aplinkos ministerija

Aplinkos ministerija ketvirtadienį pranešė ketinanti drausti naudoti žvejybai skritulius, keisti draudimo žvejoti lašišas ir šlakius terminą. Tai numatyta Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių ir limituotos žvejybos tvarkos aprašo pakeitimuose.

Trečiadienį pristatyta didžiųjų Lietuvos miestų vandentvarkos įmonių įkurta asociacija „Vandens jėga“: ji sieks mažinti vandens kainų skirtumus miestuose ar regionuose, spręsti brangstančių energetikos resursų keliamas problemas.

Tam, kad kvėpuotume kuo švaresniu oru, aplinkosaugininkai rugsėjo 1–17 d. tikrins transporto priemonių taršumą – teršalų kiekį automobilių išmetamosiose dujose. Kadangi oro taršos mažinimas tiesiogiai susijęs su oro kokybės gerinimu, labai svarbu, kad mūsų veikla būtų pagrįsta aplinkos tausojimo principais, rašoma pranešime spaudai.

Viešojoje erdvėje kilo milžiniškas pasipiktinimas dėl aplinkos ministro įsakymo. Kritikai sako, kad sprendimas drastiškai sumažins žaliuosius plotus miestuose ir apskritai yra nelogiškas. Ministerija ginasi, kad plotai tikrai nėra sumažinti ir bus arčiau žmonių.  Aplinkos ministras Simonas Gentvilas gegužės 27 d. pasirašė įsakymą dėl želdynų plotų normų nustatymo, kuris įsigaliojo kitą dieną po to, kai ministras padėjo parašą ant dokumento.

Aplinkos ministerija imasi Valstybinės miškų tarnybos vadovo paieškų – šią savaitę paskelbtas konkursas minėtoms pareigoms eiti. Ministerija nurodo ieškanti „dinamiško lyderio“, kuris įkvėptų komandą įgyvendinti keliamus tikslus ir uždavinius. „Augančio miškų vaidmens klimato ir biologinės įvairovės krizių, taip pat ir energetikos bei bioekonomikos iššūkių akivaizdoje matome, kad miškams valdyti reikia pokyčių.

Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai kreipėsi į ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę, kad ši įvertintų aplinkos ministro Simono Gentvilo galimybes toliau eiti pareigas, pirmadienį informavo partija. Anot frakcijos, pastarosiomis savaitėmis dėl Aplinkos ministerijos priimtų tvarkų gautos kelios neigiamos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados, kad minėtos tvarkos palieka vietos šešėliui, yra naudingos siauram interesų ratui.

Specialiųjų tyrimų tarnybai įžvelgiant korupcinių rizikų bei viešojoje erdvėje kilus abejonių dėl naujos viešųjų želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos, Aplinkos ministerija rengs viešas diskusijas su savivaldybių atstovais, architektais, kraštovaizdžio ir želdynų specialistais. Bus diskutuojama dėl želdynų normų skaičiavimo metodikos ir optimalaus dydžio, analizuojami praktiniai pavyzdžiai, penktadienį pranešė ministerija.

Norint gauti papildomos biokuro žaliavos, medienos perdirbimo įmonėms, kurios gamybos atliekas parduos biokuro aukcionuose, siūloma leisti įsigyti daugiau medienos iš valstybinių miškų, pranešė Aplinkos ministerija. Jos siūlomais pakeitimais norima paskatinti perdirbėjus didinti pasiūlą, mainais ir už tai gaunant papildomą kiekį medienos, kurią galima įsigyti pusmetiniuose aukcionuose.

Aplinkos ministerija pastaruoju metu paskelbė nemažai naujų sumanymų, kurie teoriškai yra skirti gamtos resursų saugojimui ir taršos mažinimui, tačiau gyventojus jie verčia kraipyti galvas. Pirmiausia paskelbta apie tai, kad norima apmokestinti per parą sunaudojančius 10 kub. m ir daugiau paviršinio vandens. Tai aktualu daržininkams ir sodininkams, kurie laisto savo gėrybes gamtos telkinių vandeniu.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo įsakymas dėl želdynų plotų normų apskaičiavimo tvarkos leistų sumažinti jų plotus, o tai būtų naudinga tik siauroms interesų grupėms, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). STT nuomone, reglamentavime gali būti korupcinių rizikų, be to, abejojama, ar užtikrinami visuomenės interesai apželdinant miestų, miestelių ir kurortų teritorijas.

Lietuvoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojanti Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) siekia nuolat gerinti procesus, kad šie vyktų sklandžiai. Prie to itin prisideda glaudus bendradarbiavimas su įvairiais socialiniais partneriais – skirtingomis Lietuvos ir tarptautinėmis instititucijomis, padedančiomis dar efektyviau renovuoti gyventojų būstus.

Vyriausybei patvirtinus laikiną valstybinės medienos pardavimo aukcionuose tvarką, kuri turėtų apsaugoti vietos verslą nuo žaliavos trūkumo, baiminamasi, kad ji be medienos paliks tuos, kuriems jos labiausiai reikia – Lietuvos perdirbėjus.  Dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai, iš kur buvo importuojami milžiniški kiekiai medienos, regione jaučiamas šios žaliavos trūkumas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Seimo narių siūlymui prekybininkams uždrausti nemokamai dalyti labai lengvus plastiko maišelius, tačiau projektą siūlo tobulinti. Anot Aplinkos ministerijos, turėtų būti numatytos kitos alternatyvos, kokius maišelius ar kitas pakavimo priemones pirkėjai galėtų nemokamai rinktis sveriamiems produktams supakuoti.

 Aplinkos ministerija, pasitelkusi išorės ekspertus, rengia galimybių studiją, kuria norima suformuoti galimybes renovuoti arba visai nugriauti prastos būklės sovietmečiu statytus daugiabučius, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  Šia galimybių studija planuojama įsivertinti galimus perstatymo modelius, jų galimus finansavimo šaltinius, daugiabučių gyvenamųjų namų atranką, pagal kokius kriterijus bus atrinkti gyvenamieji kvartalai.

Aplinkos ministerija pakeitė želdynų plotų normas ir perpus sumažino minimalų atskirųjų želdynų plotą. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto vystytojai ir savivaldybės naujai projektuojamose kvartaluose galės palikti mažiau ploto žalumai, nei iki šiol įpareigojo teisės aktai. Opozicija naująją tvarką vadina skandalinga ir ketina imtis veiksmų.

Gyventojai, atsisakę taršaus automobilio ir įsigiję mažiau taršią transporto priemonę ar įsigiję visuomeninio transporto metinius bilietus, dalijimosi paslaugas, dviračius ar paspirtukus, gali kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą (toliau – APVA) ir pasinaudoti finansine parama. Tam iš viso numatyta skirti 12 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.

Daugėja istorijų, kaip gyventojai susiduria su piktavališku namų administratorių elgesiu. Namą administruojančios įmonės nesuteikia pakankamai informacijos, už ką ima pinigus iš gyventojų, o kartais gyventojų noras pakeisti administratorių baigiasi šnipštu – sąskaitas siunčia tiek senasis, tiek naujasis namo administratorius. Politikai siūlo iniciatyvas, kaip pažaboti savivalę, tačiau pripažįsta, kad bausti piniginėmis baudomis gali nepakakti.

Lietuvoje plinta neeilinis iššūkis. Norėdami įrodyti, kad ūkininkauja atsakingai ir neteršia, žemdirbiai ryžtasi eksperimentui – geria vandenį tiesiai iš melioracijos griovių. Ir net meta pirštinę Aplinkos ministerijai, kad šios atstovai paragautų išvalytų nuotekų. Bet ministras sako žaidimuose nedalyvaus. O sveikatos specialistai sako, kad tokie iššūkiai gali baigtis rimtais negalavimais.

Aplinkos ministerijos užsakymu kuriama speciali sistema, kuri kontroliuos individualiuose namuose gyvenančių žmonių nuotekų šalinimą, o duomenys bus teikiami ir tyrimą prieš Lietuvą pradėjusiai Europos Komisijai (EK). Planuojama, kad 1 mln. eurų kainuosianti sistema pradės veikti kitų metų viduryje. Nauja nuotekų tvarkymo informacinė sistema apims visų individualių sistemų duomenis ir juos apskaitys, teigia ministerijos atstovas.

Skelbimuose internete galima rasti pačių įvairiausių ir netikėčiausių pasiūlymų. Tačiau rasti parduodamo naujo lauko tualeto skelbimą – gana retas atvejis. Portale Skelbiu.lt rubrikoje „Buitis/baldai ir interjeras“ galima rasti pasiūlymą už 220 eurų Kėdainių rajone nusipirkti būtent nenaudotą medinį lauko tualetą. „Medinis lauko tualetas. Nenaudotas, ilgokai stovėjęs lauke. Daugiau informacijos telefonu. Kaina simboliškai derinama.

Daugelis daugiabučiuose gyvenančių lietuvių turėtų suklusti. Aplinkos ministerija planuoja, kad dalį jų reikėtų nugriauti ir toje vietoje statyti naujus statinius. Tačiau kur dėsis nugriautų namų savininkai ir kiek reikės mokėti už naują būstą? Į šiuos ir daugelį kitų klausimų turėtų atsakyti galimybių studija, kurios viešojo pirkimo konkursą Aplinkos ministerija ir rengia.

Pagalbą karo sugriautos Ukrainos infrastruktūros atstatymui Lietuvoje koordinuos Aplinkos ministerija.  „Buvo aptarta su aplinkos ministru, kad koordinacinis klausimas, kiek susiję su infrastruktūra, keliaus į Aplinkos ministeriją“, –  trečiadienį po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais žurnalistams sakė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

Gyventojam išnaudojus  visą 6 mln. eurų paramą už įsigyjamus elektromobilius Aplinkos ministerija sako, kad mažiau taršiam transportui, tarp jų ir elektromobiliams, planuojama skirti dar 5 mln. eurų.  Ministerijos teigimu, nors dabar lėšų neliko, gyventojai iki birželio 1 dienos gali teikti paraiškas elektromobiliams, nes Vyriausybė balandžio viduryje turėtų pritarti papildomų 5 mln. eurų skyrimui mažiau taršioms ar alternatyvioms transporto priemonėms ir elektromobiliams.

Aplinkos ministerija perskirstė Atliekų prevencijos ir tvarkymo programos lėšas ir papildomai skyrė po 1 mln. eurų asbesto atliekoms tvarkyti ir tekstilės konteineriams įsigyti. Taip bus užtikrintas saugus asbesto atliekų tvarkymas ir sudarytos sąlygos tinkamai rūšiuoti tekstilės atliekas. Visos paraiškos, kurias savivaldybių administracijos ir regioniniai atliekų tvarkymo centrai pateikė šiai paramai, bus peržiūrėtos kovo mėnesį.

Reaguojant į Kremliaus agresiją Ukrainoje, Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC) naikina visų Rusijoje ir Baltarusijoje gaminamų statybos produktų sertifikatus, šeštadienį informavo Aplinkos ministerija. Kaip nurodoma pranešime, Lietuvoje nebebus galima naudoti Rusijoje ar Baltarusijoje pagamintų ir privalomų sertifikuoti statybos produktų. Tai reiškia, kad didžioji dalis tokių produktų negalės būti pardavinėjama ir Europos Sąjungos teritorijoje.

Aplinkos ministerija siūlo nepasiturintiems gyventojams 2 tūkst. eurų išmoką įsigyti netaršų automobilį sunaikinus senąjį. Visgi, nors susidomėjimo daug, kol kas paraiškų gauti kompensaciją gyventojai pildyti neskuba. Opozicija sako, kad ši priemonė tarsi pinigai į balą, o ekonomistas teigia, kad pati idėja sveikintina, tik jos paleidimo laikas labai nedėkingas.

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Apie tai ministras kalbėjo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti svarbiausi 2021-aisiais įgyvendinti darbai ir 2022 m. laukiantys pokyčiai.

Aplinkos ministerija iki pavasario žada įsukti vėjo energetikos „audrą“, pareiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – pranešime sakė ministras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo, kad statant ir rekonstruojant pastatus elektromobilių įkrovimo prieigos turės sudaryti 20 proc. bendrų automobilių vietų skaičiaus.  Be to, turės būti įrengtas ir elektros kabelių tinklas, kad vėliau kiekvienoje vietoje būtų galima įrengti elektromobilių stoteles, praneša Aplinkos ministerija.

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija. „Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.

Užsibrėžtas Europos užmojis skatinti ekologiškumą lemia ir naujų patikrinimų sugriežtinimą Lietuvoje. Vienas iš siūlymų – aktyviau ir dažniau tikrinti keliuose važinėjančius automobilius. Be to, valdžios atstovai skelbia, kad būsimų pokyčių gali sulaukti ir techninių apžiūrų centrai. Praėjusiais metais Lietuvos keliuose vykdyta atskira kontrolė, kurios metu buvo tikrinamas automobilių dūmingumas.

Nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, jau gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą ir priima prašymus nuo penktadienio. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų, praneša Aplinkos ministerija.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Aplinkosaugininkai sveikina miestų iniciatyvas atsisakyti fejerverkų, ragina jų atsisakyti ir gyventojus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Seimas ketvirtadienį nusprendė penkis kartus padidinti sąvartynų mokestį – nuo 10 iki 50 eurų. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. Sprendimo kritikai tikina, kad dėl to gyventojams brangs šiukšlių išvežimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, 22 parlamentarai susilaikė. Didesnio apmokestinimo siekė Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Nuo sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį.

Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje daugiau kaip penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Individualiai nuotekas tvarkyti tenka tuomet, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tačiau tokiu būdu nuotekos turi būti tvarkomos saugiai, atsakingai ir laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų Atrodo, kad žinių, kaip teisingai tvarkyti nuotekas, lietuviai nestokoja, nes 81,7 proc.

Jau daug metų Lietuvoje veikia centralizuoti nuotekų tvarkymo tinklai, kuriais gyventojų buityje susidarančios nuotekos saugiai tvarkomos ir išvalomos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandenis, o tai gali lemti, kad šuliniuose, gręžiniuose yra užteršiamas ir į gyventojų namus tiekiamas geriamasis vanduo.

Aplinkos ministerijai siūlant įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, kai kurie ekspertai sako, kad mokesčio rezultatas gali būti kuriozinis – už vienodai teršiančius automobilius tektų mokėti skirtingą mokestį. Tuo metu rinkos dalyviai teigia, kad nauja schema gali žmones paskatinti persėsti į mažiau taršius automobilius.

Aplinkos ministerija siūlo žmonėms, perkantiems mažiau taršius autombilius, skirti dar 3 mln. eurų.  2 mln. eurų iš perskirstomų šių metų Klimato kaitos programos būtų skirta už taršių automobilių sunaikinimą, o 1 mln. eurų – skatinti nepasiturinčius žmones įsigyti mažiau taršius automobilius.  Šį ir kitus siūlymus trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos rengiama Klimato savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Visą savaitę šia tema suplanuoti įvairūs renginiai – diskusijos, dirbtuvės, vieši pranešimai, akcijos, konkursai, skatinant žmones įsitraukti į prisitaikymo bei klimato kaitos švelninimo klausimus.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Kompensuoti šiferio, kuriame yra pavojingo sveikatai asbesto, stogų keitimo šalies miestuose nėra europinių lėšų, sako aplinkos ministras. Tačiau, pasak Simono Gentvilo, ministerija skiria savivaldybėms pinigų už šiferio išvežimą į sąvartynus bei sumoka taršos bei sąvartynų vartų mokesčius.

Aplinkos ministerija sako, kad už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą sodinti sostinėje invazines baltažiedes robinijas, klaidingai vadinamas akacijomis, gali būti baudžiama administracinėmis nuobaudomis. Pasak ministerijos, net ir sulaukus galimo savivaldybės prašymo išbraukti šį medį iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo, tai nebūtų daroma.

Jau po kelių savaičių Seimo salėje virs aistros dėl automobilio taršos mokesčio. Šio mokesčio architektas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad mokestis tikrai nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.