antibiotikai

„Tėvai paprastai“ laidoje Sandra Šernė – drabužių kūrėja, prekių ženklo „Sandra Šernė Studio“ įkūrėja ir dviejų sūnų – Darvydo ir Kajaus – mama bei gydytoja Daiva Berškienė kartu su laidos vedėju Simonu Urbonu įsitraukia į karštą diskusiją apie antibiotikų vartojimo naudą ir pavojus vaikams bei nėštumo metu.

Prasidėjus karštiems orams vaistininkai praneša – ženkliai išaugo vaistinių preparatų nuo alergijų ir jų komplikacijų bei antibiotikų bei saulės kosmetikos pardavimai. Vaistininkai priduria, kad prasidėjus grilio ir uogų sezonui pastebima, jog gyventojai dažniau susiduria su virškinimo problemomis. „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad prasidėjus karštiems orams labai išaugo vaistų nuo alergijų komplikacijų pardavimai.

Nors daugumos vaistų informaciniuose lapeliuose nurodoma, kad jų negalima vartoti kartu su alkoholiu, tačiau Lietuvoje, deja, tai nėra vienetiniai atvejai, teigia gydytojas toksikologas. Svaigiųjų gėrimų ir medikamentų derinio efektas gali būti įvairus, tačiau paprastai jis iškreipia vaistų poveikį, mažina gydymo efektyvumą, o dažnu atveju itin sustiprina sveikatai pavojingą šalutinį vaistų sukeliamą poveikį.

Gilios ir ilgai gyjančios žaizdos bėda ir pacientams, ir medikams. Dažnai problemų sukelia ir joms dengti naudojami antibiotikų prisotinti tvarsčiai. Tad Kauno technologijų universiteto (KTU) mokslininkai sugalvojo kaip palengvinti ir pagreitinti žaizdų gijimą. Jie sumanė gaminti tvarsčius iš avies vilnos, tiksliau iš jos išgauto keratino, o antibiotikus pakeitė augaliniais ekstraktais.

32-ejų panevėžietė Greta atvirai sako – gyvena tarsi košmare, nes kone kiekviename žingsnyje apie save primena diagnozuota lėtinė Laimo liga. Ši liga diagnozuota net trims šeimos nariams: Gretai, jos vyrui ir 9-erių sūnui. Pirmąjį Laimo liga užklupo Gretos (pavardė redakcijai žinoma) vyrą – prieš kelerius metus jam ant kirkšnies atsirado didelė raudona dėmė, kuri vis plėtėsi, nors nė vienas nematė, kad būtų įsisiurbusi erkė.

XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Atsiranda vis daugiau mokslinių tyrimų įrodančių mikrobiotos – bakterijų, virusų, grybelių, parazitų ir pirmuonių visumos organizme svarbą mūsų sveikatai. Pasirodo, kad nuo mikrobiotos gali priklausyti ne tik fizinė, bet ir emocinė žmogaus savijauta. Plačiau apie gerųjų bakterijų balansą organizme ir mikrobiotos svarbą pasakoja „InMedica“ šeimos gydytoja Sandra Liubinskienė.

Atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis – antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Jais gydomi tik bakterijų sukelti susirgimai, o virusinėms ligoms, tokioms kaip gripas, peršalimas ar koronavirusas, antibiotikai jokio poveikio neturi.

Išgyvenus koronaviruso pandemiją pastebėta, kad didelė dalis žmonių išvengė susidūrimo ir su kitais virusais, kurie iki tol aktyviai cirkuliavo visuomenėje. Tačiau dabar atgimsta tos ligos, kurios buvo suvaldytos skiepais. Šiuo metu praktiškai nebekalbame apie tuberkuliozę, nors Lietuvoje ši problema išliko, ypač vaistams atspariai tuberkuliozei.

Antibiotikai – antimikrobiniai vaistai, skirti naikinti bakterijas ir taip gydyti infekcijas, yra laikomi vienu svarbiausių XX a. atradimų, pasaulyje išgelbėjusių milijonus gyvybių. Vis dėlto antibiotikai sukelia ir nemažai šalutinių poveikių: sujaukia žarnyno mikroflorą, silpnina imuninę sistemą. Specialistų teigimu, antibiotikus galima vartoti paskyrus gydytojui ir tik taip kaip jis nurodė. Gydymo metu rekomenduojama užtikrinti visavertę mitybą, gerti daug skysčių.

Praėjusiais metais sergamumas skarlatina Kėdainiuose išaugo net devynis kartus, lyginant su 2022-aisiais. Padidėjusį sergamumą skarlatina rodo ne tik statistika, bet jaučia ir Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) dirbanti pediatrė Viltara Dūdienė. Tačiau, jos teigimu, tai nėra nieko neįprasto, o susirgimų skarlatina kasmet padaugėja prasidėjus šaltajam sezonui.

Turbūt kiekvienas turi savo nuomonę apie antibiotikus: vieni juos geria net ir nepaskyrus gydytojui, nes turi pasidėję spintelėje likutį, o gal ir kas iš pažįstamų jais pasidalina, kiti gi pradėję gerti antibiotikus nesugeria viso kurso, treti net ir gavę gydytojo paskyrimą gerti antibiotikų vengia it didžiausios grėsmės.

Savarankiškai nutraukiamas antibiotikų kursas, o likutis suvartojamas vėliau, nepasitarus su gydytoju, – tai vienas dažniausių neteisingo antibiotikų vartojimo pavyzdžių. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Reda Pilkytė-Klimienė sako, kad visuomenėje esama ir daugiau žinių apie antibiotikų vartojimą spragų. Deja, netinkamai vartojami vaistai gali sukelti sveikatos problemų ne tik pačiam sergančiajam, bet ir aplinkiniams.

Prieš aštuonerius metus, 28-erių klaipėdietė Jūratė Devintinaitė pajautė pirmuosius pakitusios sveikatos požymius. Šių metų pavasarį moteris sužinojo netikėtą diagnozę – trečioji Laimo ligos stadija. Tv3.lt naujienų portalui Jūratė pasakoja, kokie yra pirmieji ligos požymiai, su kokiais sunkumais jai tenka susidurti ir įspėja visus lietuvius.

Bakterijos ir virusai mus supa kasdien, tačiau kada jie padeda mums gyventi, o kada – jau trukdo? Kaip tai, kas vyksta mūsų žarnyne, atsiliepia mūsų nuotaikai? Kodėl kyla grėsmė greitai susidurti su ligomis, kurių nebeįveiks jokie antibiotikai? Atsakymų į šiuos klausimus ieškojome su VU Gyvybės mokslų centro mokslininke prof. dr. Egle Lastauskiene.

Artėjant šventėms vis labiau ginamės nuo įvairiausių ligų. Šį sezoną labiausiai vyrauja peršalimo ir virusinės ligos, kurioms gali būti skiriamas simptominis gydymas. Tačiau „Eurovaistinės“ vaistininkas Paulius Raudonis pasakoja, kad dažnai į vaistines užsuka pacientai, kurie kreipiasi pagalbos tada, kai liga jau ilgai užsitęsusi arba jiems pasireiškė komplikacijos. Dažna šių pasekmių priežastis – ne pagal paskirtį vartoti antibiotikai.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad antibiotikais gydomas maždaug vienas iš trijų ligoninėse besigydančių pacientų, tačiau apie 50 proc. atvejų antibiotikai yra skiriami neracionaliai. Lapkričio mėnesį minint Pasaulinę supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Laboratorinės diagnostikos skyriaus vedėja, laboratorinės medicinos gydytoja dr.

Antibiotikai esantys B sąraše, kuriame esantys vaistiniai preparatai buvo kompensuojami tik vaikams ir socialiai remtiniems asmenims kompensuojant 50 procentų bazinės (valstybės kompensuojamosios) kainos, perkeliami į A sąrašą ir nuo 2024 m. sausio 1 d. tokių vaistinių preparatų bazinė kaina visiems pacientams pagal nurodytas skyrimo sąlygas bus kompensuojama 100 procentų.

Antibiotikai, arba antimikrobiniai vaistai sukurti mažiau nei prieš šimtą metų, tačiau jų svarba labai didelė. Šie vaistai skirti bakterijų sukeltoms infekcijoms gydyti. Jie naikina bakterijas (bakteriocidinis veikimas) arba slopina jų augimą (bakteriostatinis veikimas). Pagal poveikio platumą vieni iš antibiotikų yra plataus veikimo spektro – gali naikinti daugelį bakterijų, o kiti – siauro veikimo spektro – tik kelias konkrečias rūšis.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus.

Penkių metų berniukas Anglijoje mirė nuo širdies skausmo, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai ligoninė išsiuntė jį namo ir rekomendavo išgerti antbiotikų kursą. Yusuf Mahmud Nazir mirė 2022-ų metų lapkritį, praėjus vos aštuonioms dienoms po to, kai buvo apžiūrėtas Roterhamo ligoninėje ir išsiųstas namo su antibiotikais.

Lenkijos mėsos perdirbėja „SuperDrob“ Jungtinės Karalystės prekybos tinklams tiekė šaldytus paukštienos produktus, kuriuose užfiksuoti itin stiprių antibiotikų pėdsakai, praneša „The Guardian“. Atliktas tyrimas rodo, kad šie vaistiniai preparatai yra siejami su mirtinų superbakterijų plitimu, galinčiu lemti žmonių gyvybėms pavojingų ligų protrūkius. Į Lietuvą vien šimet uždrausta tiekti daugiau nei 2,5 tonų lenkiškos vištienos produktų.

Daugeliui kelionės į Turkiją ir kitus šiltuosius kraštus siejasi su malonumais, vandens pramogomis bei geromis emocijomis. Deja, ne visiems pasiseka. Vilnietė Inga naujienų portalui tv3.lt pasakojo, kad jos kelionė į Turkiją kaip reikiant apkarto – jai teko gydytis net vietinėje ligoninėje. Ji iki šiol nežino, kas nutiko su jos sveikata, nes buvo įtartas ir virusas, o vėliau ir apsinuodijimas gydytojų paskirtais antibiotikais.

Pastaruoju metu daugelis tėvų neslepia pykčio dėl antibiotikų trūkumo. Šią problemą pripažįsta ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau, deja, situacija negerėja. Tėvai, norėdami padėti savo vaikams, nebežino ko griebtis – vieni antibiotikų ieško po visos šalies vaistines, o kiti ryžtasi viešai prašyti svetimų žmonių, kurie galėtų padėti gauti antibiotikų.

Antibiotikų sukūrimas padarė tikrą perversmą visuomenės sveikatos srityje ir tapo dideliu žingsniu infekcinių ligų gydyme. Visgi, gydytojai dažnai susiduria su pacientais, kurie savavališkai nusprendžia gydytis šios rūšies vaistais. Prienų „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Rita Keturakienė pažymi, kad antibiotikai gelbėja milijonus gyvybių, tačiau itin svarbu žinoti, kad juos vartoti galima tik su gydytojo paskyrimu ir griežtai laikytis nurodymų.

Sovietmečio deficito laikus primenanti šiandiena – Lietuvoje trūksta antibakterinių vaistų. Tėvai priversti važinėti po visas miesto vaistines ir ieškoti savo vaikams reikalingų antibiotikų. O pediatrai priversti dirbti kone karo sąlygomis – mat antibakterinių medikamentų likučiai vaistinėse, tačiau jie nebūtinai tinka mažajam pacientui. Gydytojai ir vaistininkai situaciją vadina tragedija ir sako, kad rudenį ji gali dar pablogėti.

Trūkstant antibiotikų, gyventojai neretai ieško vaistų per pažįstamus, dalijasi naujomis ar senomis jų pakuotėmis su giminėmis, kaimynais ar draugais. Vaistininkė patarė, kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis nerandant sau būtinų vaistų. Šiuo metu Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių, trūksta antibakterinių vaistų, ypač tų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Susirgus bakterinėmis ligomis gydytojas pacientui gali paskirti antibiotikus. Kone visiems gerai žinoma, kad šiuos vaistus reikia vartoti tiksliai kaip nurodė gydytojas, nesidalinti jais su artimaisiais bei suvartoti visą kursą ir nepasilikti keleto tablečių netikėtoms ligoms gydyti.

Vieni galvoja, kad šie vaistai išgydo kone visas ligas, kiti – jų bijo ir vengia vartoti, net kai būtina. Kai kuriais atvejais šie vaistai gyvybiškai svarbūs, o neretai ir pridarantys papildomų sveikatos problemų. Taip apie antibiotikus kalba mokslų daktarė, vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė. Šiuos vaistus iki šiol gaubia daugybė mitų, todėl gydytoja sudėliojo pagrindinius akcentus, ką apie šiuos medikamentus svarbu žinoti kiekvienam, o ypač vaikus auginantiems tėvams.

Bendradarbiaujant su Europos Sąjungos (ES) institucijomis ir partneriais, Lietuvai pavyko mažiausiai keliems mėnesiams apsirūpinti antibakteriniais vaistais, kurių stygių šiuo metu patiria daugelis valstybių. Šį mėnesį Lietuvą pasiekė daugiau nei kelios dešimtys tūkstančių pakuočių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra amoksicilinas.

Plačiai žinoma, kad antibiotikų vartojimą turi lydėti probiotikai, kad būtų atkurta žarnyno mikrobiotos pusiausvyra. Tačiau mokslininkai ir gydytojai į mikrobiotos reikšmę, gerųjų bakterijų naudą ir teigiamą poveikį organizmui žvelgia plačiau – probiotikais bandoma palengvinti psichologinę sveikatą, dirgliosios žarnos sindromą, sumažinti vaikų atopinio dermatito riziką ir kt.

Gyvenimui grįžus į ikipandeminio ritmo vėžes šiemet su trenksmu grįžo įvairios peršalimo ligos ir jų komplikacijos, o kartu – ir būtinybė vartoti antibiotikus. Vis tik kiekvienas šių vaistų kursas – nemažas iššūkis organizmui. Ne veltui antibiotikų pažeistam žarnynui atkurti gydytojai pataria vartoti ir probiotikus, arba kitaip – gerąsias bakterijas. Turbūt sunkiai rasime žmogų, kuriam bent kartą gyvenime dėl vienokio ar kitokio sutrikimo neteko vartoti antibiotikų.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Tiek pacientai, tiek gydytojai, atrodo, jau baigia prarasti viltį – dėl jau kelis mėnesius besitęsiančio vaistų trūkumo stoja įprastas gydymas. Realybė tokia, kad paskutinio vaistinėje esančio vaikui reikalingo antibiotikų buteliuko tėvams prireikia važiuoti net į kitą miestą, o gydytojai atsiprašinėja negalėdami išrašyti pirmo pasirinkimo vaistų.

Ar Europos Sąjunga gali pradėti brangių vaistų tiekimą skurdžiausioms Europos šalims, rasti vaistų nuo nepagydomų ligų ir išspręsti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms problemą – ir visa tai padaryti vienu rašiklio brūkštelėjimu? Tai yra būsimos Europos Sąjungos bendrųjų farmacijos teisės aktų peržiūros – didžiausios vaistų taisyklių reformos per beveik du dešimtmečius – tikslas.

Lietuvoje verkiant trūksta vaistų, ypač antibiotiko amoksicilino. Gyventojai priversti gaišti laiką, važinėti po skirtingas vaistines, skambinėti šeimos gydytojams, kad šie ieškotų alternatyvių preparatų. Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos, antibiotikų trūksta visoje Europos Sąjungoje – esą sergančių skaičius didžiulis, o gamintojai nespėja tiekti reikiamų vaistų. „Susirasti gydytoją, kad pakeistų vaistus.

Kai praėjusį kartą peršalote ir sunkiai sirgote, šeimos gydytojas paskyrė antibiotikų ir vaistai kaipmat padėjo – jau per kelias dienas savijauta ėmė pastebimai gerėti. Tačiau ir vėl užklupus peršalimui, gydytojas atsisakė skirti antibiotikų ir patarė gydytis šilta arbata, o prireikus – tiesiog vaistais simptomams malšinti.

Praėjusių metų pabaigoje kaip niekada garsiai nuskambėjo istorijos apie tai, kaip žmonės vaistinėse sunkiai begali rasti įprastų antibiotikų vaikams ir kai kurių kitų vaistų.

Viduriavimas rečiau ar dažniau užklumpa kone kiekvieną. Dėl tokio nemalonaus simptomo dažniausiai kaltinami virusai, bakterijos ar netinkamas maistas, tačiau retas susimąsto, kad viduriavimą gali sukelti ir vartojami vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai. Veikia ne tik blogąsias bakterijas Antibiotikai – vaistai, veikiantys prieš į organizmą patekusias bakterijas. Bakterines infekcijas sukelia įvairiausios bakterijos, taigi ir antibiotikų yra įvairių.

Vartojant gerąsias bakterijas probiotikus galima apsisaugoti nuo viduriavimo, kurį dažnai sukelia sunkiai infekcijai esant vartojami antibiotikai, rodo anksčiau atliktų tyrimų apžvalga. „Mes nustatėme, kad antibiotikus vartojusiems vyresnio amžiaus pacientams ligoninėse ar globos namuose tam tikri probiotikai gali smarkiai sumažinti tikimybę patirti Clostridium difficile bakterijos sukeliamą viduriavimą“, – sakė tyrimo vadovas dr. Bradley Johnston iš Toronto vaikų ligoninės tyrimo instituto.

Be reikalo vartojami antibiotikai – kasmet vis opesnė pasaulinė problema. Ypač prasidėjus peršalimo ligų sezonui tiek gydytojai, tiek vaistininkai nepaliauja kartoti, kad antibiotikus galima vartoti tik taip, kaip nurodė specialistas. Pastaruoju metu situaciją dar komplikuoja ir tai, kad vaistinėse gali nepavykti rasti konkrečių, atitinkamų stiprumo antibiotikų.  Lietuvos Bendrosios praktikos (šeimos) gydytojų asociacijos prezidentas prof. habil. dr.

Svarbu sugerti visą gydytojo paskirtą antibiotikų kursą, nepiknaudžiauti jais vos peršalus bei sugėrus kursą nepamiršti gerųjų bakterijų. Tai pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės, kurios turėtų būti gerai pažįstamos daugumai žmonių. Visgi „Eurovaistinės“ vaistininkas Eimantas Skalandis pastebi: nors šios taisyklės mums pažįstamos, mes ne visada žinome, kokios pasekmės gali laukti jų nesilaikius.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko.

Lietuvoje pritrūko vaistų – tėvai skundžiasi, kad neberanda kai kurių vaistų skirtų vaikams. Lentynose sunku rasti populiaraus antibiotiko, amoksicilino ar sirupo temperatūrai malšinti. Gydytojai skundžiasi, kad pacientai pikti, mat iš vaistinių grįžta tuščiomis rankomis, nes tam tikros rūšies antibiotikų lentynose tiesiog nebeliko. Dėl to gyventojai priversti dar kartą lankytis pas gydytojus, prašyti ieškoti alternatyvių vaistų ir rašyti naujus receptus.

Situacija darosi neeilinė – tėvai skundžiasi nerandantys susirgus vaikams būtinų vaistų, daugiausia – antibiotikų. Gydytojai patvirtina, kad tenka suktis, kaip išmano. Savo ruožtu pačios vaistinės, nors ir neslepia, kad bėdos dėl vaistų tiekimo jau darosi tendencingos, teigia, kad visada gali pasiūlyti alternatyvą ieškomiems vaistams. Vilnietė Rasa (tikrasis vardas ir pavardė žinomi, – aut. past.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Gydytojai apgailestauja, kad lietuviai vis dar labiau linkę pasitikėti ne jais, o kaimynų ar artimųjų patarimais. Ne išimtis – ieškomi savigydos būdai prasidėjus peršalimų sezonui. Medikai pažymi, kad itin ydingas pacientų įprotis – savarankiškai nuspręsti vartoti antibiotikus. Susirgus viršutinių kvėpavimo takų infekcija antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. O to paprastai prireikia vienu atveju – kai susergama bakterinės kilmės infekcija.

Artėjant peršalimo ligų sezonui, epidemiologai primena: didžiausia daroma klaida – vos tik peršalus griebtis antibiotikų, užsilikusių namų vaistinėlėje. Anot visuomenės sveikatos specialistų, apie 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės, o tai reiškia, kad antibiotikai dažnu atveju nepadės pasijusti geriau, tačiau galima žala ateityje – milžiniška.

Antarktikoje dirbantys mokslininkai pristatė įspūdingą radinį – antibiotikams atsparią bakteriją. Mokslininkai baiminasi, kad ši bakterija gali sukelti įvairias ligas, su kuriomis žmonijai būtų itin sunku kovoti. Dėl besikeičiančio klimato atšilinėja ir Antarktika, tad didėja tikimybė, kad bakterija atsidurs ir kitose pasaulio vietose. Vis tik jie tikisi, kad pavyks bakteriją panaudoti žmonių naudai, pavyzdžiui, medicinoje.