aplinkos ministerija

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ragina Aplinkos ministeriją rasti būdų, kaip motyvuoti devynių mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklų dalininkus nevengti investuoti į jų modernizavimą.  Tokią idėją komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė iškėlė trečiadienį neeiliniame posėdyje, kuriame aptarta Kauno MBA taršos ir kvapų suvaldymo problema.

Vyriausybė trečiadienį pritarė pokyčiams dėl rinkliavos už komunalines atliekas. Patikslinta jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius. Visgi Aplinkos ministerija negali tiksliai pasakyti, ar tai skaudžiau palies gyventojų pinigines ir kaip pasikeitusi tvarka paveiks atliekų išvežimo kainas.

Vyriausybė trečiadienį pritarė grupės Seimo narių siūlymui uždrausti maitinimo įstaigose neatlygintinai dalinti maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes bei įpareigoti siūlyti daugkartines, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje. Aplinkos ministerija pasiūlė pokyčiams iš esmės pritarti, tačiau projektą tobulinti – drausti nemokamai dalinti ne visų rūšių pakuotes, o tik plastiko, PET ir kombinuotąsias.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas paragino savivaldybes-dalininkes spręsti iš Kauno mechaninio biologinio atliekų apdorojimo (MBA) gamyklos sklindančių kvapų problemą ir įspėjo, kad to nedarant, jos veikla gali būti sustabdyta. „Akivaizdu, kad jei Kauno MBA įrenginiai nebus skubiai sutvarkyti, šios įmonės veikla bus sustabdyta.

Vyriausybė trečiadienį spręs dėl rinkliavos už komunalines atliekas pokyčių – ketinama patikslinti jos nustatymo tvarką, pagal kurią savivaldybės tvirtina konkrečius dydžius.  Pasak Aplinkos ministerijos, siekiama sukurti efektyvesnę apmokestinimo sistemą koinkrečiai numatant kainos nustatymo, paskirstymo ir atskaitomybės, skundų nagrinėjimo tvarką.

Paaiškėjus, kad Šimonių girioje kirtimas vykdytas turint neteisėtai išduotą leidimą, aplinkos ministras Simonas Gentvilas nurodė peržiūrėti visus miško kirtimo leidimus Utenos regione. Jis pasirašė raštišką pavedimą Valstybinei miškų tarnybai iki lapkričio 15 dienos detaliai išanalizuoti Utenos regione kirtimo leidimų išdavimo vyksmą, peržiūrėti kiekvieną atvejį, antradienį pranešė Aplinkos ministerija.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Svarstymai dėl taromatų sistemos plėtros gali būti pradėti, jeigu Aplinkos ministerijos netenkins pakuočių tvarkymo reformos rezultatai, sako viceministrė. Pasak Ramintos Radavičienės, tokiu atveju užstato sistema galėtų būti plečiama, į taromatus priimant vyno butelius.  „Nesame užsispyrę ir nesame radikalios tokios pozicijos, kad užstato plėtrai Lietuvoje nėra šansų.

Aplinkos ministerija kreipėsi į prokuratūrą dėl išduotų leidimų kirsti medžius Šimonių girioje. Kiek vėliau Aplinkos ministerija skelbė: „Nustatytas Valstybinės miškų tarnybos darbuotojas, kuris galimai pažeisdamas kirtimų leidimų išdavimo tvarką, naudodamasis tarnybine padėtimi neteisėtai išdavė leidimą kirsti mišką.

Aplinkos ministerija siūlo penkerius metus nebedidinti miškų kirtimo normos.  Anot ministerijos, toks sprendimas priimtas atsižvelgus į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto ir nevyriausybinių organizacijų sambūrio „Girių spiečius“ argumentus bei siekiant ir toliau tvariai naudoti miškuose sukauptus medienos išteklius, kaupti brandžių miškų atsargas ir užtikrinti gamtinių ar kultūrinių vertybių miškuose apsaugą. Anksčiau ministerija Vyriausybei siūlė, kad 2024-2028 metais 12,166 tūkst.

Pamiškėse ar upėse išmetamos padangos vis dar yra didžiulė problema. Kaune gamtos mylėtojai sutvarkę vieną upeliuką, iš jo ištraukė šimtus padangų. Jas perdirbusi įmonė pagamino dangą sporto aikštelei ir įrengė ją parke. Pavasarį kauniečiai, pamatę Amalės upelį, buvo šokiruoti – jis virto padangų sąvartynu.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tikina, kad šiuo metu Lietuvoje yra renovuota 10 proc. šalies daugiabučių iš numatytų 40 tūkst. Pasak jo, renovacijos procesas yra viena geriausiai veikiančių valstybinių programų. „Renovacijoje keičiasi daug kas. Kartais save plakame, kad renovacija vyksta lėtai, bet reikėtų padėkoti daugeliui buvusių vyriausybių, nes Lietuva yra renovavusi jau 10 proc. šalies daugiabučių, iš 40 tūkst.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Lietuvos saugomų teritorijų plotų kiek padaugės patvirtinus natūralių pievų ir ganyklų bei pelkių ir šaltinynų vietoves, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Tuo metu žemdirbių atstovai teigia, kad elektroniniai žemėlapiai, kuriuose nustatomos tokios vietovės, dabar yra netikslūs, remiamasi senais duomenimis, apie juos žmonės nežino.

Aplinkos ministrui patvirtinus naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, skinti, rauti ar išsikasti bus draudžiama daugiau nesaugomų dekoratyvių laukinių augalų rūšių, numatyta sulos paėmimo tvarka, gyvulių ganymo sąlygos. Kaip penktadienį pranešė Aplinkos ministerija (AM), taip siekiama sumažinti galimą žalą vietinėms populiacijoms. Taip pat reglamentuotas kiminų ir nendrių paėmimas, ganymas miške, patikslinta, kada galima imti miško paklotę.

Aplinkos ministerijos kanclere nuo pirmadienio pradėjo dirbti aplinkos ekonomikos ir klimato kaitos specialistė Laura Masiliauskaitė, pirmadienį pranešė ministerija. Ji pakeitė Sigitą Vasiljevaitę. „L. Masiliauskaitė yra įgijusi reikšmingų žinių klimato kaitos, resursų aplinkosaugai skirstymo srityse, dėl to kryptingai ir atsakingai prisidės prie Aplinkos ministerijos darbų prioritetizavimo, resursų skirstymo“, – pranešime teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Konservatoriai, liberalai ir laisviečiai bando nuspręsti, kokia mokesčių reforma bus ir ar iš viso ją reikia svarstyti Seime. Apie bene daugiausia ginčų keliantį artėjančios Seimo sesijos klausimą – mokesčių reformą – kalbamės su aplinkos ministru Simonu Gentvilu. Ar jūs palaikysite Tėvynės sąjungos siūlomą mokesčių reformą? Liberalai yra pasakę, kad svarstymo stadijoje tokiai reformai nepritars ir pasakė tris dalykus.

Gyventojams šiemet arba kitų metų pradžioje turėtų keistis rinkliavos už komunalines atliekas – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) netrukus tvirtins atliekų tvarkymo regionuose dydžius, o jų tvarkymo centrai turės aiškiai įvardyti sąnaudas, įtraukiamas į kainas. Aplinkos viceministrė sako, jog taip norima išskaidrinti šių paslaugų kainodarą. Be to, individualių namų savininkai, dabar mokantys pagal kvadratinius metrus, mokės pagal konteinerių skaičių, tūrį ir jų ištuštinimo dažnį.

Kasmet rugpjūtį vis labiau geltonuojantys laukai, pievos ir pakelės kelia susirūpinimą aplinkosaugininkams – invaziniai augalai rykštenės Lietuvoje užima vis didesnius žemės plotus. Dar pasitaiko žmonių, kurie neatpažįsta šių invazinių augalų ir susivilioję geltonais žiedynais sodina darželiuose, taip prisidėdami prie jų plitimo. Aplinkos ministerija primena apie rykštenių daromą žalą gamtai ir ragina jas naikinti.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos, kad prekių ir produktų pardavimo vietose yra draudžiama neatlygintinai dalyti pirkėjams labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kiek anksčiau skelbtame pranešime buvo teigiama, kad šio draudimo išimtis taikoma, kai į maišelius pakuojama šviežia mėsa, jos produktai, šviežios žuvys ir jų produktai.

Iki kitų metų Aplinkos ministerija planuoja parengti naujus projektavimo reikalavimus, pagal kuriuos naujuose statiniuose būtų numatytos priedangos, skirtos gyventojams nuo oro pavojaus pasislėpti. Taip tikimasi bent iš dalies išspręsti priedangų trūkumo problemą. Nauji reikalavimai turėtų įsigalioti 2024-ųjų sausį, BNS nurodė ministerija.

Jau beveik pusantrų metų gyventojai turi galimybę įteisinti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius ar atnaujinti šiame registre esančius duomenis apie gręžinio savininką be jokių sankcijų. Tačiau iki šiol ja pasinaudojo tik nedidelė gyventojų dalis, rašoma ministerijos pranešime.

Lietuvoje 63 proc. upių ir 64 proc. ežerų bei Kuršių marios ir Baltijos jūros priekrantė neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, penktadienį skelbia Aplinkos ministerija, remdamasi Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis. Pasak ministerijos, prastą vandens telkinių būklę lemia didėjanti pasklidoji tarša, daugiausia dėl žemės ūkio veiklos. Pasiekti gerą ekologinę būklę trukdo užtvankų ir melioracijos sistemų sukelti pokyčiai bei nuotekos.

Šio medžioklės sezono metu Aplinkos ministerija leido sumedžioti 20,6 tūkst. elnių ir 4,3 tūkst. briedžių, tai – 2,9 tūkst. elnių ir 75 briedžiais daugiau nei praėjusio sezono metu. „Kai kuriose savivaldybėse kanopinių žvėrių populiacijos šiuo metu vertinamos kaip gausos arba labai gausios. Apie tai liudija Valstybinių miškų urėdijos kasmet atliekamas elninių žvėrių neigiamo poveikio miškui įvertinimas“, – rašoma pirmadienį išplatintame Aplinkos ministerijos pranešime.

Prieš dvejus metus Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė Lina Paškevičiūtė paskelbė komentarą, kuriame teigė, kad Aplinkos ministerija su Simonu Gentvilu priešakyje vejasi laiką. Kadencijai persiritus į antrąją pusę aplinkosaugos aktyvistė atvira – Lietuva valdant klimato krizę yra ambicinga tiek, kiek Europa spiria mums į užpakalį. „Reikia pripažinti, kad praktiškai visi aplinkos ministrai vysis laiką. Aplinkosauga yra toks dalykas, kad rezultatus pamatai tik po kurio laiko.

Kėdainių rajono Pernaravos seniūnijos gyventojai išgyvena šoką sužinoję, kad jų kaimynystėje ketinama statyti galingų vėjo elektrinių parką. Tiesa, kaip ir visose situacijose, taip ir čia – yra šiuo projektu besidžiaugiančių, yra ir jo kategoriškai nenorinčių. Gyventojai labiausiai bijo, kad vėjo elektrinių nepastatytų prie pat jų namų ar Šušvės kraštovaizdžio draustinyje.

Aplinkos ministerijai paskelbus, kokiais atvejai būtų galima pradėti upes varžančių senų, nenaudojamų hidrotechninį statinių griovimą, kai kurios institucijos siūlo plėsti kriterijų sąrašą. Energetikos ministerija suabejojo siūlymu griauti ir tuos statinius, jeigu jų rekonstrukcijos išlaidos būrų didesnės už šalinimo kaštus.

Aplinkos ministerijos siūlymas 2 proc. didinti valstybinių miškų kirtimų normą rinkoje kardinalių pokyčių nelemtų – nesitikima, kad norma būtų maksimaliai išnaudota, sako Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ vadovas Raimundas Beinortas. Biokuro gamintojų atstovas Virgilijus Dirma teigia, kad normos didinimas yra sveikintinas dėl didesnio kiekio žaliavos.  Pagal ministerijos parengtą Vyriausybės projektą, 2024–2028 metais 12,17 tūkst.

Politikai trypčioja vietoje ir vengia pasirašyti itin svarbaus dokumento – nacionalinio miškų susitarimo. Šis susitarimas nubrėžtų, kaip atrodys mūsų šalies pasididžiavimu laikomi miškai, ar jie bus labiau saugomi, ar kertami. Politikų mindžikavimą lemia ir artėjantys rinkimai, ir tai, kad dėl miškų ateities susikibo dvi labai aiškiai viena kitai oponuojančios stovyklos. Liepos pradžioje benzopjūklo garsais Lietuvos žaliųjų partija kvietė politikus pasirašyti Nacionalinį miškų susitarimą.

Siekiant dar labiau plėsti saulės ir hibridines elektrines siūloma leisti jas statyti ant derlingos numelioruotos žemės. Tokį Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektą teikiantys Seimo nariai įsitikinę, kad tai mūsų bilietas į energetinę nepriklausomybę. Tačiau ūkininkai skeptiški. Jie pirštu rodo į mažo našumo žemes, kur būtų galima statyti saulės elektrinių parkus.

Miško kenkėjų pažeidimai 5-iose savivaldybėse pasiekė stichinės nelaimės miškuose lygį. Miškininkų teigimu, dėl klimato kaitos medžių kenkėjų pažeidimai fiksuojami dalyje Europos, Lietuvoje ryškus kenkėjų invazijos padidėjimas stebimas nuo 2022 m. pavasario ir nuolat ieškoma veikiančių priemonių susidariusiai problemai spręsti, praneša Aplinkos ministerija. Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Rokiškio (daugiau nei 25 tūkst. m3), Šalčininkų (daugiau nei 43 tūkst.

Aplinkos ministerijai žadant siūlyti nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus, šio sektoriaus atstovai baiminasi skubotų ir nesuderintų sprendimų, kurie prailgintų biurokratines procedūras. Kai kurie sako, kad didelių pokyčių neturėtų būti. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius sako, kad siūlymas dar yra pradinėje stadijoje, svarbu sulaukti teisinių formuluočių.

Aplinkos ministerijoje nuo antradienio pradeda dirbti naujas viceministras Kęstutis Šetkus, pastaruoju metu vadovavęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai bei laikinai vadovavęs Lietuvos geologijos tarnybai. K. Šetkus keičia iki šiol pareigas ėjusį viceministrą Daną Augutį, kuris dirbs su ekologiniais projektais, pranešė Aplinkos ministerija.  Naujasis viceministras kuruos gamtos apsaugos, miškų, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio ir klimato kaitos sritis.

Pertvarkant Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT) 154 pareigybės nuo kitų metų bus perkeltos į savivaldybes, 84 – į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Savivaldybėms aplinkos ministro įsakymu perduodamos pareigybės, susijusios su miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės valdymu, o inspekcijai – žemės naudojimo kontrolės bei specialiojo teritorijų planavimo dokumentų priežiūros, pirmadienį pranešė ministerija.  Be to, NŽT nuo 65 iki 19 sumažės skyrių.

Aplinkos ministerija siūlys nekilnojamojo turto (NT) vystytojus ir statytojus įpareigoti informuoti savivaldybes apie visus planuojamus medžių kirtimus.  Tai numatančias Želdynų įstatymo pataisas ketina inicijuoti aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pirmadienį pranešė ministerija.  „Teiksiu Želdynų įstatymo pakeitimo projektą, kuris naikins išimtis, kai savivaldybė nėra informuojama apie medžių kirtimą.

Lietuvoje toliau tęsiantis sausrai, Aplinkos ministerija įspėja vandenį iš paviršinių telkinių naudoti atsakingai, taip, kad nebūtų sutrikdytas jų hidrologinis režimas ir ekologinė būklė. Kaip penktadienį pranešė ministerija, sausra toliau fiksuojama dalyje Utenos, Anykščių ir Zarasų rajono savivaldybių.

Geologijos tarnybos vadovo pareigas palikus Giedriui Giparui, laikinai šiai institucijai vadovaus Kęstutis Šetkus – dabartinis Hidrometeorologijos tarnybos vadovas. Jis teigė, kad kol kas abi pareigas suderinti pavyksta, tačiau artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas, ieškant nuolatinio Geologijos tarnybos vadovo. „Sudėtinga, bet įmanoma“, – BNS sakė K. Šetkus. G. Giparas tarnybai vadovavo nuo 2019 metų, o birželio 9-oji buvo paskutinė jo darbo diena.

Žmones, kurie turi nenaudojamos žemės ir neketina užsiimti žemės ūkiu, Valstybinė miškų tarnyba skatina joje įveisti mišką. Taip jie ne tik gautų asmeninės naudos, bet ir prisidėtų prie Lietuvos miškingumo didinimo. Skatindama žmones imtis šios veiklos, Valstybinė miškų tarnyba pateikia keletą pagrindinių žingsnių, nuo kurių šį kelią reiktų pradėti.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Netrukus vairuotojai ir automobilių servisai sulauks naujų pokyčių, mat griežtinami reikalavimai transporto priemonių techninei apžiūrai, o taip pat ir remontui. Jeigu vairuotojų automobilis neatitiks keliamų reikalavimų, transporto priemonė dalyvauti eisme negalės. Tuo metu servisų atstovams kai kuriais atvejais grės ir baudos. Aplinkos ministerija neseniai paskelbė apie įsigaliosiančius griežtesnius aplinkosauginius reikalavimus.

Nors daugeliui jau tapo savaime suprantama, kad statybinėms atliekoms miške, pievose ar paupiuose ne vieta, prasidėję pavasariniai darbai išjudina teršėjus. Tvarkydami senas sodybas ar net jas griaudami, rekonstruodami savo būstą žmonės, užuot pristatę šiukšles į tam skirtus atliekų surinkimo centrus, atliekų paprasčiausiai atsikrato gamtoje.

Aplinkos ministerija siūlo maždaug pusmečiu sutrumpinti statybos leidimų išdavimo terminus. Statybos ir dar vienuolikos įstatymų pataisos, kurias Vyriausybei planuojama pateikti iki gegužės pabaigos, siūloma panaikinti perteklinius reikalavimus, sumažinti institucijų dalyvavimą šiame procese bei vietoj trijų palikti du projektavimo etapus, ketvirtadienį pranešė Aplinkos ministerija.

Gamtos fotografas Marius Čepulis trečiadienį pranešė, kad palieka aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjo pareigas. Jis feisbuke pranešė, kad „nebemato galimybių toliau dirbti Aplinkos ministerijoje“ po to, kai Seimo Aplinkos apsaugos komitetas, neatsižvelgęs į griežtą ministerijos prieštaravimą, pritarė siūlymui leisti naudoti naktinius taikiklius.

Valstybinės miškų tarnybos specialistai atšilus orams išdėstė gaudykles vabalo, žievėgraužio tipografo, kenkiančio eglėms, populiacijai stebėti, ketvirtadienį paskelbė Aplinkos ministerija. Anot jos, lyginant su pernai metų vykdyta stebėsena, tokių taškų skaičius padidintas beveik du su puse karto – nuo 18 iki 44. Taip siekiama surinkti kuo tikslesnę informaciją apie šio pavojingiausio eglėms kenkėjo gausumą visoje Lietuvoje.

Gyventojai, norintys pasistatyti nedidelį gyvenamąjį namą ar ūkinės paskirties statinį, neretai kreipiasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (Statybos inspekcija) klausdami, ar planuojamam statyti pastatui privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD). Statybos inspekcija, atsižvelgdama į dažnai užduodamus panašaus pobūdžio klausimus, informuoja, kokiems statiniams SLD nereikalingas.

Už žalą gamtai – tūkstantinės baudos ir ne vieneri metai kalėjime. Aplinkos ministerijos iniciatyva teršiančius gamtą bausti pagal baudžiamąją atsakomybę skinasi kelią. Vyriausybė trečiadienį pritarė aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytoms Baudžiamojo kodekso pataisoms. Jos įsigalios, kai tam pritars Seimas. Įstatymo projektu patikslinama, kad už didelę žalą aplinkai baudžiamas bauda, laisvės apribojimu areštu arba laisvės atėmimu iki trejų arba iki šešerių metų.

Seimas priėmė protokolinį nutarimą, kuriuo uždegė žalią šviesą galiausiai pakeisti Akcizų įstatymą ir labiau apmokestinti iškastinį kurą. Jei įstatymas bus priimtas, daliai vairuotojų už kurą reikės mokėti ir 30 centų brangiau nei dabar.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad augant buitinio krosnių kuro, vadinamojo „raudonojo“ dyzelino vartojimui, šiemet ūkininkams bus pasiūlyta priemonė, paskatinsianti juos keisti šią kuro rūšį į dujas.   S. Gentvilo teigimu, „raudonojo“ dyzelino vartojimas auga, nes jam, skirtingai negu „žaliajam“ arba žemdirbiams skirtam dyzelinui, nebuvo taikomos įsigijimo kvotos.