angelos merkel

Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), viena centrinių Europos integracijos figūrų, paragino politikus, dalyvaujančius vėliau šį mėnesį vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą kampanijoje, padėti piliečiams užmegzti emocinį ryšį su Europa, kuri vis dar yra taikos ir laisvės projektas.

Berlyne trečiadienį prorusiški protestuotojai sutrikdė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel susitikimą su rinkėjais, ragindami areštuoti „nacius“ Ukrainoje. Maždaug 100 protestuotojų, kurie buvo užsidėję kepuraites su Rusijos simbolio - dvigalvio erelio - emblemomis, nušvilpė kanclerę ir laikė iškėlę plakatus, ant kurių buvo parašyta: „Areštuokite nacius Ukrainoje“ bei „Karui su Rusija - ne“. Ši protesto akcija vyko kitapus užtvarų, kuriomis buvo atitverta susitikimo vieta.

(papildyta 10.02) Turkijos energetikos ministras Taneras Yildizas (Taneras Jildizas) ketvirtadienį sakė, kad gelbėtojai iš anglių šachtos, kurioje įvyko sprogimas, iškėlė dar aštuonias aukas, todėl žuvusiųjų per šią didžiausią Turkijos kasybos pramonės tragediją skaičius padidėjo iki 282. Nors viltys dėl dar maždaug 150 po žeme likusių šachtininkų blėsta, T.Yildizas reporteriams sakė, kad gelbėjimo darbai yra sutelkti dviejuose šachtos rajonuose.

Jungtinės Valstijos sąmoningai neskubino sankcijų įvedimo Rusijai proceso, nes norėjo veikti kartu su savo sąjungininkėmis Europos Sąjungoje (ES) ir stengėsi, kad neišryškėtų nesutarimai šiuo klausimu Bendrijos viduje, sako analitikai. Vašingtonas pirmadienį paskelbė apie virtinę naujų sankcijų dar septyniems asmenims iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino artimos aplinkos, bei 17-ai bendrovių, daugumą kurių kontroliuoja įtakingi Kremliaus šeimininko sąjungininkai.

Finansinio gelbėjimo paketu pasinaudojusi Graikija ketvirtadienį su trenksmu grįžo į obligacijų rinką, pardavusi obligacijų už 3 mlrd. eurų (10,4 mlrd. litų) ir tuo pačiu pasiųsdama įtikinamą signalą, jog euro zonos skolų krizė jau baigiasi. „Tikriausiai bus surinkta apie 3 mlrd. eurų suma“, – vyriausybės atstovas Simas Kedikoglu (Simos Kedikoglou) sakė radijui „To Vima“, pridūręs, kad buvo nustatyta „mažesnė nei 5 proc.“ palūkanų norma.

Atėnų centre ketvirtadienį prie Graikijos centrinio banko sprogo užminuotas automobilis, žmonės per incidentą nenukentėjo, pranešė policija. Sprogimas nugriaudėjo šaliai rengiantis po ketverių metų pertraukos grįžti į obligacijų rinkas. Automobilis, kuris stovėjo ant šaligatvio priešais banko pastatą, sprogo 02 val. 55 min. Grinvičo (05 val. 55 min. Lietuvos) laiku. Netoli šio pastato yra Graikijos tarptautinių skolintojų būstinės.

 Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos eksportuojamų gamtinių dujų kelia grėsmę Europos suverenumui, Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas pareiškė pirmadienį, didėjant įtampai tarp Rytų ir Vakarų dėl krizės Ukrainoje. „Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos dujų gali faktiškai suvaržyti Europos suverenumą – dėl to neabejoju“, – D.Tuskas sakė žurnalistams Varšuvoje prieš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vizitą.

2013 metai Rusijoje dažnai vaizdingai lyginami su linksmųjų kalnelių atrakcionu: įgudusiai pasiektus laimėjimus tarptautinėje arenoje keitė niekaip neišbrendamos ekonominės bėdos namų fronte ir dėmės, kritusios dėl sunkiai demokratiniu pavadintino valdžios elgesio. Taigi, dėl vykdomos užsienio politikos gavusi ne vieną progą pademonstruoti politinius raumenis ir pasikelti prestižą, viduje Rusija tvarkėsi kur kas prasčiau.

Jungtinių Valstijų derybos dėl „nešnipinėjimo“ susitarimo, apie kurį pradėta kalbėti po Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) šnipinėjimo skandalo, yra pasmerktos žlugti, antradienį skelbia Vokietijos žiniasklaida, cituodama suirzusius šaltinius vokiečių delegacijoje.

 Baltųjų rūmų paskirta komisija trečiadienį patarė apriboti JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) įgaliojimus, perspėdama, kad masinis šnipinėjimas, vykdomas karo su teroru vardan, nuėjo per toli. Komisijos ataskaitoje sakoma, kad NSA turėtų sustabdyti masinį duomenų apie pokalbius telefonu rinkimą šalies viduje, taip pat raginama sukurti naują priežiūros sistemą dėl pasaulio lyderių šnipinėjimo, užtikrinti užsieniečių privatumo apsaugą ir didesnį agentūros veiklos skaidrumą.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vadovaujami konservatoriai trečiadienį paryčiais sutarė suformuoti koalicinę vyriausybę su socialdemokratais, agentūrai AFP pranešė su derybomis susiję šaltiniai. Susitarimas pasiektas praėjus dviem mėnesiams po rinkimų, kuriuos jie laimėjo, tačiau neužsitikrino daugumos.

 Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“ Derybos tarp Ukrainos ir Europos Sąjungos (ES) dar nesibaigia, o pereina į aktyvią ir labai sunkią fazę. Taip teigia politologas Bernaras Ivanovas. „Viktoras Janukovyčius bando išsireikalauti kiek galima daugiau iš ES, kuri dabar atsidūrė tokioje netikėtoje situacijoje“, – sako jis. Politologas Laurynas Kasčiūnas sutinka – V. Janukovyčius toliau tęsia politinį žaidimą, tačiau šis žaidimas turi ribas.

 JAV žvalgybos vadovai antradienį pareiškė, kas žiniasklaidos pranešimai, esą Amerikos agentūros šnipinėjo milijonus europiečių, yra „visiškai klaidingi“, dramatiškai vystantis transatlantiniam ginčui dėl numanomo didžiulio masto sekimo. JAV Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) vadovas generolas Keithas Alexanderis (Kitas Aleksanderis) sakė, kad daugeliu atvejų Europos žvalgybos agentūros rinkdavo informaciją apie pokalbius telefonu ir dalydavosi ja su JAV tarnybomis.

JAV žvalgybos vadovas antradienį pareiškė, kad šalies slaptosios tarnybos visada stengdavosi sužinoti užsienio lyderių ketinimus, tačiau nepatvirtino pranešimų, jog buvo pasiklausoma Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pokalbių telefonu.

Kuriai šaliai priklauso euro likimas? Kuri iš 17 šalių taps „ašine šalimi“, aplink kurią suksis euro zonos likimas? Prieš porą metų buvo galima pamanyti, kad šia valstybe buvo Graikija, teigia BBC ekonomikos redaktorė Stephanie Flanders. Politikai buvo įsitikinę, kad Graikijos išėjimas iš euro taptų visos zonos pabaiga. Išsaugoti eurą reiškė išlaikyti Graikiją sąjungoje. Tačiau taip nebemąstoma.

Ukrainos dienraštyje penktadienį pasirodė straipsnis, kuriame Vokietija kaltinama tuo, kad nepasikeitė nuo Trečiojo Reicho laikų ir vis dar bando diktuoti savo taisykles, skelbia AFP. Vokietiją juodinantis straipsnis buvo išspausdintas nacionaliniame dienraštyje „Segodnia“, kuris priklauso magnatui ir prezidento Viktoro Janukovyčiaus rėmėjui Rinatui Achmetovui, kai tarp Berlyno ir Kijevo kilo didžiulė įtampa.

Vokietijos ministrų kabinetas, vadovaujamas kanclerės Angelos Merkel, suderino „degalų policijos“ - žinybos, kontroliuosiančios degalų kainas – įkūrimą, rašo „Focus“. Degalinių savininkai turės atsiskaityti už kiekvieną degalų kainos padidinimą ir sumažinimą bei paaiškinti kainų keitimo priežastį. Be to, jie privalės pranešti, iš ko ir už kokią kainą pirko degalų.

Vakar į Briuselį vėl rinkosi Europos Sąjungos (ES) valstybių ir vyriausybių vadovai. Šiandien 9 val. ryto Briuselyje numatytas naujosios Europos stabilumo sutarties pasirašymas. Diskusijos dėl naujosios sutarties Airija jau praneša, kad naujoji sutartis nėra tik techninis tarpvyriausybinis susitarimas, kaip buvo bandoma ją pradžioje pateikti. Airija, siekdama šią sutartį ratifikuoti, rengs referendumą. Ši šalis garsėja tuo, kad du kartus per referendumą yra atmetusi Europos sutartis.

Praėjusį kartą užsiminėme apie Graikijos akcijas. Ir ne be reikalo. Kaip tik tuo metu Graikijos akcijų kainos atšoko nuo dugno. Tačiau skubėti nereikia. Dar nežinia, ar tai tik trumpa kritimo korekcija, ar naujos krypties pradžia. Juk PIIGS šalis spaudusios problemos dar nenutolo. Vokietija mano, kad dabartinio Europos finansinio stabilumo fondo lėšų (500 mlrd.

Majų išpranašauta pasaulio pabaiga Europos finansus gali užklupti dar 2012-ųjų išvakarėse – bendrosios euro zonos tvarumui jau skaičiuojamos paskutinės dienos. Iki pastarųjų dienų euro zonos žlugimas ar skilimas kiekvieno bent kiek ekonomiką išmanančio žmogaus akyse atrodė tolimas ir neįmanomas vien dėl to, kad būtų per daug aukų. Bet kai gelbėjimas tampa brangesnis už išsaugojimą, padėtis gali apsiversti aukštyn kojomis.

Sveiki atvykę į 2021 metų Europą. Prabėgo dešimtmetis nuo 2010-2011 metų skolų krizės, pareikalavusios mažiausiai dešimties vyriausybių atsistatydinimo. Kai kas išliko po senovei, tačiau daug kas per tą laiką pasikeitė. Savo įžvalgomis apie galimą ateities scenarijų „The New York Times“ dalijasi profesorius Nialas Fergusonas. Euras vis dar tebėra vieninga visos Europos valiuta, tačiau banknotai ir monetos beveik nebenaudojami, dauguma atsiskaitymų vykdoma elektroninėje erdvėje.

Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas trečiadienį Prahoje pristatė savo naują knygą, kurioje, kaip jau įprasta, griežtai kritikuoja Europos Sąjungą. Jo manymu, Europa atsidūrė akligatvyje.

Europos laukia neišvengiamas sprendimas – pinigų spausdinimas, sako DNB ekonomistas Rimantas Rudzkis. Antradienį pristatydamas Baltijos šalių ekonomikos prognozę, ekonomistas teigė, kad Europai nusprendus įjungti pinigų spausdinimo mašiną stipriai išaugs infliacija, nuvertės euras. Bet gali būti, kad greitai kitų galimybių nebeliks. ,,Tai reiškia, kad taupiai gyvenantys voiečiai ar olandai turės apmokėti dalį skolų. Taigi suprantama Angelos Merkel (Vokietijos kanclerės – aut. past.) pozicija.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel konservatoriai pirmadienį pažadėjo per mėnesį po pergalės sekmadienio rinkimuose sudaryti koalicijos susitarimą su verslui palankia Laisvųjų demokratų partija (FDP), kuriame būtų numatytas ir mokesčių mažinimas. A.Merkel konservatoriai drauge su savo pageidaujamais koalicijos partneriais FDP sekmadienį per rinkimus užsitikrino daugumą šalies parlamente, todėl kanclerė gali atsisakyti ketverius metus dirbusios neparankios koalicijos su socialdemokratais.

Neregėtos premijos, kuriomis save apdovanoja net žlungančių bankų vadovai, piktina ne tik piliečius, bet ir vyriausybes. Prancūzija, palaikoma Vokietijos, siekia įvesti taisykles, padėsiančias tarptautiniu mastu kontroliuoti bankininkų apetitą. Visi Europos Sąjungos (ES) finansų ministrai, išskyrus Didžiosios Britanijos, per susitikimą Briuselyje palaikė Prancūzijos iniciatyvą įvesti griežtas bankų reguliavimo taisykles.

Vienas įtakingiausių Vokietijos kanclerės Angelos Merkel partijos bendražygių perspėja Izraelį nedelsiant nutraukti naujų gyvenviečių statybą Jeruzalėje. Jei Izraelis to nepadarys, tai esą nepavyks susitarti su palestiniečiais dėl jų nepriklausomos valstybės sukūrimo, o tai reikš, kad Izraelis įvykdys politinę savižudybę.

Buvusi Rytų Vokietija, kad ir vis dar smarkiai atsilikusi, vejasi turtingas vakarines žemes, o kai kurie ekonominio nuosmukio padariniai joje jaučiami silpniau. Vokietijos rytinės žemės geriau galynėjasi su krize nei vakarinės. Tai padeda buvusiam komunistiniam regionui praėjus 20 metų, kai griuvo Berlyno siena, įveikti prarają, kuri skyrė jį nuo turtingų vakarinių sričių. Vokietijos rytinėse žemėse nedarbas, nors ir skiriama milijardai eurų paramos, tebėra didžiausia ekonomikos rykštė.

Europos Parlamento (EP) rinkimų rezultatai sukėlė didelį Turkijos politikų nerimą, kad jų šalies svajonė įstoti į Europos Sąjungą (ES) gali dar labiau atitolti. Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayipas Erdoganas paragino ES laikytis savo įsipareigojimų Ankarai, kuri vis dar laukia kvietimo prisidėti prie 27 valstybių bloko. Turkija jau labai seniai siekia tapti ES nare, o dabar, kai EP rinkimus laimėjo konservatyvios jėgos, baiminasi, kad šios pastangos bus dar sunkiau įgyvendinamos.

Negalutiniai duomenys rodo, kad Europoje daugiausiai balsų gavo centro dešiniųjų partijos. Antroje vietoje – socialistai. Treti – liberalai demokratai. Nuo jų nedaug atsilieka žalieji. Pirminiais duomenimis, šie Europos Parlamento rinkimai yra patys pasyviausi per visą istoriją. Juose dalyvavo 43,55 proc. rinkėjų. Prieš ketverius metus prie balsadėžių atėjo 45,5 proc. Europos rinkėjų. Latviai ir estai buvo aktyvesni negu lietuviai. Latvijoje prie balsadėžių atėjo 53 proc.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) penktadienį Vokietijoje lankydamasis buvusioje nacių koncentracijos stovykloje pasmerkė "nemokšišką ir bjaurią" Holokausto neigėjų retoriką. "Iki šiol atsiranda tokių, kurie tvirtina, kad Holokausto niekada nebuvo, nepagrįstai, nemokšiškai ir bjauriai neigdami šį faktą. Ši vieta yra pagrindinis priekaištas tokioms mintims, priminimas, kad mūsų pareiga stoti akistaton su tais, kurie skleidžia šiuos melus apie mūsų istoriją", - sakė JAV prezidentas.

Vokietijos prezidentas Horstas Kioleris išrinktas antrajai penkerių metų kadencijai, praneša „BBC". Už jį balsavo 613 Vokietijos parlamento (Bundestago) nariai. Korespondentų teigimu, prezidento perrinkimas yra simbolinė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pergalė prieš rudenį vyksiančius parlamentinius rinkimus. Pagrindine Kiolerio varžove rinkimų kovoje laikyta centro-kairiųjų socialdemokratų atstovė Gesine Schwan surinko 503 balsus. Iš viso Bundestagas susideda iš 1224 narių.

Krizės apimta Vokietija švenčia savo valstybės šešiasdešimtmetį. Nors ir yra panašumų su ekonomine padėtimi, sudariusia sąlygas į valdžią ateiti Adolfui Hitleriui, šiuolaikinė Vokietija pajėgi atsispirti ekstremizmui. Karo žaizdos dar nebuvo užgijusios, kai prieš 60 metų gimė moderni Vokietija. Praėjus vos ketveriems metams po kapituliacijos šaliai buvo leista viską pradėti iš naujo - remiantis nauja Konstitucija buvo įsteigta Vokietijos Federacinė Respublika.

Birželio 4-7 dienomis 375 milijonai Europos Sąjungos piliečių rinks 736 naujus europarlamentarus, kurie iki 2014 m. atstovaus ES piliečių interesus Europos Parlamente. Per paskutinius 30 metų, kai buvo suorganizuoti pirmieji Europos Parlamento rinkimai, jo galios vis didėjo, tačiau žmonių ateinančių į rinkimus skaičius vis mažėjo. Ir mažėjo todėl, kad žmonės vis dar yra per mažai informuoti kokias galias ir funkcijas atlieka Europos Parlamento nariai.

Danijos ministras pirmininkas Andersas Foghas Rasmussenas bus kitas NATO generalinis sekretorius; tai šeštadienį patvirtino ir jis ir jo pirmtakas po to, kai aljanso lyderiams pavyko įtikinti šiai kandidatūrai pasipriešinusią Turkiją.

Italijos premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) šeštadienį vykusiose NATO viršūnių susitikimo ceremonijose ignoravo oficialų protokolą ir nepasisveikino su organizatoriais, nes buvo sutelkęs dėmesį į pokalbį mobiliuoju telefonu.

Danijos premjeras Andersas Foghas Rasmussenas veikiausiai taps kitu NATO generaliniu sekretoriu, skelbia „Financial Times“. Tai esą paaiškėjo, kai buvo pasiektas privatus Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių  Gordono Browno, Nicolas Sarkozy ir Angelos Merkel susitarimas. NATO vadovo postas tradiciškai skiriamas Europos atstovui.

Europos Sąjungos (ES) pramonės komisaras Günteris Verheugenas, paragino sušaukti Europos Tarybą, kurioje būtų svarstomas Vokietijos automobilių gamintojo Opel gelbėjimo planas. Opelis susidūrė su finansiniais sunkumais, teigiama, kad automobilių gamintojas atsidūrė ties bankroto riba, jei greitu laiku negaus prašomos 3 mlrd. eurų paskolos. "Šiuo klausimu turime priimti bendrą sprendimą,“ – ketvirtadienį sakė Verheugenas.

Briuselyje vasario 23 dieną į Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybą (BRIST) susirinkę ES narių užsienio reikalų ministrai aptarė, kaip įveikti ekonominį nuosmukį Europoje. Šiuo klausimu bus siekiama susitarti  kovo 1 dienos neeiliniame Europos Sąjungos vadovų susitikime. Susitikimo metu paaiškėjo, kad daugumos šalių pozicijos dėl Europos Komisijos pasiūlymo skirti 3,75 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros projektams ir 350 mln.

„Turite daug šalių, kurios tikrai turi bėdų“, – apie Europos finansus sakė JAV ekonomistas N. Roubini, vardindamas Latviją, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Baltarusiją ir Ukrainą. Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini teigia, kad Europos bankų sistema susiduria su didėjančiomis rizikomis dėl problemų kylančiose rinkose, todėl gali prireikti gelbėjimo priemonių, skirtų visam regionui.

„A l’impossible nul n’est tenu“ – „niekas neprivalo įvykdyti to, kas neįvykdoma“, – teisingai skelbia prancūzų patarlė. Sprendžiant iš visko, kaip tik šia pragmatine išmintimi vadovaujasi Europa, gerokai sužvarbusi per Rusijos ir Ukrainos „dujų karą“. Iš tiesų net geriausiais laikais Europos Sąjungos šalys neturėjo objektyvios galimybės greitai ir iš esmės sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Mažiausiai du liūdnai pagarsėjusio Amerikos kalėjimo Gvantaname kaliniai gali atsidurti mūsų šalyje. Lietuva viena pirmųjų iš Europos Sąjungos (ES) šalių pasišovė priimti amerikiečių be jokio pagrindo kalintus ir kankintus kalinius. Amerikos dovanėlė Europai Kaip geriausia išspręsti savo pačių sukurtą problemą? Užkrauti ją žmonėms, kurie su šia problema neturi nieko bendro.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujanti Čekija kartu su Prancūzija ir Vokietija šaukia neeilinį ES vadovų susitikimą vasario pabaigoje. Čekijos Ministras pirmininkas Mirekas Topolanekas “teigiamai įvertino galimybę sušaukti neformalų ES šalių ir vyriausybių vadovų susitikimą,” – pranešė Europos Komisijos atstovas spaudai.

Gruzijos santykiai su Europos Sąjunga ir NATO atsidūrė aklavietėje. Kadaise itin dažni Gruzijos politikų vizitai Briuselyje pastaruoju metu tapo tikra retenybe, rašo Laisvosios Europos radijas. Vasario 4 dieną vicepremjero Giorgio Baramidzės vadovaujama delegacija buvo pirmoji, kuri šiemet apsilankė Briuselyje. ES ir NATO nusprendė daugiau nebeerzinti Rusijos ir atnaujino dialogą su Maskva. Šis dialogas buvo nutrūkęs po rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo.

JAV žaislų ir videožaidimų prekinis ženklas „Mattel“ pagamino lėlę Barbę, vaizduojančią Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, skelbia „Der Spiegel“. Lėlė buvo pristatyta vasario 5 dieną 60-oje kasmetinėje Niurnbergo žaislų mugėje. Kurdami lėlę gamintojai „pasisavino“ keletą charakteringų Angelos Merkel bruožų: plaukų spalvą, šukuoseną, juodą krepo kostiumą ir rožinius marškinėlius.

Lenkijos teismas pirmadienį priėmė sprendimą, kad šalies prezidentą Lechą Kaczynskį antinu vadinęs dienraščio „Dzienik“ komentatorius Jerzy Pilchas prezidento neįžeidė. Teisėja Alina Rychlinska pareiškė, kad asmens palyginimas su gyvūnu nereiškia, kad tai būtinai yra įžeidimas. L. Kaczynskio bei kadaise šalies premjeru buvusio jo brolio pavardė yra kilusi iš žodžio „kaczka“, o tai reiškia antis. Antis anksčiau buvo ir opozicinės „Teisės ir teisingumo“ partijos partijos simbolis.

Europos Sąjungos lyderiai Vadovų Taryboje nesvarstė klausimo dėl Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbo pratęsimo, tačiau Lietuva sulaukė patikinimų, jog uždariusi jėgainę bėdoje nebus palikta, pranešė Lietuvos radijas. Tačiau Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus nepanoro žurnalistams atskleisti, ar prie Vadovų Tarybos stalo oficialiai ir atvirai pasakė, kad Lietuva nori pratęsti elektrinės darbą.

Tolerantiškiausiu Vokietijos miestu vadinamame Kelne gyventojams stojus ginti musulmonų teisių neišvengta susirėmimų su nacionalistais. Kelno gyventojai buvo pasiryžę gyva siena užkirsti kelią planuotam nacionalistų žygiui prieš mečetės statybas. Tačiau grupės, pasivadinusios „Už Kelną“, protesto žygis policijai perspėjus dėl smurto, buvo uždraustas. Visgi į gatves išėjus beveik 40 tūkst. žmonių nedidelių susirėmimų išvengti nepavyko.

Trečiadienį Europos Komisijai (EK) pareiškus, kad diskusijų dėl Ignalinos atominės elektrinės (IAE) veiklos pratęsimo nebus, premjeras Gediminas Kirkilas, tikindamas, jog dar ne viskas prarasta, prisipažino nežinąs, į ką šiuo klausimu kreiptis. Plačiau apie tai – „Balso.lt“ pokalbyje su premjeru.

Gruzijos aukštieji politikai sunerimę klausinėja: nejau vėl yra koks nors slaptas susitarimas? Iš tiesų, kodėl Vokietija darė paslaugą Rusijai šį pavasarį Bukarešte, blokuodama Gruzijos laukiamą NATO narystės veiksmų planą? Kodėl dabar iš Berlyno skamba balsai nesmerkti Gruzijos užpuolikės Rusijos? Apskritai, kas taip vėl surišo, bemaž po 70 metų, Vokietiją su Rusija? Viena aplinkybė aiški: tai džiaugsmo vamzdis vieniems, per dujas parišant Rusijai visą vokiečių ūkį, ir mirties vamzdis kitiems...