aplinkos ministerija

Neatsiejama žiemos šventinio laikotarpio dalis – eglučių puošimas. Aplinkos apsaugos departamentas (ADD) įspėja, kad paskutinį metų mėnesį – gruodžio 1–24 d. – atliks akcijos „Saugom eglutę“ patikrinimus, stebės miškus, stabdys ir tikrins transporto priemones. Kita vertus netrukus miškininkai nemokamai gyventojams dalys pušų šakas pasipuošti Kalėdoms.

Seimas keleriais metais pratęsė terminus, kada ir kokiose užtvankose ar greta jų turi būti įrengti žuvitakiai, o aplinkos ministrą įpareigojo iki 2025 metų parengti žuvų pralaidų įrengimo kompensavimo tvarką.   Priėmęs Vandens įstatymo pataisas Seimas šią savaitę nutarė, kad 25 užtvankų su iki 10 megavatų (MW) galios hidroelektrinėmis savininkai ir valdytojai žuvitakius turės įrengti vėliau nei buvo numatyta – iki 2028 metų sausio, o su virš 10 MW galios – iki 2030 metų.

Šiuo metu gyventojai atskirai moka tik už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Tačiau už tvarkymą vandens, kuris lietaus ar sniego pavidalu iškrinta iš dangaus, moka tik įmonės. Kai kurių vandens tiekimo bendrovių atstovai tikina, kad to neužtenka. Ypač turint galvoje, kad dėl klimato atšilimo ateityje stichinių reiškinių gali būti vis daugiau.

Draudimui Lietuvoje įsigyti daugiau nei 500 ha dirbamos žemės vienam ūkiui ar su juo susijusiems asmenims praktiškai neveikiant, ūkininkų atstovai ir ministerijos sutaria, kad žemės įsigijimo tvarka turi būti griežtinama.

Aplinkos ministerijos atstovai sako, kad norint šalyje sumažinti transporto skleidžiamą taršą azoto oksidais, reikia ieškoti ir politiškai nepopuliarių sprendimų. Jie neatmeta, kad reikės vėl diskutuoti dėl transporto priemonių taršos mokesčio įvedimo.  „Reikėtų diskutuoti apie politiškai galbūt tokius nepopuliarius ir nepalankius sprendimus.

Aplinkos apsaugos departamentas informuoja, kad jau ne pirmus metus vykstančioje akcijoje „Garažiukas“ stebima, kaip yra vykdoma transporto priemonių priežiūra, remontas ar ardymas.

Seimas pritarė Saugaus eismo automobilių keliais ir Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymų pakeitimams, kurie padės sustiprinti transporto priemonių taršos kontrolę kelyje, sumažinti neigiamą kelių transporto poveikį aplinkai ir gyventojų sveikatai.  „Dviem valstybės institucijoms suteikiama teisė patikrinti techninės priežiūros atitikimo standartą realiomis sąlygomis.

Praėjo jau daugiau nei pusė termino, per kurį gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką. Aplinkos ministerija ragina gyventojus paskubėti, nes be jokių sankcijų tai padaryti suteikta galimybė tik iki 2025 metų balandžio 30 d., kol galioja Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinasis įstatymas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vyriausybė skyrė dar 111,7 mln. eurų pastatų bei jų šildymo sistemų atnaujinimui, mažiau taršiam transportui, pranešė Aplinkos ministerija. Vyriausybė trečiadienį patvirtino ministerijos pasiūlytus 2022–2025 metų Klimato kaitos programos investicijų plano pakeitimus. Pagal juos gyventojai bei verslas bus skatinami naudoti žaliąsias technologijas, sako aplinkos viceministras Kęstutis Šetkus.

Aplinkos ministerija ketvirtadienį rengia urbanistinį forumą, kuriame ketinama kalbėti apie žaliuosius plotus, dirbtinį intelektą, miestų plėtrą. Septynioliktajame forume „Tvarumas – tik skambus šūkis ar urbanistikos kasdienybė?“ bus aptariama tvarios Lietuvos vizija, kaip ji transformuoja miestus, atspindi kasdienius gyventojų poreikius. Taip pat bus keičiamasi nuomonėmis, kaip išvengti stichiškos miestų plėtros, atveriant ir pritaikant skirtingas erdves įvairioms visuomenės grupėms.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Aplinkos ministerijos iniciatyvai nuo 2026 metų gegužės uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą – akmens anglį, lignitą, durpes, išskyrus atvejus, kai toks kuras yra technologijos dalis pramoninėse krosnyse. Pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Seime skinasi kelią pataisos dėl gerokai didesnių baudų už aplinkos teršimą. Įmonėms už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką nuo kitų metų sausio baudas norima didinti daugiau kaip du kartus, o gyventojams administracinę atsakomybę ketinama griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius.

Trečiadienį įsigaliojant naujos redakcijos taisyklėms, laukinių gyvūnų nebegalima demonstruoti komerciniais tikslais. Kaip nurodė Aplinkos ministerija, naujos redakcijos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse numatyta, jog laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių laukinius gyvūnus juos išvežant iš nuolatinės laikymo vietos leidžiama demonstruoti tik mokslo ir švietimo tikslais, kai nesiekiama gauti pajamų ir šie gyvūnai neatlieka triukų ir manevrų.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.  Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paragino savivaldybes-dalininkes spręsti iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos sklindančių kvapų problemą ir įspėjo, kad to nedarant, jos veikla gali būti sustabdyta. „Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Paaiškėjus, kad Šimonių girioje kirtimas vykdytas turint neteisėtai išduotą leidimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė peržiūrėti visus miško kirtimo leidimus Utenos regione. Jis pasirašė raštišką pavedimą Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 dienos detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo vyksmą, peržiūrėti kiekvieną atvejį, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.  „Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.

Aplinkos ministerija kreipėsi į prokuratūrą dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje. Kiek vėliau Aplinkos ministerija skelbė: „Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai pažeisdamas kirtimų leidimų išdavimo tvarką, naudodamasis tarnybine padėtimi neteisėtai išdavė leidimą kirsti mišką.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Pamiškėse ar upėse išmetamos padangos vis dar yra didžiulė problema. Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke. Pavasarį kauniečiai, pamatę Amalės upelį, buvo šokiruoti – jis virto padangų sąvartynu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių iš numatytų 40 tūkst. Pasak jo, renovacijos procesas yra viena geriausiai veikiančių valstybinių programų. „Renovacijoje keičiasi daug kas. Kartais save plakame, kad renovacija vyksta lėtai, bet reikėtų padėkoti daugeliui buvusių vyriausybių, nes Lietuva yra renovavusi jau 10 proc. šalies daugiabučių, iš 40 tūkst.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Lietuvos saugomų teritorijų plotų kiek padaugės patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietoves, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Aplinkos ministerijos kanclere nuo pirmadienio pradėjo dirbti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė, pirmadienį pranešė ministerija. Ji pakeitė Sigitą Vasiljevaitę. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizavimo, resursų skirstymo“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus tvirtins atliekų tvarkymo regionuose dydžius, o jų tvarkymo centrai turės aiškiai įvardyti sąnaudas, įtraukiamas į kainas. Aplinkos viceministrė sako, jog taip norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Be to, individualių namų savininkai, dabar mokantys pagal kvadratinius metrus, mokės pagal konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Iki kitų metų Aplinkos ministerija planuoja parengti naujus projektavimo reikalavimus, pagal kuriuos naujuose statiniuose būtų numatytos priedangos, skirtos gyventojams nuo oro pavojaus pasislėpti. Taip tikimasi bent iš dalies išspręsti priedangų trūkumo problemą. Nauji reikalavimai turėtų įsigalioti 2024-ųjų sausį, BNS nurodė ministerija.

Jau beveik pusantrų metų gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų. Tačiau iki šiol ja pasinaudojo tik nedidelė gyventojų dalis, rašoma ministerijos pranešime.

Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų bei Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pasak ministerijos, prastą vandens telkinių būklę lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti pokyčiai bei nuotekos.

Šio medžioklės sezono metu Aplinkos ministerija leido sumedžioti 20,6 tūkst. elnių ir 4,3 tūkst. briedžių, tai – 2,9 tūkst. elnių ir 75 briedžiais daugiau nei praėjusio sezono metu. „Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.

Prieš dvejus metus Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad Aplinkos ministerija su Simonu Gentvilu priešakyje vejasi laiką. Kadencijai persiritus į antrąją pusę aplinkosaugos aktyvistė atvira – Lietuva valdant klimato krizę yra ambicinga tiek, kiek Europa spiria mums į užpakalį. „Reikia pripažinti, kad praktiškai visi aplinkos ministrai vysis laiką. Aplinkosauga yra toks dalykas, kad rezultatus pamatai tik po kurio laiko.

Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos gyventojai išgyvena šoką sužinoję, kad jų kaimynystėje ketinama statyti galingų vėjo elektrinių parką. Tiesa, kaip ir visose situacijose, taip ir čia – yra šiuo projektu besidžiaugiančių, yra ir jo kategoriškai nenorinčių. Gyventojai labiausiai bijo, kad vėjo elektrinių nepastatytų prie pat jų namų ar Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą. Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus.

Aplinkos ministerijos siūlymas 2 proc. didinti valstybinių miškų kirtimų normą rinkoje kardinalių pokyčių nelemtų – nesitikima, kad norma būtų maksimaliai išnaudota, sako Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas. Biokuro gamintojų atstovas Virgilijus Dirma teigia, kad normos didinimas yra sveikintinas dėl didesnio kiekio žaliavos.  Pagal ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.

Aplinkos ministerijai žadant siūlyti nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus, šio sektoriaus atstovai baiminasi skubotų ir nesuderintų sprendimų, kurie prailgintų biurokratines procedūras. Kai kurie sako, kad didelių pokyčių neturėtų būti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.

Aplinkos ministerijoje nuo antradienio pradeda dirbti naujas viceministras Kęstutis Šetkus, pastaruoju metu vadovavęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai bei laikinai vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybai. K. Šetkus keičia iki šiol pareigas ėjusį viceministrą Daną Augutį, kuris dirbs su ekologiniais projektais, pranešė Aplinkos ministerija.  Naujasis viceministras kuruos gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) 154 pareigybės nuo kitų metų bus perkeltos į savivaldybes, 84 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Savivaldybėms aplinkos ministro įsakymu perduodamos pareigybės, susijusios su miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės valdymu, o inspekcijai – žemės naudojimo kontrolės bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūros, pirmadienį pranešė ministerija.  Be to, NŽT nuo 65 iki 19 sumažės skyrių.

Aplinkos ministerija siūlys nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus.  Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.  „Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą.