antibiotikai

Antibiotikai – vaistai, kurie naikina arba stabdo bakterijų dauginimąsi ir gydo jų sukeltas ligas. Siekiant išvengti netinkamo ir nepagrįsto jų vartojimo, įsigyti šių vaistų galima tik su receptu. „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad pardavimo ribojimas buvo įvestas ir dėl dar vienos svarbios priežasties – neteisingas antibiotikų naudojimas didina atsparumo jiems riziką.

Antibiotikai skiriami tik atsiradus būtinybei, tačiau jie naikina ne tik blogąsias bakterijas ar stabdo jų augimą, tačiau kenkia ir gerosioms mūsų organizmo bakterijoms. Kartais liga užpuola taip stipriai, kad be antibiotikų apsieiti nepavyksta, taigi, ką tokiu atveju daryti ir kaip išsaugoti sveiką žarnyno mikrobiotą? Kad suprastumėme, kas gali padėti atstatyti normalią gerųjų organizmo bakterijų pusiausvyrą, pirmiausia turime suprasti, kaip ir kodėl antibiotikai gali pakenkti organizmui.

Remiantis nauju tyrimu, antibiotikams atsparios bakterijos tapo viena iš pagrindinių mirties priežasčių ir dabar yra atsakingos už daugiau mirčių nei ŽIV/AIDS ar maliarija. Medicinos žurnale „Lancet“ buvo pranešta, kad mokslininkai apskaičiavo, jog antibiotikams atsparios bakterinės infekcijos 2019 m. tiesiogiai nužudė 1,27 mln. žmonių ir buvo susijusios su maždaug 4,95 mln. mirčių. Palyginimui, apskaičiuota, kad nuo ŽIV/AIDS ir maliarijos 2019 m. mirė atitinkamai 860 000 ir 640 000 žmonių.

Dėl šalto oro ir tebesitęsiančios pandemijos daugiau laiko praleidžiant namuose, vis daugiau žmonių skundžiasi nusilpusiu imunitetu. Dėl jo organizmas daug sunkiau kovoja su viršutinių kvėpavimo takų ligomis, tarp kurių – ir pneumokokinė infekcija. Pasak šeimos gydytojos Jūratės Gasiūnaitės, nuo šios infekcijos kasmet pasaulyje miršta 1,6 mln. žmonių, nes daugelis vis dar per mažai žino apie šią ligą ir neįvertina jos rizikų.

COVID-19 priemonės pernai padėjo sumažinti atsparumą antibiotikams, tačiau atsivėrimas gali vėl sukelti infekcijų antplūdį, rašo independent.co.uk. Sveikatos ekspertų teigimu, pandemijai pasibaigus greičiausiai padidės atsparumas antibiotikams, kuris gali įstumti Jungtinę Karalystę į „dar vieną krizę“. Atsparumo antibiotikams plitimas yra pasaulinė problema ir manoma, kad per šį dešimtmetį mirs milijonai žmonių.

Europos supratimo apie antibiotikus dienos minėjimui į rūpimus klausimus atsakinėjo Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė. Gydytoja paaiškino, kokių klaidų reikia vengti vartojant antibiotikus, kokios galimos grėsmės bei svarbiausia – ar galima jais gydyti Covid-19 ligą. Kasmet, lapkričio mėnesį, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, gydytojai skiria ypatingą dėmesį teisingo antibiotikų vartojimo prevencijai.

Minėdamas Europos supratimo apie antibiotikus dieną, lapkričio 18-ąją,  Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos  ragina gyventojus antibiotikus vartoti atsakingai, o sveikatos priežiūros specialistus atsakingai skirti šiuos medikamentus savo pacientams. Svarbiausia priežastis, dėl kurios didėja antimikrobinis atsparumas – pernelyg dažnas ir neteisingas antimikrobinių preparatų vartojimas.

Lapkričio 18-ąją minimą Europos supratimo apie antibiotikus diena. Šią proga Kauno klinikų gydytoja klinikinė farmakologė Akvilė Ūsaitė pasakoja apie tai, kokios ligos gydomos antibiotikais, kokių klaidų reikėtų vengti juos vartojant ir ar COVID-19 ligą galima gydyti šiais medikamentais. Kiekvienais metais lapkričio 18 dieną minima Europos supratimo apie antibiotikus diena, kurios pagrindinis tikslas skatinti visuomenę vartoti šį medikamentą atsakingai.

„Prasidėjęs ruduo ir permainingi orai į daugelį šeimų įnešė chaoso. Ėmė sirgti vaikai, todėl poreikis patekti pas gydytoją vis didėja. Auginu trejų metukų sūnų ir noriu papasakoti, su kuo susidūriau paskambinusi gydytojai“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Gitana. Mano sūnui treji, tai pirmas vaikas šeimoje, todėl net mažiausias snarglys man kelia baimę – vis prisigalvoju, kad sūnui gali būti meningokokas, gripas ar dar koks tuzinas ligų, apie kurias rašo internete.

Atsparumas antibiotikams yra viena didžiausių mūsų laikų problemų. Tradiciniai priešmikrobiniai vaistai nebeveikia taip gerai, kaip anksčiau, o daugėjant antibiotikams atsparių rūšių, galimai ateina amžius, kai lengvai išgydomos infekcijos, staiga vėl taps gyvybei pavojingomis ir neišgydomomis ligomis. Pastaruoju metu pasirodė gausybė naujų atradimų, kurie gali tapti priemonėmis išvengti tokios katastrofos.

Pasirodo, dirbtinis intelektas gali būti naudingas mūsų sąjungininkas kovoje su atsparumu antibiotikams. Stiprų naują antibiotiką, sugebėjusį sunaikinti vaistams atsparias bakterijas, atrado mašininio mokymosi algoritmas. Masačiusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, panaudoję naują kompiuterinį algoritmą, peržiūrėjo milžinišką skaitmeninį archyvą, kuriame yra aprašyta daugiau nei 100 mln. cheminių junginių.

Nepaisant griežtų mikrobiologų perspėjimų pastarąjį dešimtmetį, pasaulis vis dar yra priklausomas nuo antibiotikų. Nuo jų išrašymo net nesergant bakterinėmis ligomis, iki vaistų šėrimo gyvuliams, siekiant padidinti jų išgyvenamumą, neteisingas ir perteklinis antibiotikų vartojimas nulėmė antibiotikams atsparių rūšių, kurių neįveikia daugelis mūsų turimų vaistų, atsiradimą.

Antibiotikai – vaistai,  o ne panacėja nuo visų ligų. Kartais tuo klaidingai įtikėję žmonės antibiotikais griebiasi gydyti virusines ligas, taip sau darydami didelę žalą. Šeimos gydytoja Rasa Tarasevičienė pabrėžia, kad norint viso to išvengti būtina vadovautis medikų rekomendacijomis.

Pasauliui kovojant su SARS-CoV-2 virusu, sukėlusiu COVID-19 pandemiją, fone šmėžuoja dar viena pavojingų ligų sukėlėjų grupė. Antibiotikams atsparių bakterijų grėsmė daugelį metų didėjo ir, atrodo, vis stiprėjo. COVID-19 mus išmokė vieno dalyko – vyriausybės turėtų būti pasirengusios globalesnėms visuomenės sveikatos krizėms, įskaitant naujų būdų, kaip kovoti su kenkėjiškomis bakterijomis, kurios tampa vis atsparesnės dažniausiai vartojamiems vaistams, paiešką.

Jūsų žarnyno mikrobioma – milžiniška mikroorganizmų bendruomenė, gyvenanti jūsų gaubtinėje žarnoje – turi įtakos tiek jūsų fizinei, tiek psichinei sveikatai. Nemažai žmonių vartoja probiotikus, siekdami padidinti „gerųjų“ bakterijų kiekį savo žarnyne. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad vartojant probiotikus, atsiranda rizika patirti gana nemalonius šalutinius poveikius.

Nors Covid-19 šiuo metu yra pasaulio sveikatos specialistų dėmesio centre, specialistai primena apie laukiančias daug didesnes problemas. Šie įspėja, kad augantis bakterijų atsparumas antibiotikams yra viena iš grėsmių žmonijai. VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė įspėjo, kad greitu metu galima apskritai nebeturėti, kuo gydyti bakterijų sukeltų ligų.

Naujai atlikto tyrimo duomenimis, jaunesni nei dvejų metų vaikai, gavę antibiotikų, vėliau gyvenime dažniau serga kai kuriomis ligomis. Kūdikiai ir maži vaikai, gavę bent vieną dozę antibiotikų iki dvejų metų, vėliau dažniau serga astma, egzema, šienlige, yra alergiški maistui, serga celiakija, turi problemų su svoriu ir nutukimu bei vėlesniais vaikystės metais pasižymi dėmesio trūkumo hiperaktyvumo sutrikimų, skelbiama pirmadienį „Mayo Clinic Proceedings“ publikuotame tyrime, rašoma cnn.

Kasmet lapkritį daugelyje pasaulio šalių vykstančią „Supratimo apie antibiotikus" švietėjišką kampaniją Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šiemet pasiūlė keisti į „Supratimo apie antimikrobines medžiagas" kampaniją. Toks sprendimas PSO priimtas po konsultacijų su įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, nes pasaulyje didėja atsparumas įvairesniems antimikrobiniams vaistams, todėl siekta išplėsti šios kampanijos tikslus nuo antibiotikų iki visų antimikrobinių medžiagų.

Koronavirusui siaučiant ir toliau, žmonės bando ieškoti būdų, kaip nesusirgti. Kai kurie mano, kad išeitis – antibiotikai, nes jie kovoja su infekcijomis, tačiau šeimos gydytoja Justė Latauskienė įspėja nedaryti šios klaidos. Pasak J. Latauskienės, nėra duomenų, kad antibiotikai veiktų koronaviruso infekciją ir jos tikrai neišsigydys. Yra atliekama daugybė tyrimų su daugybe vaistų, bet kol kas nėra patvirtintų duomenų, dėl vaistų, kurie veiktų šį susirgimą.

Kiek vėliau nei įprastai, tačiau gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezonas į Lietuvą atkeliavo. Išaugusį sergamumą pajuto ir vaistinės – vaistų peršalimui gydyti pardavimai pirmoje vasario pusėje išaugo trečdaliu, lyginant su paskutinėmis sausio savaitėmis.  Tačiau lietuviai šiais laikais neturi laiko sirgti, o ir gydosi pirmiausia antibiotikais.

Toliau augant sergamumui gripu ir kitomis ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir kartu pacientų eilėms prie gydytojų kabinetų, šie įspėja šiukštu nesiimti savigydos. Anot medikų, ypač rizikingas sprendimas – „dėl viso pikto“ nuspręsti vartoti antibiotikus, mat tai gali kainuoti sveikatą. Šeimos gydytojas Valerijus Morozovas pasakojo vis dar neatsistebintis tokiais pacientais, kurie jau kurį laiką sirgdami sugeba išgerti antibiotikų vizito pas gydytoją išvakarėse.

Gastroenterologai atviri: gyventojų, kurie tiesiog medikų reikalauja jiems skirti būtent antibiotikus, kad esą greičiau pasveiktų, nemažėja. Tačiau medikai įspėja – besaikis antibiotikų vartojimas gali baigtis sunkiai gydoma žarnyno infekcija. Sunki liga – klostridija – į ligoninės patalą kas mėnesį paguldo net ne po vieną vyresnio amžiaus pacientą. Sveikatos specialistai sako, kad apsisaugoti nuo šios ligos galėtume ne tik atsakingiau vartodami antibiotikus, bei ir sveikiau maitindamiesi.

Nuo antibiotikams atsparių superbakterijų pasaulyje kasmet miršta 700 tūkst. žmonių, iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki 10 mln. Įvardydamas tokias grėsmingas prognozes Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas prof. Saulius Čaplinskas atkreipia dėmesį, kad šiandien tai medikų ir mokslininkų bendruomenėms kelia itin didelį susirūpinimą. ULAC vadovo teigimu, superbakterijos kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, nes vystosi greičiau nei kuriami nauji vaistai.

Turbūt daugelis girdėjote įvairių kalbų apie tai, neva didelėse fermose auginamos vištos gali būti prišeriamos antibiotikų ar augimą skatinančių hormonų. Arba, kad antibiotikais nuolat gausiai šeriamos ir Norvegijos fermose auginamos lašišos, kurias vėliau perkame.

Lenkijoje siaučiant paukščių gripui, užkrėsta mėsa į Lietuvą nepatenka, sako Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji įspėja, jog šalies paukščių laikytojai turėtų imtis papildomų saugumo priemonių. Lenkijoje nuo gruodžio pabaigos iki sausio 6-osios nustatyti septyni paukščių gripo protrūkiai, sunaikinta dešimtys tūkstančių paukščių.

Neatsakingai išmetami vaistai daro ilgalaikę žalą aplinkai, žmonių sveikatai ar net gyvybei. VU Chemijos ir geomokslų fakulteto Organinės chemijos katedros prof. dr. Viktoras Masevičius tvirtina, kad dėl netinkamo rūšiavimo, sąvartyne atsidūrę antibiotikai – išties pavojingi aplinkai. Pasak profesoriaus, irdamos antibiotinės medžiagos turi įtakos nepagydomų ligų atsiradimui, o tai, ko gero, viena didžiausių grėsmių žmonijos išlikimui ateityje.

Minint Pasaulinę supratimo apie antibiotikus savaitę ir siekiant skatinti racionalų antibiotikų vartojimą bei informuoti visuomenę apie didėjančio atsparumo šiai vaistų grupei grėsmes visame pasaulyje, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos specialistai atkreipia dėmesį, kokias pagrindines klaidas daro žmonės, vartodami antibiotikus. Netikslingas antibiotikų vartojimas.

Antibakteriniai vaistai buvo sukurti bakterijų sukeltoms ligoms gydyti, tačiau visame pasaulyje pastebima tendencija, kad šie vaistai vartojami netinkamai – per dažnai, neištyrus negalavimų priežasčių ir pan. Dėl tokio vartojimo bakterijos tampa atsparios vaistams ir kyla grėsmė, kad greitai nebebus priemonių paprasčiausioms infekcijoms gydyti.

Didžiojoje Britanijoje per pastarąjį dešimtmetį buvo aptikta 19 naujų genetinių mechanizmų, kurie bakterijas paverčia neįveikiamomis antibiotikams. „Anglijos viešosios sveikatos agentūra“ (Public Health England (PHE) perspėja apie neišgydomas ligas – gonorėją ir stafilokoką. Medicinos asociacijos atstovai baiminasi, kad antibiotikai netrukus gali tapti visiškai beverčiais. Tam tereikia, kad atsparių bakterijų skaičius pasiektų tam tikrą lygį.

„Vis dar sklando mitas, kad antibiotikai – puikus sprendimas slogai ar kosuliui gydyti. Nors antibiotikai yra receptinis vaistas, vis dar pasitaiko žmonių, kurie tikisi įsigyti jų ir be recepto“, – sako vaistininkė Asta Budreckienė. Ji primena, kad šie vaistai skiriami tik bakterinės kilmės infekcijai gydyti. Be tyrimų sudėtinga nuspręsti, ar ligą sukėlė virusas, ar bakterija, todėl užsiimti savigyda nepatartina.

Siaučiant gripui vis daugiau susirgusiųjų kreipiasi į gydymo įstaigas ar tiesiogiai į vaistines dėl gripo ir kitų virusinių kvėpavimo takų infekcijų gydymo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai primena, kad gripą ir peršalimą dažniausiai sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Antibiotikų reikšmė Antibiotikai nemažina karščiavimo ir nemalšina tokių simptomų kaip kosulys ar čiaudulys.

Šalyje sparčiai išaugo sergamumas gripu ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gyventojai iš vaistinių šluoja ne tik receptinius antivirusinius vaistus, bet ir antibiotikus gripo komplikacijoms gydyti. Vilnietė Audrė pasakoja, kad gripą gydėsi kelias dienas, o kai atėjusi pas šeimos gydytoją gavo antibiotikų plaučių uždegimui gydyti, vaistinėje jų negavusi. „Man pasakė, kad antibiotikų su tam tikra veikliąja medžiaga, šiuo metu vaistinėse tiesiog nėra“, - guodžiasi skaitytoja.

Lietuvos vaikai per dažnai be reikalo gydomi antibiotikais, todėl nuspręsta šalies medikus pinigais skatinti antibiotikų skirti rečiau. Gydytojams kol kas nauji siūlymai kelia šypseną, o vaistų ekspertai sako, kad medikai išties kartais be reikalo prišeria vaikus antibiotinėmis medžiagomis, kurios vaikiškame organizme sunaikina ne tik ligos sukėlėjus, bet ir galybę kitų, mūsų sveikatai būtinų bakterijų.

 Finansiškai planuojama skatinti medikus, kurie vaikams iki septynerių metų antibiotikus skirs racionaliau, tačiau finansinės paskatos dydis kol kas neaiškus. „Kokio dydžio finansinį skatinimą gaus kiekviena iš gydymo įstaigų, paaiškės atsižvelgus į rodiklio vykdymo rezultatus bei įvertinus kitų metų biudžeto galimybes“, – BNS sakė Valstybinių ligonių kasų (VLK) atstovas Rimantas Zagrebajevas.

Mokslininkai įspėja: kiekvieno odoje gyvenanti bakterija darosi atspari antibiotikams. Staphylococcus epidermis bakterija gyvena ant kiekvieno žmogaus odos ir paprastai yra nekenksminga. Tačiau mokslininkai įspėja, kad kai kurie žmonės nešioja gyvybei pavojingesnes šios bakterijos formas, rašoma dailymail.co.uk. Šis tipas yra atsparus antibiotikams ir gali sukelti infekcijas. Ekspertai teigia, kad į ją reikia žiūrėti rimtai, jei nenorime, kad padaugėtų mirtinų infekcijų.

Daugelis gydytojų įspėja moteris, kad tamponų naudojimas gali sukelti toksinį šoko sindromą. Tačiau neretai moterys numoja į tai ranka ir nemano, kad toks likimas jas gali ištikti. Amerikietė Kristina Makris – puikus pavyzdys, parodantis, ką gali sukelti tamponų naudojimas. Kristina Makris savo „Facebook“ paskyroje pasidalino jaudinančia asmenine istorija. Moteris atviravo, kad prieš penkis mėnesius ji atsidūrė ligoninėje būtent dėl tampono sukeltų pasekmių.

Socialiniuose tinkluose dovanojami jau pradėti, bet nebaigti vartoti vaistiniai preparatai. Žmonės čia pardavinėja ir namuose turimus, tačiau pačių nenaudojamus vaistus. Dažnas susigundo pasiūlymu, mat kaina daug mažesnė negu vaistinėse. Tarp siūlomų vaistų – nemažai ir receptinių preparatų. Gydytojai įspėja, kad tokie pirkiniai gali skaudžiai atsiliepti sveikatai. Medikai primena, jog vaistų negalima vartoti bet kokių, bet kada, bet kaip ar bet kokiais kiekiais.

Šis netrukus pasibaigsiantis šaltasis metų sezonas – kaip niekad bjaurus ligų atžvilgiu. Įvairiausių virusų atakos tiek mažus, tiek didelius pradėjo varginti dar ankstyvą rudenį ir kol kas nepanašu, kad sergančiųjų sparčiai mažėtų. Rimtą smūgį daliai žmonių taip pat sudavė gripas ir jo komplikacijos. Kokias klaidas daro žmonės, gydydamiesi patys? Savarankiškai gydytis galima tik trumpą laiką Paskutiniąsias kelias savaites gydymo įstaigos sausakimšos pacientų.

 Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos reikalų ministerijos (VLK) atkreipia dėmesį, kad 2–7 metų vaikams šeimos gydytojas gali atlikti greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą. Šis leidžia po keleto minučių tiksliai išsiaiškinti, kokios kilmės susirgimas – virusinės ar bakterinės – kamuoja mažąjį pacientą. Toks testas yra svarbus ir gydytojams padeda nuspręsti, ar vaikui būtina skirti antibiotikų, ar galima apsieiti ir be jų.

Viena iš didžiausių šių laikų medicinos mokslo problemų - antibiotikams atsparios bakterijos. Jau egzistuoja ligas sukeliančių bakterijų, kurios nebijo jokių mūsų turimų vaistų. Tai - ne tik evoliucijos įrodymas, bet ir tūkstančius mirčių galintis sukelti fenomenas. Visgi, mokslininkai jau ruošia atsakymą - bakterijas nuodys ne vaistais, o badys plieniniais nano-strypais. Bakterijų atsparumą antibiotikams sukėlė pati žmonija.

Lapkričio 13-18 dienomis pasaulyje minima supratimo apie antibiotikus savaitė. Visa savaitė antibiotikams skiriama ne be reikalo – sveikatos apsaugą radikaliai pakeitęs išradimas dažnai vartojamas neteisingai bei neatsakingai. Tai ne tik reiškia didesnius iššūkius negaluojantiems, bet ir ilgainiui mažėjantį pačių vaistų veiksmingumą.

Šiandien vykusioje konferencijoje sveikatos politikos, medicinos ir verslo atstovai diskutavo apie Europoje ir pasaulyje vis aktualėjančią problemą – didėjantį bakterijų atsparumą antibiotikams. Mirčių skaičiai, kuriuos lemia ši priežastis – pribloškiantys: pernai Europoje dėl to mirė 25 tūkst. žmonių, spėjama, kad nesiimant tinkamų priemonių problemai stabdyti 2050 m. šis skaičius pasieks 10 mln. visame pasaulyje ir tai taps dažnesne mirties priežastimi nei vėžys.

Kol kas tai tėra vienas tyrimas, jo rezultatais nederėtų vadovautis ir britų terapeutai siūlo ir toliau laikytis galiojančių antibiotikų vartojimo taisyklių, tačiau atsirado įrodymų, kad nurodymas „vartoti juos iki kurso pabaigos, nepaisant to, kad gydymas jau davė savo efektą“ gali būti nepagrįstas. Bet kokiu atveju yra pažymima, kad gydymo procesas turi būti paremtas jus gydančio gydytojo rekomendacijomis ir planu.

Visi žmonės vienokiu ar kitokiu gyvenimo periodu vartoja vaistus, vitaminus ar kažkokias prevencines priemones. Tačiau, daugelis daro labai paprastas, nepastebimas, bet esmines klaidas, kurios gali kainuoti labai daug. Tad kokias gi 7 esmines su sveikata susijusias klaidas įvardino daktarai?   1. Geria pasibaigusio galiojimo vaistus.

Mokslininkai ir gydytojai ir viso pasaulio skelbia išties grėsmingas žinias. Šiuo metu didėja grėsmė, dėl kurios gali mirti 10 milijonų žmonių per metus iki 2050 metų, rašoma portale „Busines Insider“. Atsparumas antibiotikams – išties didžiulė viso pasaulio problema, kuri liečia daug daugiau žmonių nei būtų galima pagalvoti iš pirmo žvilgsnio. Antibiotikai – medžiagos, naikinančios mikrobus arba slopinančios jų augimą ir dauginimąsi. Antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų.

Laikai, kai sveikatos specialistai tik bergždžiai pagrūmodavo kumščiais ore su pagrasymais apie per didelę visuomenės priklausomybę antibiotikams, sparčiai tampa praeitimi. Tai patvirtina ir užsienio žiniasklaidoje aprašyta mirtis nuo visiems antibiotikams atsparios bakterijos sukeltos infekcijos.

Gripo virusas šiemet itin agresyvus – serga gerokai daugiau žmonių, nei pernai, o ir komplikacijos dažnesnės. Tai patvirtina ir medikai. Gydytoja, žurnalistė Irena Pivoriūnienė sako, kad gripas yra pavojinga liga, galinti kainuoti gyvybę. Todėl būtina žinoti, ko imtis su ja susidūrus. Paaiškino, kaip gripas kelia grėsmę gyvybei Gydytoja paaiškino, kaip veikia gripo virusas, patekęs į organizmą. „Gripo virusas patenka per kvėpavimo takus ir pradeda sparčiai daugintis.

Liaudyje gerai žinomas posakis, kad lengviau kovoti su priešu, kurį gerai pažįsti... Informacijos apie gripą, kuris į ligos patalą parverčia vis daugiau žmonių, niekada nebus per daug, todėl Klaipėdos m. visuomenės sveikatos biuras parengė trumpą informaciją. Gripas – tai oro lašelinė infekcija. Yra išskiriami 3 užsikrėtimo gripo virusu keliai: Gripo virusas yra perduodamas nuo žmogaus kitam žmogui oro lašeliniu būdu, galimas perdavimas ir kontaktiniu būdu.

Veterinarai tikrina, ar mėsoje: kiaulienoje, paukštienoje, jautienoje nėra draudžiamų antibiotikų, tiksliau didesnio nei dabar leidžiama jų kiekio. Šiemet atliekant galvijų raumenų tyrimus viename jautienos mėginyje rasta antibiotikų liekanų, viršijančių didžiausią leistiną normą. Pasirodo, galvijas gavo nemenką antibiotikų dozę ir buvo paskerstas anksčiau laiko. „Labai svarbu yra išlaukos periodas.