausimų apie spartesnį ekologinio transporto sistemos mieste planų įgyvendinimą kelia ne tik finansai, bet ir techninės detalės, sako savivaldybės.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas apsilankė sostinėje esančiame daugiabutyje, iš kurio pirmadienį evakuoti gyventojai. Ministro teigimu, namo brokas yra akivaizdus, o žala gyventojams jau padaryta. Visgi, anot S. Gentvilo, žmonės turėtų grįžti į savo namus, o ar galimos avarijos ateityje, parodys specialistų atliekama ekspertizė. „Reikia daryti išsamų vertinimą ir tą inicijuos Vilniaus savivaldybė per daugiabučių administratorių, kad būtų išsami statinio ekspertizė padaryta.

Antradienį įsigaliojus Aplinkos ministerijos patikslintam statybos techniniam reglamentui „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, pasikeitė privalomas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius šalia vieno ir dviejų butų gyvenamųjų namų, rašoma pranešime spaudai. Šalia pastato, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 140 m2, automobiliams statyti turi būti skirtos dvi vietos.

Aplinkos ministerija pradėjo kurti informacijos apie biologinę įvairovę rinkimo, tvarkymo, analizės ir pateikimo visuomenei sistemą – biologinės įvairovės informacinę platformą. Šią informacinę platformą planuojama sukurti per trejus metus. Tam skirta 1,7 mln. eurų Europos Sąjungos sanglaudos fondų lėšų, pranešė ministerija.

Per šiuos ir kitus metus visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas. Vėliau numatoma gerokai riboti įprastus degalus naudojančio transporto registravimą ir galiausiai drausti jų registraciją. Visa tai numatyta Aplinkos ministerijos parengtame ir oficialiai registruotame Nacionalinės klimato kaitos valdymo darbotvarkės plane.

Aplinkos ministerija pirmadienį pranešė numačiusi, kaip 2021–2023 metais bus saugojamas miško medžių genetinis fondas. Planuojama saugoti genetinių miško medžių išteklius jų kilmės vietose ir perkėlus juos į kitą aplinką, taip pat pagrindinių ir retų miško medžių rūšių selekcija, genetiniai ir selekciniai moksliniai tyrimai ir jų panaudojimas sėklinei miško bazei kurti.

Aplinkos ministerija žada per metus atlikti inventorizaciją, kiek Lietuvoje eksploatuojamų statinių yra pritaikyta neįgaliesiems. Aplinkos viceministro Dariaus Kvederavičiaus teigimu, šiemet ketinama sukurti pastatų prieinamumo specialiųjų poreikių turintiems žmonėms vertinimo sistemą. Pasak jo, visų pirma būtų aiškinamasi, kokia situacija yra valstybės ir savivaldybių įstaigų sektoriuje.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas ketvirtadienį stojo prieš valstiečių teismą. Didžiausia opozicinė frakcija liberalų deleguotam ministrui turėjo ne vieną klausima, daugiausiai apie konfliktą su Aplinkos ministerijai pavaldaus Aplinkos apsaugos departamento vadovybe. S. Gentvilas gynėsi, kad spaudimo departamento vadovei nedarė, o vieno susitikimo metu buvo slapta įrašinėjamas.

Lietuvai būtina didinti visų baterijų – nuo skirtų žiebtuvėliams ar laikrodžiams iki automobilių akumuliatorių – surinkimą, teigia Aplinkos ministerijos atstovė.  Kai kuriems Seimo nariams siūlant taikyti užstato sistemą, ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiutė teigia, jog tokia galimybė šiuo metu nėra svarstoma.

Aplinkos ministerijos ketvirtąja viceministre nuo pirmadienio dirbs aplinkos inžinierė Raminta Radavičienė. Jai bus patikėta formuoti ir įgyvendinti Lietuvos atliekų tvarkymo ir taršos prevencijos politiką, praneša ministerija.

Nuo praėjusių metų vidurio įvestas ir dėl infliacijos šią savaitę nežymiai padidintas motorinių transporto priemonių registracijos mokestis jau šiemet bus pakeistas. Jį teks mokėti ne kaskart registruojant automobilį, o kiekvienais metais. Apie jį šiomis dienomis viešai kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Seimui ketvirtadienį teikiami Aplinkos ministerijos naujai parengti valstybinis, regioniniai ir savivaldos atliekų prevencijos ir tvarkymo planai.  Juose numatoma, kad komunalinių atliekų tvarkymas nuo šiol turi būti organizuojamas taip, kad gyventojai būtų skatinami atliekas paruošti naudoti pakartotinai ir perdirbti.

Siekiant prie centralizuotų nuotekų tinklų prijungti daugiau gyventojų, vien skatinti jų sąmoningumą nepakaks, – tam gali prireikti aktyvių veiksmų, įskaitant finansines paskatas ar vandentvarkos įmonių centralizavimą, sako prezidento patarėjas Taip Jaroslavas Neverovičius reagavo į praėjusį penktadienį aplinkos ministro Simono Gentvilo išsakytus teiginius, jog Lietuva atsilieka prijungiant gyventojus prie centralizuotų tinklų.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia viceministrų pozicijas pasiūlęs buvusio energetikos ministro Žygimanto Vaičiūno patarėjai Gintarei Krušnienei, Trakų savivaldybės administracijos vadovui Dariui Kvedaravičius ir miškininkui Danui Augučiui. „Kandidatai dar nėra formaliai dirbantys, bet tikiuosi artimiausiu metu. Darbo pradžia yra tik kulminacija, iki tol yra ruošiama Vyriausybės programa, einama į diskusijas.

Aplinkos ministerija 16-kai šalies savivaldybių skyrė daugiau kaip 556 tūkst. eurų Sosnovskio barščiui naikinti. Kaip antradienį pranešė ministerija, pinigai savivaldybėms skirti iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. „Šių savivaldybių administracijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūra finansavimo sutartis turi pasirašyti iki metų pabaigos“, – informuoja Aplinkos ministerija.

Lašišinių žuvų migracijos laikotarpiu jų migracijos keliuose Kuršių mariose bus draudžiama visa verslinė žvejyba. Tai numatantį įsakymą pirmadienį pasirašė laikinai pareigas einantis aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.  „Esminis pokytis yra toks, jog uždrausta visa žvejyba, visokių žuvų, migracijos metu tuose keliuose, kur nerštavietės, kur plaukia lašišinės žuvys“, – BNS sakė ministro patarėjas Justas Jaskonis.

Naujasis Seimas tik pradėjo dirbti, tačiau aistrų netrūksta. Valdantieji ir opozicija įsivėlė į karą dėl postų parlamente, o daug diskusijų sukėlė ir Ingridos Šimonytės paskelbtas galimų kandidatų į ministrų postą sąrašas. Vienas iš prieštaringų vertinimų sulaukęs kandidatas – Liberalų Sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas, kuris pretenduoja į aplinkos ministro portfelį.

Labanoro klubo prezidentas Andrejus Gaidamavičius ragina kandidatę į premjeres Ingridą Šimonytę neatiduoti Aplinkos ministerijos Liberalų sąjūdžiui ir į aplinkos ministrus neskirti Simono Gentvilo. Jis antradienį sukūrė virtualią peticiją erdvėje Peticijos.lt, kurią jau pasirašė per 700 žmonių. „Pasibaigus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos valdymo laikotarpiui labai tikėjomės, kad pagaliau pasibaigs Lietuvos gamtos naikinimas.

Lietuvoje dabar yra sukaupta beveik 400 tūkst. tonų nesudegintų atliekų, sako Aplinkos ministerijos atstovė. Pasak Agnės Bagočiutės, tiek atliekų susikaupė, nes nebuvo kur jų deginti, tačiau pradėjus veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo jėgainėms, visas jas tikimasi sunaudoti šilumos gamybai.    „Pagal naujausius, šių metų trečiojo ketvirčio duomenimis, yra 386 tūkst. tonų.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika leido sumedžioti 175 vilkus – tai yra pusšimčiu daugiau, nei leista pernai. Ministro įsakymu, šis vilkų medžioklės limitas nustatytas ketvirtadienį prasidedančiam 2020–2021 metų medžioklės sezonui. „Aplinkos ministerija neatsižvelgė į gautus siūlymus vilkų medžioklės nelimituoti. Mat tokiu atveju vilkų populiacijai kiltų grėsmė gerokai sumažėti, ir tai neigiamai atsilieptų jos ilgalaikiam išlikimui“, – teigiama pranešime.

Vyriausybė dėl koronaviruso pandemijos metu patirtų nuostolių skyrė papildomų lėšų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), Lietuvos zoologijos sodui, taip pat dar keliems Aplinkos ministerijos valdomiems muziejams. Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė LGGRTC skirti 53 tūkst. eurų. Centras iš viso prašė kompensuoti 130 tūkst. eurų praradimus, nes vien darbo užmokesčiui dėl nesurinktų lėšų už bilietus trūksta apie 80 tūkst.

Gyventojai, atvykę į mišką grybauti, uogauti ar riešutauti, ir toliau negalės įžengti į arčiau kaip 100 metrų nuo sodybos esančią privačią žemę. Seimas ketvirtadienį nepalaikė Aplinkos ministerija siūlymo panaikinti tokį draudimą. Tačiau Seimo patvirtintos Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo pataisos numato, kad leidimą grybauti, uogauti ar riešutauti šalia sodybų esančioje teritorijoje galės suteikti ne tik žemės sklypo savininkas, kaip yra numatyta dabar, bet ir šio žemės sklypo valdytojas.