aplinkos ministerija

Automobilių taršos mokestis neperžengė Seimo barjero – parlamentarai po pateikimo jį atmetė. Projektas grąžintas tobulinti, o mokesčio projekto veidu tapęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai pareiškė, kad projekto nekeis ir už mokestį atsakingos Susisiekimo ir Finansų ministerijos. Ministerijos automobilio mokesčio idėją giria, bet apie jo ateitį kalba miglotai. Seimas praėjusią savaitę po pateikimo atmetė automobilių taršos mokestį.

Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas trečiadienį atmetė Aplinkos ministerijos siūlymą „žaliojo“ itin pigaus dyzelino įsigijimus žemdirbiams riboti jau nuo 2024 metų liepos.  Komitetas balsų dauguma, susilaikius vieninteliam „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai, pritarė Žemės ūkio ministerijos pozicijai – 100 tūkst. litrų per metus lubas nustatyti nuo 2026 metų liepos, o nuo 2029-ųjų liepos – 50 tūkst. litrų.

Lietuvoje rengiamasi steigti 12 naujų draustinių, kuriuose bus saugomi baliniai vėžliai ir kitos retos rūšys ir buveinės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. „Paskutinį kartą naujas gamtinis draustinis buvo įkurtas senokai – 2015 metais. Todėl po tokios pertraukos planuojame šiemet įsteigti net dvylika naujų draustinių“, – pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Plėtrai dar turės pritarti Vyriausybė.

Šiais metais laukia pokyčiai dėl žemės nuosavybės, gręžinių, statybų sektoriaus, planuojama plėsti saugomų teritorijų apimtį ir įgyvendinti kitus pokyčius, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos ministras Simonas Gentvilas. Apie tai ministras kalbėjo penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje. Joje pristatyti svarbiausi 2021-aisiais įgyvendinti darbai ir 2022 m. laukiantys pokyčiai.

Aplinkos ministerija iki pavasario žada įsukti vėjo energetikos „audrą“, pareiškė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.  „Atsinaujinančią energiją vis dar tebestabdo biurokratinė inercija, bet nepaisant to, žaliosios energijos transformacija jau įsibėgėja lyg vėtra. Aplinkos ministerijoje darbą pradėjo proveržio darbo grupė, kuri iki pavasario privalo apskirtai įsukti vėjo energetikos audrą“, – pranešime sakė ministras.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas siūlo, kad statant ir rekonstruojant pastatus elektromobilių įkrovimo prieigos turės sudaryti 20 proc. bendrų automobilių vietų skaičiaus.  Be to, turės būti įrengtas ir elektros kabelių tinklas, kad vėliau kiekvienoje vietoje būtų galima įrengti elektromobilių stoteles, praneša Aplinkos ministerija.

Po kelerius metus trukusių derinimo procedūrų Aplinkos ministerija pritarė restorano „Strandhalle“ statyboms Smiltynėje, pranešė ministerija. „Šis naujas pastatas atrodys beveik taip pat kaip stovėjęs tarpukariu. Šitaip į Smiltynę grįžta kurortinė tradicija“, – pranešime cituojamas aplinkos Simonas Gentvilas.

Užsibrėžtas Europos užmojis skatinti ekologiškumą lemia ir naujų patikrinimų sugriežtinimą Lietuvoje. Vienas iš siūlymų – aktyviau ir dažniau tikrinti keliuose važinėjančius automobilius. Be to, valdžios atstovai skelbia, kad būsimų pokyčių gali sulaukti ir techninių apžiūrų centrai. Praėjusiais metais Lietuvos keliuose vykdyta atskira kontrolė, kurios metu buvo tikrinamas automobilių dūmingumas.

Nepasiturintys gyventojai, utilizavę seną ir įsigiję mažataršį automobilį, jau gali kreiptis 2 tūkst. eurų kompensacijos. Aplinkos projektų valdymo agentūra paskelbė kvietimą ir priima prašymus nuo penktadienio. Ši nauja priemonė numatyta patikslintoje Klimato kaitos programos sąmatoje, jai skirta 1 mln. eurų, praneša Aplinkos ministerija.

Lietuvoje taršiausias yra transporto sektorius, kurio į aplinką išmetamus teršalus valdžia ketina pažaboti įvedusi metinį automobilių taršos mokestį. Visgi tai tik trečdalis visų į aplinką išmetamų klimato atšilimą sukeliančių dujų. Norėdama pažaboti klimato krizę, Aplinkos ministerija nusitaikė į ne vieną sritį ir ketina čia imtis ekologinių pokyčių. Praktiškai kiekviena aplinkosauginė reforma palies ir kasdienį kiekvieno lietuvio gyvenimą. „Teršalų ir problemų Lietuvoje yra tikrai daug.

Aplinkosaugininkai sveikina miestų iniciatyvas atsisakyti fejerverkų, ragina jų atsisakyti ir gyventojus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija. „Ši pramoga džiugina tik akimirką, o jos neigiamas poveikis aplinkai ir sveikatai – ilgalaikis“, – rašoma ketvirtadienį paskelbtame pranešime.

Seimas ketvirtadienį nusprendė penkis kartus padidinti sąvartynų mokestį – nuo 10 iki 50 eurų. Naujoji tvarka įsigaliotų nuo 2023 m. Sprendimo kritikai tikina, kad dėl to gyventojams brangs šiukšlių išvežimas. Už projektą balsavo 63 Seimo nariai, prieš – 6, 22 parlamentarai susilaikė. Didesnio apmokestinimo siekė Vyriausybė, norinti sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus. Šiemet mokestis už atliekų šalinimą sąvartynuose siekia 10 eurų, 2022 metais jis didės iki 15 eurų.

Nuo sausio 1 d. įsigalios nauja tvarka, kaip galėsite išsikviesti aplinkosaugos pareigūnus, jei matysite pažeidimą. Aplinkosaugininkai nuo šiol nevyks į visus iškvietimus, jei pasirodys, kad pareiškėjas nepateikė pakankamai informacijos ar pažeidimas nėra reikšmingas. Prezidentas Gitanas Nausėda priešinosi tam, tačiau Seimo dauguma jo veto atmetė. Kritika naujajai tvarkai keliauja ne tik iš Daukanto aikštės rūmų, bet ir iš parlamento opozicijos.

Simonas Gentvilas ir jo vadovaujama Aplinkos ministerija kelia ambicingą tikslą – Lietuva be atliekų. Jei tiksliau, planuojama, kad iki 2030 m. sąvartynuose šalinamų atliekų skaičius sumažės daugiau nei tris kartus, o visos likusios atliekos įsilies į žiedinę ekonomiką ir grįš į gamybą. Norėdama pasiekti šių tikslų, valdžia ketina net penkiais kartais kelti sąvartynų mokestį.

Skaičiuojama, kad šiandien Lietuvoje daugiau kaip penktadalis (22 proc.) šalies gyventojų nuotekas tvarko individualiai. Individualiai nuotekas tvarkyti tenka tuomet, kai nėra galimybės prisijungti prie centralizuotų nuotekų tvarkymo tinklų. Tačiau tokiu būdu nuotekos turi būti tvarkomos saugiai, atsakingai ir laikantis visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų Atrodo, kad žinių, kaip teisingai tvarkyti nuotekas, lietuviai nestokoja, nes 81,7 proc.

Jau daug metų Lietuvoje veikia centralizuoti nuotekų tvarkymo tinklai, kuriais gyventojų buityje susidarančios nuotekos saugiai tvarkomos ir išvalomos. Netinkamai tvarkomos nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandenis, o tai gali lemti, kad šuliniuose, gręžiniuose yra užteršiamas ir į gyventojų namus tiekiamas geriamasis vanduo.

Aplinkos ministerijai siūlant įvesti kasmet mokamą automobilių taršos mokestį, kai kurie ekspertai sako, kad mokesčio rezultatas gali būti kuriozinis – už vienodai teršiančius automobilius tektų mokėti skirtingą mokestį. Tuo metu rinkos dalyviai teigia, kad nauja schema gali žmones paskatinti persėsti į mažiau taršius automobilius.

Aplinkos ministerija siūlo žmonėms, perkantiems mažiau taršius autombilius, skirti dar 3 mln. eurų.  2 mln. eurų iš perskirstomų šių metų Klimato kaitos programos būtų skirta už taršių automobilių sunaikinimą, o 1 mln. eurų – skatinti nepasiturinčius žmones įsigyti mažiau taršius automobilius.  Šį ir kitus siūlymus trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Pirmadienį visoje Lietuvoje prasideda Aplinkos ministerijos rengiama Klimato savaitė, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų grupių dėmesį į aktualiausius klimato kaitos klausimus. Visą savaitę šia tema suplanuoti įvairūs renginiai – diskusijos, dirbtuvės, vieši pranešimai, akcijos, konkursai, skatinant žmones įsitraukti į prisitaikymo bei klimato kaitos švelninimo klausimus.

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija. Žvejo mėgėjo kortelės suteikė teisę vykdyti limituotą šių žuvų žvejybą iki penktadienio, spalio 15-osios, tačiau šįmet spalio 16-oji yra šeštadienį, todėl draudimas žvejoti tam tikruose upių ruožuose įsigalios po savaitgalio.  Savaitgalį žvejoti leidžiama, tačiau visas atsitiktinai sugautas lašišas ir šlakius privaloma paleisti. Toks reikalavimas galioja jau nuo spalio 1-osios.

Kompensuoti šiferio, kuriame yra pavojingo sveikatai asbesto, stogų keitimo šalies miestuose nėra europinių lėšų, sako aplinkos ministras. Tačiau, pasak Simono Gentvilo, ministerija skiria savivaldybėms pinigų už šiferio išvežimą į sąvartynus bei sumoka taršos bei sąvartynų vartų mokesčius.

Aplinkos ministerija sako, kad už Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus iniciatyvą sodinti sostinėje invazines baltažiedes robinijas, klaidingai vadinamas akacijomis, gali būti baudžiama administracinėmis nuobaudomis. Pasak ministerijos, net ir sulaukus galimo savivaldybės prašymo išbraukti šį medį iš Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašo, tai nebūtų daroma.

Jau po kelių savaičių Seimo salėje virs aistros dėl automobilio taršos mokesčio. Šio mokesčio architektas aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad mokestis tikrai nėra nukreiptas į mažiausias pajamas gaunančius gyventojus, nes netaršų automobilį galima nusipirkti ir už tūkstantį eurų. Apie automobilių taršos mokestį aplinkos ministras S. Gentvilas antradienį pasakojo Darbo partijos frakcijai Seime. S. Gentvilo teigimu, automobilių taršos mokesčio pateikimas Seime bus po kelių savaičių.

Aplinkos apsaugos agentūrai vadovaus šios įstaigos Taršos prevencijos departamento direktorė Milda Račienė, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos teigimu, M. Račienė laimėjo konkursą iš aštuonių pretendentų. Ji agentūroje pradėjo dirbti 2011 metais Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės departamento Kontrolės organizavimo ir taršos prevencijos įgyvendinimo skyriaus vyriausiąja specialiste.

Ketvirtadienį prasideda Europos judumo savaitė – didžiausia pasaulyje tvaraus judėjimo kampanija, skatinanti rinktis aplinkai draugiškas transporto priemones ir daugiau vaikščioti pėsčiomis. Ji baigsis rugsėjo 22 dieną tradicine Diena be automobilio, kurią pažymės dauguma šalies savivaldybių, pranešė Aplinkos ministerija.

Seimas žengė pirmą žingsnį, kad Lietuvoje būtų draudžiama prekiauti daugeliui įprastais plastikiniais gaminiais – ausų krapštukais, vienkartiniais indais, lazdelėmis balionėliams ir panašiomis prekėms. Taip, anot aplinkos ministro, siekiama sumažinti gamtoje atsiduriančio vienkartinio plastiko kiekį. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimui antradienį pateikė įstatymų pataisas, kuriomis būtų įgyvendinta Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva.

Šį šeštadienį, rugsėjo 11 dieną, visoje Lietuvoje vyks pirmąkart organizuojama miškų tvarkymo akcija „Miško kuopa“. Valstybinių miškų urėdija (VMU) kviečia dalyvauti visus, kurie yra neabejingi mus supančiai aplinkai ir nori prisidėti prie svarbaus tikslo bei sumažinti milžiniškus atliekų kiekius, kurie teršia mūsų šalies miškus ir girias.  Kasmet surenka 1000 tonų atliekų Miškas neabejotinai yra kiekvienam lietuviui svarbi vieta, kur ieškoma ramybės, poilsio ir pramogų.

Aplinkos ministras sako, kad naujoje Europos Sąjungos finansinėje perspektyvoje nebelikus paramos vandentvarkai, įmonės turės stambėti ir išsilaikyti iš veiklos pajamų. „Teikiame įstatymo projektus, kad įmonės pereitų ant sąnaudų susigrąžinimo principo. Nebe iš ES subsidijų investicijų finansuotume plėtrą, nuotekų įrenginius, vamzdynus, geriamojo vandens paruošimą, bet iš vandentvarkos įmonių“, –  žurnalistams trečiadienį sakė Simonas Gentvilas.

Nevalytas nuotekas į Kuršių marias leidusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ ketina investuoti į savo nuotekų valyklą ir atnaujinti jos veiklą, tačiau aplinkos ministras sako, kad su užsienio ekspertais dar tariamasi, ar įmonės siūloma technologija nėra pernelyg sudėtinga ir tarši.

Aplinkos ministerija Vyriausybei ir Seimui siūlys būdus, kaip sumažinti į sąvartynus vežamų atliekų apimtį ir skatinti rūšiuoti komunalines atliekas.  Ministras Simonas Gentvilas sako siūlysiantis nuo 2023 metų nuo 10 iki 50 eurų už toną padidinti mokestį už aplinkos teršimą atliekas gabenant į sąvartyną, kad šis tvarkymo būdas būtų brangesnis už atliekų deginimą. „Suteikiame savivaldybėms visas galimybes rūšiuoti, jos gauna 100 proc.

Įsigytam ekologiškam transportui kompensuoti penkios įmonės prašo 8 mln. eurų paramos, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), pasibaigus kvietimui teikti paraiškas.  Kvietimui buvo skirta 10 mln. eurų. Jis orientuotas į transporto priemonių, naudojančių elektrą, suslėgtąsias ar suskystintąsias gamtines dujas, biometaną, vandenilį, įsigijimą ir joms reikalingos infrastruktūros sukūrimą ar plėtrą.

Nuo sekmadienio Lietuvoje prasideda paukščių medžioklės sezonas. Tuo pačiu pradeda galioti draudimas paukščius medžioti švininiais arba švino junginių turinčiais šratais. „Medžiotojai šiuos aplinką teršiančius šaudmenis turi perduoti teritorinei policijos įstaigai, kuri pasirūpins jų saugiu nukenksminimu ir perduos utilizuoti“, – nurodoma Aplinkos ministerijos pranešime. Taip siekiama mažinti švino bei jo junginių daromą žalą aplinkai ir gyvūnams.

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Lietuva kovoje su klimato krize pagrindines pajėgas mes į transporto sektorių, nes jis, anot aplinkos ministro, pats taršiausias. Po kelerių metų miestuose turėtų atsirasti zonos, į kurias nebebus įleidžiami taršūs automobiliai, o artimiausiais dešimtmečiais iš Lietuvos kelių išvis turėtų išnykti įprasti benzininiai ir dyzeliniai automobiliai.

Aukštus standartus kovoje su klimato krize kelianti Europos Sąjunga nori priversti ir likusį pasaulį į aplinkosaugą žiūrėti taip pat rimtai. Tam Bendrija planuoja pasitelkti naują priemonę – pasienio anglies dvideginio mokesčio mechanizmą. Šis mokestis pradėtų galioti jau 2023 metais, o juo būtų apmokestinamos prekės, kurios pagamintos šalyse, kur aplinkosaugos standartai žemesni nei Europoje.

Penktadienį Kuršėnų krašte aplinkos ministras Simonas Gentvilas kartu su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku Viktoru Pranckiečiu ir parlamentare Rima Baškiene susitiko su Šiaulių regiono ūkininkais aptarti, kaip tvarkyti mėšlą ir užtikrinti vandenviečių apsaugą.

Ketvirtadienį pristatytas naujas automobilių taršos mokestis. Kiek reikės mokėti už taršų automobilį? Ar tai paskatins žmones persėsti į ekologiškesnes transporto priemones? Ką valdžia darys su surenkamais pinigais? Šiuos klausimus naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ aptars šešėlinė valstiečių aplinkos ministrė, Seimo narė Ligita Girskienė ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pranešė, kad ketvirtadienį numatyta pristatyti automobilių taršos mokesčio pakeitimus, o jų projektai bus teikiami rudenį.  Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis. Jis skaičiuojamas priklausomai nuo degalų rūšies bei jų kombinacijų ir kai išmetamo CO2 kiekis viršija daugiau nei 130 g/km. Mokestis taikomas keletu atvejų. Pirma, kai automobilis yra registruojamas pirmą kartą, registruojant naują ar įvežtą iš užsienio.

Vilniaus gatvėse pasirodys visiškai nauji matuokliai, kuriais bus nustatoma pravažiuojančių transporto priemonių reali tarša. Kol kas naujieji matuokliai taršą fiksuos judriausiose sostinės gatvėse, tačiau neatmetama galimybė, kad įranga bus bandoma ir kituose šalies miestuose. Kol kas duomenys bus naudojami tik analizei, tačiau ateityje matuoklio „pagauti“ taršių automobilių savininkai gali sulaukti ir bausmių, pavyzdžiui, jiems nebus leidžiama įvažiuoti į konkrečias miesto vietas.

Šešiolika savivaldybių pasinaudojo daugiau kaip 0,5 mln. eurų Aplinkos apsaugos rėmimo programos parama ir Sosnovskio barštį naikina didesnėje kaip 255 ha teritorijoje, pranešė Aplinkos ministerija. Pagrindinės taikomos priemonės – purškimas herbicidais, kasimas ir šienavimas. „Herbicidais jau išpurkšta beveik visose šį naikinimo būdą pasirinkusiose savivaldybėse“, – teigiama ministerijos pranešime.

Lietuvoje netrukus turėtų atsirasti automobilių taršos mokestis. Valdžia taip planuoja skatinti gyventojus persėti į mažiau aplinkai kenksmingas transporto priemones, pavyzdžiui, viešąjį transportą ar elektromobilius. Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, taip bus stengiamasi pažaboti didžiausią aplinkos teršėją Lietuvoje – transportą, kurio tarša per pastaruosius 15 metų išaugo dvigubai. Lietuvoje jau dabar taikomas automobilių registracijos mokestis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas perspėjo, kad „Achemos grupės“ valdoma Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco“) bei kitos uosto krovos įmonė bus uždarytos, jei nesumažins dulkėtumo. „Jeigu „Klasco“ pati nesusipras, kad turi susitvarkyti, ją uždarysime – tam turime visas priemones“, – pranešime sakė Klaipėdos uoste penktadienį lankęsis S. Gentvilas. Jis į uostamiestį atvyko stebėti, kaip vykdomas nuo gegužės 1-osios įsigaliojusi ES reglamentu sugriežta birių krovinių krova.

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, taip pat naminių gyvūnų sąrašas, pranešė Aplinkos ministerija. Leidžiamų nelaisvėje auginti žinduolių sąrašo projekte yra 35 jų rūšys ir gentys. Tarp jų – dygliuotosios pelės, smeltpelės, kai kurios žiurkės, žiurkėnai, šinšilos, stumbrai, bizonai, stirnos, danieliai, taurusis ir dėmėtasis elniai, vikunijos, muflonai, šernai, kt.

Artimiausiu metu aplinką itin teršiančių automobilių savininkų laukia neramūs laikai. Jau nuo vasaros tokias transporto priemones nustatys „nuotolinė akis“, kuri matuos ne tik išmetamus teršalus, bet fiksuos automobilio numerį ir identifikuos jo savininką. Dar kardinalesni pokyčiai laukia artimiausiais metais – visuose Lietuvos miestuose atsiras teritorijos, kuriose bus ribojamas arba draudžiamas taršių automobilių eismas.

Siekiant apsaugoti plėšriąsias žuvis, nuo šeštadienio įsigalioja jų žvejybos ribojimai, pranešė Aplinkos ministerija.  Įsigaliojus naujoms Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklėms, vienos žvejybos metu leidžiama paimti po dvi lydekas, sterkus, marguosius upėtakius, kiršlius, tris vėgėles, o bendras šių žuvų skaičius negali viršyti penkių. Kitų žuvų leidžiama sugauti tiek pat, kiek iki šiol.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl savo nušalinimą patvirtinusio aplinkos ministro Simono Gentvilo.  Apie tai trečiadienį savo feisbuko paskyroje pranešė Seimo narė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Ligita Girskienė, kuri ir kreipėsi į VTEK, prašydama įvertinti S. Gentvilo elgesį.

Šią vasarą Lietuvos keliuose laukia naujovė – važiuojančio automobilio išmetamų teršalų kiekį gatvėje matuos nuotolinė „akis“. Ji fiksuos išmetamų išmetamų teršalų kiekį, nustatys labiausiai teršiančius automobilius, fiksuos jų numerius ir identifikuos šias transporto priemones ir jų savininkus. Šią vasarą, pradedant įgyvendinti Aplinkos ministerijos projektą, ne mažiau kaip penkiose  Vilniaus vietose bus  matuojama automobilių keliama tarša realiomis jų važiavimo sąlygomis.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo gegužės 1-os dienos pavedė Valstybinių miškų urėdijai stabdyti medžioklę Punios šile esančiuose profesionalios medžioklės plotuose. Elninių žvėrių medžioklės negalės būti organizuojamos tol, kol bus apsispręsta dėl Punios šilo rezervato statuso, penktadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas Seimo salėje sulaukė nepatogių klausimų. Vyriausybės nariui teko teisintis dėl Aplinkos apsaugos departamento vadovės Olgos Vėbrienės atleidimo. Opozicija kaltina S. Gentvilą, kad šis su jam neįtikusia pavaldine tiesiog susidorojo. Ministras kritiką atremia ir tikina, kad jo veiksmai teisėti ir pagrįsti.  „Gerbiamas ministre, aš po jūsų skandalingo, politiškai motyvuoto susidorojimo su Olga Vėbriene klausimų neturiu. Bet klausimų jums turi visuomenė.